mano sunui greit sueis 3 men.  jis senai  jau nebe naujagimis. po truputi pradeda dometis aplinka. po truputi pradeda bendrauti su mumis (tevais).  
jauciu, kad man labai truksta ziniu, kaip elgtis su tokio amziaus vaikuciu.  kur galeciau rasti tokia informacija (kokiose knygose ar internetiniuose puslapiuose).
bijau, kad aukledama galiu padaryti klaidu, kuriu pasekmes pajausiu ateityje.

Svarbiausia mylėti, atsiliepti į žmogiuko poreikius. Tik negriebk skaityti senų knygų - prisiskaitysi absurdų, kaip neimti ant rankų, duoti parėkti ir pan. Mano supratimu, žmogutis iki metų neturi jokių kaprizų, dar tik po truputį mokosi gudrauti (reakcija - kaip šaunu, kad tu lavėji!).
Įtariu, tave jau prigąsdino močiutės? Vienintelis, kas gali pakenkti, tai tavo nervingumas ir visokių grubių sistemų diegimas. Sėkmės!

As pritariu Hubbos nuomonei. Manau, tokiam mazam vaikui svarbiausia yra jaustis mylimam, kad zinotu, jog bet kada gali prisisaukti mama, zodziu, kad jaustusi saugus.
Jei, Manu, auklesi vaikeli pagal savo intuicija, tai klaidu tikrai nepridarysi  ;)
O del to, kaip ugdyti 3 menesiu maziuka, tai svarbu bendrauti su juo, kalbetis, pazindinti su aplinka (supanciais daiktais, garsais ir pan.)
Zodziu, nieko naujo as cia neparasiau...
Mano nuomone, visokie griezti rezimai, kurie vaikui sukelia stresa, jam bus ne i nauda...

teisingai, daugeliu atzvilgiu Spokas yra pasenes. tie ziaurus metodai - tegu paverkia, atpras - nesamone. jei atsiliepsi i vaiko poreikius, tai ir kaprizu maziau bus.
svarbiausia tarpusavio supratima jums abiems dabar puoseleti. jei mama supratingai reaguoja i vaiko "oziukus" (pasioziuok, truputi sveika, paverk, bus lengviau), i verkima is skausmo ar ilgesio (nieko nelaukus ant ranku, paglostyt, padainuot) tai vaikas ta pajus ir zinos, kada verta verkti, o kada ne.
nezinau, ar cia Spoko kalte, bet is vaikystes atsimenu kelis kartus pasikartojusi sapna: as vis noriu i mama isikibti, o ji nueina, net neatsigrezdama. vis atsibusdavau verkdama ir saukdama mama. tada mamai vidury nakties man ramuneliu arbata tekdavo virti...
vistik vienu Spoko patarimu dziaugiuosi. nereikia vaiko linksminti visa diena. kartais jis turi ir vienas pabuti, ne visada jam mama reikalinga. svarbu, kad turetu uzsiemima (tyrineti zaisliuka ar koki daikta, lavinti rankutes), su kuo pakalbeti (pvz., ant lempos kabantis paukstelis ar kt.).

Mano dukrytei greit bus 5 mėn., tai pabndžiau prisiminti, ką mes veikėme 3 mėn. Gali dainuoti sūneliui daineles, kuo daugiau kalbinti, šypsotis, juokinti, nes dažnai ketvirtą mėnesį vaikutis jau pradeda juoktis balsu, ne tik šypsotis. Taip pat duok jam po truputį į rankytes žaisliukus, mokyk kaip reikia juos paimti. Tik žaisliukai turi būti kuo mažesni ir lengvesni, nes jam dar sunku bus išlaikyti. Manoji 3 mėn. atrado savo rankytes. abi suglausdavo, judindavo pirščiukus ir tyrinėdavo. Iki 3 mėn. ji mėgdavo žaisliuką, kuris groja ant lovytės, bet po to pradėjo norėti viską pati čiupinėti, tai mes ant diržo nuo chalato suverdavome visokius barškučius ir pririšdavome ant lovytės, tai jai labai patikdavo žaisti su jais. O šiaip man atrodo, kad tokiam mažam vaikučiui svarbiausia jaustis mylimam ir tada jis bus laimingas ir viskuo patenkintas. O, kad tu kalbi apie kažkokias klaidas, kurias tu padarysi, tai net juokinga (tik nesupyk). Pagalvok, kai mūsų močiutės ir promočiutės augino vaikus, tai gal ir skaityti nemokėjo,  ir knygų jokių nebuvo... Beto kiekvienas vaikutis yra skirtingas ir kas patinka vienam, ne visada patinka ir kitam. Tik mama pati, be jokių knygų jaučia, kas geriausia jos vaikeliui.  Ir atsimink Supermamos  žodžius "Kiekviena mama savo vaikui yra super"

taip taip, geriausias patarejas siais klausimais yra tavo vaikelis. stebek jo israiskas ir pamatysi, kada tai kaprizas, i kuri nereikia kreipti demesio, kada noras bendrauti, kada noras tiesiog prisiglausti prie mamos, kada noras pailseti ir t.t.
ir stebek reakcijas i tavo elgesi - pamatysi labai daug patarimu, kaip geriau nedaryti, o ko reiktu dazniau

Jeigu įdomu, galite paskaityti Winnicot'o "Vaikas, šeima, ir išorinis pasaulis" Tai vienas psichologijos klasikų, mačiau dar yra knygynuose. Kadangi vaikas nuo 4 mėn. pradeda formuoti prieraišumą prie tėvų (tai yra vienas svarbiausių dalykų kūdikystėje), galite paieškoti medžiagos pgl raktinius žodžius " infant attachment", "secure infant attachment".

Tokiame amžiuje svarbiausia vaikui yra jautrus reagavimas į jo poreikius. Tai reiškia vaiko poreikių supratimą (ko jis nori), ir patenkinimą (taip, kad vaikui gerai, jis jaučia komfortą). To išmokstama, kaip čia jau patarė - stebint vaiko reakcijas, nuoširdžiai įsijaučiant į vaiką. Labai svarbu yra žaisti su vaiku, bendrauti.
Ta teorija, kad per didelis tėvų dėmesys gali išlepinti kūdikį buvo sugalvota Freudo ir jau seniai paneigta įvairiais tyrimais. Kuo daugiau vaikas patiria emocinių, fizinių kontaktų su tėvais, tuo labiau jis yra saugus. Šis bendravimas su tėvais sukuria apskritai santykių su žmonėmis modelį ("šabloną"), kuris palaipsniui tampa pasąmoningu, ir juo vaikas vadovaujasi vėlesniame gyvenime.

labai jums aciu uz atsakyma

Noriu ir as pasisakyti šiuo klausimu. Visiskai sutinku, kad svarbiausia kudikiui yra jautrus reagavimas į jo poreikius. Pati tuo sventai tikejau, nes dar bestudijuodama universitete buvau labai isigilinusi i sia teorija. Taciau,  mano sunus buvo labai neramus, daznai verkdavo. Todel, jautriai reaguodama i kudikio poreikius, vos suverkus sokdama ziureti kokie poreikiai nepatenkinti, taip nusivariau nuo koju, kad nebeuzmigdavau nei diena nei nakti, pavalgyti irgi neturejau kada, nes vos tik sesdavau prie stalo, jau girdziu savo maziu verkiant... Taigi, noriu pasakyti, viskas gerai kas su saiku. Mamos, savo poreikiu irgi nepamirskite.

Noriu ir as pasisakyti šiuo klausimu. Visiskai sutinku, kad svarbiausia kudikiui yra jautrus reagavimas į jo poreikius. Pati tuo sventai tikejau, nes dar bestudijuodama universitete buvau labai isigilinusi i sia teorija. Taciau,  mano sunus buvo labai neramus, daznai verkdavo. Todel, jautriai reaguodama i kudikio poreikius, vos suverkus sokdama ziureti kokie poreikiai nepatenkinti, taip nusivariau nuo koju, kad nebeuzmigdavau nei diena nei nakti, pavalgyti irgi neturejau kada, nes vos tik sesdavau prie stalo, jau girdziu savo maziu verkiant... Taigi, noriu pasakyti, viskas gerai kas su saiku. Mamos, savo poreikiu irgi nepamirskite.

Įsivaizduojat, mamos knygų spintoje radau B.Spoko knygą išleistą TSRS 1977 metais. O kaip buvau nustebinta, kad jis nesiūlo palikinėti vaiką ūbauti nuo pirmos dienos, ir neišaukština mišinukų, tuo pat metu nurašydamas MP. Patikėkit, jo mokymas visai ne toks kaip sovietikų.

Turiu klausimą
Kasdieninė situacija, Mano 5 mėn kūdikis mokosi šlaižti. Apsiverčia ant pilvuko, kelia užpakaliuką, spiriasi kojytėm, bet veidu įsikniaubia į lovą ir niekaip nepavyksta jam pajudėti. Tada pyksta, ima inkšti, galiausiai verkti.
Esu skaičius kad reaguojant į vaiko verksmą, jį raminant, vaikui suteikiamas saugumo jausmas, jis mokosi pasitikėti savo jėgomis, žino, kad jį reaguoja. Bet jei neleisiu jam mokytis tai kaip jis išmokt.
Tokioj situacijoj ką daryti? leisti jam kad ir pykstant mokintis, ar pulti kelti ir raminti. Noris leisti mokytis, bet gaila vaiko kad taip kankinas

Jus galite leisti jam mokytis ir truputi kartais padeti, pvz., perkelti rankyte ar kojyte, kad pajudetu. Jeigu verkia, tai zinoma, nuraminti.
Normalu, kad kudikis patiria NEDIDELI stresa, nes tai skatina tobuleti.

Ačiū