Kadangi turiu vaikų, tai ir namai sutvarkyti atitinkamai. Pavojingi, brangūs daiktai sukelti aukštai, jokių stiklinių stalų, aštrių kampų, paviršiai nesunkiai valomi ir tt. Nu pripaišė ant sienos, tai ką, pasaulio pabaiga? Tarkim, mūsų vyresnėlis paišo su flomasteriais tik kartu su suaugusiuoju, kreidelėm - kada pats užsimano, jos padėtos pasiekiamoj vietoj. Kelis kartus pripaišė ant grindų, pakalbėjom apie tai, abu valėm. Nebepaišo, bet manau, kad ne dėl pokalbio, o tiesiog jam nebeįdomu. Jei drausi, visaip neleisi daryt, ko jis nori, tai jis nepamirš tos "zbitkos" ir progai pasitakius, būtinai iškrės. Kaip viena moteris pasakojo, jos sūnus labai lindo prie degtukų. Tai ji, pamačiusi, kad kalbos nieko neduoda, leido jam paimt, uždegt jos akivaizdoje, truputį nusvilo. Daugiau nebeima. Jau geriau vaikui ant piršto pūslė matant suaugusiam, negu kada pasislėpęs sukels gaisrą.

Tai juk cia nekalbama apie draudima viskam, manau cia kalba eina apie bausme, o bausme ( na gal ir pe rbaisus zodiz) buna tada kai jau yra kalbeta, kai yra sakyta ir t.t. ir visvien daro savo.Taippat jusu atveju, va jus kalbejot su vaiku o paskui viska valet, bet valet kartu - tai cia ir yra tam tikra kaip bausme, paaiskinimas, todel vaikas daugiau taip ir nebedaro, o jai butume is to pasijuokusi ar nekreipusi diemesio ir pati isvaliusi, ar tai butu nebepasikartoja?aiskus kad jis tai darytu vel ir vel.Na del paemimo daikutu tai ir nemanau kad vaikui kas paemus viena kart ji iskart puola bausti.Del dektuku kur davet pavizdi , nu cia visai kas kita, negi kas baus vaika uz smalsuma.
Jus truputi maisot vienetinius nutikimus ir kai vai vaikas zino kad negalima ir visvien daro.Na maniskiai ir ant sienu(dabar mazylio stilius) ir ant grindu piesia, as jo nebaudziu niekaip, nes jis mazas, bet butinai aiskinu kad taip daryt negalima, atnesu popieriaus ir rodau kad piesti reik ant lapo.
Cia sunku taip ka per zinutes staigiai susakyti , labai priklauso nuo vaiko amziaus , nuo situacijos ir nuo blogo poelgio.Nes tas blogas poelgis vienam normalu o kito situacijoj tai tikrai blogai.Ir aiskus dar nereiktu maisyti bloga elgesi su sposais

O kiek reikia, kad būtų, kad galėčiau su gerbiamosiomis pasikalbėt panašiomis temomis?

Svečiuose vaikas elgiasi tinkamai, nes nežaidžia ten vienas atskirame kambaryje. Šiaip jau, vieną kart ant sienų papaišė, buvo pasakyta, kad piešti tinka ant popieriaus. Ir su tuo daugiau problemų nebuvo.
Iš tiesų tai nematau ko jums nervintis
Papildyta:

Labai geras požiūris. Pritariu visu šimtu procentu.
Papildyta:

Pirma, dar nėra aišku, kaip būtų jeigu būtu. O antra, valymas kartu po zbitkos- nėra bausmė, tai normali tam tikro veiksmo pasekmė. Juk jūs pavalgius irgi indus išsiplaunate? Ar tai jums yra kasdieninė bausmė?

Sienas apipiešia namie, pasitaiko, bet jas galima nudažyti, nedarom iš to probemos. Tikrai nebaudžiam.
Papildyta:

Visi vaikai tai daro, jie bando.

nereikia nei kiek, cia gali bendraut kas nori ir kiek nori as kalbu apie jusu poziuri.

Tai dziugu kad jusu vaikui uztenka, o kitam to neuztenka

Mum taip, o vaikas tai neissiplauna indu pavalges ir tai jam nera iprastas reiskinys.Tai as rasiau kad gal tas zodis bausme - yra siek tiek per baisus, jis pirmiausia asocijuojasi su kampu, dirzu ir t.t. bet manau cia kalba eina apie svelnes bausmeles - daugiau ir tiksliau butu pavadint - pamokymai na bent as taip suprantu, jai as ne teisi, tai atleiskit tada as vaiku nebaudziu ir nekaip, bet pamokymu tai yra tikrai ir be ju neapseinama, tuo labiau kai vaikas daro ka negero ar netinkamo.

Na, aš sakyčiau, kad bausmė yra tai, kuo vaikui gali pagrasint. Jei tu elgsies blogai, tai negalėsi žiūrėt multikų, savaitę negausi saldainių, stovėsi valandą kampe, gausi diržo ir pan. Manau, kad jei vaikas kažką daro iš smalsumo (net ir sienas paišo iš smalsumo, nes gal matė, kaip jas dažo gyvai ar per teliką, arba pastebėjo, kad tapetai panašūs į popierių), tai tą smalsumą patenkinęs, jis nebedarys. Be to, vaikas mažas, aukštai nepripaišys, galima toje vietoje pastatyt kokį baldą.

O kodėl vaikas turi kažkaip elgtis vien dėl to, kad jam taip yra sakoma? Jūs elgiatės? Kad tėvai jam būtų autoritetas, sutinku, bet ar autoritetas lygu diktatūrai? Reikia nepamiršt, kad vaikas nesupranta tiek realybės, kiek mes (kad pvz sienas perdažyt/pertapetuot kainuoja ir laiko, ir darbo, ir pinigų; ir kad pripaišytos sienos negražu suaugusiems).

Dabar prisiminiau iš psichoanalizės įvado paskaitų pas doc. E. Laurinaitį. Jis teigė, kad vaikui baisiausias dalykas yra ne pati bausmė, o bausmė, kai jis nežino, ką padarė blogo. Ar tikrai manote, kad vaikas "zbitkas" krečia grynai iš piktos valios, kad tik tėvams pakenktų?

Zodziu, norisi daug ka pasakyt, bet nebesiplesiu nes jaune i tema, tik viena - auklejimas yra labai sunkus dalykas ir labai indivuidualus, kiek knygu isleista kiek tyrimu atlikta, bet niekas negali teigt kad tik taip yra butent teisinga, nes kaip minejau kiekviena situacija, kiekvienas vaikas individualus.
O jusu vaikas nedaro ka jus sakot, na ne paliepimus turiu galvoje, o pamokymus ar aplamai mokymus juk visi vaikai klauso tevu ir mokinasi is ju.
O zbitkai tai kas kita, visi vaikai juos krecia, o neklausymas yra visiskai kitas dalykas

Taip, sudėtinga susikalbėti, ypač, kai sąvokos skiriasi. Aš asmeniškai nemėgstu žodžio auklėjimas. Manau, kad vaikas ir be to užauga, svarbu jam netrukdyti.

Daugelį dalykų daro, pvz einant per gatvę paduoda ranką ir eina greičiau, esam sutarę, kad valgytų pasilenkęs virš lėkštės, ypač sriubą, susitaupo rūbelių, nereikia perrenginėt po kiekvieno valgio ir panašūs paprasti buitiniai dalykai.

Manau, kad geriausiai moko vaikus ne bausmės ar pasakymai, o gyvas tėvų pavyzdys.

taikliai pasakyta

Vat aš netikiu, kad vaikas elgiasi blogai. Jis elgiasi taip, kaip mums yra nepatogu. Daro tai, kas suardo mūsų susikurto pasaulėlio tvarką. Bando peržengti mūsų nustatytas ribas ir pažiūrėti, kas yra už tų ribų.

o perzengti ribas yra gerai??? juk jos tam ir yra kad butu tvarka.

o jus tu ribu pati ar nesilaikote, ar ne bandote ju neperzingti.Sutinku kad vaikas elgesi ne kaip mum iprasta, bet yra normos ribos, kurias mes neperzingiam, kurias nenorime kad musu vaikai perzengtum,Gimes vaikas ir augdamas jis apie tai nieko nezinio, nesupranto to, juk va jum atvejai kai vaika suo uzaugina ir jis elgiasi kaip suo, nes jam tai buvo norma.Tai juk nei viena mama nenori kad vaikas perzengtu ribas kuriu nederetu, o jai kai jis tai bando daryti, tu niekaip i tai nereguosi, o dar pasakysi su sypsena nu ir kas, tai jis ir toliau tai darys, nes jam uzsifiksuos tai kad tai - norma.

deiritta juk tai ir yra ka mes vadiname blogis, geris, padoru nepadoru, galima negalima, norma, nenorma ir t.t. tai ir yra ribos su kuriomis gyvename visi, apie kurias suzinojom is tevu ir mokyklos ir gyvenimo ir jos eis toliau musu vaikam, anukam ir t.t. Tik kiekvienas atsirenka kokios tos ribos kam priimtinos.
Juk nusikalteliai , asocialus zmones - va cia uzaugusiu be pazinimo apie ribas, normas , vaiku rezultatas ( visada viskame yra isimciu)

O ar gerai, jei vaikas ribų neperžengs tik todėl, kad bijos bausmės?
Ar negeriau, kad jis suprastų, kokios po to jo laukia pasekmės.
Pvz. Paprašė vaikas uždegti jam žvakę, pasiėmė piešinį ir uždėjo tiesiai ant liepsnos. Popierius užsidegė... Jam jau tai buvo tolygu gaisrui, pirštukus nusidegino. Žinoma, mes buvom šalia ir degantį popierių užgesinom. Ir jam tai buvo puiki pamoka. Dabar mane visad perspėja, kad atsargi su ugnimi būčiau, nes mat, kaip jam tada buvo.
Papildyta:

Bet užtat, įtariu, jie puikiai žino, kas tai yra bausmė.

Juze taip jie zino kas yra bausme is pasaliniu zmoniu , o is tu zmoniu kurie jam turejo but artimiausi , na gal ir buvo jie zino kad tai norma ir ka, kiek pasaliniu bausmes mus veikia?O dar nepamirskime jai jau kalbant apie tokius dalykus kaip kaleimai, dauguma uzauga su tuo kad tai ir norma
Juze, na jus tikrai maisot nutikimus, pazinima su pasauliu su neklausimu, visi jusu pateikti pavizdziai tai ne kas kita kaip vaiko pazinimas aplinkos, pasaulio, tai normalu, uz tai niekas nebaudzia.Nepaklusnamas yra tame kai avikas puikiai zino kas negerai, jusu atveju jis paimtu ir vel uzdegtu ka, o po kiek laiko vel ar net dar kelis kartus, ar kitur kur pabandytu tai daryt,tada jum tai butu norma?
Va del ko as klausiau apie jusu vaikucio amziu, nes taip susidaro nuomone kad jis pas jus mazas, kai vaiko nera uz ka bausti tikrai, jis tik pazindinasi su aplinka,l maksimum kokios tai isdaigos, bet tai isdaigos

Taip. Jei jos nebūtų peržengtos, dabar neskraidytume lėktuvais, neišsigydytume daugelio ligų, nerašinėtume menkaverčių postų internetiniuose forumuose ir tt.

nu nemaisykim neklausimo su pasaulio pazinimu! Juk ir auksciau rase bet jus vis nesuprantat apie kalba eina. Man jau rankos nusviro! KALBAM APIE NEKLAUSYMA O NE APIE PASAULIO PAZINIMA KAS YRA NATURALU!!!
Papildyta:
galu gale juk vaiko supratima kas yra gerai kas yra blogai ir gyvenimo normas ugdyti reikia kol jis mazas,o kai uzaugs bus velu.isivaizduokit paaugli be ribu

O jums niekada nekilo mintis, kad vaikas BLOGAI elgiasi todėl, kad jūs kažką ne taip darote? Jis tokiu būdu stengiasi parodyti, kad jam kažko trūksta. Ar manot, kad jis BLOGAI elgiasi be priežasties, tikslo, motyvo?Mūsų sūnus buvo pradėjęs mėtyt daiktus į unitazą, problemą išsprendėm be bausmių supratę jos priežastis.

klausiau juzes paklausiu ir jusu.ar jus pati uzaugot be bausmiu? Nemanau! Tai ir pagal jus iseitu kad kalti jusu tevai nes jus blogai mokino tad teko baust.
kazkokia keista ta jusu taktika.kaltinat tevus toks jausmas kad vaikai patys nemasto o tevai tai daro uzjuos. JUK NEVISI VAIKAI VIENODI! NEVISI VAIKAI TOKIE KAIP JUSU. labai jau viska suasmeninat.

tai tiesa: tevai elgesi neteisingai, blogai mokino ir baude vaikus.


butent tevu nesugebejimas apsieiti be bausmiu rodo, kad, TEVU NUOMONE, vaikai patys nemasto ir tevai tai turi padaryti uz juos. jei tevai tiketu, kad vaikai masto, klysta ir mokosi is savo klaidu - bausmiu netaikytu.

o kai nesimoko? kai tai kartojasi ir kartojasi?
Ar nezinot apie vaikus - maistautojus, kurie butinai padarys priesingai.Zinau net tokiu, kurie prie tevu - auksiniai, sako tai ka nori girdet tevai, daro tai ka sako tevai, na ta prasme ne tai kad isdresiruoti, bet tiesiog nori but geriausi ir su viskuo sutinka, tuo tarpu is tevu puses jokio spaudimo, auklejimas, va toks kaip rasot jokiu draudimu, viskas grazioj formoi, pokalbiai, supratimas ir t.t. , o iseja uz namu duru tokius dalykus daro kad tevai ir artimieji nei uz ka negali patiket kad taip elgesi ju vaikai.Ir dazniausiai tai velgi pasekme auklejimo, na gerai auginimo be jokiu normu, be jokiu ribu, nes mano kam jos reikalingos juk vaikas viska pats zino, supranta ir t.t.
O tokiu vaiku tikrai nemazai, o dar ir daug tai islenda jau kai vaikai uzauga.
As nesakau kad vaikus reikia bausti , nesu uz tai ,tuo labiau baisiom bausmem, tikrai esu pries tai, bet kartais buna situaciju kad tai neisvengiama, kad vaikas nesupranta, arba greiciau nenori suprast kas yra negerai.Juk manau isvis seimoje kai gyvena visi kiekvienas turi kazkokia atsakomybe uz kitus, vaikai ne isimtis, kiekviena seima, jos nariai gyvena pagal tam tikra moduli tu namu.
Pacios jus jai vaikas negryztu , dar pakankamai jaunas, laiku namo , ar nepergyventumet? jai eitu i lauka ir visda susimustu su kuom, ogal net ir labai stipriai, ar jus del to nepergyventumet? ar ir tada manytumet, tegu pasakysiu kad taip negalima ir viskas?o kodel negalima, kils kalusimas vaikui.Ka tada pasakysit, jai jus auklejat be normu ir rybu? seip sau, tai jis tikrai eis uir darys kas jam sauna i galva, nes nera priezasciu del ko negalima, dar galima pasakyt kad mama pergyvena, rupinasi vaiku ir jai skaudu ir neramu kai tai vyksta, bet cia jau vaiko - santazas.O jai paaiskinsite kad taip elgtis nedera, kad tai blogai - tai cia jau norma.
Gerai praejo pokalbis ir toliau toks elgesys, negryzineja laiku, arba visvien eina ir musa kitus, pas jus ateina tevai , skundziasi, vaikai verkia, kas tada?

milux, uz situaciju pasikartojima atsakingi pirmiausia tevai: kvaila tiketis, kad kartojant tuos pacius veiksmus, galima gauti kitoki rezultata. vaikai nemaistauja, kai nera pries ka maistauti.

o vaikai to tikisi, kartodami kelis kartus
Papildyta:
Pas mane drauge yra, va ka ji pasakoja apie savo vaikyste.Tevai ja labai visada mylejo, viska del jos, liaupsindavo, dziaugesi, didziavosi, mylejo, o va sako man to nesinorejo, sako mane tai nervindavo ta begaline meile, grazumas, pokalbiai, tai sako kai iseidavo i lauka tai tokiu zbitku pridarydavo, specialai kad juos pikdyt

vaikai kartoja ta pati, kai ju veiksmai issaukia vienoda tevu reakcija. tevai "uzciklina" vaikus, sureiksmindami kartais nesvarbius dalykus, nepastebedami svarbiu dalyku, nesuvokdami vaiko elgesio priezasciu...


liaupses ir bausmes - tos pacios lazdos du galai. nenuostabu, kad tavo drauge taip jautesi.

bet juk tevam kartais tinkrai suprasti kur ju klaida kai jie viska del mergaites daro , kai jie jos neskriaudzia, nebaudzia, viskas su pokalbiais graziai ir t.t.
o kaip del tos situacijos, kad su tevais ir prie ju vaikai viska supranta, elgiasi idealiai,atrodo viska patys supranta , na kaip jus rasot, o va uz namu duru , daznai isauge didesni elgesisi visiskai priesingas. Zinau dar viena tokia situacija kai va mama taip augino sunu,viskas puiku, normalus, protingas geras vaikas, ji ir visada apie auklejima vaiku snekejo taip kaip teigiate jus.Buvo izdaigu , nemaliniu sitauciju paauglysteje ir veliau, bet tai tik isdaigos, nu ko nebuna, pokalbis, vaikas mamai prisipazysta tikrai kad sukvailiavo ir viskas gerai.Rezultatas kai prie mamos viena diena mieste prieina kriminalistai ir tada viskas griuva, pasirodo jos sunu jau 5 metus seka ir yra kaltinamas baisiausiais dalykais.Is kur visa tada.. kodel... gaila ziuret buvo i mama, kaip tai...zinot ziurejau i ja ir verkiau.Tiesiog kaip mama, isgyveno savyje ir sunu palaike visuomet, padare viska kad padetu jam, jis ytuo tarpu, atsiprasinejo, graziausius zodzius jis sake, kad daugiau niekada, kad mama jo jam pati brangiausia, rezultatas, po keletos metu jam didziausia baisi byla uznaujus dar baisesnius nusikaltimus.Ziauru tikrai, gaila mamos.Kodel jis taip elgiasi, todel kad jam taip norejosi, mama norejo kad ji , seima butu sunums svarbiausia, kad jie butu artimi, brangintu vienas kitus, o jieto nenorejo.Mama mane kad nereik jiem to ugdyti ir t.t. kad jie savaime supranta kas yra kas, kalbedavosi visom temomis, nuomones sutapdavo, pergyvent net nebuvo del ko.O pasirodo kad viskas visai kitaip, pas ji visai kitas supratimas ir prioritetai, kuriuos jis giliai slepe, bet atejus laikui jie pasireiske, o mamai sokas, is kur jai buvo zinot kad pas ji viduje, ka jis masto is tiesu.
Kartais gyvenime va viskas apsisuka, ir nei vienas mes negalim tvirtint 100% kad mes tevai siandien elgiames teisingai, bausdami ar ne, nes vaikas gimsta jau asmenybe ir su savo as. Ar teisingai elgemes ir auklejom, galima bus pasakyt kai vaikai uzaugs , suaugs ir prades savarankiska gyvenima, va tada ir bus akivaizdus vaiko auginimo rezultatas.
Dar viena smomentas, sakot jai vaikui kas nepatinka tai nereikia to daryt.As kelis momentus atsimenu jau is paauglystes, kelis draudimus, normas, kurios mane tada laaaaaaabai pygde, priestaravau tam, bet visvien dariau kaip sutarta, nors kartais ir nusizengdavau, nes maniau kad tai neteisinga.O dabar as uzaugusi tik noriu pasakyt kad tevai mano elgesi labai teisingai, didelis ACIU jiem kad taip mane augino, auklejo, nes zinau priesingu auklejimu rezultatus .Zinai as buvau sunkus vaikas, tevai pavargo su mane daugiau nei su dviem mano broliais, pridariau jiem ne viena nemalonuma, sunkuma, bet zinau ir tevai yra pasake , jau kai buvo mamai berods 40metis, kad ji laiminga, laiminga kokie mes uzaugom, o svarbiausia mes, ju trys vaikai ir esame begalo laimingi kad turim tokius tevus, kad mus taip isauklejo ir uzaugino.Del to dabar , nors mes ir jau visi su savo seimom, dideli, tarp musu labai glaudus ir stiprus risys, begalo mylim vienas kita !

nereikia del vaiku "daryti visko" ir ne "graziuose pokalbiuose" esme. kartais psichologinis teroras gali buti labai dailiai ivyniotas i grazius pokalbius ir "viska del taves darau"...


vadinasi, santykiai nenuosirdus.
uz grazaus fasado gali slypeti patys ivairiausi dalykai.


vadinasi, vaikas turejo priezasciu nenuosirdziai bendrauti su mama.



visiskai teisingai: ne viskas vien nuo tevu priklauso. ar sugebejau savo vaikams duoti tai, ko jiems reikejo, ar jie sugebejo pasiimti, tai ko jiems reikejo is manes, galbut suzinosiu tik tada, kai jie augins savo vaikus - o gal niekada ir nesuzinosiu...


ne, as taip nesakau.

nu taip tai aisku dabar, o is kur mamai zinot buvo kad vaikas nenuosirdus.

tai va is to persasi isvada, kad tevai kiekvienas stengiasi duoti vaikui tai ko jiem reikia ju manymu, o vaikas atsirenka ir todel pas kiekviena zmogu skirtingi mastymai ka jis turi duot tam vaikui, nes ir vaikai skirtingi.Matot kodel as akcentuju ant indivudualumo, pati turiu tris vaikus ir jie visiskai skirtingi, ir to auginimo modulio negaliu niekaip pritaikyt visiem savo vaikam ta paty visiskai,ju labai skirtingi charakteriai, supratimas, jautrumas ir t.t. Todel su kiekvienu bendravimas turi savu niuansu.Todel is sakau kad negalima va taip tvirtint kad tai teisinga ar neteisinga, nes nezinome tu vaikuciu, nezinom ju elgesio, nezinom ju kaip asmenybiu ir tikrai kas vieno vaiko auklejime butu nedaleistina, kito vaiko auklejime tai butina.

Na del suzinosit nesuzinosit, svarbiausia kad butumet laiminga , o svarbiausia laimingi jusu vaikai

Ne nesakau kad jus butent, cia is paskutiniu pasisakymu paimta

vaikai is tiesu labai skirtingi ir su jais negali bendrauti vienodai. vienam reikia, vieno, kitam - kito. kiekvienas turi savo unikaliu gabumu ir silpnybiu.

taciau kai kurie principai islieka tie patys: pvz., abipuse pagarba.
ar bausdamas vaika rodai jam pagarba? ar gerbi save samoningai darydamas vaikui tai, kas ji iskaudins fiziskai ar emociskai?

sitam kontekse prisiminiau eksperimenta, kai buvo su visiskai paprastais zmonemis imituojama kalejimo situacija, atsitiktinai suskirscius juos i "kalinius" ir "priziuretojus". eksperimentas net turejo buti nutrauktas anksciau laiko - nes ir viena ir kita puse pernelyg isijaute i vaidmeni... juk tai akivaizdi iliustracija, kaip bausme kenkia ne vien baudziamajam, bet ir baudejui...

kiekvienas is kiekvieno posto istraukia zodzius o neziuri bendro konteksto.kodel niekas neuzsikabino uz to kokios bus pasekmes paauglystej viso to normu nesilaikymo. Beje ne vien tevai kalti juk vaikai bendrauja ir su kitais vaikais.o mazi vaikai kaip papugos kartoja ta ka kiti daro.tas irgi daug itakos daro.pvz maniske pareina is vienos drauges tai nebesusitvarkau-atsikalbejina,neklauso,nurodineja ka man daryt ir pan.kalbek nekalbejes kas kart vis tas pats kartojasi.bet nenoriu suasmenint.

mano akimis, nera tokio konteksto, kuriame bausme butu tinkamas bendravimo su vaiku ir problemu sprendimo budas.


kudikiu, mazu vaiku ir paaugliu poreikiai, atsakomybe, galimybes ir pasaulio suvokimas skiriasi. kas tinka mazam vaikui - netinka paaugliui ir atvirksciai.

buvo mum tai ir su dukra, musu giminaiciu mergaite, to pacio amziaus kaip ir musu dukra, auginama ji va be jokiu remukaip sakant, ribu, istikro labai daug kas jos elgesyje mum yra ne normalu, bet dukrai pabuvus vienai pas ju visa diena, gryzus namo ji ir bando taip elgtis, nes manai ji mate kad tai visai gali buti normalu, tada aiskus seka pokalbis ir svarstymas kas yra gerai kas ne, nuo tos dienos, ta mergaite kai ateidavo pa smus , as jai iskart paskaydavau( zinant jos elgesi) kad tas tas ir anas, musu namuose netoleruojama, mes tai skaitome negeru elgesiu, todel prasau cia taip nesielgti ir nekildavo jokiu problemu
Bet tai ir yra ribos, normos apie kurias cia kai kas sako kad visiskai nereikalingos, as be ju neisivaizduoju vaiko, zmogaus augimo, lavinimosi ir t.t.



o situacijoj kaip pavizdi, vaikas zaidzia kompiuteri, kuris ji labai veikia, visus vaikus kompiuteriai veikia, jie tampa irzlus i rt.t. tada seka pokalbis, ka svyksta ir kodel ir kompiuterio apribojimas laikoa tzvilgiu, bet ir tai kartais buna kad vaikas nuejes nuo kompiuterio vel irzlus, nevaldo savo emociju, tada mano sunaus atveju geriausia bausme - uzdrausti kompiuteri keliom ar tam tikrom dienom.Tai bausme ir mano nuomone tai visiskai teisingai.Taippat kai buna kad pritaiko bausme kai negryzta vaikai na didesni laiku namo, kad kazkiek laiko negales iseiti vel.Manau tai ir visiskai teisingai.
Bet tik dziugu kad jum nekilo butinymes ir nematot reikalo taikyt bausmes savo vaikams

tai va tas bausmes taikymas ar ne dar ateityje gali labai pasikeist, todel ir sunku konkreciai sneket ta tema, na nebent konkreciai apibreztume vaiko amziu apie kuri kalbama.

nematau logikos bausti vaika uz tai, kad jis pavargsta zaisdamas kompiuteriu. tai niekaip nesusije su jo norais ir valia - tai tiesiog paprastas faktas, kad kompiuteris pernelyg dirgina ir vargina vaika ir po to jis nebegali susivaldyti.

taigi, turim fakta kaip blyna - kompiuteris pernelyg dirgina vaika. ir antra fakta - kompiuteriai, vis delto, musu vaiku realybe ir ateitis, kurios nepaneigsi. ir reikia ieskoti sprendimo - kaip padaryti, kad ir praleides laiko prie kompiuterio vaikas gerai jaustusi.

metodas labai paprastas:
1. suformuluojama problema "matau, kad pazaides kompiuteriu blogai jautiesi, buni irzlus, pavarges, greitai supyksti. ka darom?"
2. kartu su vaiku "brainstorminam" atsakymus, ant lapo be atrankos ir kritikos uzrasom visus pasiulymus, pvz., zaisti tik amziu atitinkancius zaidimus, prie kompiuterio praleisti 15 min. per diena, zaisti neribotai, zaisti viena diena per savaite ir tt.
3. is saraso kartu su vaiku issirenkam priimtiniausia varianta (variantus) ir paskelbiam, kad tai bus nauja zaidimo kompiuteriu tvarka.
4. igyvendinam nauja tvarka.
5. jei po kurio laiko paaiskeja, kad sprendimas neveiksmingas arba nepavyksta jo igyvendinti - kartojam procedura ir ieskom naujo sprendimo.

Ragnez , labai teisingai tik.. praeitas etapas
Ta draudimas kompiuterio neziast, jis nera isreiskiamas grubiai, kazkaip - va viskas, nebegausi! O tai yra va tokiu analiziu ir sprendimu ieskojimo pasekme, mano sunus puikiai supranta kame reikalas ir kodel viskas vyksta, kodel mes prieinam prie sprendimo apribot ar izvis nezais kompiuterio keleta dienu, bet yra bet... Jis vaikas, visi ziadzia kompiuteri ir jis nori, jam jis patinka, jis sutinka kad tai veikai negerai, kad reikia zaisti savo amziaus zaidimus, kad tik tam tikra laika per diena ar savaite(nors ir cia nesidziaugia), jis supranta ir sutinka kad kompiuteris daro irzlu, bet as kaip manau jo logika tokia kad nu ir kas kad irzlus , juk nuo to jam nieko blogo nenutinka, kiti zaidzia, visi zaidzia ir jis nori, todel jau tas apribojimas, draudimas, jam buna kaip bausme

bet juk tai ir yra ribos ir normos kuriu susitariat jog laikysites

o kas sake, kad ribu nera? esminis dalykas, kad tai SUSITARIMAS - ir vaikas dalyvauja tariantis del namu taisykliu, - o ne tevu "is virsaus" nuleistos normos.





milux, manau, kad mes eilini karta nesusikalbam del terminu....

As ir pirma ir antra statidavau ir statau i kampa,lupt ir gaudavo, aisku ne stiprei,no kad pajaustu. Gaila, no ... ne visada zodzei padeda

mes stengiames paaiskinti garsiai vaikui kas gerai, kas nea, bet aiksu, kd dazniausiai nesupranta. tai tuomet bandom i kampeli pastatyti

Kalbamės, jei ką ne taip daro. O šiaip kad ir netenka bausti, nėra dėl ko.

I kampa pastatau jo kambari ir uzdarau duris, viena karta dirziuko gavo..

su tuo nuoširdumu tai kaip sakant -- kai maži vaikai reiškia neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, arba savo nuomonę tam tikrais klausimais, tėvai būna nepatenkinti, jie pageidauja, kad vaikučiai būtų mieli ir pūkuoti. pagal pageidavimus ir gauna

suprantu, bet paskaitykit ankstesnes zinutes, kai vaikas buvo visada paklusnus, geras ir t.t

paklusnus -- reiškia patogus tėvams ir prisitaikęs prie jų reikalavimų. o va geras akivaizdu kad nebuvo.

Visos temos dar neperskaičiau, jaučiu reik į favoritus įsitraukt.

Bet - nebaudžiu niekaip, nes nieko "tokio" nedaro.

Ribas nustatau. Buvo anksčiau vienas draudimas, dabar yra du - netampyti lempų ir kitų prietaisų už laidų ir nesukioti dujinės viryklės. Pasiekiama griežtu "negalima". Kartais ir garsesniu balsu.

Kai daro ką nors, kas, mano galva, neturėtų įsigalėti kaip pastovus elgesys, sakau, kad "mes šitaip nedarome" - neplauname rankų klozete, nepiešiame ant sienų, neplėšome knygų, negeriame vandens iš puodelio lovoje (daugiau ko netinkamo nesugalvoju).

kartais susibaru su vyru, nes jam norisi, kad būtų tvarkinga, tai iš jo tik ir aidi - negalima to, negalima ano, o man atrodo, tai tiesus kelias padaryti taip, kad vaikas negirdėtų tavęs tada, kai iš tiesų bus negalima.
ką tik bandė trupinti padžiūvusį batoną, ir kadangi jai vėluoja kalba, tai iš tiesų yra LABAI GERA veikla, nesvarbu, kad bus trupinių, juos galima sutvarkyti, bet vyras suskubo uždrausti. Tokiais atvejais norisi nubausti... vyrą Juk tikrai galima buvo pasakyti - ant lovos mes batono netrupiname, bet gali tai daryti čia (yra toks dangtis plastmasinis padėtas ,ant kurio ir vanduo pilstomas, ir plastelinas minkomas, ir ką nori gali veikt ten...)

Kai įtūžta dėl to, kad ko nors negali, leidžiu išlieti įtūžį, pliaukšint mums per rankas (per veidą mušti žmonių negalima) arba mėtant žaislus. Mums tikrai būna atvejų, kai norisi sviesti kokią lėkštę, ir priklausomai nuo temperamento kai kurie susivaldom, kai kurie, kiek žinau, ir sviedžia. O vaikam tų frustracijos momentų ko gero būna daugiau nei mums, nes jie patys savo labui gali nuveikti mažiau, ir drausti įtūžio išliejimą, nes jis man esą nepatogus, man atrodo kvaila. Bet pati nežinau kodėl, kai meta meškiuką - vaidinu, kad tam meškiukui skauda - kažkaip rodos, kad tokiame amžiuje jau reik parodyt, kad a la gyviem padaram, tiem žaislam, kurie įkūnija gyvus padarus gali skaudėti. Gal klystu, nesu tikra. Bet man rodos, vaikai gi tuos žaislus suasmenina? Nesupranta, kad jie negyvi? ir tada teoriškai turėtų su jais mėgint elgtis kaip su gyvais - gerbti, nemušti etc?

Gautųsi ne į temą, bet man labai įdomu tokį klausimą parutuliot. Yra pliušinis meškiukas ir yra 4mėn broliukas. Tarkim, meškiukui atneša atsigert iš savo puodelio, prideda prie nosies, ir su maistu panašiai, o broliukui nešt gert ar maisto negalima. Keliskart nešė, neleidau ir nebeneša. Arba meškiukas, būna, nešamas nukrenta ant grindų, o broliuko paimti ant rankų ir neštis negalima. Aš irgi kartais pasakau, kad meškiukui skauda, arba kad reikia eit miegot, jau visi meškiukai miega, bet dabar irgi susimąsčiau Ar tokiais dalykais mes vaiko nebalamutijam ir nenutolinam jo suvokimo kas yra kas

Itariu,kad vartojant mazybinius zodelius kaip kampelis ir dirziukas, bandot pateisinti savo silpnuma. Nes vaikui skauda taip pat, ar jis gauna dirzo, ar dirziuko. Ir pazemintas jauciasi lygiai taip pat kampelyje, kaip ir paprastam kampe. Taip kad nenurasinekit cia savo kaltes sumenkindamos ir pagrazindamos zodzius. Bausme nuo ju menkesne nebuna. Man is tiesu nemalonu skaityt.

Dažniausiai į kampą statom, bet būna ir kitokių bausmių pvz.:prie teliko, prie kompo kokia sav. neleidžiam (jei mažesni nusižengimai-2-4d.) bet veiksmingesnė (ypač mažąjam) antroji

Na tai neskaitykite tokiu temu

Bausme turi būti neigiama pasekmė kažkokių veiksmų ar neveikimo. Pvz.: vyresnio amžiaus vaikui už išmėtytus nešvarius rūbus, vietoj to, kad juos nunešt į nešvariems rūbams skirtą vietą, bausmė gali būti ta, jog tie rūbai tiesiog nebus išskalbti ir teks vilktis nešvarius. Žinoma, tai labiau paveiks pedantiškesnius vaikus, bet man ir su mano nelabai pedantiškais veikia.
Žinoma yra atvejų, kur tokį principą nelabai pritaikysi, pvz. juk neleisi eiti vaikui į gatvę, kad jį partrenktų automobilis. Tokiems atvejams, manau, labiausiai tinka aiškinimas, pasakojimas su pavyzdžiais ir žinoma mūsų pačių elgesys gatvėje, nes vaikai mus akylai stebi ir tobulai kopijuoja.

O man įdomu, ką daryti su 2 metų pypliu, kai jis neklauso, ir net atrodo specialiai daro tai, ko negalima Mūsų dukra niekaip nenorėjo ant puodo eiti, tai kokius 2 mėnesius bandžiau gražiuoju tartis, ir skanumynais skatinti, ir aiškinti, kad tai negražu, ir pačiai liepiau valyti, nu niekas nepadėjo. Bet užteko porą dienų per užpakalį suduoti, kai į kelnes pridarydavo, tai greitai suprato kas ir kaip. Aš pati esu prieš fizines bausmes, bet šįkart nugalėjo mano silpnumas