Labukas,

Pati turiu neklauzada mergaite 3m. ir zinau ka reiskia,kai ji sugalvoja ragiukus parodyti.
Oziukams isvaryti turim labai gera buda .Nereikia nei musti,nei rekti, uztenka pastatyti i kampa ir neleisti su niekuo bendrauti.Mums tai labai padeda.

Taip taip, dar pasistenkim, kad vaikai suprastų ką reiškia prarastos meilės ir t.t. Tegu suvokia kaip emociškai jaučias suaugęs Gi vaikui lengviau suprast kaip jaučias suaugęs, o ne suaugusiam kaip jaučias vaikas Žinai ką - nieko tas vaikas nesuprato - na suprato, kad svetimo liest negalima, suprato, kad brangiai tetai tas nepatiko, bet labiausiai suprato, kad suaugęs gali būt labai žiaurus už gal net nelabai tyčinį žingsnelį... Aš irgi turiu sau brangių daiktų, va vakar sudužo širdžiai labai mielas puodelis. MANO. Pati sudaužiau. Užtat nėra ko kaltint....Buvo kai viena kopijavime dirbanti darbuotoja beviltiškai sugadino pirmą mano vaiko ultragarsinę ir labai aiškią nuotrauką Jaučiaus tragiškai, be viso ko dar ir nėščia buvau, bet snukio už tai gi nedaužysi ir iš jos žaislų trim mėnesiam neatimsi, kad suprastų ką blogo padarė... beje ir pati buvo persigandus ir matyt labai aiškiai suvokė ką pridirbo...stovėjo visa nutirpus...va čia ir buvo ta pamoka ar vadink kaip nori...o mes su vyru apsisukom ir vėl nuėjom į gimdymo namus. Padarė naują. Pirmosios iki šiol gaila, bet ne popierius ir ne kitoks daiktas gi toje situacijoj esminis...tegu ir brangus. Vaikas bet kurioj situacijoj svarbesnis ir už popierių ir už ypatingai emooociškai ar kaip kitaip brangų auksą
Žodžiu, menkysta tas, kuris prie daikto prisiriša taip, kad dėl to gali sau leist "laužyti" vaiką. Gal ne veltui vaikai į kalėjimus nesodinami, iki pilnametystės nebalsuoja ir t.t.? A? Spėju todėl, kad jie patys už savo veiksmus dar nėra pilnai subrendę atsakyt. Auklėt žinoma reikia, bet su tokiu auklėjimu iš to paties vaiko žvėriuką išauginsi, kuriam savaime suprantama, kad už kiekvieną sulojimą ne vietoj jį galima parspirt. Bet spardomas išmoksta kąst.
Papildyta:

Jokie mokslai nieko nereiškia, jei jie tau konkrečioj situacijoj "nepatogūs" .

Norėjau parašyti savo nuomonę, bet po Patieškos išsakytų minčių, nelabai turiu ir ką pridurti
Mylėkim savo vaikučius...

O grįžtant prie bausmių, tai mūsų namuose pagrindinė bausmė yra neleisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, taip pat mažylį bausdavau - išvesdama į kitą kambarį pabūti su savo ožiais, tik bėda, kad paskutiniu metu jam tokia bausmė pradėjo labai patikti, ir tik laukia progos pasivolioti tėvų lovoje

Pas mumis tai galima kitą kambarį matyti sėdint ant lovos tai matau ką maniškis daro kai nubaustas....dažniausiai tai klusniai stovi ir laukia kol jį pakviesiu...
Dar norėjau pasakyti MAMOS BŪKIT ATSARGIOS SU LAIKU KURĮ PASKIRIAT VAIKUI STVĖT KAMPE ar kitur BAUSMĖS LAIKAS TURĖTŲ BŪTI TOKS, KIEK VAIKUI YRA METŲ...pvz vaikui 3m, tai laikas 3min IR NEILGIAU...jei neatsiprašo...galima vėl jį pastatyti ir vėl tik 3 min..po to vėl ateiti ir tikėtis atsiprašymo...Čia kažkas susiję su vaikų psichologija...tikslai neatsimenu...bet žymus vaikų psichologas yra pasakęs kad mažam vaikui ir viena minutė yra kaip amžinybė...ir kad negalima viršyti to skiriamo laiko, o kodėl jis skiriamas pagal metus...neatsimenu

O ką jūs darote tokiu atveju, kai vaikas pastatytas kampe, savavališkai iš jo išeina? O jei bandai atgal pastatyti, klykia, draskosi, žodžiu "firminė isterika"
Mušti irgi nemušu, bet jokios bausmės neveikia Kartais taip išveda iš kantrybės, kad apstaugiu, tai paskui pačiai nėr kur dėtis iš gėdos
Vienžo... Nemoku aš to savo vaiko nei bausti, nei auklėti. Nepasisekė jam su mama

Maniskis taip pat nestovi kampe, jei pastatau tai iseina Tai aprekiu jau jegu nebuna, paciai nervas ima o tolku ner, nz ka daryt...

Nžn gal pabandyk ant kėdės sodint...ir nebūk šalia jo...t.y. pasodink ir išeik...jam "malonumo" suteikia kai į jį žiūri...o reikia nestovėt šalia jo...o ateit po kelių minučių...dar svarbu nevartoti tokių žodžių kaip "tu blogas" ta prasme ne žemint vaiko...o pasakyt kad jis pabus čia kol nusiramins...ir kad tu pas jį ateisi vėliau...paskaityk ką anksčiau parašiau gal bus aiškiau...
O mama tu pati geriausia savo vaikui

as stengiuosi i ozius nekreipti demesio,o kai jau nebelaiko nervu stabdziai,iseinu i kita kambari,kol kas tuo ir apsiribojam,paskutine isterija baigesi prie namu duru(nuo darzelio iki namu 5 minutes),kai niekas nepaise jos klyksmo ir trankymosi,apsiramino ior namo iejo jau kitas zmogus

Mūsų virtuvėje ant šaldytuvo kabo baltas A4 formato lapas, kuris padalintas į dvi dalis - viena dalis pliusams, kita - minusams... jei nusižengia - gauna minusą, padaro ką nors gera - gauna pliusą... Taip ir susitariam... Nes yra sutarta, kad už 10 minusų per savaitę - kt. savaitę neis į plaukimo treniruotes... Na, o už pliusus gauna kokį nors sutartą prizą...
Vien tik baudžiant niekada nebus gero rezultato - reik ir apdovanot vaiką

Peperoni,gal ir tikrai geras budas,reiks pabandyti.

Taviškė gal dar maža pliusams ir minusams...Pasiskaityk Va čia Rasi daug pozytivaus auklėjimo būdų...kurie tinka trimečiams vaikams ir vyresniems...

Mano vaikui pati baisiausia bausme tai nedraugavimas.Kai pasakau,kad nedraugausiu tai toks geras pasidaro.Kai pasako"Dominykas myli mama,mamai negalima pikt,Dominykas mamos draugas" iskart man praeina pyktis,kaip galima pykti kai girdi tokius zodzius.

Turi mano dukryte (3m) savo kampa, ant grindu, su daug pagalviu. Kai neklauso, sakau eik i savo namuka, arba nunesu, paguldau. Vos sulaiko asaras, po kiek laiko grizta pas mane ir prisiglaudzia... Nei barames, nei musames. :wb: Vaikai, manau, zino, kai blogai elgiasi, bet bando ribas, kiek yra tevu leidziama. Palikdama ja viena as jai signalizuoju: tokio elgesio mamyte netoleruoja. Ir viskas aisku.
Bet aisku svarbu ir tai, kad mes savo dukrai esam labai atidus ir mylintys. Jei tevu ir vaiku rysys nera artimas, tada sunkiau...

O ka daryti, kai nepadeda NIEKAS?
Maniskei - 4 metai. Viskas vienodai. Niekuo nesugraudinti ir nepagasdinsi (max. 2 minutems). Ramiai aiskintis beprasmiska, nes negirdi. Kai reki, iskarto puola atsiprasineti ir taikyti visas lapiskas gudrybes, kad mama papirktu, po to vel tas pats... As jos bijoti pradedu, kad kuo toliau, tuo baisiau bus. Nepiktybiskas vaikas, bet labai judri, ilgiau tik su kompu draugauja - bet tai negerai ir neleidziu. O jei neleidziu, tai zys puse dienos, kol nebeatsilaikau vien del sventos ramybes. Itariu, kad gali buti i hiperaktyvumo puse, nors su jokiais psichologais nekalbejom. Bausmes jei pradeciau taikyti, tai kas 10 minuciu vis kitokiu reiktu ieskoti. Is kur tiek fantazijos nusipirkti?

O kam???
Jei tvirtai laikysies savo žodžio ir, pagrasinus bausme, ja ir ivykdysi, tai nepraeis ne 3 dienu, kai matysi rezultatus. Man tai jau dažnai ne bausti nebereikia, : viena karta perspeju, pvz., kad nesimuistytu rengiama, jei nepadeda, nustoju ja rengt, nuleidžiu rankas ir isistebeiliju, tyledama! Ji labai gerai žino, kad jei dar ir dabar nenustos, as iseisiu kuriam laikui is kambario, ir jokie verkimai nepades.

Jooo gerai suprantu tave...bet tikrai yra būdų kaip susitvarkyti su vaiku...ne būtinai bausmėmis, o skatinimu...užeik į temą "vaikas negirdi ką sakau"...rasi kelis būdus kaip tai padaryti...pati vieną iš jų šiuo metu taikau savo sūnui...ir jau matau rezultatus

Zyzia todel ,kad zino mama vistiek nusileis ir mergina gaus ko nores
Jeigu laikysies prie savo nuomones ir po poros valandu zyzimo nenusileisi po savaites galesi dziaugtis rezultatais nes mergina zinos kad jei mama pasake tai sventa
Manau pasikeitus tevu elgesiui pasikeicia ir vaikai .

O ką daryti, jei kampe nestovi, išeinu iš kambario - seka iš paskos. O jei parduotuvėj, kur nors tarp žmonių? Taigi nepastatysi kampe Maximoj... Vaikui 2,5 metų.

Sodink ant kėdės gal sėdės.... Be to kiekvieną kart kai pastatytas išeina, gražink atgal...ir taip daryk kol jis ten praleis (pagal jo amžių 3min) neišeidamas... Kitą kart tų gražinimų bus mažiau...o po kelių kartų manau tikrai atstovės visą laiką... Tik nepalik ilgiau nei reikia...ir beabejo kai statai į kampą paaiškink už ką (turbūt tą ir darai)...o atstovėjus sakyk kad atsiprašytų....

Maniskis nesupranta to stovejimo kampe - pastatai, o jis juokias, grimasas visokias rodo...

o tu taip pat susirg''negirdėjimo liga'' o del tikrumo dar ir ausis užsikimšk.Vaikams laaaabai nepatinka kai teveliai pradeda ju taip pat negirdėti,ir svarbiausia nepasiduok tavo''ne''turi buti šventas.Sekmes'' kare'' .

sveikos

mano keturmete irgi kartais oziukus rodo. dazniausiai tai buna sukavimai, lakstymas, musimasis. jei pasakius graziai nepaklauso, tada nusivedu i jos kambari, pasisodinu ant keliu ir stipriai apkabinu, taip, kad negaletu pajudeti. ir pasakau, kad dabar ramiai pasedesim kol nusiraminsi, nieko nekalbu tiesiog sedim. is pradziu dar bando cypti ir muistytis, veliau nurimsta ir pasako, kad daugiau taip nedarys arba as pati jos paklausiu ar jau galim eiti i kambari. paprastai tereikia poros minuciu, nes labai jau baisi bausme jai sedeti ir nejudeti . kai nesitvarko, paprastai uztenka pasakyti skaiciuoju iki 10 ir pradeti skaiciuot. kartais uztenka tiesiog pasakyti: prasau eiti i savo kambari

Vienžo... Nemoku aš to savo vaiko nei bausti, nei auklėti. Nepasisekė jam su mama

[/quote]

Perskaičius tavo postą "sužvengiau" visu balsu...net pamiršau, kad šeimyna miega...
Na tokį nuoširdumą forume retai sutiksi. Maladec.

Manoji taip pat linkusi su oziukais padraugauti. Tai kai buvo kokiu dvieju metuku padedavo toks budas. Ispradziu konstatuodavom fakta kad atejo oziukai, tada susitardavom juos varyti. Eidavom i balkona ir liepdavau saukti garsiai garsiai kiek tegali a-a-a-a, kol oziukai neiseis. Padedavo. (cia auklytes musu sugalvotas metodas)

Man labai patiko sis oziuku varymas, reiks ir mano leliui taip pabandyt, o tai labai daznai oziukai atbega

Gal galite patarti kaip elgtis su labai jautriais vaikais? Mano mergaitėi 5 su puse, tai mes visiškai su ją nesusitvarkom Kai negirdi ir nedaro, ką sakau, tenka imtis barniu, kartais ir diržiukas nepadėda, nes iškart puola į isteriją -rekia, kaip išprotėjusi, pradeda vaidinti, kad širdis skauda, kad jai bloga Buvo mane taip išgąsdinusi, kad ir pas kardiologą nuvedžiau - viskas gerai, jokiu patologijų . Mergaitė labai viskuo bijo - tamsos, buti viena:verysad: Klausiau, gal kas ją išgąsdino?Kartais nežinau ko griebtis. Tariames su ją, kad draugausime, tik turi klausyti mamos ir tečio ir savo ožių nerodyti...Bet tai nepadeda, o kartuojasi vėl ir vėl. Bijau, kad rimčiau ko nebūtų. Buvome net pas psihologą, tai patarė nueiti pas.... LOGOPEDĄ Tuo ir baigiasi mūsų apsilankimai pas daktarus O taip norisi gerai sutarti ir bė bausmių ir dirželio...Juk ji labai jautri ir kartais tiesiog baisu, kad darau kažką ne taip, nežinodamas taip gali ir vaiko psihiką pažeisti. Liudni mūsų popieriai Ka patarsit?

Nu aš ne psichologė, bet pirmiausia turi su ja praleisti kuo daugiau laiko ir kuo daugiau bendrauti. Stenkis ją išklausyti, sužinok jos norus, svajones. O diržiukų ir barimų turėtų būti kiek įmanoma mažiau, patikėk, nepadės
Pas mane irgi jautrus vaikas, tu tokia neviena

Juk yra ne tik bausmių bet ir skatinimų sistema...gal tavo vaikui kaip tik jos ir reikia

Tam tikram amziui gal ir gera sistema, bet maniskei 4 metai, tai jei pasakai, kad uz ta ir ta bus tas ir tas, tai ji nori "cia ir dabar", nesvarbu, kad ka tik "prisidirbo". Juk laiko pojucio pas tokius vaikus nera.

Skatinimo sistema reiktu isivesti ir mamai (pvz.: jei siandien nesusinervinsiu ir neuzreksiu ant vaiko, tai galesiu nusipirkti ..... )

Pats geriausias būdas

Ačiu už patarimus Tikrai norėčiau buti gera mama Anksčiau tokių rūpesčių nebūvo, gal dėl to atsirado, kad broliukas gimė?

anksčiau statydavau į kampą, veikė kurį laiką dabar stengiuosi kuo daugiau kalbėtis, aiškinti, kodėl negalima, kodėl blogai pasielgė ir pan

Sveikos mamos..
vat susiduriau su tokia problema...Dirbu aukle,saugau 6 metų mergaitę,bet ji yra labai aikštinga ir kaprizinga...
ant jos rėkti negaliu,bet jau nežinau kaip su ja bendraut..
Iš ryto aš turiu su ja daryti mankštą,regliuoti ka valgo,nes ji yra stambi...bet esmė tame,kad ji NENORI toks mankštos daryt..ir jeigu pasakau : Reikia daryt,Vilte..tai ji iskart supyksta,susiraukia ir pradeda verkslent...
Bandziau ta manksta paverst žaidimais,su kamuoliu,su gimnastikos pratimais..atsinešiau gumą šokinėjimo,jai iš pirmo karto neišėjo sokinėt,ir ji viskas,užsispyrė,nebenori...su virvute tas pats...
nebezinau ką su ja daryt,patarkit??
dar vienas dalykas...Žaidimai..ji nenori nieko zaisti,nei su barbem,nei nieko,tik MUŠTIS...
žnaibosi mergytė sakyčiau skaudokai...o jei as jai juokais įžnybiu,ji supyksta ir nesneka..kaip su ja tada bendraut?kaip ismokyt draugiškumo?
Dar kas labai erzina,tai smalsumas..labai mėgsta kištis į suaugusųjų gyvenimą..klausinėja apie mano vaikiną,bučinius ir t.t... kažkaip pastebejau,kad ji perdaug žino apie "Intymų" pasaulį..žaisdama su barbem,ji visad nori susirast vyrą,pasidaryt vaiką ir gyvent suagusiųjų gyvenimą

Broliukas tikrai padarė didelę įtaką. Žinau, nes jau per tą perėjau. Man būdavo taip: padėk Luką (rėkiančią) į lovytę ir skaityk man pasaką
Nors dabar mažoji paaugo ir iš angeliuko virto tikru velniuku. Čia turbūt ir amžius kaltas. Dabar dėmesio reikalauja ypač daug

Labai sunku ir patarti kaip elgtis su svetimu vaiku. Tik kyla klausimai ar jau senai žiūri tą mergaitę ir ką sako tėvai.
Mano vaikas irgi sunkiai priėmė auklę, žnaibė veidą (ko niekada anksčiau nepastebėjau) mėtė daiktus, mušėsi. Bet vėliau kažkaip praėjo. Atrodo, jog tikrino auklę.
Mergaitė jau nemaža. Tikrai žinau, jog daugeliui vaikų patinka kai su jais kalba kaip su suaugusiais. Reikia bandyt kalbėt, kodėl taip darai? Kodėl tau tai patinka?
Ką norėtum veikti, žaisti? Kaip tu galvoji ir pan.? Gal padės.

žinot kalbėjimas su vaiku yra tikrai veiksminga priemonė...juoba kai jam yra kaskart akcentuojama, kad jis Geras vaikas, tik pasielgė negerai. tik nereikia taip pasakius apsisukti ir nueiti žinoma. reikia pasikalbėti kodėl taip nutiko...ir kodėl reikia vengti šito. va čia pagrindinė taisyklė kurios reikia laikytis. visada reikia žinoti priežastį, tiek jums, tiek vaikui. čia kaip ir su draudimu. kodėl negalima? todėl kad... O juk būna tėvų kai tėškia: "negalima ir viskas". šitaip nederėtų. aš pavyzdžiui po šiai dienai prisimenu vieną pokalbį su vaiku iš tų laikų kai buvau praktikantė. vaikas man ir sako: man su tavim geriau, aš tave labiau myliu nei auklėtoją. aš klausiu: kodėl? vaikas man sako: nes tu viską leidi. aš sakau: bet gi aš ne viską leidžiu. yra dalyku kuriuos draudžiu. o vaikas man sako: na taip bet tu pasakai kodėl negalima. tai man tapo tikra pamoka.

Saugau jau apie savaite,bet pazystamos ilgiau,nes kaimynes beveik...
pabandysiu sneket kaip su suaugusia,gal pades

Čia straipsnis į temą: http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/H....php?id=9655188.

Mes su dukryte gerai sutariam, bet siandien ji pilste is vonios ant katino vandeni. Viena karta sakau "nepilk" - negirdi, antra- negirdi... Po penkto karto mano kantrybe baigesi, paemiau ir su sauja apipyliau ja saltu vandeniu... Padejo. Sakiau "kaip tu katinui, taip as tau". Patiko? Nepatiko tai ir tu katinui taip nedaryk".
Suprato. bet nezinau, kodel manes neklause kai graziai prasiau.

Seip tai labai svarbu kiek galima daugiau su vaiku bendrauti. Ir elgtis su vaiku kiek galima labiau kaip su suaugusiu. O ir tas bendravimas ne visuomet turi buti knyguciu skaitymas, zaidimas ar panasiai.

Ruosiates i parduotuve - klauskite: "kaip manai, ka reiketu irasyti i sarasa". Ypac gerai, jei finansai leidzia, jau namuose suplanuoti, kad kaska nupirksit ir vaikui, pavyzdziui zurnala, knygute, sokolada ar dar ka nors. Taip galima isvengti barniu parduotuveje (esu macius ant grindu krentanciu jau kokiu 4-5 metu vaiku, kai mamos ko neperka).

Griztat is parduotuves - vaikas gali padeti iskrauti daiktus ir tt.

Dar labai gerai vaikus nuteikia "atnesk-nunesk". Tuomet vaikas jauciasi reikalingas ir nepamirstas. Nebereikia ir bausmiu.

Mano dukryte nuo gimimo labai jautri buvo, iki triju neismiegodavo visa nakti, daznai verkdavo, nenoredavo nors 10 minuciu pabuti viena...

Bet dabar apsiramino. Pas jus situacija kiek kitokia, nes mergaite dviem metais vyresne, bet vistiek pasidalinsiu nujautrinimo budais, kurie mums padejo. Tik ko gero ne visiems jie pasirodys labai racionalus...

DAINAVIMAS. Kol visai mazyte buvo, mokejau tik pora lopsiniu, bet paskui repertuaras pletesi, dainavau visas zinomas melodijas, kartais su prikurtais tekstais, laba gera knyga yra "Dainuoj ziukis, dainuoj lape",
su kompaktiniu disku... Kartais pries miega isdainuodavau po 1.5-2 val... Dabar ji pati zaidzia ka nors ir labai daznai girdziu savo dainuotas daineles

TELEVIZORIUS Na cia jau as uz savo nuodeme laikau, bet pradejom labai anksti, kokiu 2 metu. Esme tame, kad jautriems vaikams negalima ziureti transliaciju, o reikia rodyti DVD arba vaizdajuostes, ir vis tas pacias (turet 7-10 ir kad vaikas kaskart pasirinktu kuria ziuret). SVARBU: kai vaikai ziuri pirma karta - mato judancius vaizdus ir neviska supranta, o kai ziuri penkta karta ir toliau, supranta kas ten vyksta ir igyja saugumo jausma. Cia isskaiciau kokiam tai vokiskam zurnale. Ir ka pati pastebejau, ai kad vaikai ne viska nori ziureti, pvz., maniske nenori ziureti nei Bembio nei Heffalump“o (drambliukas is mikes pukuotuko), nes tie filmukai labai liudni, o kai pirma karta ziurejo, tai labai verke...

JOGA. Joga su dukryte pradejau daryti kai jai buvo 2 metukai. Pasiimdavom knyga ir darydavom kaip ten parodyta. Ji valanda ir ilgiau atidziai daydavo su manimi visus pratimus is eiles, na gal ne visada visai teisingai, bet bent stengdavosi... Ir tik po kurio laiko pradejau dometis ar vaikam isvis joga tinka. Pasirodo, tinka. Ir net labai. Ypac del vidines pusiausvyros, demesio sukaupio ir tt.

VONELES IR MASAZAS. Dar ir dabar darom 2 X per savaite- viena kart su druska su pusu ziedadulkem, antra- su labai stipria ramuneliu arbata (vanduo turi buti rudas). Po voneles nugarytes ir kojyciu masazas su levandu aliejum (ar koki kita, bet skirta kudikiu-vaiku masazui galima imti). Masaza darau pati, siek tiek pasiskaiciau, siek tiek improvizuoju. Beje, kojytes reik visuomet masazuot nuo pirstuku link sirdeles.

"SPALVU TERAPIJA"Turim virtuvej staliuka, ant kurio visuomet yra popieriaus, vandeniniu dazu ir vandens. Kada nori, nueina papiest. man didziausias sokas buvo, kad kai ji ismoko pati piesti vandeniniais, viska piese juoda spalva... Tada isemiau juoda ir ruda, kuri laika nebepiese, paskui pamego raudona, geltona, dar veliau pradejo pakaitomis piesti visomis spalvomis. Dabar mupirkau auksine ir sidabrine, tai tas pamego. Svarbu, kad akvarele vaikui butu bet kada kai jam uzsinoti, prieinama, o kartais galima tai netgi tarp kitko priminti.

Kas cia dar... Na ir dar BENDRAUJAM. Zaidzaim lego, skaitom knygutes, einam i paskaitas universitete, i teatra, muziejus (kinas vaikams netinka, nes per garsu), apsipirkti, daug keliaujam (automobiliu ir lektuvais), mokomes rasyt...

Na nors cia skyrelis apie bausmes... Na bet gal mano pairtis pades ju isvengti

[quote=RutaT,2006 06 10, 00:51]
Mano dukryte nuo gimimo labai jautri buvo, iki triju neismiegodavo visa nakti, daznai verkdavo, nenoredavo nors 10 minuciu pabuti viena...

Bet dabar apsiramino. Pas jus situacija kiek kitokia, nes mergaite dviem metais vyresne, bet vistiek pasidalinsiu nujautrinimo budais, kurie mums padejo. Tik ko gero ne visiems jie pasirodys labai racionalus...



Na, tu tikrai Supermama. Kai turejau tik viena vaika, irgi daug ko dareme, bet kai du... vos speji suktis, tai ir laiko netiek lieka, kiek noretusi tokiam lavinimui. O vakare jautiesi kaip issunkta citrina. Neabejoju, kad mamos nuovargis daro itaka vaiko nervu sistemai. Kai pati bunu suirzusi ir pavargusi, tai ir vaikai isterikuoja.
Todel ir sakau - viska reikia pradeti nuo saves pacios, tai ir vaikai augs laimingesni ir ramesni.

[quote=Senoji,2006 06 12, 10:52]
[quote=RutaT,2006 06 10, 00:51]
Kai turejau tik viena vaika, irgi daug ko dareme, bet kai du... vos speji suktis, tai ir laiko netiek lieka, kiek noretusi tokiam lavinimui. O vakare jautiesi kaip issunkta citrina. Neabejoju, kad mamos nuovargis daro itaka vaiko nervu sistemai. Kai pati bunu suirzusi ir pavargusi, tai ir vaikai isterikuoja.
Todel ir sakau - viska reikia pradeti nuo saves pacios, tai ir vaikai augs laimingesni ir ramesni.

[/quote]

Cia visiskai sutinku... MAMOS turi buti pailsejusios, tad ir vaikai bus laimingi. Bet deja, siais laikais tai labai sunku pasiekti, nes dauguma mamu turi dirbti, o po 8 valandu darbo ir daugiau valandos keliones i darba ir is darbo, dar turi buti SVELNI, MEILI ir SUPRATINGA... Mes gyvenam netoli darzelio, tad daznai tenka matyti,kai mamos tikrai nepelnytai pyksta ant vaiku (per greitai bega namo, per letai eina, ne taip eina, per daug sneka, uzsiziuri i paukstuka...) Taip gaila tu vaikuciu O paskui jie atgal atsilygina pykciu ir taip susidaro uzburtas ratas...

Atejo i galva tokia kasdieniska situacija: plaunu kriauklej indus. Ateina dukra: "mamyte noriu tau padet"... Iskart mintyse matau pilna virtuve putu, indu kruva, kuria vistiek reiks perplauti ir slapius vaiko drabuzius... Kas viska tures tvarkyt? MAMYTE... Kaip pasielgtumete? Isvarytumete atgal zaisti, o gal bandytumete graziai atsikalbeti, mazdaug jau baigiu, gal kita karta... O kaip visa situacija mato vaikas? Vaikas negalvoja apie pritaskytas grindis ir slapius drabuzius. Vaikas galvoja: "Myliu mamyte ir noriu jai padeti"...

Kai as supykstu ant dukros, visuomet pagalvoju:"DAR KOKIE 15 METU IR MANO DUKRYTE ISSKRIS IS NAMU..." Tuomet griausiuosi kad galejau buti geresne mama, kad galbut nepelnytai nubaudziau dukryte... Ir tai padeda. Tuomet dar pasiziuriu i viska vaiko akimis ir nebelieka del ko pykti.

Ir isvis kuo maziau taisykliu vaikai tures laikytis, tuo klusnesni bus. Pvz., mes turim tik keleta grieztu taisykliu, tai nenesti jokiu kedziu ar kitu aukstesniu daiktu i balkonus ir nelipt ant balkono tureklo (kad nenukristu), nesokineti vonioje ir nesiartint prie dujines virykles, nes karsta... O visa kita dukra nuo pat pradziu sprendzia pati. Ir dazniausiai anksciau ar veliau ipranta daryti taip kaip teveliai daro. Manau svarbu kad vaikas pats suprastu kodel yra vienos ar kitos elgesio taisykles ir kad ju PATOGU laikytis.

nežinau niekaip nebaudžiu pabaru,papykstu,pašūkauju ,bet jokių bausmių netaikau Gal nėra už ką?

Vakar maniske padare "patiekala" - ant mano iskepto blyno uztarkavo surio ir pribarste prieskoniu (kliuvo visur). Nejaugi pyksi - juk gal kulinares talentas nuo cia ir prasideda ??? Leidziu plauti, gaminti (kita karta prikiso i puodelius mesgaliu su svogunu laiskais viduj), kad ir reikia po to viska valyti - nors minutei kitai namie ramu. Tai juk nepyktybiska. Baudziu tik uz tai, ka daro piktybiskai. Nors kazin ar padeda... Jau minejau, kad skatinimai netinka, nes nesupranta, kampas padeda dviem minutems max., nes tuoj bega atsiprasineti - o juk neatleisti negali. Zodziu, issivynioja is visu situaciju

Aš irgi leidžiu plauti indus, grindis, siurbti kambarius, voliotis kieme ant žolės, vaikščioti basiems lauke ar namie, lakstyti, šūkauti ir tt bet yra keletas taisyklių kurių privaloma laikytis: iš ryto rengtis į darželį, laiku eiti miegot, susitvarkyti savo žaislus ir drabužius, parduotuvėse ir pan. vietose netriukšmauti, nelakstyti, būti mandagiems ir dar gal kas nors.
Baudžiu tik tada kai labai reikia, pvz sūnus pavogė iš darželio mašiną. Bet pastebėjau tokį dalyką. Kai jiems daugiau leidi, jie pradeda nebejausti ribų ir pradeda statyti savo sąlygas. Čia kalbu apie savo šešiametį. Auga vaikas, gudrus darosi, jaučia kada galima tėvais manipuliuot
O mano dukra tikra laputė, jei pabaru, tai iškart, mamyte, ar tu mane myli ir lipa ant kelių

As irgi nebaudziu tik parekauju daznai

Aš irgi leidžiu plauti indus, grindis, siurbti kambarius, voliotis kieme ant žolės, vaikščioti basiems lauke ar namie, lakstyti, šūkauti ir tt bet yra keletas taisyklių kurių privaloma laikytis: iš ryto rengtis į darželį, laiku eiti miegot, susitvarkyti savo žaislus ir drabužius, parduotuvėse ir pan. vietose netriukšmauti, nelakstyti, būti mandagiems ir dar gal kas nors.
Baudžiu tik tada kai labai reikia, pvz sūnus pavogė iš darželio mašiną. Bet pastebėjau tokį dalyką. Kai jiems daugiau leidi, jie pradeda nebejausti ribų ir pradeda statyti savo sąlygas. Čia kalbu apie savo šešiametį. Auga vaikas, gudrus darosi, jaučia kada galima tėvais manipuliuot
O mano dukra tikra laputė, jei pabaru, tai iškart, mamyte, ar tu mane myli ir lipa ant kelių

Baudziu, kai yra uz ka. Geriausia (efektyviausia) bausme - pabuti uzdarytam savo kambaryje 10 minuciu. Maniskis labai aktyvus vaikas, tai jam ir pora minuciu ramiai pabuti - tragedija, o cia....Uztai padeda. Lygiai taip pat veikia pasedejimas ant kedes, ar stovejimas kampe. Tik pastarosios bausmems reikalinga prieziura, taigi jos ne tokios efektyvios, reikia sedet salia ir saugot.

Mes kaip bausmę taikom atskyrimą ir pasmerkimą. Pvz., nenori gražiai elgtis valgydama - marš nuo stalo. Na, ne už tai, žinoma, kad vaikas vietoj šakutės paėmė maistą pirščiukais. Bet mano keturmetė labai mėgsta demonstratyviai krėsti kokias šunybes, kad susilauktų dėmesio. Pvz., šiandien atsistojo ant savo kėdutės ir, atsukusi užpakalį, nusimovė kelnes. Čia turėjo būti juokinga...

Šiaip supykę ant dukrų stengiamės pasakyti "šitaip elgtis labai negražu", "aš pykstu, kad taip padarei". Pasmerkimas beveik visada baigiasi ašarų pakalne, bet jaunesnioji tuo momentu ir pati supyksta ir neklauso jokių paaiškinimų, o tik protestuoja ir klykia. Tokiu atveju išsiunčiam "pagalvoti" į savo kambarį. Vyresniajai "pagalvojimų" nebereikia (seniau tekdavo siųsti ir ją), dabar nors ir nelaiminga, bet po minutės kitos išklauso mano/tėčio nuomonę ir adekvačiai sureaguoja. O štai keturmetės ožiukai sunkiai įveikiami. Dažnai nenori girdėti jokių kompromisų, tėvai blogi, o "nuskriaustas" vaikas isteriškai klykia. Todėl nusiųsta "išsirėkti į savo kambarį", ji dažniausiai būtent taip ir padaro (demonstratyviai paklykia keletą minučių), o tada jau ateina nusiteikusi aiškintis ir derėtis.

Suprantu, kad tai ne pavyzdinė sistema vaikų auklėjimui , bet bent jau radom būdą būti išgirstiems. Su dviem vaikais iš tiesų daugiau nei dvigubai sunkiau, jos viena iš kitos išmoksta šunybių ir dviese lengviau "perkerta" tėvų triukus. O ir dėmesio rodymas dviems žymiai sudėtingesnis.
Prisipažinsiu, man dažnai nervai nebeatlaiko, ir aš jas paprasčiausiai (ir beprasmiškai) aprėkiu...

Jo ir man tai atrodo vienintelė išeitis... Nes mano keturmetis ne tik klykia, jis pradeda muštis, ką nors plėšyti. Nu visiška isterika.... Kai buvo mažesnis kartą esų pasielgusi net gi drastiškai - nunešiau į vonią, išrengiau ir klykiantį ir besispardantį pakišau po vėsiu vandeniu. Tada nurimo. Bet taip nebesielgiu, nes pati poto blogai jaučiuosi....

Lapyna, o kiek laiko tavoji taip isterikuoja ? Ar jums užtenka kantrybės viso to klausyti ??
Manau jei saviškį nusiūsčiau į jo kambarį, jį tektų ten užrakinti, nes išeitų rėkti arčiau mūsų... O jei užrakinsim, pradės daužyti ir spardyti duris...

Nebežinau kaip su tom isterikom kovot. Jos būna ne dažnai, bet kai būna...