darosi neramu.mano vaikui 1,8m.visada nieko nebijojo,vienas tamsoje lakstydavo.dabar,jau kelios savaites,kai bijo tamsos,savaite kai neseda ant puoduko ir kelios dienos kai einam pietu miegelio,jis man rodo pirstu i spinta ir verkia.vakar kai atsibudo,tai puse valandos apsikabine sedejo.tik pasiziuri i spintos puse ir pradeda verkt,prisispaudzia prie manes........ir siandien,kai bandziau migdyt vel tas pats.negula,keliasi,lipa ant manes,glaudziasi ir vos paziurejes i spinta verkia.nesuprantu.kame reikalas?tik kai perguldziau i kita puse,tai siek tiek apsiramino ir uzmigo. :-/ ??? :-/ ??? :-/
ar cia kas rimto ar cia taip tiesiog buna tokiame amziuje ir paskui praeina?

Va, as irgi pastebejau, kad mano 1.5 m. panele pradejo bijoti  :( Bijo voru, vabalu, visu buitiniu prietaisu, kurie uzia. Ir daznai lyg pati sau kartoja: "nebijo masinytes (voro, vabalo)". Tai atrodo, lyg pati save nuramint noretu. Ne karta pamacius kokia juoda siuksle ant zemes, atleke rekdama: voras ar vabalas. Tik gyvo voro ir vabalo dar nera macius, tik per televizoriu ar knygoj, knygoj glosto, sako, kad myli, bet vistiek po to bijo. Taip pat ir su buitiniais prietaisais: bulviu tarkavimo masina, skalbimo masina, kavamale ir kt. Reikia visus paslept, kad nematytu, nes jei mato, sako, kad bijo, slepiasi, prasosi ant ranku. Tokios baimes atsirado gal pries koki menesi. Gasdinama panasiais dalykais tikrai nebuvo. Ar tai tikrai budinga panasiam amziui? Kaip reiketu vaikui padeti? Stengiuosi aiskinti, sneketis, rodyti, kad cia nieko baisaus.

Daurasa, o nebandei kartu su juo prieit prie spintos, atidaryt duris, gal taip issiaiskintumet, ko gi jis bijo?

vat vat,gal tikrai toks amzius?as jam aiskinau,kad nieko nera ir panasiai......reiks pamegint nueit su juo ir apziuret.kazkaip nepagalvojau.....psichologas gal tars zodi?
???

O mums sianakt vel teko keltis visiem nuo mazyles klyksmo, lyg butu ka baisaus susapnavus ir issigandus.[smiley=shocked.gif] Raminau apie pusvalandi: atrode nepabudusi ir besiblaskanti ant ranku, isteriskai klykianti... Jau koki ketvirta karta taip nakti, tik ne taip ilgai budavo ir diena koki pora kartu. [smiley=000136.gif] Kiek prisimenu, pirma karta taip nesustodama verke kokiu 6 men., kai buvo ka tik pabudusi, o as puoliau is karto pampersa keisti, gal isgasdinau? [smiley=huh.gif] Po to dar po menesio lyg issigando metomo didelio didelio baliono kai buvom pas draugus... Net nezinau ka dabar daryti, kad nepasikartotu tokie stresai. Gal ji jau bijo savo lovelej viena miegoti ir pabudusi issigasta? [smiley=aaa.gif] Paprastai miega kartu su mumis tik is vakaro, kol mes nemiegam perkelineju ja i lovele. Kaip patartumet spresti tokia problema?  [smiley=med.gif]

Cia turbut tokio amziaus bedos , nes maniskis (2metai)irgi pradejo visko bijoti  :'(.Ir niekaip nepavyksta itikinti , kad viskas gerai

O mums dar tik 9 men.  :

QUOTE

O mums sianakt vel teko keltis visiem nuo mazyles klyksmo, lyg butu ka baisaus susapnavus ir issigandus.[smiley=shocked.gif] Raminau apie pusvalandi: atrode nepabudusi ir besiblaskanti ant ranku, isteriskai klykianti... Jau koki ketvirta karta taip nakti, tik ne taip ilgai budavo ir diena koki pora kartu. [smiley=000136.gif] Kiek prisimenu, pirma karta taip nesustodama verke kokiu 6 men., kai buvo ka tik pabudusi, o as puoliau is karto pampersa keisti, gal isgasdinau? [smiley=huh.gif] Po to dar po menesio lyg issigando metomo didelio didelio baliono kai buvom pas draugus... Net nezinau ka dabar daryti, kad nepasikartotu tokie stresai. Gal ji jau bijo savo lovelej viena miegoti ir pabudusi issigasta? [smiley=aaa.gif] Paprastai miega kartu su mumis tik is vakaro, kol mes nemiegam perkelineju ja i lovele. Kaip patartumet spresti tokia problema?  [smiley=med.gif]

Pastebejau, kad ir maniskis jau neismiega visos nakteles be klyksmu  :o. Nezinau net ka daryt [img]http://www.freeadpower.org/~mrsmiles/contrib/zar/hum.gif[/img]. Is pradziu dar imdavau ant ranku. Bet jis issibudindavo ir sunkiai beuzmigdavo. O dabar stengiuos tik idet ciulptuka i burnyte, paglostau, ir, ziurek, jau ramiau jam [img]http://www.wedding.lt/gtchat/images/soske.gif[/img], iskart uzmieda .

na mes vyresnes bet irgi bijojo visokiu pabaisu, prisiziurejo multiku, tai va atejom visa buta, ilindom i visus stalcius issiaiskinom kad per siena niekas neateis, langai uzdaryti, spintuose pabaisu ner - suveike ;D O siaip turbut kuo maziau tu baisiu multiku ziures tuo ramiau miegos

QUOTE

na mes vyresnes bet irgi bijojo visokiu pabaisu, prisiziurejo multiku, tai va atejom visa buta, ilindom i visus stalcius issiaiskinom kad per siena niekas neateis, langai uzdaryti, spintuose pabaisu ner - suveike ;D O siaip turbut kuo maziau tu baisiu multiku ziures tuo ramiau miegos

Ne vien nuo multiku pradeda bijot. Cia ir mociutes su tetom ir dedemis prikisa nagus. Nenori, kad darytu "sbitkas", tai prigasdina visokiais nebutais dalykais ;D.

blogai kad taip daro, ypac nepatinka kai policininkais gasdina, sakau o jeigu kas atsitiks, ar pasimes, kur daugiau pagalbos kreipsis juk prieit bijos

Vaikų baimės.

Pirmasis baimės, nerimo jausmas atsiranda apie 8 gyvenimo mėnesį, kuomet kūdikis ima bijoti nepažįstamų žmonių. Manoma, kad yra universalių, įgimtų baimės simptomų. Nuo mažens vaikai bijo aukščio, skausmo, stipraus garso (dėl to gali bijoti ūžiančių prietaisų), diskomforto (nemalonių būsenų), didelių, keistų daiktų, nepažįstamų situacijų. Vienerių metų vaikas jau gali bijoti numatomo įvykio, nes jau sugeba susieti tarpusavyje nemalonius išgyvenimus ir juos sukėlusius objektus.
Dauguma vaikų baimių vadinamos tranzitinėmis- praeinančiomis, išnykstančiomis augant. Yra nustatyta, kad sveikas, pusiausviras ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes.

Kaip padėti vaikui?

Jeigu įmanoma, galima sudaryti sąlygas, kad vaikas kuo mažiau susidurtų su baimę keliančiu objektu (laikui bėgant baimę gali tiesiog pamiršti).
Baimę įveikti padėtų palaipsnis vaiko "susidraugavimas" su ja. Kai vaikas gerai nusiteikęs, galima su juo kartu priartėti prie baimę keliančio objekto (spintos, buities prietaisų), juos apžiūrėti. Tuo metu stebėkite vaiko emocinę būseną. Jei matote, kad jau išsigąsta- atsitraukite, šiai dienai užteks. Kitą dieną vėl pabandykite tą patį. Gal vaikas saugiau jausis, jei tuo metu kambaryje bus daugiau artimų žmonių- tėtis, mociute ar kt..

O kaip su blogesnemis baimemis, pvz. mirties baime? Nezinau, is kur galejo ateiti tokios mintys 2,5 metu vaikui? Jis labai rimtai pradejo bijoti mirti, isnykti, kad nebegales pareiti namo, zaisti, ir t.t... Kai pradedavo taip sneketi, tai net sunku susivaldyti, asaros pacios rieda... Isivaizduoju, kokia nasta mazam vaikui yra tokia didele baime.

Norėjau sužinoti, ar baimės nėra paveldimos. Pvz. : aš paniškai bijau tamsos, negaliu buti ar miegoti tamsoj viena kambarį, netgi su mažąja. Taigi, vyras visada privalo miegoti kartu, o jeigu nakti reikia eiti i tualeta - žadinu vyrą, kad ijungtų šviesą. Nenorėčiau, kad ši baimė persiduotu vaikui. Nuo kokio amžiaus prasideda "ne vaikiškos baimės" t.y. fobijos, kurios lydi visą gyvenimą.  

Naktinė baimė

Kas tai yra?

Tai nevalingas pabudimas iš gilaus miego. Staiga naktį vaikas pašoka ir ima rėkti. Jo niekas negali nuraminti. Tėvų bandymas guosti sukelia dar didesnį pyktį.
Naktinė baimė yra palyginti dažnas reiškinys. Ji bent kartą pasitaiko trečdaliui 2- 7 metų vaikų. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje tokių priepolių pasitaiko itin retai (jei kūdikis patiria panašius simptomus, verta pasikonsultuoti su pediatru, ar tai tikrai tik naktinė baimė, o gal vaikui kas nors skauda?). Naktinė baimė trunka nuo 5 iki 15 min., retai ilgiau, gali vykti pirmą- trečią, vėliausiai ketvirtąją miego valandą. Gali pasireikšti tik vieną ar keletą kartų.
Tai nėra jokia liga.

Dėl ko atsiranda naktinė baimė?

Naktinės baimės priepoliai yra susiję su vaiko susidorojimu su kasdieniais įspūdžiais. Pirmosiomis miego valandomis, vaikai nevalingai vieną du kartus pabunda iš gilaus miego. Užuot vėl užmigę, jie patiria mišrią būseną, kai būdravimo, gilaus miego ir sapnų fazės keičia viena kitą. Kartais tokia būsena užtrunka ilgesnį laiką, ir vaikas ima keistai elgtis.
Naktinės baimės priežastis yra galutinai nesubrendusios smegenys. Šis reiškinys yra paveldimas.

Kaip elgtis tėvams priepuolio metu?

Nežadinti, palikti ramybėje, kol praeis priepolis, bet kartu pasaugoti, kad nesusižeistų.


Vaikai paprastai priepolio kitą dieną neprisimena. Šie priepoliai tik vadinami naktinėmis baimėmis, bet iš esmės su baime jie beveik neturi nieko bendro. Jei priepoliai kartojasi dažnai, kreipkitės į vaikų psichiatrą, ar psichologą išsamesniam ištyrimui- gal vaikas patiria per daug įspūdžių, kurių smegenys nesugeba apdoroti?

mano 3,8m, dukryte taip pat eme visko prisibijoti,pradejo reiketi ir vakarais  ir nakti manes,pradejo isivaizduoti visokias pabaisas ir raganu eme bijoti,o to anksciau nebuvo,na nera labai jau blogai,tik ,kad pamacius sena zmogu ji galvoja,kad tai ragana ir issigasta,slepiasi,nepatogu pries zmones,bet tada tik stengiuos nukreipti demesi kitur,pries tai paaiskinus,kad tai tik senas zmogus.Jei blogiau nebus,tai tikiuosi isaugsim is to

[quote] O mums sianakt vel teko keltis visiem nuo mazyles klyksmo, lyg butu ka baisaus susapnavus ir issigandus.[smiley=shocked.gif] Raminau apie pusvalandi: atrode nepabudusi ir besiblaskanti ant ranku, isteriskai klykianti... Jau koki ketvirta karta taip nakti, tik ne taip ilgai budavo ir diena koki pora kartu.

Egliuk, ar tik ne dantukai dygsta  ;) Bent jau mums tokie prabudimai naktimis buvo pirmasis zenklas, kad uz kokiu poros savaiciu dantukas islys. Apziurek gerai, gal dantenos patinusios, gal jau apciuopsi iskilimus. Na, mums tai cia 100 % pasitvirtindavo  ;D Po to vel ramiai miegodavo. Ypac sunkiai dygo iltiniai ir kruminiai visi paeiliui, tai gal pora men. labai irzli buvo, prastai miegodavo, isdygsta du, savaite ramu, po to sekantys lenda. Budavo irgi taip soka is miego klykdama, nepadeda niekas, nei supimas, nei raminimas, stumia mane nuo saves ir viskas. Tai mes sviesa uzdegdavom, tada prabusdavo, apsidairydavo ir pazindavo mane. Budavo, kad po to daugiau kaip valanda nemiega, zaidzia, sneka pas mus lovoje. Taigi gal ir klystu, bet gali buti, kad greit pasirodys dantukai  ;)  ;D

Del suniuku vabaliuku baimes:
pastebejau, kad labaisvarbu yra tevu reakcija. Pvz jei maziukas ras praeinanti pro sali tarakona ir susirinks, jam visai smagu bus, patirtis ir uzsiemimas kaip sakant  ;D Bet jei mamyte pamacius nevalingai susipurtys, girebs ir mes ta slykstyne kuo toliau, jau vaikucio galvyteje bus irasyta: tarakonas yra labai blogai ir baisu. Tas pats su shuniukais - jei koks staigiai puls vaikiuka,tas gali ishsigasti, bet jei uzfiksuos, kad mamyte pati ishsigando, tada jau bijos ir ziurkes dydzio uz 50 metru begancio shunycio  :(

Dėl mirties baimės

Gyvendamas vaikas susipažįsta su įvairiais dalykais, ir mirtis yra vienas paslaptingiausių. Gali būti, kad vaikas girdėjo kalbant apie mirtį kaip apie kažką baisaus, dėl to ir bijo. Galima su juo apie tai pasikalbėti plačiau, pvz., gal yra matęs mirusį paukštelį ar kitą gyvūnėlį, kad būna gaila, kai numiršta. Galima vaikui paaiškinti, kad kai kas nors miršta, tai vistiek iš tikrųjų neišnyksta, bet lieka gyventi kaip prisiminimas kitų širdelėse.

Dėl fobijos

Apie baimės paveldimumą galima kalbėti ta prasme, kad vaikas jos gali išmokti matydamas kitų elgesį. Manau, kad suaugęs žmogus gali labai sumažinti ar visai išspręsti šią problemą psichoterapijos dėka.

As biski placiau noreciau paklaust apie mirties baime.

Suprantu kad vaikui reikia zinoti kad taip buna, kad tai normalu, naturalu, taciau ar reikia ir iki keliu metu saugot vaika nuo sito zinojimo? Gal vyresniam amzyje jis tai priims kitaip ir nebus tos baimes. ???

Kadangi dantuku vis dar nepasirode, nors ir patine dantenos, tai manau, kad pas mus nakties baime, kaip ir itariau. Labai tiksliai psichologe apie tai parase. Ypac priepuoliai atsiranda, kai daug kur nors vaziuojam, bendraujam su ivairiais zmonemis, matom daug visokiu gyvuneliu ir pan. Per daug ispudziu mazylei.  :-/ Tik nezinau kaip sutrumpinti ta verkimo laika (apie 15 min.), nes nereaguoja is karto nei i glostymus, kalbinima, nesiojima, nei i sviesa ar soske.  ??? Ir kur apie tai galima butu pasiskaityti daugiau?

Jei pamatytume viska vaiko akimis, su turima vaiko patirtimi, ne kiek neabejoju, kad butu labai baisu. Negalim visko susekti: "multiku", reklamu, vaikisku prekiu ir pan. poveikio vaikui. Jiems ir taip visko daug aplinkui, jautresniam, 'sugerianciam" viska vaikui sunku atsirinkti, kas gerai, kas negerai, ko reikia saugotis ir kas gresia is tokios nepazistamos aplinkos. Kiekviena baime kyla tik is patirties ir jokio paveldimumo negali buti. Nebent mama, turedama baime, ja savo elgesiu, reakcija, pasakojimu perduoda ja vaikui. Nors daugelis autoriu pripazista, kad nestumo metu patirtos baimes persiduoda vaikui, veliau jos itvirtinamos patirtimi.

Ivai,
man atrodo, kad gal specialiai nereikia saugoti. Kai vaikas susidurs, jis paklaus, arba Jūs pastebėsite ir galėsite pasikalbėti apie tai.

Egliukui,
Internete galima paieškoti su raktiniais žodžiais " child, night terror" ar pan..
Yra lietuvių kalba prieš keletą metų leista knyga "Jei vaikas nemiega..." (užsienio autorių), bet jau seniai knygynuose jos nemačiau, gal bibliotekose yra. Kas toje knygoje, tai beveik viską aš ir parašiau atsakydama į klausimą, nes ten trumpai aptariama.
Galite dar pasikonsultuoti su vaikų psichiatru, pediatru.  

Sveiki, mano dukrytei 2 metai ir mėnuo. Netyčia ji prarijo sagą ir matyt išgirdo kai mes kalbėdamiesi tarpusavyje pasakėme, kad ją turėtų "iškakoti". Tai įvyko po 2 dienų, bet su didžiuliu nenoru sėdėti ant puoduko. Kai tik sesdavo ant jo, prasidedavo isteriškas verksmas ir rėkimas. Ir dabar beveik visą savaitę negalime pasodinti ant puoduko. "Kakoti" ji nori, rankytėmis laikosi už užpakaliuko ir verkia, o kai sodiname ant puoduko - vėl ašaros. Bandom visaip gražiai ją įkalbėti, rodome, kad visi žaisliukai irgi daro ant puoduko. Netgi vėl uždėjome pampersą, nors į jį nedarome jau nuo 1,5 metukų. Patarkite ką daryti, nes nieko nebesugalvojame kaip įkalbėti vaiką vėl daryti ant puodo

Del baimiu nesenai knygyne radau puikia knyga, kuri vadinasi "terapines pasakos". Knyga skirta teveliams ir specialistams dirbantiems su vaikais. Joje aprasytos tipiskos vaiku baimes, kaip tamsos, buti paliktam, mirties, mamos praradimo ir t.t. bei pateiktos istisos pasakos skirtos tom baimem nugaleti. Tikiuosi mamytem pravers

O mano mazius bijo vaiku Ypac tu kurie yra aktyvesni. Su vyresniais vaikais viskas gerai bet su benraamziais Pradejo lankyt lopseli (palieku iki pietu tik 3 val.) tai aukletoja sako kad dazniausiai prabuna isikibes i ranka. Kartais zaidzia su ramesniais vaikas bet vistiek juaciasi saugesnis kai salia buna suauges zmogus. Jauciu kad jam su nervais negerai nes pradejo kramtyt lupas Padarau pertrauka nuo lopselio ir vel pamazu keliaujam. Kazin kaip reiketu teisingai elgtis? Nejaugi tam turi itakos tai kad gyvena tarp suaugusiu Bet budamas mazesnis jis vaiku nebijojo. Ir nemanau kad tai lopselio itaka nes ir nelankes jo jis jau nelabai noredavo aktyviu vaiku.

Sunku suprasti, ar mergaitei skaudejo tustinantis, ar ji tik issigando.Sioje situacijoje man atrodo nelabai imanoma ka nors pagreitinti.Ji vel prades normaliai tustintis praejus kuriam laikui, bet dabar jai reikalingas Jusu palaikymas ir supratimas. Galbut ji laikosi uz uzpakaliuko, nes bijo stumti ismatas, kad neskaudetu? Jei ji sutinka pasitustinti i pampersa, tai gera ideja naudotis pampersu kuri laika (gal keleta savaiciu). Puodukas jai turbut dabar asocijuojasi su skausmu ar isgasciu. Ta asociacija laikui begant isbles.

Labai jums ačiū už patarimus. Tiesa, panašu, kad puoduko baimė pamažu jau praeina. Dabar eidami ant puoduko prisiimam daugybę žaisliukų ir taip bandom linksmiau praleisti laiką sėdėdami ant šio daikčiuko

Sveikos mamos. Man reikalinga Jusu pagalba. As esu psichologe magistrante ir rasau siuo metu savo kursini darba, kuriame atlikineju tyrima kaip tevai itakoja vaiku mirties sampratos vystymasi. Ma labai reiketu kad mamos, turincios vaiku, o ypac tos, kuriu vaikai susidure su artimo zmogaus netektimi, uzpildytu anonimine anketa. Jei Jus galetumete man padeti ir uzpildyti mano anketa, parasykite man i AZ, nurodykite savo el. pasto adresa ir as jums atsiusiu ankteta. Buciau Jums labai labai dekinga.

Laba, nebežinau ką daryti, mažoji (3,6 m.) vieną naktį pradėjo rėkti. Atbėgusi klausiu, kas atsitiko? O ji ir sako, tėtis atėjo su tokiom didelėm ausim (tą naktį vyras dirbo). Aš jai tai paaiškinau, tada ji man sako, kad baubas buvo. Nei raganomis, nei baubais niekas jos negasdino. Darželio nelankome. Ir taip jau gerą savaitę, naktį nubunda į tuoletą (anksčiau nueidavo į tuoletą ir vėl toliau miegodavo) ar šiaip nubunda ir nebenori miegoti su broliu (2 m.) viename kambaryje, o nori pas mus į lovą arba prašo palikti šviesą kolidoriuje, kad pro praviras duris matytų. Kai užmiega aš vis išjungiu šviesą. Ir į lovą gulasi būtinai atsisukusi į durų pusę, ko anksčiau tikrai nebuvo. Aš jau pati blogai miegu, nes vis klausau ar ji neverkia nubudusi patyliukais. Patarkite

Galbūt mergaitė buvo susapnavusi kokį košmarą? Beto, čia galbūt įtakos gali turėti ir animaciniai filmukai (jei vaikas juos žiūri). Ko gero tiesiog reikia išlauktikol blogi įspūdžiai pasimirš. Pavyzdžiui, mano mergiatė kai jai buvo 1,5 metų mes jai netyčia įjungėme "Teletabius", tai ji vos pamačiusi ten rodomą saulę su vaikučio veiduku, ji pradėdavo verkti, o štai dabar ji mielai juos žiūri. Nuo to laiko praėjo pusė metų ir jai matyt tie nemalonūs įspūdžiai pasimiršo
Galbūt tiesiog reikia išlaukti...

sveikutes
na va ir mes susidureme su baime viskas lyg butu ir naturalu, nei vienas vaikas be to neuzaugo, bet musu mazoji mus su vyru jau vercia nerimaut. Jai 1metai ir 9 men,siaip ji gan drasi ir komunikabili mergina, taciau si sekamdieni ziauriai issigando liuto, kuri rode, per tuos nelemtus teletabius, tokios issigandusios jos dar nebuvom mate, ir nuo tos dienos, jau ketvirta diena, ji BIJO, dienos metu dar puse velnio, prisimena ta liuta, kokius 5-7 kartus per diena,mes bandome isvis nereaguoti, tiesiog nukreipiame kalba apie kita daikta, ar gyvuna, vakar apskirtai suslepeme visus liutus, kiek buvo namuose, nes matesi,kad ji akivaizdziai ju bijo... bet didziausia probelma yra uzmigdyti ir nakti , vakar ji tokkia issigandusi buvo, akys dideles, vaikas dreba, ir niekaip negule miegot, visa laika verke, nejo i savo lovyte, sake bijau bijau, nezinojom ka ir daryt su vyru, tai paskui jau vos ne vos, musu glebyje uzmigo, o nakti, ateina ir miega ant mano pagalves, prisiglaudus prie manes...
nezinau, kaip padeti vaikui, kaip ta baime kuo greiciau isvaryti, kad ji neperaugtu i rimtesnes problemas
aciu uz nuomones ir patarimus

Galbūt vaikui reikėtų stengtis paaiškinti, kad nėra ko bijoti. Paimti tuos žaisliukus, su jais pažaisti ir parodyti, kad jie visai nebaisūs, nieko nedaro ir niekas jų nebijo. Kažkaip nemanau, kad žaisliukų suslėpimas padės, manau dar labiau įsigilės baimė, jeigu kur netyčia ji vėl tuos liūtus pamatys. Gal ir tėveliams reikėtų ramiau reaguoti, daugiau paiskalbėti ir bandyti parodyti, kad tai visai nebaisu.
Mūsų vaikas, kai dar žiūrėdavo teletabius irgi bijodavo vienos scenos, kur siurblis susiurbia kamuolį. Iš pradžių net nesuprasdavome, ko jis taip bijo ir ko šaukdavo išjunk, išjunk. Paskui po truputį išsiaiškinome. Tai mes kaip tik jam aiškinome, kad čia nieko baisaus nėra, kad siurblys taip žaidžia ir t.t. Po kažkiek laiko pasiūlėme kartu pažiūrėti tą vietą ir tikrai vaikas suprato, kad nieko tokio ten nėra. Praėjus kažkuriam laikui dingo visos baimės. Taip pat iš pradžių buvo ir su animaciniais filmukais tokiais, kaip "Lūtas Karalius", "Žuviukas Nemo". Jam būdavo baisu, kai žusta tėtis liūtas arba Žuviuką gaudo visokie rykliai. Tai pradžioje jis prašdavo, kad žiūrėtume kartu, paskui ir tos baimės nebeliko. Aišku žiūrėdavo tik jeigu jis pats nori, per prievartą tikrai neversadavome

tai va va, pirmas dienas ir bandem kaip tik tuos liutus duot zaist, sakem,kad jis geras ir pan, ir ji snekedama apie liuta sako,kad jis geras, bet bendrai vaikas pilnas baimes ir tai akivaizdu.... tai tada pamanem,kad geriau gal paslept juos, bet siaip gal ir Tavo tiesa, reiks imanomais budais aiskint kazkaip, bishki mazoka ji dar kad suprastu normaliai, bet gal pavyks

Gal tada geriau žaisti jai neduokite, jei pati neims, bet kurnors juos padekite matomoje vietoje. Ateis laikas, praeis baimes ir pati pasiims. Pamatysi

dekui uz nuomone ir palaikyma

Mano vaikinui kitą savaitę bus 10 metų. Jau kokios trys savitės, kaip iš niekur nieko jį užpuolė ligų baimė.Iš pradžių jis bijojo dėl savęs: o gal man įkando kokia mikroskopinė erkė ir aš dabar mirsiu. Dabar ta baimė tokia, kad jis užkrės kitus žmones, nors pats niekuo neserga ir jam tai pastoviai kartoju, kad jis negali nieko užkrėsti. Per dieną skambina kokius penkis kartus į darbą su tokiomis problemomis Pavyzdžiui: tėtis ryte prisilietė prie jo basutės ir po to davė rankelę sesei, kurią vedė į darželį ar dabar sesė nesusirgs?
Pasikrapštė nosį ir po to palietė draugo telefoną, prieš tai nenusiplovės rankų, kas dabar bus jo draugui, skambina net apsiverkės. Kai grįžtu iš darbo istorijos vis tęsiasi. Šiaip vaikas laibai drąsus, bedraujantis, hiper aktyvus. Jau nebežinau, nei kaip raminti, nei kaip aiškinti. Panašu į fobiją, kažin ar vieni jau besusisitvarkysime

Tai gal per televizija kokia laida ar filma paziurejo, o gal draugai ko pripasakojo Gal reiketu su juo pakalbet del ko jam kyla tokia baime, ar ka nors isgirdo, ar pamate....

As irgi susiduriau su problema.Atejo rugsejo pirmoji ir visai seimynai pasikeite gyvenimo ritmas.As i darba,vyras taippat,maziausioji jau i darzeli,o vyresnysis i 3klase.Kai ejo i 1 ir 2 klase as dar nedirbau.Tad budavai namuose ji isleidziant i mokykla ir pasitinkant.Na o siemet tokios galimybes nera kad kazkas butu namuose.O sunus bijo but namuose.Uzsidarineja visu kambariu,vonios kambrio duris ir tupi pas save kamb.Niekur neislenda.Pastoviai turime bendraut telefonu.Netgi as turiu nepadet ragelio,kol jis neisbegs i laiptine.Jam atrodo kad kazkas vaiksto namie,visokie garsai ji baimina.Nzn ka daryt.Bandziau kalbetis,bet jis sako kad viskas geraio atseit nieko jis nebijo.

O gal pas Jus mokykloje yra prailginta grupė, kur vaikas galėtu pabūti, kol Jūs grįšite iš darbo . Vis geraiu, nei vienas namuose drebės

Mano dukrytei 2,5 metuku ir ji labai bijo uzdaru patalpu.... Niekada negaliu jos kambariuko duru uzdaryti, nes tada ji pradeda nezmoniskai klykti, arba kai bunam vienos namie, as netgi vonioje ar tuolete negaliu uzsidaryti...... Ji vis saukia :"Tik nedaryk duru..." "Nepaliksi manes?" "Buk salia..."
Net neisivaizduoju is kur tokia baime, niekada jos nebuvau palikusi vienos, niekada neuzdarydavau (t.y. nebausdavau) jos vienos kambariuke, is kur ta baime??? Arba bijo, kad neateitu nakti babausis ir neikastu jai i ranka.... Nu sedziu ir galvoju, is kur kyla pas vaika tokios mintys?

Prailgintos grupes nera,bet zinokite taip mums jos ir neprireike.Jau pries kokias 3 savaites visos baimes praejo Matomai cia buvo per daug permainu vienu metu.Labai dziaugiuosi,kad viskas taip paprastai baigesi.Cia mamyte rase,kad maze 2.5 bijo uzdaru patalpu.O jei pabandyt kaip tik su ja but,zaist uzsidarius duris.Gal suprastu,kad nera ko bijot.

Oi bandziau zinokit, zaidziau sveti, beldziausi jai i kambario durytes, kad man atidarytu ir i svecius pakviestu, bet ji visa sustingusi lauke to momento, kol vel uzdarysiu duris.... Jai baime kele tas zaidimas, todel lioviausi.... O siaip kai esam kambary, tai ji pati tas duris uzdarineja, jai sarbu nelikti vienai toj uzdarytoje patalpoj...

Tikriausiai bus ko nors išsigandusi, gal kažkur kažką pamačiusi jai baisaus. Manau su laiku turėtų ta baimė išnykti. Paaugs didesnė, bus drąsesnė, tik nereikia per prievartą ją palikinėti, nes gali ta baimė ,,įsisenėti,,.Viskas turi savaime susitvarkyti.

Na tikekimes Aciu mamytems uz patarimus

O mano sunui uz keliu dienu 10 metu. Jis bijo miegoti nakti - kol uzmiega paliekame degancia sviesa ir atidarytas duris i jo kambari. Bet nakti jis keleta kartu pabunda, eina i tualeta ir po to vel uzsidega sviesa ir tik tada gali uzmigti. Buna kartais kad as tyliai ateinu jam miegant ir uzgesinu sviesa, tai jis iskart pabunda. O pastaruoju metu jam jau sviesos neuztenka, jis keleta kartu per nakti ateina prasyti manes, kad pabuciau prie jo ir paglostyciau. Pastebejau, kad sitie baimingi prabudimai buna daznesni jeigu vakare ziurejo koki filma, kad ir N-7 bet dabar jie tokie ziaurus ir baisus tie N-7. Jis sakosi s vakaro, kad nebijos ir praso kad leistume filma ziureti, bet nakti prasideda... As turiu maza mergyte, maitinu ja krutimi nakti ir man dar prie jo keltis sudetinga. Kiek bandem kalbeti ko jis bijo, tai pasake, kad jis nesupranta kodel nakti pabunda, o bijo bet ko - garsu, zmoniu, dar kazko... Visa nakti dega jo kambary sviesa... Nezinau, jis gi jau didelis...

Priš miegą net suaugusiems nerekomnduojama žiūrėti televizoriaus, o ką jau kalbėti apie vaikus. Maniškiai 4,5m, tai tik su naktine spinksule miega. Bet kai būna labiau pavargusi tai duodu sirupo Sedalia arba Acosedum lašiukų ir miega kaip užmušta. Nes naktį pabudusi dienos nutikimus pasakoja ar per televizorių ką matė.

dabar issiaiskinom,kad jis bijo vaiduokliu. Niekaip negaliu itikinti, kad vaiduokliu nera pati atsimenu, kad vaikysteje bijodavau to "kazko" kas juoduoja po kokia spinta ar lova, taciau logiskai sau irodydavau, kad TEN NIEKO NERA NES NEGALI NIEKO BUTI. Deja, mano sunui tokie "irodymai" nepadeda, kai bandziau panasiai kazka aiskinti, tai tik pablogejo, isvis nebegali uzmigti, jei nesedziu salia, verkia, nes aiskinimai, kad "vaiduoklis nieko tau nepadarys" netiesiogiai irodo, kad vaiduokliu vis delto esama... taip galvoju dabar... vesiu ji pas psichologa, nes nebeimanoma, ne naktys,o kosmaras...

Tai pabandykite pagauti į kokį nos stiklainį ir išmesti arba susidraugauti su vaiduokliu Kasparu , nes neigimas ir įrodinėjimas jam tikrai nepadės. Pati elkitės drąsei ir įtikinamai kai gaudysite vaiduoklį.

na ideja su pagavimu vaiduoklio tikrai man pasirode idomi. Nezinau, jis jau didelis ar tiks jam toks vaikiskas zaidimas. Juk to vaiduoklio jis ir nera mates pas save kambaryje, o bijo vien tikimybes, kad jis gali pasirodyti... Del susidraugavimo manau be sansu, tik padidins tai baime.Siandien tik pradejus kalba jis iskart verkia ir sako nemokantis pasakyti, ko is tikruju bijo. Galvoju ji perkelti bent laikinai miegoti i musu kambari. Beje - nuo kudikystes vienas kambaryje jis miega gal pirma karta gyvenime (jau puse metu gyvename naujame bute, kur jis turi savo kambari ir tuo sake dziaugiasi) bet naktimis likti ten vienam jam labai baisu....

Musu mergina MAMYCIUKE KA DARYT? KAIP SPREST SIA PROBLEMA? Mergaitei tuoj bus metai. Nebuna su teciu, mociute. Zliumbia jei svetimas zmogus ja pakalbina.
Musu didysis nuo pat gimimo bendraujantis su visais ir dabar kai prisikabins prie svetimo tai net nepatogu. O del mazosios zinoma cia mes tevai kalti, kadangi taip susikloste aplinkybes, kad iki dabar ji daugiausia mate tik mane, o ir sveciu pas mus mazai apsilankydavo. Dabar su teciu norim taisyti padeti, bet nezinom kaip? Kazkaip ir straipsniu sia tema nerandu. Tik tai kad cia toks amzius ir kad vaikai siam amziui pradeda skirt svetimus. Bet as vistiem manau, kad mes tevai turim jei kaip nors padeti, nes kuo tuoliau tuos bus dar sunkiau vaikui



Labai laukiu patarimu