Kai sužinai tik 3mėn, kad laukiesi, tai netgi tas laukimas prabėga kaip tie pirmieji pykinimo ir miegojimo mėnesiai. Gimdyti turėjau kovo 3, tad kovo 2 pas gyd. O ji apžiūrėjusi sako, tik šiandien negimdyk, bo ne mano budėjimas, apsikeičiau, aš rytoj budėsiu. Na aš ramia dūšia namo, jei taip pasakė, vadinas dar savaitėlė kita tikrai. O ką, juk pirmą kart nėščia, pirmas gimdymas prieš akis. Simptomai? O kokie turi būt?
Ryte prabundu 8, tylu, tik vyro knarkimas ir mano maudžiantis pilvas. Gimdysiu? O aš iš kur žinau, juk tikrai tai pirmas kartas. Nueinu sysiu, aha su nešvarumais (mama sakiusi, kad taip jai buvo) Gimdysiu, tik kada? Nejau tas maudžiantis pilvas praneša artėjantį džiaugsmą? Aš kaip dera nėščiai, pavalgiau sau ir šnekučiuojuos su mama. Apie 10, jau nusprendžiau kelt vyrą, bo tikrai pilvą maudžia. Bet juk pirmą kart gimdau, kur skubėt, girdėjau, kad pirmieji lėliukai neskuba. Paskambinau gyd, sako man nuo 12 budėjimas bet jūs galit važiuot. Tai gerai. Kol susidėjau viską, kol nusiprausiau ir visa kita, jau ir 12, na ką, taksas ir pirmyn. Na, prirašė, apžiūrėjo, kad jau 2cm yra, dar parodė, kiek reikės laukt ir paguldė. Paklausė širdutės akušerė ir klausia :tai berniuko laukiaties? Sakau o aš nežinau. Čia padėtį gelbsti gydytoja "jie nenorėjo žinot" . Aha, vadinas berniukas... Guliu, saulutė šviečia, matau pro langą kačiukus besiskleidžiančius, gražu, ramu. Niekas neskuba, juk pirmas vaikas, o ir sąrėmių nėra, be vakaro tikrai nėra ko jaudinas. Užbėgo brolis patikrint. Na jiems su vyru koridoriuje bekalbant, užpuolė tie sąrėmiai. Tai štai koks čia daiktas. O aš viena gimdykloj, nius nors stauk, o ir vyras už durų. Šaukt nešaukt, kaži girdėtų? Uf, atėjo. Aš jam "daryk ką nors" Jis "o ką?" Žioplys. Uj, kas čia? Kur tas velniškas skausmas? Kas čia, apsisysinau? Sakau lygtais vanduo nubėgo, surask ir paklNa nausk kas daryt. Atbėgo visa gimdykla pilna baltų chalatų, kas kur man nusispjaut, tik kad pasakytų ką daryt. Lipk. Kojas čia. Dėk jai kompresą šaltą. Nereik, erzina. Stumk, greičiau. Nestumk. Palauk sąrėmio. Kokio sąrėmio? Aj šito. Na stumk. Mergytė. Mergytė? O sakė berniukas. Gyd. vyrui "eikit paskambinkit kam reik, praneškit" Žiūriu į angelėlį ir puse ausies girdžiu "ne tą, paduok kitą. Reik anesteziologo" Ką man darysit? kas yra? ne nieko. Hm, nieko? o narkomanas kam? Atėjo, patikrino, suleido. Prabundu koridorius. Nusiblaivau ,palata. Na tu ir knarkei -pirmi vyro žodžiai. Gėda. Viskas čiki, po 3 dienų namo. Po savaitės grižau. Užpuliavo. Pasirodo siuvo gimdos kakleli. O vien prausimasis neužgydo. O aš iš kur žinau? Man juk niekas nieko nesakė, be to aš pirmą kart gimdžiau, jaučiausi didvyrė, kam ten berūpi ką ten siuvo, girdėjau puse ausies, kad beveik visom siūna.
Na bet po mėnesio jau ir aš galėjau džiaugtis dukrytės šiluma ir atsisėdusi pavalgyt.

Kokia zavi pasipiktinusi raudonskruoste... (nuotraukoj)

Šaunu, kad viskas susitvarkė ir jau galit džiaugtis viena kita

"Kietas" pasakojimo stilius

taigi kantri ir laiminga-per pora metu du pypliukus turi.kur kito zuikio istorija,lauksiu su nekantrumu?jaučiu sunku su pametinukais-kaip su dvynukais ,linkiu daug kantrybės

Gražu
Kažkaip labai ramiai viską papasakojai

Antros mergaitės gimimą anksčiau parašiau ji
čia

kaip fainai papasakojai, taip linksmai

gal ir kietai papasakota bet gaila, kad as nieko nesupratau...va sedziu sau prie kompo, 37 savaiciu ir siandien gydytojas pasake, kad jau 3 cm. atsidare ir nezinau ko laukt pavydziu jum...

trumpai ir aiškiai

labai idomiai ir originaliai papasakota