Taigi, nepateko mano vaikas į darželį, nors tą patį lanko brolis, užrašiau tais pačiais metais kai gimė.... Pasirodo, per tuos metus, kai brolis lankė darželį, savivaldybė kažką ''pamakalojo'' ir priskyrė musų namą kitam darželiui. Šiaip prie mano namo stovi trys darželiai. O tas, kurį lanko brolis - jau mums nebepriklauso.

Nieko nepadarysi - Lietuva, gimstamumą skatinam, o apie tai, kur kišt tuos vaikus, kai jie paauga niekam nerūpi.

Savivaldybėje gavau tokį atsakymą: ''pagal sistemą jūs niekur nebepateksit. galiu tik žmogiškai jums patart - skambinkit į visus darželius, kalbėkitės su direktorėm, prašykitės. Na juk suprantat - kaip visi daro''

Prisipažinsiu, po tokio akibrokšto man buvo labai skaudu - po viso to gatvių perskyrimo, po pokalbių su darželio administracija, po savivaldybės tarnautojų paaiškinimų. Jaučiausi kvailė, kad nedariau kaip kiti - neužrašiau vaiko į visus įmanomus darželius. Net ašarą nubriaukiau ir visą naktį nemiegojau. Paryčiais spoksodama į langą pradėjau prisiminti, kaip auginau pirmąj vaiką, kaip jis nemėgo to darželio. Pati ne kartą stebėdavausi - ko taip tylu grupėje. Pasirodo, taip jie pratinami prie tvarkos ir disciplinos - kalba kai pakelia ranką. Kai per Kalėdų eglutę uždegėm ant torto fejerverkus, visi vaikai sėdėjo tyliai ir spoksojo į ugneles neišleisdami jokio garso. Tik tėvams nusistebėjus, ko vaikai nesidžiaugia, auklėtoja pasakė ''vaikai, galim ploti ir šaukti ''valio'' Ir tik tada vaikai išreiškė savo džiaugsmą

Pradėjau galvoti, ką esu skaičiusi apie vaiko raidą, ką sako psichologai. Prisiminiau, kad daugelis psichologų rekomenduoja vaikus auginti namuose iki 5-6 metų. Kad ankstyvas atskyrimas nuo mamos, šeimos vaikus veikia neigiamai, tik vieni su tuo sėkmingai susidoroja, o kiti - nelabai. Kad per daug ankstyvas vaikų pratinimas prie tvarkos žlugdo jų kūribiškumą ir ateity tokiems žmonėms sunku būti spontaniškiems ir kūrybiškiems.

Ir tada pagalvojau - o ko aš čia parinuos? Čia mane pačią veikia mano pačios vaikystės darželyje ir mokykloje (ir ne tik - net ir šeimoje ir visoj visuomenėj) suluošintas supratimas apie gyvenimą. Kad tokia ''tvarka'' - vaikai paaugo, juos būtinai turi kažkam ''priduot'' ir eiti į darbą, nes ''taip visi daro'', ''nes taip - pigiau'', ''nes kitaip mama užsisėdės''.

Ir ką ką ten man siūlė savivaldybėje? ''Kaip visi''? Tai nešt kyšius? Už ką, už tai, kad luošins paskui mano vaiko sielą? Tai ar ne durna aš būčiau, jeigu taip galvodama vis tiek bandyčiau žūt būt kažkur įkišti savo vaiką?

Na jei nebūtų kitos išeities, tai galbūt. Bet išeitis visada yra, tik ją reikia rasti.

Nenešiu aš jokių kyšių! Tegu neša tie, kuriems būtinai reikia į darbus kalti pinigus paskoloms grąžinti ir kurie galbūt neturi kitos išeities. Užaugs mano vaikas ir be darželio, galbūt daug palankesnėj aplinkoj jo asmenybei.

Ir visiems kitiems tėvams, kurie kaip mačiau sąrašuose, esat šimtas penkiasdešimti ar dar toliau, galiu tik pasakyti: nenusiminkit, gal tai Dievo pirštas ar angelas sargas saugo jus ir jūsų vaikus

gaila,kad taip savivaldybėje jus nuteikė.aš tai vedu ir vedžiau vaikus į darželį super mūsų darželiuke vaikai linksmi,tik bėga ,skuba ir bajerių gerų paskaldo.mažiai šiemet užrakino tuolete auklėtoją,draugiškai neatrakino jei tokius bajeriukus daro reiškia artimi su auklėtoja.vienu žodžiu

[quote=pukupuku,2010 08 06, 18:50]
Pradėjau galvoti, ką esu skaičiusi apie vaiko raidą, ką sako psichologai. Prisiminiau, kad daugelis psichologų rekomenduoja vaikus auginti namuose iki 5-6 metų. Kad ankstyvas atskyrimas nuo mamos, šeimos vaikus veikia neigiamai, tik vieni su tuo sėkmingai susidoroja, o kiti - nelabai. Kad per daug ankstyvas vaikų pratinimas prie tvarkos žlugdo jų kūribiškumą ir ateity tokiems žmonėms sunku būti spontaniškiems ir kūrybiškiems.

Ir ką ką ten man siūlė savivaldybėje? ''Kaip visi''? Tai nešt kyšius? Už ką, už tai, kad luošins paskui mano vaiko sielą? Tai ar ne durna aš būčiau, jeigu taip galvodama vis tiek bandyčiau žūt būt kažkur įkišti savo vaiką?



Labai gaila, kad jums taip nutiko, bet gal nereikia taip tirštinti spalvų, jeigu jums nepasisiekė su auklėtoja, tai nereiškia, kad darželiuose dirba tik tokie žmonės. Esu tikra, kad kiekviena mūsų galėtų parašyti daug priešingų pavyzdžių apie kitokį auklėjimą vaikų darželiuose, juk ir mamų yra skirtingų. O kas dėl psichologijos, tai anot psichologų vaiką nepageidautina atskirti nuo mamos ilgam (visai dienai, ar ilgiau) iki 3-jų metų. Nuo trijų metų sveikas vaikas visiškai pajėgus išsiskirti su mama tokiam laikui, be abėjo kalba eina tik apie darbo dieną, o ne taip kaip daro kai kurios "mamytės", paliekančios savo vaikelius darželyje visai savaitei. Ir čia vėlgi yra labai daug niuansų, negalima teisti žmogų už akių, nežinant jo gyvenimo. Bet visko būna, pas mus pvz., grupėje yra "mamytė", kuri niekur nedirba (tikrai žinau), gauna soc. pašaslpą, o vaikas grupėje būna nuo pirmadienio (mes atvedame apie 8.30 jis jau būna, o pasiimam apie 16.30 - dar vis būna) iki penktadienio. Štai kokių būna "mamyčių", bet nepradėsime juk pagal jas spręsti apie visas mamas?

atsiprasau uz ne lietuviskas raides bet kaip tik skaitau knyga ir noriu ideti citata

"Vaikyste,prabegusi vaiku darzelyje,ir vaikyste su mama ar seneliais namie.kuris variantas geresnis?

Iki treju metu negali buti jokios kalbos apie darzelius.Kokie darzeliai,jei vaikas dar tik mokosi suprasti,kas yra siame pasaulyje.Jam reikia ismokti buti su mama ir teciu.Tik po to galima bandyti eiti i kitokia aplinka.Iki seseriu metu vaikui nederetu eiti i jokius svetimus koletyvus.Nuo seseriu metu galbut vertetu lankyti darzeli,kad pasiruostu mokyklai.Bendrauti galima ismokti ne tik lankant darzeli,bet ir zaidziant kieme su vaikais,susitinkant su seimos draugais.Jei mazesnis nei seseriu metu vaikas lanko darzeli,geriau,kad ten jis butu kuo trumpiau.Svarbiausia,kad vaikas mokytusi bendrauti tada,kai jauciasi saugus,o saugus jis jauciasi tik su saviskiais.Vaikui svarbu zinoti ir jausti:jei man bus blogai,tevai visada bus salia.Pradejes lankyti darzeli,jis jauciasi vienas,be artimuju,kuriu prireikus salia nebus.Vaikui pakanka trumpos lavinimo pamokeles,nebutina visa diena praleisti svetimoje aplnikoje,su svetimais zmonemis.Pirmuosius septynerius metus vaikui geriausia buti savoje,saugioje aplnikoje,tarp artimu zmoniu ir ismokti pazinti pasauli per santykius su jais."

(R.Milasiunas,I.Liutkeviciene,"Zariju duobes",pokalbiai su psichoanalitiku)


sakykit ka nori,bet daugelis vedanciuju vaikus i darzeli,pavydi to laiko su vaikais nevedantiesiems ir nereikia sakyti,neismoks bendrauti ir pan..o jus ka su vaikais nebendraujat?neinat i viesuma? cia zinoma mano nuomone,pilnai suprantu vedanciuosius,pilnai ir nevedanciuosius

na jeigu kolektyvo privalumas butu tik bendravimas, tai gal jus butumet ir teisi, bet yra daug ir kitu aspektu....pavyzdiui neisivaizduoju kaip vaikas eis i pirma klase iki tol praleides seserius metus su mama ar mociute pasoneje...ir taip gincytis galima iki pamėlynavimo. Mano manymu neimanoma ivardyti kazkokio tai konkretaus atvejo privalumus, kiekvienas renkasi ta varianta, kuris jam konkreciu laikotarpiu priimtinas.
Nieko blogo darzelyje neizvelgiu, svarbiausia kad butu profesionali aukletoja, kuriai patiketas vaikas.
Papildyta:
.... Bet visko būna, pas mus pvz., grupėje yra "mamytė", kuri niekur nedirba (tikrai žinau), gauna soc. pašaslpą, o vaikas grupėje būna nuo pirmadienio (mes atvedame apie 8.30 jis jau būna, o pasiimam apie 16.30 - dar vis būna) iki penktadienio. Štai kokių būna "mamyčių", bet nepradėsime juk pagal jas spręsti apie visas mamas?

[/quote]



O tai kas blogo tame, kad vaikas vedamas i darzeli? kai man buna iseigine darbo savaites diena as irgi vedu vaika i darzeli? tai jus norit pasakyti kad ir as mamyte kableliuose?

jei viena du kartus savaitej tai pateisinama,nes vaikas issimustu is gyvenimo ritmo,bet jei mama istisai sedi namie.. sakykit ka norit tingine,gyvenanti is pasalpu

manyciau, kad jei ir tinginiauja gyvendama is pasalpos, nors dauguma dabar tokiu "tinginiaujanciu" tiesiog prarado darba o surasti niekaip neiseina, tokios veda i darzeli, kad vaikas pavalgytu. asocialams dazniausiai nusispjauti, vaikai nuogi alkani kieme bastosi

zinau atveji,kai ne kokios reputacijos mergina atvede vaika i darzeli,ir jai buvo pasakyta,akd darzelis skirtas dirbanciu tevu vaikams per skaudu,bet visi zinojo kad ji ta vaika veda tik del to kad galetu toliau kaip kate rujoti per vyrus ziauriai zinoma skamba..del to kad veda jog pavalgytu zinoma gerai,bet juk ir uz darzeli reikia moketi.. o kaip ne kaip,daznai tas bendras katilas buna ir pigesnis nei diena darzelyje kad ir kaip bebutu skaudu

na gal dabar nespreskit apie visas mamas pagal sita, bet zinoma visokiu yra.
apie tai, kad darzeliai tik dirbantiems, tai galima patyleti mano seima dirbanti, bet kaip buvo pasakyta man darzelyje, jus lengvatu neturit tai ir nepateksit tai as spendziu, kad darzeliai lengvatininkams. na jeigu jus galite pamaitinti vaika uz 7 Lt dienai, tai jus saunuole. apie kokybe nekalbesim.

as nekalbu nei apie savo seima,nei apie savo nuomone bet nesakykit butu pikta,jei nepatektumet i darzeli,o merga istisai rukanti kieme vestu savo vaika i darzeli?nebutu kas liecia maista..as kalbu kad dabar daug seimu gyvena tikrai vargingai..ir sakykit jei vaikui uz darzeli reikia moketi 7 litus,o 3 asmenys tai jau 21 butu ar ne taip,nesakykit kad uz 15 lt neparuostumet kazko tokio? ir nereikia cia uzsipulti,tikrai draugiskai atejau

kai kalbėjau apie "mamytę" turėjau omeny, kad vaiką ji atveda pirmadienį, o pasiimt ateina tik penktadienį. Visą savaitę vaikas auginamas darželyje, nors pati mama niekur nedirba. todėl ir parašiau kabutėse.

is viso virs zmogiskumo ribu

nei as puolu, nei ka, tiesiog tekstas be sypseneliu kitaip ir skaitomas
o daugiavaikem seimom lengvatu nera mokant už darzeli?
taip, labai pykta, kai rukanti visa diena kieme mergina veda i darzeli, o mano dirbancios seimos vaikui vietos nebera. tiesiog netobula pas mus sistema, as asmeniskai nesutinku su kai kuriais, patenkant i darzeli lengvatas suteikianciais punktais, bet vargu ar ka nors pakeisi, yra kaip yra.

ne mums spresti,ne mums teisti

sitas atvejis zinoma ne man spresti,bet teisti manau galiu..negaliu pateisinti motinos,kurios vaikas rausiasi siukslaidezej ir zaidzia su alaus kamsteliais ir cigareciu pakeliais nepateisinama tai jokiais budais man,deja vaiko teisiu tarnyba nieko tokio nemato na bet ne apie tai tema

absoliuciai nebutu pikta..kodel???todel,kad kazkas turi prasta nuomone apie mama?kad kazkas mano,kad nedirba(o gal dirba namie,prie kompiuterio ir t.t. tai ka matai pro savo langa tai ar nereiskia,kad tai tiesa,niekada nesi tikras zmogus del kito nei ka veikia nei kuom uzsiima,o apkalbom tai isvis netikiu ir nekreipiu demesio ).....jei mama uzrase savo vaika i darzeli ir jis pagal eile pateko kodel man turetu buti pikta??? ar tik todel,akd mano vaikas nepateko
Man jusu postai pikti ir pilni agresijos.
Ne man teisti ir komentuoti kaip kitiems gyventi,kaip jie turi maitintis,kaip jiems geriau vesti ar nevesti savo vaikus i darzeli,uz kokia suma prasimaitinti ir kaip finansiskai kitai seimai geriau,galu gale manes nejaudina kitu asmeninis gyvenimas,moralines normos-kiekvienas renkasi pagal savo supratima.
Papildyta:

bet niekas ir nepraso jusu nei teisti nei pateisinti ar nepateisinti-turbut nevilkite teisejos mantijos?
Jei vaikas valkatauja,neturi ka valgyti,yra musamas ir kitaip skriaudziamas tada mano pilietine pareiga pranesti tam tikroms instancijoms.

tai turbut jus jaudina kitu gyvenimas.. instancijoms jau daug kartu pranesta,bet..

papasakojau situacija,ir buvau uzsipulta,lyg pati buciau atsakiusi merginai mano postas piktas,bet ne ant jusu,as pykstu,sirstu ant tokiu kurios vaikus sitaip "priziuri"

mano pilietine pareiga pranesti apie skriaudziamus ir engiamus vaikus,o ne kistis i kitu asmenini gvenima,kuris yra normos ribose..nors kas tas normos ribas nustato turbut kiekvienas savaip suprantame...kam rupi kas kur ruko ir nedirba,o kam isties rupi kai vaikai yra skriaudziami ir valkatauja.
O jei instancijoms pranesta ir nieko nedaro,gal ir nera prie ko prisikabinti
Bet...tema manau isties ne tai.

Nesipykit,man tai pikta,kad kvaila sistema ivesta pas Lietuvoje ir as negaliu savo vaiko uzrasyt i norima darzeli.Problema ta,kad jei pasirinkau lopseli, o norimas darzelis yra su mokykla,tai i ta norima darzeli galiu atvykt tik tada kai praeisim lopselio etapa.Kur as ten bepateksiu, gaunas turiu laukti ir sedeti namie iki 3 metu,arba keliauti ten kur nenoriu ir nepatogu. Ir ka ten gali nuplanuot, kas bus po 2 ar 3 metu,kai reikia rinktis. Vienu zodziu vejai.Ir kam tai naudinga?

jus jau antra karrta rasote,kad temoje,kuri tik prasidejo, jus uzsipuola bet is tiesu niekas jusu nepuola,tik kai jus rasote tokias piktas zinutes tai labiau matoma.Jus labai sukonkretinate ne visuma,bet asmeninius zmoniu minusus ar trukumus.
Papildyta:

pykstis vaikiska kai galima idomiai,naudingai ir ramiai be suasmenintu komentaru padiskutuoti

jolita

Tema "mintys nepatekus i darzeli" o mintys labai niurios, galvoje sukasi, o tai kur dabar ta vaikeli deti, kai i darba BUTINAI reikia eiti... Pazliumbi (o be reikalo...)... Tada ateina protas, isijungi internete psl su laisvomis lopseliu-darzeliu vietomis, surades ieskai arciausiai namu, tada susirandi supermamose atsiliepimus apie sia istaiga... tada isirenki geriausius variantus ir skambini skambini skambini... ir stai mes jau priimti Ir velniop ta kita darzeli, kur sake kad tikrai busime priimti, o nesulaukus kazko... staiga atsiduriame sarase nepatekusiu, o dar po keliu dienu paskambinus esam dar zemesneje saraso vietoje... ir daina be galo...

Benaršydama ir beieškodama temos apie privačius darželius, radau šią seną savo temą... Galiu papasakoti kaip sekėsi mums toliau - tikrai džiaugiuosi ir nesigailiu, kad dar metelius praleidom namie. Mano mažylis tapo dar sąmoningesnis, didesnis, protingesnis ir dabar man jau net abejonių nekyla, kad pasiruošęs lankyti darželį. Pasidariau rimtą atranką iš privačių darželių. Kalbėjau su visų privačių darželių direktorėmis, atlikau rimtą darželių ''inspekciją'', išsirinkau mano galva mums labiausiai tinkantį. Keliausime nuo rudens ten, kur mūsų laukia, o ne ten, kur laukia vien tik kyšių

Būtų labai smagu sužinoti Jūsų "inspekcijos" rezultatus Gal pasidalinsite ? Ir kuris gi tas darželis, sulaukęs aukščiausio Jūsų įvertinimo ? Mes taip pat, esam užsirašę į vieną darželį, deja, jis man nekelia didelio pasitikėjimo. O atlikti detalios inspekcijos šiuo metu neturiu galimybių

Nenoriu čia labai skelbtis kurį išsirinkau, nes dar net nepradėjom lankyti. Bet manau, kad jei renkatės, tai verta visus apeiti ir asmeniškai viską apžiūrėti, paklausyti kaip auklėtojos bendrauja su vaikais - ir svarbiausia - pakalbėti su darželių vadovėm ir auklėtojom.

Žinokite labai didelis skirtumas ne tik kainose, bet ir darželių filosofijos skiriasi, požiūris į maitinimą skiriasi, adaptacijos tvarka visur skirtinga. Ir dar vienas labai svarbus aspektas - darželio vadovas. Jei darželio vadovė nieko nenuraukia apie vaiko raidą, tai kaip ji gali pasirinkti gerus tos srities specialistus auklėtojus ir pedagogus? Aš manau, kad ji negali to padaryti, ji rinksis pagal kažkokius kitus kriterijus, bet ne pagal tokius, kokie man svarbūs.

Todėl kalbėdama su vadovėmis aš labai daug klausinėjau ir bandžiau išsiaiškinti, kokios jų žinios apie vaikus apskritai. Turėjau pasiruošusi „kodinius“ klausimus, į kuriuos teisingai atsakyti galėtų tik tai, apie ką klausiama, suprantantis žmogus . Pagal tai atsirinkau Vilniuje tik du darželius, kurie man tiko. Na paskui beliko tik iš tų dviejų rinktis

Na tiesa, aš neapvažiavau visų realiai Vilniaus darželių - tik tuos, kurių informaciją radau internete. Manau, kad realiai jų yra ir daugiau.

O koks darželis jums nekelia pasitikėjimo? Parašykit pavadinimą - aš parašysiu savo nuomonę.

Sveiki
Sveikinu!
Valstybiniame darželyje laukia kyšių (deja, šito paneigt negaliu - iš manęs irgi norėjo ), bet galit neduot, o privačiame kyšių nelaukia - ir taip sumokėsit su kaupu, ir deja, negalit neduot Aišku, aš negaliu užginčyti, kad privačiame darželyje gal geriau

Ką jūs norėjote pasakyti šituo savo postu nieko nesupratau ....

Na, turbut komentaro esme yra tai, kad sveikinu susiradus darzeli O toliau seka, ka tuo metu masciau perskaicius tema

smagu, kad yra mamų,kurioms rūpi visi šitie dalykai. Negaliu prisiversti užrašyt dukrytės niekur, nors jai jau 2m, jaučiu, kad jai nebus gerai ir viskas.Auginsiu tuoj dar vieną, tai tegul būna kartu. Visiems atrodo keista, kai mama niekam nesugeba palikti saugoti savo vaiko, kalba apie psichologines problemas, kurias padarysiu vaikui ar jau padariau.Bet man pirma karta gyvenime taip dzin kitų nuomonė. O jūsų postas mane kažkaip dar labiau nuramino - ačiū

Sveiki, žinokite aš jus tik padrąsinsiu - kad vaikus atiduoti į valstybines įstaigas auginimui, čia istorijos eigoje sugalvojo politikai - socialistai ir komunistai. Aišku, jie turėjo gerą tikslą - išlaisvinti moteris iš buities vergijos, padaryti jas nepriklausomas ir laisvas. Bet viskas nurėjo į šiek tiek kitą pusę, kad buvo pamiršti vaiko tikrieji poreikiai ir interesai. Kokie tikrieji vaiko poreikiai, ką sako psichiatrai ir psichologai šitoje srityje - ogi tai, kad iki 3 metų vaikas savęs net nesuvokia atskirai kaip asmenybės. Jis save suvokia tik kaip mamos dalį. Taigi vaikui iki 3 metų MAMA yra pagrindinis poreikis ir bet koks ilgesnis atskyrimas nuo jos yra žalingas jo psichikai. Čia kad mus mamos ir močiutės nuo 1 metų atiduodavo į darželius yra labiau politikos suformuota tradicija, o ne tikrai vaiko poreikius atitinkantis dalykas. Ir nėra normalu vaikus nuo 1 ar 2 metukų atiduoti į vaikų darželius pagal psichologų ir psichiatrų rekomendacijas. Čia tik pagal ydingai susiformavusią praktiką taip daugelis tik galvoja, kad tai „normalu“, o iš tikrųjų nenormalu. Didžioji dalis visuomenės suklaidinta taip istoriškai susiklosčiusios tradicijos.

Taip kad auginkite drąsiai iki 3-4 metų namuose. Paskui matysite pagal savo vaiko charakterį - gali jis jau socializuotis ar dar iki mokyklos reikės pabūti namuose. Nebijokite, jei pradės gąsdinti tetos, dėdės ir močiutės, kad mažai socializuojasi ar kad būtinas pasiruošimas mokyklai ir tik daželis tą pasiruošimą suteikia. NEsąmonė - pasiskaitykite psichologinės literatūros apie vaiko raidą ir suprasite kas ir kaip.

Ir mano tokia nuomone

Smagu sutikti bendraminčių

ten ji norėjo pasakyt, kad valstybiniam pigiau

nu aš irgi džiaugiuosi radus šitą temą, nes labai pritariu pukupuku mintims, nors puikiai žinau, kad pučiame prie vėją vis mąstau, kaip ten senovėj išsiversdavo bet tokio "gėrio" kaip darželis, kaip išgyvena šiandien nemažai mano pažįstamu žmonių, kurie gyveno kaime ir jokių darželių arti nė kvapo neturėjo ir nematė. bendravimo išmokdavo tarpe brolių/seserų/pusbrolių/puseserių ir kitų kaimo vaikų, o daugiau nieko ir nereikia. manau darželis reikalingas tėvams, ne vaikams. augindama saviškį namie (jam dabar ketveri) nuolat patiriu aplinkinių spaudimą dėl darželio aš ketinau vest nuo penkerių, bet paskui nutariau vest nuo ketverių (ištiesų jaučiuosi užsisėdėjusi ir kerpėjanti o gal ir dėl to spaudimo o ir šiaip, tų brolių seserų neturim, savarankiškumo niekaip neišmokom, tai gal darželis padės), eisim į valstybinį darželį, užsirašėm prieš du metus, papuolėm be vargo. bet jei būtų reikėję nešt kyšius arba jei matysiu, kad vaikas ten stresuoja, darosi irzlus, ar patiriamas adaptacijos diskomfortas pernelyg užsitęsė, eisim lauk iš ten. nieko tokio, išsėdėjau keturis metus, pasėdėsiu ir dar du, jei reikės. atsarginis planas privatus pusdienio darželis.
dėl vieno esu tikra, kad ta ankstyva (dvimečių) "kolūkizacija" moralinės kokybės visuomenei neprideda tai tikrai.

pukupuku, o kelerių metų jūsų vaikas dabar pradės eit į darželį?

jei jau taip galvojant apie valstybinius darzelius kaip apie kysiu, o ne vaiku laukejus, ta privatus darzeliai laukia jusu nemazu pinigeliu, o ne jusu vaiko (tiesiog tokios mintys kilo)

Sveiki, maniškis kai pradės lankyti bus lygiai trijų su puse. Aš dabar matau, kad jis visiškai pasiruošęs socializuotis - jis labai gerai kalba, reiškia savo mintis, moka ir labai nori bendravimo. Išėjęs į kiemą be problemų susipažįsta su visais vaikais. Be jokių didesnių problemų pasilikdavo su aukle. Žodžiu manau, kad jis gali jau eiti į daržiuką, iš pradžių pasiimsiu jį iškarto po pietų miego, o paskui pagal situaciją žiūrėsiu kada pailginsiu jo buvimą darželyje.

Na o jūs manau pasirinkote idealų variantą - taip ir turėtų iš tikrųjų būti, į daržiuką ne anksčiau trijų ir labai atsižvelgiant į vaiko vystymąsi



Aš kalbu labiau ne apie tai, kiek man kainuos pinigų mano vaiko auginimas, o apie tai UŽ KĄ GI AŠ TUOS pinigus mokėsiu.

Jei nešu kyšį už tai, kad priimtų mano vaiką BET KOKIA kaina į valstybinį darželį nuo vienerių ar dviejų metų, tai realiai aš moku kyšį už tai, kad valstybinė įstaiga luošintų mano vaiką ir dar darytų tai su mano noru ir sutikimu.

Ką duoda tas mano kyšis visai mūsų visuomenei - tik tai, kad kažkokia biurokratė neteisėtu būdu sukombinuos man darželyje vietą, ji nieko nesukūrė ta biurokratė, tik sėdi ir užima kažkokią pariegybę ir dar ima kyšius.

Jei aš moku pinigus privačiam darželiui - tai moku tiems, kas jį sukūrė. Kažkas ėmėsi iniciatyvos, kažkas sukūrė darbo vietas, kažkas dirba, kad jis būtų, kažkas įdėjo investicijas į tai - už tai ir moku.

Aš esu idėjinis žmogus. Nemokėsiu kyšio valstybinės įstaigos biurokratams už tai kad mano vaiką įkištų ir dar priedo luošintų. Geriau susirasiu iniciatyvius žmones, kurie idėjiškai įkūrė kažkokį darželį, visai kitokį nei valstybiniai. Juk sakiau, kad labai rinkausi pagal savo pasaulėžiūrą Galų gale ir požiūris į klientą privačiame darželyje kitas nei biudžetinėj įstaigoj.

aš taipogi jums pritariu pukupuku ne ankščiau trejų metų į darželį.
maniškis pradėjo nuo rugsėjo eiti į darželį, jam dbr 3 metai ir beveik 2 mėn. kalba gerai, moka papasakot, neblogai išreiškia jausmus. jau nuo dvejų metų karts nuo karto pakalbėdavau, jog darželyje tau bus smagu, bus vaikų, žaisit, dūksit, piešit...pirmą dieną nuvedėm, po 5 min atsisveikinom gražiai, be jokių ašarų. atėjus pasiimti, žaidė lauke, smagus, energingas, pasakojo, ką veikė. tik bėda, kad darželyje yra dvimečių, grupė naujai suformuota, kai kurie net į wc nepasiprašo, ir visų didžiausia problema - vaikai verkia ir verkia... vieną vaikutį netgi mačiau kaip auklėtoja atplėšė nuo mamos kaklo ir nusinešė.. maniškis nesupranta, ko jie verkia, darosi baugstus.. atseit gal kažkas blogai, kad darželis negeras, jei vaikai šitaip verkia.. aišku, suprantu, kad jiems baisu, jei mažiukai ir trbt darželis vienintelė išeitis, nes galbūt mamai reikia eiti dirbti..bet aš versčiausi per galvą, ieškočiau išeičių, bet klykiančio vaiko niekaip negalėčiau palikt.. ir tikrai anksčiua beveik neabejoju būtų buvę jam taip pat kaip šitiems verksniukams..pastebėjau sūnaus poreikį bendrauti kažkur nuo pustrečių metų. iki 2,5 metų slėpdavosi man už kojų jei kas nors kalbindavo

Gal galima smulkiau, pasidarė labai įdomu .

siaip visi vaikai skirtingi, mano jau nuo 1,5 metuku lipo visiem ant galvu, kalbino pauksciu kalba, tiek vaikus, tiek suaugusius.
Sakyciau dukrai labiau patiko darziukas , kai mazesne buvo, nes augant vaikai vis daugiau "siuksliu" is namu nesasi- tai koks bernas is asocialios seimos " bobom" mazas mergaites pavadina, tai stumdosi, zodziu , elgiasi taip, kaip ju seimoj elgiasi seimos nariai. o 2 metuku vaikas svaigo nuo darziuko ir gaunamo ten didziulio demesio
taip kas mamom siulyciau maziau SM skaitineti, o daugiau atkreipt demesi i savo vaiko individualybe- vienas 2 metuku bus darzelio "zvaigzde", kitas iki 4 m. slepsis uz mamos sijono

pritariu jums visu 100 proc. abu mano vaikai maziukai budavo rankinukai...dabar stebedami vyresneli (8 metai)...nieks tuo negali patiketi.....beprotiskai savarankiskas.i lopsi nuejo 15 menesiu (del finansu).... kita auginsiu iki dvieju......tikrai ne ilgiauu- nuproteciau.....

nu taip, savarankiškumas. paskui vaikas būna toks savarankiškas, kad nuo šešiolikos jau gyvena atskirai, o tėvai visą likusį gyvenimą jį mato tik kas ketvirtas kalėdas.. čia šiaip pamastymai amerikietiško modelio tema..

o man tai laabai patiko darzelyje. Patys patys silciausi atsiminimai is ten. nors vede mane i lopsi nuo metuku. Aisku mama sake, kad verkdavau pradzioj. Bet as pati prisimenu jau tik gerom emocijom.

ar jus toki modeli asmeniskai turite,ar tik toki " isivaizduojate"????

ne, neturiu ir pasistengsiu neturėti

Visų situacijos skirtingos, tad ... aš pvz galėčiau neiti į paskaitas, vyras galėtų atsiprašyti iš darbo, savaitę kitą būčiau su juo darželyje kasdien po kelias valandas, po truputį vis ilgiau jį vieną palikčiau..taip pat galėtume palikti su močiute, galėtume paprašyti draugų pažiūrėti, savo sesers...čia trumpalaikės tokios..ilgalaikės - ieškotume auklės, imčiau akademines... (kai po pirmojo gimimo pasibaigus akademinėms grįžau mokytis, su vyru pasikeitėm auginimo atostogom, o pati išėjau iš darbo...)
man ant kaklo klykiančio vaiko - "mama", tikrai neleisčiau auklėtojoms atplėšti.. (ką, deja, esu mačiusi.. )

taip,žinoma, skirtingi, bet didžioji dauguma dvimečių nėra pasirengę lankyti darželį visą dieną..esu skaičiusi ir rimtų mokslinių straipsnių, ir kalbėjusi su pediatrais, šeimos gydytojais, visi sako tą patį, kad nėra kur skubėti, o 3-4 metai - idealus amžius pradėti lankyti darželį. Ką pastebiu ir iš savo, ir iš draugų vaikų patirties. dėl to keturmečio už mamos sijono - nieko gėdingo nematau, kiekvienam savas laikas išlįsti.

Taip. Dabar kaip tik gana sėkmingai adaptuojamės ir aš ir mano mažius. Ir štai kokių minčių man kilo dėl paliekamų klykiančių vaikų.

Pirma ir pati svarbiausia taisyklė, kurios laikausi - NIEKADA neatstumti atvesto į darželį savo vaiko, jei jis pradeda verkti. Ir apie palikimą jo klykiančio ar prievarta įstūmimą į grupę, ar apie atplėšimą nuo mamos net kalbos negali būti

Kaip aš tai darau praktiškai - pasiėmiau atostogas, kad turėčiau laiko tam reikalui. Taigi, IŠLAUKIU. Mano vaikas, sėkmingai be ašarų ėjęs vieną savaitę, antrą savaitę atvedus pradėjo verkti ir apsikabinęs mano koją išstovėjo gal apie 45 minutes.... Tiesą sakant aš jau buvau praradus budrumą ir apsvaigus iš laimės - nebesitikėjau tokios problemos. Taigi teko ''nusileisti ant žemės'' ir susivokti, kad mano vaikas - ne iš kito molio drėbtas, ir kad jis irgi gali ir liūdėti ir elgtis taip kaip ir visi vaikai - verkti apsikabinęs koją ir maldauti, kad aš neičiau į jokį darbą niekada ir nepalikčiau jo darželyje.

Ką darytų kiti, kaip mus moko mūsų mamos ir močiutės (kurios taip ir darė), ir ką aiškina dauguma auklėtojų - ogi sako - palikit verkiantį, nusiramins pats, kai nematys jūsų ir panašiai.

Taigi, kad tai - tik gražus melas, visų patogumui, bet tik ne vaiko gerovei skirtas

Taip, vaikas kažkada nustoja vekti. Ir visi aplinkiniai galvoja, kad ''nusiramino''. Auklėtojos vakare atėjus pasiimti gali net pasakyti - viskas buvo gerai, nusiramino, žaidė su visais, net valgė. Bet visa tai - tik išoriniai pastebėjimai, nieko nepasakantys apie tikrąją vidinę vaiko savijautą, kai jį palieka mama pačiu sunkiausiu jam momentu - kai jis yra išėjęs iš savo ribų - t.y. verkia, apimtas isterijos (kaip kiti vadina - ožiai).

Todėl visiškai pritariu, kad klykiančio palikti - negalima. Aš išlaukiau visą valandą, jis apsiramino, o tada nusiraminęs pats nuėjo į grupę, man pamojavo ''ate'' ir tada jau aš galėjau eiti sau rami. Aišku, aš nesėdėjau su juo grupėje visą ta ašarų laikotarpį. Buvome koridoriuje, kad netrukdytume kitiems. Mačiau, kad ir auklėtoja jau buvo porą kartų susinervinusi, jau net mėgino ji pasiimti ir nusinešti, bet aš jai pasakiau aiškiai, kad to nedarytų ir kad aš palauksiu kiek reikės. Taip, ir man buvo susvyravimo minučių, kai galvojau kad jau pati nunešiu ir paliksiu. Ačiū Dievui ištvėriau - pabaiga, kai jis nusiramino ir pats nuėjo į grupę bei su šypsena man pamojavo buvo verta viso šito ištvėrimo ... be to net nesuprasčiau, kaip tai svarbu

Kitą dieną jau nuėjo vėl be jokių ašarų. Manau, kad jei būčiau palikusi rėkiantį - istorija kartotųsi. O dabar jis pamatė, kad mama vis tiek pabus tiek, kiek reikia ir kad dėl mamos meilės jis gali būti ramus. Todėl antrą kartą mėginti mano meilės jam nebereikėjo. Aišku, po kažkurio laiko, kai jam vėl kils abejonių, jis vėl norės išmėginti, kiek tveria mano meilė. Ir aš vėl pasistengsiu padaryti viską, kad jis liktų tikras dėl mano atsidavimo - išbūsiu, išlauksiu, kalbėsiu ir raminsiu, kol pamatęs, kad aš visada su juo, o jis - manęs pilnas, pajus, kad gali pats nueiti į grupę.

O ką sako kiti - dažnai girdžiu - vaikas jumis manipuliuoja, jis bando ribas, jis taip darys visą laiką.... NESĄMONĖ

Ir iš viso vieną dieną pagalvojau - vaiko adaptacija darželyje prasideda nuo vienerių metų. O gal net nuo gimimo. Bet nuo tada, kai jis dar būna su mama. Juk iki trijų metų jis savęs neskiria nuo mamos - jis mano, kad ir jis ir jo mama tai viena. Tik nuo trijų metų, suvokęs, kad jis visgi yra VIENAS, o mama - KITAS žmogus, jis pasijunta labai neramiai ir nesaugiai. Juk jis toks mažas. Kas tada jam teikia stiprybės - tai MAMA, kuri turi būti arba su juo kartu, arba JAME PAČIAME. Kai vaikas turi ramią ir savimi pasitikinčią MAMĄ SAVYJE - jis ramus ir pasitikintis pasauliu, gali ramiai pasilikti ir darželyje ir su kitu suaugusiu.

Kai vaikai dar nėra ''integravę'' mamos į save, jie niekada nebus ramūs viduje (išoriškai gali atrodyti ir ramūs). Kaip padėti vaikui turėti mamą savyje - tai nuo pat gimimo duoti visą reikalingą mamos meilę, kantrybę, gerumą, buvimą kartu ir taip toliau (nekalbant jau apie savaime suprantamus fiziologinius dalykus - maistą, šilumą). Po darželio būtina vėl jį ''papildyti'' - skirti laiko ir dėmesio jam asmeniškai, vėl jam prisipildyti emocinės šilumos rezervuarus. Vėl leisti pajusti, kad mama visada su juo...

Vaikas, kurio ''vidinė mama'' nesusiformavusi, arba yra nerimastinga, kaltinanti niekada nesijaus savimi pasitkintis. Tokio vaiko palikimas, atstūmimas, atplėšimas nuo mamos visada jį traumuos. Negaliu skaityti temos, kurioje mamos pasakojasi, kaip palieka vaikus verkiančius ir klykiančius, kaip pabėga nuo jų ir pan. Kai paskaitau, kad žada vesti vienerių metų ir aštuonių mėnesių vaikus į lopšiukus, tai Netikiu, kad nėra jokios kitos galimybės. Manau, tiesiog žmonės nežino, ką daro ir nežino apie kitas galimybes

Tai tiek minčių apie darželius ir adaptaciją.

Man tik labai gaila, kad ir pačiuose darželiuose dar labai gajus mitas apie vaikų manipuliacijas, apie tai, kad reikia palikti rėkiantį ir eiti sau ''ramiai'' į darbą ...