Sveikutes, mamytes

Noriu paklausti Jūsų patarimo. Mano sūnelis 4,5 metų nenori eiti į darželį, nors darželį lanko jau nuo 2 metų. Kiekvieną rytą graudžiai verkia ir sako, kad nenori į darželį, o vakare nenori eiti namo iš darželio Galvojau, gal skriaudžia darželyje, bet tikrai išsiaiškinau, kad ten tikrai jam gerai, be to ir pats nesiskundžia Ką daryti? Patarkite...

Maniškis jau trečius metus į darželį eina ir visvien beveik kiekvieną rytą verkia Na būna, kad po ligos ar po atostogų nori į darželį, bet paeina kelias dienas ir vėl zirzia. Iš ryto kai prabunda, pirmi žodžiai būna "Nenoriu į darželį", o po to jau "Labas rytas".
Darželyje auklėtojos labai gražiai su juo elgiasi, jis ten vienas iš favoritų.
Tai aš auklėtojų klausinėjau, kokios to priežastys ir ką daryti. Sakė, kad yra tokie vaikai, kurie verkia ir nieko nepadarysi... Bet maniškis tai verkia tik tuo momentu, po to pamiršta ir žaidžia su vaikais.
Buvau visokių dalykų prigalvojus. Nupirkau medalioną, įdėjau savo ir vyro nuotraukas ir pasakiau, kad kai labai manęs pasiilgs - pažiūrėtų ir prisimintų, kaip aš jį myliu ir koks jis man svarbus. Na kurį laiką veikė. Po to buvo didelę nuotrauką rėmeliuose nusinešęs ir į spintelę įsidėjęs.
Dabar tai tariamės. Pasakau, kada ateisiu. Na tarkim, kai pamiegos, pavalgys ir išeis į kiemą, tai ateisiu jo pasiimti. Dar dažniausiai turiu "ataskaitą duoti" ką visą dieną veiksiu, kuo užsiėmus, kad jis žinotų, kad negaliu jo anksčiau paimti (prieš pietų miegą).
O visokie aiškinimai, kad darželis jo darbelis nesuveikė...

Sveikutes mamos,
su mano mazium ta pati problema jam jau 5 metai o i darza vedu nuo 3 tai jau kaip pora metu einam. Bet rezultatai sakyciau visai prasti, irgi tas pat kiekviena ryta bliovimas nesvietiskas, tai as vaiko vedima is ryto perleidau vyrui. Jis dar siek tiek su juo susikalba, nes kai as vesdavau tai darzeli kol iseidavau praeidavo geras pusvalandis. O tas pusvalandis tikrai ne is maloniausiu maziukas verkia verkia , poto jam pasibucuot, poto vel apsikabina paverkia, ir vel pasibucuot ir taip pasaka be galo. Zodziu ir iki siol varkstame mes su juo, tik tevas kai ryte supyksta sako jam tu man pazliumpk tai as tave i savaitini darzeli nuvesiu ir pamatysi kaip ten gera, tai siek tiek apsiramina.Nors aisku neisivaizduoja kas tam savaitinem darze buna , bet kolkas tik vienintelis dalykas mus gelbeja nuo kasrytinio zliumbino.

Pas mus lygiai tas pats. Jau metai kai vaikas eina i daržą, bet beveik kiekvieną rytą verkia, o jei neverkia, tai zirzia, kad nori būti namie. Tikrai žinau, kad darželyje viskas gerai, auklėtojos puikios, bet jis nenori ir viskas. Be to, labai dažnai serga nuo to darželio, tai aš pasirinkau tokį variantą - pusę dienos darželis, kita pusė namai (samdau auklę). Tokį sprendimą priimti paskatino dar ir tai, kad jam darželyje neduoda normaliai išsimiegoti, o jis mėgsta miegoti net kelias valandas. Žodžiu, manau, kad daržas reikalingas, bet traumuoti vaiko visiškai nenoriu. Dabar esu labai patenkinta Ir vaikas linksmas, ir man ramu Prisimenu, koks nesibaigiantis košmaras man pačiai buvo darželis, tai puikiai suprantu ir savo vaika.

Mes turejom ta pacia problema, tai as ismasciau tokia afera: kas vakara sugalvodavau, ka gero ar idomaus veiks darzelyje rytojaus diena. Klausdavau aukletoju, galvodavau pati. Sakykim-bus mylima seimininkute, bus megstama aukletoja, pies medelius, bus spektakliukasir t.t.
Pfu pfu pfu, kazkaip verkimai baigesi
Sekmes mamytems ir vaikuciams randant kompromisus

O gal jūsų vaikams truksta dėmesio? Pabandykite daugiau bendrauti su vaiku, kaip Song, ji papraščiausiai su vaiku kalbėjo apie darželį, kada ir ką jis veiks

mano dukrytei, kuriai dabar keturi, taip pat buvo visokiausių ožių. Paaiškinau, kad aš su tetuku turiu eiti į darbelį, nes reikia pinigų jai saldumynams ir žaislams nupirkti. Kažkaip suveikdavo. Bet kai jos auklėtoja išėjo atostogų, atėjo nauja, dukra pradėjo tiesiog paniškai isterikuoti, kad nenori eiti į darželį, tada papraščiausiai paprašiau pasaugoti jaunesniojo savo broliuko, kuri mokosi devintoje klasėje ir taip išsprendžiau to vieno mėnesio problema. O šiaip vaikai manau jaučia ar gali manipuliuoti tėvais ar ne, jeigu pajus kad gali taip ir darys

Aciu visoms atsakusioms mamoms!Butinai isbandisiu Insomnios fokusa su medalionu Del to kad reikia daugiai skirti demesio vaikui pilnai sutinku

Na o man atrodo kad ne tiek vaikučiai nenori eiti į darželį kiek nenori miegoti pietų miego (čia iš savo asmeninės patirties iš darželio laikų). Su sūnumi irgi turėjome tą pačią problemėlę. Ryte būdavo traumuojamas ne tik vaikas bet ir aš pati, kol radome tokią išeitį. Susitarėme kad penktadieniais bus MŪSŲ diena ir aš pasiimsiu jį prieš pietų miegą.(aišku ne kiekvienai mamytei yra tokia galimybė). Tada ir įvyko didysis stebuklas. Oi kaip mes laukdavom to penktadienio. Išmokom netgi ir kalendorių pažinti. Kiekvieną dieną grįžęs iš darželio sūnus apibraukdavo praėjusią dieną ir taip matydavo kaip artėja mūsų geroji diena, o atėjus penktadieniui tik prasibudęs klausdavo kada gi eisime į darželį.

Siaubas, kai paskaitinėji kiek tam vaikui sunku turi būti mes į darželį einam nuo 2,5. Kol pripratom.... Visko buvo, net nenoriu prisimint. Pratinomės visą mėnesį, pirmais metais ir sirgom dažniau. Bet paskui kažkaip po ligos grįžom į darželį ir visus nenorus kaip ranka nuėmė. Persilaužė kažkaip. Dabar aišku kad būna dienų kai nenori eit- net meluoti pradeda tipo galvytę skauda ir t.t. Bet kai nueina į darželį viskas būna ateini vako pasiimt turi dar laukt kol sureaguos kad namo jau laikas.

Ir mus panašios problemėlės užpuolė... Adomeliui dar tik treji, bet i darželį eina nuo dviejų ir niekada neturėjau jokių rūpesčių. Nėkarto nėra apsiverkęs prie darželio ar pareiškęs nenorą ten eiti.
Tačiau paatostogovęs mėnesį su sese ir manimi namuose, pradėjo nebenorėti į darželį... Oir auklėtoja pasikeitė - tai dar, manau, kad viena iš nenoro eiti į darželį priežasčių. Vieną rytą rubinėje net isterija sukėlė - verkė, nesileido nei ant rankų paiimamas ir griežtai atsisakė eiti į grupę Tada pirma palidėjome sesę į jos grupę, pasikalbėjome eidami ramiai, kad čia jo toks darbelis - eiti į darželį, o mano - eiti į tikrą darbą, dar teko pažadėti, kad ateisiu anksčiau jo pasiimti su tėčiu... Tai taip ir susitarėme, tačiau pirmą kartą palikau jį darželyje su neramia širdimi... Dar buvo vienas rytas, kai jis stovėjo prie lango ir mojavo man išeinančiai ir mačiau, kad ašaros jau už pirmų durelių... Taip suspaudė širdį...
Ir dabar kiekvieną rytas atsikėlęs man priakaištauja - "Na, kodėl tu mus vedi ir vedi į tą darželį?" Jaučiu kažkokią kaltę, kad galbūt per trumpai aš jį paauginau patį ir ištempiau į darželį....
Tikiuos, kad nuo rudens viskas pasikeis, nes sugriš daugiau jo draugų po atostogų, o dar ir kaimynų berniukas, su kuriuo Adomėlis žaidžia kieme, pradės eiti į darželį...
Čia sunku ką patarti, reikia bendrauti su vaikų, jam aiškinti kodėl jis eina į darželį ir jokiu būdu nemeluoti tam, kad jis neverktų, o paskui tų pažadų neištesėti...

Mano vaikui irgi nesinori i darzeli. Tai bando mane pasokdinti, praso kad panessau ir issiskirdamas vis nepamirsta islieti viena kita asarele. bet pasilikes ramiai zaidzia su vaikais

Mes irgi turejom panasia problema, ryte asareles, o vakare vaikas lyg ir linksmas, aukletojos irgi nieko blogo negaledavo pasakyt. Nu galvojom - reikia laiko ir pripras.
Bet atrodo, kad dabar jau radom sprendima. Kai pradejau vesti sunu i darzeli, taip susikloste, kad ji paskyre i grupe, kur jis buvo vienas is jauniausiu. Dabar pradejom eiti su vienmeciais, ir dabar rytai daug geresni.
Žiuredama atgal as galvoju kad jis nejaukiai jausdavosi nes jam sunkiau nei kitiems vaikams sekdavosi darbeliai daromi grupeje. Jis viska darydavo leciau, nei vyresni, jam ne taip graziai iseidavo, o kiti vaikai ir pastabu paberdavo, kad jo darbeliai ne tokie grazus. O sunus pas mane jautruolis, tai matyt labai i sirdele eme.
Ir dar buvau pastebejusi viena desninguma. PAs mus aukletojos keisdavosi ryte - viena, po pietu kita, o kita diena atvirksciai. Ir mano vaikucio kapriziukai budavo didesni kas antra dienele (tuomet rytais dirbdavo vyresnio amziaus ir grieztoka aukletoja. Kelis kart girdejau ja, mano supratimu, be didelio pagrindo barancia tai viena, tai kita vaika. Man ir paciai su ja kartais kildavo tam tikru bendravimo problemu. KAzkaip ji gan konfliktiskai reaguodavo i atrodo paprastus prasymus ar pastabeles ir pn. Nu vis kokie nors nesusipratimai iseidavo) Zodziu .....
Po Grupes pakeitimo kapriziuku beveik neliko. tik vienas kitas rytelis blogas, kai miego truksta.
Taigi priezastis buvo arba nelabai demesinga aukletoja arba amziaus skirtumas.
Nors turiu pripazint, kad per visus tuos metus kol lankem pirmaja grupe, nei vienos is siu bedu nepastebejau. Supratau tai tik kai pajutau skirtuma pakeitusi grupe.
Tai stai tokia musu istorija

[quote=ostė,2005 08 18, 09:44]
Na o man atrodo kad ne tiek vaikučiai nenori eiti į darželį kiek nenori miegoti pietų miego (čia iš savo asmeninės patirties iš darželio laikų). Su sūnumi irgi turėjome tą pačią problemėlę.
Tikrai labai gerai pastebeta.Kaip aukletoja galiu visiskai su tuo sutikti(ypac vyresniems vaikams....)Noriu papasakot, ka pati darau tokiu atveju....Zodziu, pabreziu, kad jokiu budu nemiegotu, tik uzmerktom akim klausytu pasakos ir herojus isivaizduotu... Dar kelis kartus pabreziu, kad jokiu budu nereikia miegot... Rezultatas100% vykes:vaikai nebutu vaikai, daugelis jau pasakai artejant prie pabaigos ima snausti

[quote=Snega,2005 08 31, 22:51]
[quote=ostė,2005 08 18, 09:44]
Na o man atrodo kad ne tiek vaikučiai nenori eiti į darželį kiek nenori miegoti pietų miego (čia iš savo asmeninės patirties iš darželio laikų). Su sūnumi irgi turėjome tą pačią problemėlę.
Tikrai labai gerai pastebeta.Kaip aukletoja galiu visiskai su tuo sutikti(ypac vyresniems vaikams....)Noriu papasakot, ka pati darau tokiu atveju....Zodziu, pabreziu, kad jokiu budu nemiegotu, tik uzmerktom akim klausytu pasakos ir herojus isivaizduotu... Dar kelis kartus pabreziu, kad jokiu budu nereikia miegot... Rezultatas100% vykes:vaikai nebutu vaikai, daugelis jau pasakai artejant prie pabaigos ima snausti

[/quote]

Turim ir mes šią problemą. Jau nebeturiu vilčių, kad pripras. Kiekvieną rytą . Visaip kalbu ir geruoju, ir griežtai, absoliučiai niekas nepadeda. Dabar turiu galimybę apie pusmetį jos nevesti į darželį, bet po to juk vis vien reiks, galų gale neįsivaizduoju kaip į mokyklą leisti reiks, nejaugi ir vėl bus ašarų pakalnė???
Patarkit mamytės, ką daryti?
Ir širdį skauda, kai palieku verkiančią, ir pyktis ima. ..
Gal bandyti pas psichologą nuvesti?

sveikutes!as naujoke turiu ta pacia problema-nors darzeli lankome antri metai bet nei dienos be asaru ir niekaip negaliu suprasti-aukletojos tikrai nuostabios ir atrodytu kad nera del ko nenoreti i ta darzeli,bet ir

Mes darželį lankom tik antra savaitė. Pirmas dienas viskas buvo kuo šauniausiai, bet po savaitgalio kiekvieną rytą verkia (be ašarų), o tas verkimas pasibaigia mamai išėjus iš grupės. Manau tai vaikų saviginos reakcija - tipo mama sureaguos į mano ašaras ir pasiimsims ir aš būsiu nugalėtojas. O vakare kai ateinu pasiimti, tai sako, kad nenori namo važiuoti. Tai ko gero nėra ten blogai.

mes irgi turejom tokia problemele musu viresneja pradejo eiti i darziali 2.5 visa menesi vaiksciodavo kaip i sventes bet viena diena nenoriejo atsikeltio is lovos,net pamelavo jog skauda pilvukas ,as patikejau ,iskvetem daktare o ji pasake jog meluoti labai negrazu,pakalbeje su dukrele supratau jog ja muse berniukas nuejau ir pakalbejau su to bernu tai iki siol jisai ja saugo nuo visu,oman neseniai pasnibzdejo jog labai myli maniske svarbu visada iskalausyti savo vaika

Si ryta (lanke iki siol 6 dienas), jau buvo nebeverkimas o isteriskas zviegimas. Issigandau, vel parsivedziau namo. Pirmos dienos visai neblogos buvo. Paskui kuo tolyn, tuo baisyn. Nebetikiu kad jis i dabartini darzeli dar nores kada eiti. Priezastys? Neaiskios, mat apie TAI nenori net kalbeti. Uztai prasitare kad darzelis slykstus ir su kirminais(???).

Pas mus tokia pat situacija buvo trejus metus, rytais verkdavo vaikas tol kol pravirkdavo ir mama, taip abiems rytas sugadintas buvo. O auklėtojos " lyg ir nuostabios" buvo. Tačiau, kai visus šešiamečius iš mišrių grupių sukėlė į vieną grupę ir pasikeitė abi auklėtojos, baigėsi ašaros, vaikas pasišokinėdamas į darželį ėjo. Dabar labai gailuosiu, kad trejus metus vaiką traumavau , reikėjo keisti grupę, jei vaikui ten negerai buvo. Kai galėjau sulyginti kitos grupės auklėtojų darbą paiškėjo, kad "nuostabios" auklėtojos buvo veidmainės, tik prie tėvelių labai dėmesingos ir lipšnios. O vaikučiams labiausiai kišamas žaidimėlis buvo "tylos karaliai". Nevirkdykite vaikų laukdamos kol išaugs, ašarų be priežasties nebūna!!!!

Mes taip pat tokie , kol mama ar tėtis šali - verkiam, o kai išeinam - jokių ašarėlių nebebūna Eit namo taip pat nebelabai nori

Esu absoliučiai pasimetusi ir nežinau ko griebtis
Nesu visai naujokė su darželio reikalais: vyresnioji dukrą šįmet pradėjo eiti į pirmą klasę, o mažesnioji pradėjo eiti į darželį prieš pusantrų metų.... matėm ir liūdesio, ir pykčio, ir ožių, bet dabartinė situacija absoliučiai man nesuprantama Pradėjo streikuoti prieš darželį ir kiekvieną rytą įjungia tą pačią dainą: "nenoriu į darželį, nenoriu į darželį......", grupėje kabinasi man į kojas ir klykia nesavu balsu.... nors kaip sakiau, eina ne pirmą dieną ir pavasarį bus ketveri. Spėju, kad kažkas nemalonaus atsitiko darželyje, bet nesugebu to ištraukti.... Iš pradžių bandžiau nereaguoti, tikėjausi, kad laikinai, bet šitas džiaugsmas tęsiasi jau kelias savaites.
Gal kam teko susidurti su panašia situacija? Gal pavyko išspręsti?
Man labai reikia konkretaus, gyvo žmogaus patarimo. Kol kas nesikreipiu į psichologus, nes man jie atrodo labai atitrūkę nuo žemės. Jeigu nesusitvarkysiu pati, turbūt teks?

Pirmiausiai rimtai su auklėtojom pasišnekėk. Nieko doro jos nepasakys( neigs visokias blogybes), bet jei kažkas buvo blogai dėl jų kaltės- bent jau to paties nekartos. Supras, kad ant vaiko atsiliepia ir nuo tėvų nepaslėpsi...
daugiau nieko nesugalvoju...
O ar nebūna taip, kad pasiimtumet po darželio pačią paskutinę? Nes vaikai labai jautriai į tai reaguoja, o kitą dieną nebenori darželin eiti, nes bijo, kad vėl bus paskutiniai...

O visgi pagalvok apie psichologo pagalbą. Jie - kaip ir daugelis vaikų išties - "atitrūkę nuo žemės". Mažu, rastų bendrą kalbą ir ištrauktų tai, ko Tau mergytė nesako. Arba gal yra koks artimas žmogus (tipo - seneliai ar pan. ar net visai ne giminė), kuriam pavyktų išgauti, kas atsitiko.
Nes, kaip sakoma, tiesiai - arčiau, bet aplink - greičiau. Aš, pvz., apie savo bernus sužinau tik aplinkiniais keliais - iš draugelių mamų ar močiutės. Man pasako, jei būna įpykęs (kai paties nervai nebeatlaiko).

Beje, o ką sako auklėtojos? Ar nebandei su jomis kalbėtis?
Juk gali būti, kad vaikai pasišaipė ar pan. Juk nei iš šio, nei iš to vaikas negali pradėti taip elgtis. Jei esat vilniškiai, parašyk į a.ž. - atsiųsiu tikrai geros psichologės telefoną.

Kas man keista, kad vaikas visiškai ramiai elgiasi dieną: žaidžia, draugauja, puikiai valgo ir miega, kai ateinam pasiimti - kartais neskuba išeiti, nes nori pabaigti žaidimą. Bet rytai pasidarė tragedija visiems.... Su auklėtojom kalbėjau, jos neranda problemos. Vaiko atsakymai paprastai būna visiškai nerimti, pvz.: "Mane muša Augustas" (nors pati irgi nebloga mušeika) arba "Aš nenoriu miegoti" (nors užmiega pati pirma) ar kažkas panašaus. Bandė ir močiutė su ja kalbėtis, bandyti kažką išsiaiškinti per aplinkui - nulis informacijos.
Kai prasideda ožiai, kartais iki isterikos - negirdi nieko. Gali ir rimtuoju, ir švelnumu, gali aukso kalnus žadėti, tartis, siūlyti..... toks jausmas, kad įjungtas mygtukas "aš nieko nenoriu girdėti". Ir stop. Verkia iki pamėlynavimo. O aš paverkiu už durų....

Mano 2.8 metų sūnui irgi buvo tris ar keturias dienas, kad verkė ir nenorėjo į darželį (kai nuo pat pirmų lankymo dienų savaitgaly sunku ištverti be darželio). Skundėsi, kad jį skriaudžia ir bla, bla. Pasakiau tai auklėtojoms. Pirma diena be pokyčių, antrą vėl pasakiau - pagerėjimas buvo, trečią kartą pakartojus - vėl keliauja kuo puikiausiai. Jokių skundų, kad skriaudžia ir pan.

Labai vaizdžiai tu čia apie tą mygtuką- maniškei būna tas pats ( čia ne dėl darželio), kai isterijos atveju susišnekėt neina- tik niekaip negalėjau šito žodžiais nusakyk. Net siutas ima, kai kiti aiškina- tu su ja pasišnekėk, paaiškink. O kaip- jei negirdi tuo metu?
Vat tik viena mintis išlindo- ar tu ją kas rytą vedi? o kaip elgiasi, kai nuveda darželin kas nors kitas? Pas mus buvo toks nenoras kažkada po ilgesnio nelankymo laikotarpio išlindęs- verkdavo prie manęs, tuomet vedimą rytais perėmė tėtis. Verksmai iš karto liovėsi...vaikai instinktyviai nujaučia pas ką širdelė dreba...

Sveikutės mamytės
Perskaičius temą supratau, kad ji asmeniškai liečia mūsų šiandieninę situaciją Mūsų situacija tokia: Vaikas paniškai nenori eiti į darželį, jam 6metai. Visus metus iki šiol buvo tiesiog puiku Lankyti darželį pradėjo būdamas 2metų.
Gryžtant prie temos noriu paminėti, kad nenoras eiti į daržely, ko gero įtakoja ta situacija, kuri būtent nutinka darželyje, gal ir auklėtojos ginasi visais įmanomais būdais , kai jų užklausi, kas yra negerai, nors tvirtina kad jūsų vaikas tiesiog auksinis Aišku pamini tokius dalykus, kaip visi jie pasimuša, nes rodo savo charakterius ir pan., bet viską išsprendžia TAIKIAI Nelieka jokių nesusipratimų....
Bet manyčiau, kad nenoras eiti į darželį yra ir iš mūsų tėvų pusės, tiesiog yra sukuriamos sąlygos ''kartais'' vaikui neiti Mūsų situacijoje, turime laaaabai mylinčią močiutę - kuri kartais anūką pasilieka namuose (mūsų močiutė nedirba) O anūkėlis tik ir laukia progos progelės su ja pasilikti, kai ji pasisiūlo
Šiais metais keliausim į 1klasę ....praeitais metais darželio auklėtoja siūlė eiti iš kart į 1 klasę, nes vaikas gabus ir jam pasak auklėtojos, tiesiog ''nebus ką veikti''priešmokyklinėje grupėje. Toje grupėjė tik mokosi rašyti, skaityti, o jis Jau moka Nusprendėmė neperžengti priešmokyklinukų grupės ir sekasi gerai, net auklėtojos stebisi, kad daug žino
Netgi vaiko pareiškimas, kai elementariai pasiklausi, ką mokėtės per matematiką, lietuvių, anglų kalbą, atsakymas vienas:''Mokėmės tai - ką aš jau žinau''
Ir tuomet peršasi tik viena išvada - gal jam per lengva, ir jis tiesiog savęs kaip žmogučio nerealizuoja savame kolektyve
Tikėkimės mokykloje bus kitaip
Ačiū už kantrybę skaitant

O nesutapo su kokiu sirgimu, kai pabuvo namie. Maniske situacija, tik dabar idarbintas vyras ir jis veda, tai asaru nebuna, bet jei as nuvedu... Bet kiekviena vakara liepia matuoti temperatura, gal jau serga .

siulyciau, ilgiau rytais pastoveti uz grupes duru ir paklausyti kas ten vyksta, kai jus iseinat.
Pati dirbu darzely ir matau kaip vaikai mamytes uz nosies vedzioja...is ryto isterikos "sudauzo" mamytem sirdeles, o kai mamytes uz duru , staiga viskas pamirsta ir lyg niekur nieko....
Geriausias variantas - be emociju...atsikelet ,apsirenget, nuejot i darzely, palinkit geros dienos, apkabinat ,pabuciuojat...ir neziurint i nieka apsisukat ir iseinat...Be proto sunku... bet veiksminga ...jei po savaites niekas nepasikeis, vadinasi yra rimtos psichologines problemos ir patarciau kreiptis i vaiku psichologa...
Kodel taip yra? Nzn...jie tiesiog viena diena nusprendzia pavaidint kad nenori eit i darzely...kita diena sugalvos kad nebenori valytis dantu ir t.t. ir pan., juk jie mus bando ir ziuri kaip toli gali nueiti ... na nebent cia ne tas variantas... bet pabandyti ka siulau verta, gal jums pades, kaip padejo man ir daugeliui kitu mamyciu

Atsimenu kai maniškė pernai lankė darželį, į kurį veržės su mielu noru, vieną dieną prabudusi ir pasakė su ašarom "neisiu, nenoriu, mamyte, nepalik". Nesupratau, vaikas verkė ilgai, nenorėjau traumuot ir neleidau tą dieną, žaidėm, bandžiau išklausinėt kas kaip, tada daviau lapą popieriaus ir paprašiau, kad nupieštų savo baisuokliuką, kuris atėmė jos norą eit darželin. Jinai nupiešė... savo grupės vaiką, baisiai piktą. Suglumau. Paklausiau kas čia toks, ji pasakė to vaiko vardą, paklausiau "o kodėl jis toks piktas?", "todėl kad sakė, kad kai nebus auklėtojų, o ir mamos, jis mane nuves į tualetą, išrengs ir užmuš" Va tai tau, išsižiojau net, nesitikėjau, kad vaikai taip gali kalbėt. Pakalbėjau, nuraminau, o kitą dieną tiesiu taikiniu pas auklėtoją pakalbėt, aišku, prasidėjo atmazai, kad tipo vaikas šeimoj dabar atstumtas, kad gimė naujas šeimos narys (tiksliai jau neatgaminsiu kas ten gimė), o šis buvo lepūnėlis, o dabar negauna dėmesio, todėl grasina visus išžudysęs, nekreipkit dėmesio Kaip tai nekreipkit dėmesio? Mano vaikas nenori į daržą, verkia kaip niekad, o aš turiu nekreipt dėmesio į tokias šnekas? Liepiau pakalbėt su vaiko tėvais, nes taip negali ir neturi būti, jei jis dabar negauna dėmesio, vėliau jis ir gali jo negaut, tai kas tada bus? O jei jis rimtai taps agresyvus, gal dabar ir yra pats tas laikas tėveliams prisimint ir tą, būvusį lepunėlį? Nežinau ar kalbėjo ar ne, o gal patys tėveliai susiprato, bet tokie vaiko "žaidimai" baigės.
Ką noriu pasakyt šiuo savo postu? Reklamiste, pabandyk ir tu pažaist baisuokliuką Vaiko piešiniai daug ką pasako, o jei dar kokį tokį jos nupieštą blogietį suplėšai ir pasakai, kad viskas, nebėr jau to pabaisos, tai vaikas tampa visai kitoks Sekmės jums

Ačiū už geras mintis Bandysim piešti baisuokliuką.
Kol kas nusprendžiau vaikui padaryti atostogas - pabus savaitę pas močiutę. Be tėvų, be sesės - reabilitacijai nuo namų aplinkos (juk visiems kartais sveika pakeisti aplinką). O paskui vėl į darželį eisim. Parašysiu vėliau, kaip sekėsi.

Man labai keista girdėti taip kalbant žmogų, kuris pats dirba darželyje su vaikais... Nežinau, kaip kitų tevų vaikai, bet apie savo dukrą galiu pasakyti, kad niekada nebuvo taip, kad tiesiog sugalvotų kaip nors nesąmoningai elgtis (nebent bandydama ribas, kaip visi vaikai). O jei kažko paniškai bijo arba kategoriškai atsisako daryti kažką, ką seniau darydavo su džiaugsmu, nors ir nepateikia tam jokių priežasčių, aš žinau, kad tos priežastys tikrai yra. Ir tai nėra išsigalvojimas.

Mums nutiko panaši situacija, dukrą leidau į darželį nuo trijų metukų. Viskas buvo gerai, eidavo su dideliu džiaugsmu, kol vieną dieną staiga pasakė: "aš į darželį nebeeisiu". Aš pradėjau klausinėti kodėl. Atsakymas vienas - nepatinka. Klausiu, gal susipyko su kuo nors, sako ne. Gal auklėtoja kažką pasakė ar padarė, sako ne. Gal šiaip kas nemalonaus ar blogo nutiko, sako ne. Kadangi ji gerokai užsispyrus ir uždaroka, buvo labai sunku kažką išpešti. Tai pavyko tik po ilgesnio laiko. Aišku paaiškėjo, kad priežastis buvo. O ji buvo tokia: vyresni vaikai (nes grupėje buvo vaikai 3-6 metų) pasakė jai, kad mamytė ims vieną dieną ir neateis jos pasiimti... Pajuokavo taip... Na ir ilgai aiškinomės tada Vaikai labai jau jautriai sureaguoja į tokius dalykus. O po to scenarijus buvo toks. Pašnekėjau su auklėtoja, ji pašnekėjo su vaikais. Dukrą į darželį išleisdavau kiekvieną rytą užkabinus jai ant kaklo maža širdelę, kurioje būdavo įdėtos nuotraukytės mamos ir tėčio Tada jai kažkaip ramiau būdavo... Ir daugiau nepasikartojo tokia problema.

Suprantu, kaip kartais sunku tas problemas išpešti. Man atrodo, kad bandymas nupiešti pabaisiuką - labai geras sumanymas

RasaM
Kodel keista...?
Darzely dirbu jau 6 metai ir maciau visko...jei vaikas isejus mamai greit nusiramina ir isitraukia i veikla, diena buna linksmas ir aktyvus...tokiu atveju dazniausiai - rytiniai oziukai...juk kuris vaikas nenoretu pasilikt visai dienai ar visai savaitei su mama ??? Bet jei vaikas ilgai nenusiramina, dienos metu yra pasyvus, nenori bendrauti, zaisti yra uzdaras tada tikriausiai yra tam priezastis ir ja reikia surast (mano siulymas buvo psichologas). O del pirmo varianto - siuliau pastoveti ilgiau uz duru ir paklausyti kaip greitai vaikutis nusiramina...
Nezinau kaip tam darzely...bet pas mus vaikai visi ryte apkabinami, isbuciuojami ir "nesuvaidintai" mylymi...todel tokiu problemeliu retai pasitaiko...bet visko buna...pvz mano sunus darzely su manim nuo 2.8m...ojojoj kiek visko buvo, buna isikabina ir rekia kad neis i savo klase...nenori...net buvo sugalvojes kad ji kazkas ten skriaudzia ir t.t. nei prasimai nei kalbejimai nepadejo...o vat "nesicackinimas" taip, apkabindavau isbuciuodavau ismyluodavau ir nuvesdavau i klase...net jei griudavo ant zemes...apsisukdavau ir iseidavau...po 2 min tyla... o dienos metu linksmas juokas ir aktyvi veikla...
As tik siulau varianta kuris padejo man ir daugeliui mamyciu...del nuomones nenoreciau but kazkuom apkaltinta

Dar va atsiminiau viena situacija...mano klasej 3.5 m mergyte, ejo visa pusmeti su sypsena...o viena diena kazkas pasikeite...uzlipa iki mano klases su mama ir nors tu ka...neis ir viskas ...as nebezinojau kur detis...galvojau mama pagalvos kad kazkas cia ivyko, ar kad as ja skriaudziu ar dar kas...nu zodziu stovejau ir mamai siaip ne taip isejus asaros dingdavo, vaikas atsigaudavo, nu kaip ir visada aktivi, linksma mergyte...taip tesesi gal 2 sav kiekviena ryta...kol galu gale pribrendau ir nutariau pasneketi su mama...pasakiau kad stebejau ja klasej jokiu pakitimu neaptikau...mamai isejus greitai isitraukdavo i veikla ir budavo aktyvi ir t.t. paprasiau kad isbandytu "ignoravima". Ryte atvestu palydetu iki klases, pasakytu kad myli apkabintu niu zodziu myliu-myliu ir iseitu... po savaites tokio elgesio viskas vel grizo i savo vieta mano dedeliam dziaugsmui
Tai va...

vaikus sunku suprasti du metus vyresnėlis ėjo,jam nepatikdavo kad auklytė LIEPIA padaryti kažkoki darbeli.o kitu atveju ,gal vaikai patiria smurtą gal auklytė ką pasakė.verta pamėginti pasiūliti toki žaidimą ,paprašykite vaiko nupiešti savo darželi ,auklėtoja ir gerus draugus duokite tik viena juoda pieštuką ,visus kitus kuo šviesesnius.paprašykite tai nupiešti gryžus iš darželio .po savaitės -poilsio diena nupieškite ta pati ,atkreipkite dėmesi ar pasikeičia kas nors piešiniuose.kokia spalva piešia auklėtoja,ar šypsosi ji.jei draugų nepiešia-gal jų neturi ar nesutaria.vaikams patinka piešti taip lengviau išsiaiškinti

Bandėm problemą išsiaiškinti piešiniais - be rezultato.... Jeigu prašai nupiešti gerą dalyką, tai minčių begalybė, bet pirma nupiešė agurką, nes "darželyje patinka agurkai per pietus" O blogų dalykų tarsi nėra. Bet vakar kai sėdo piešti su akvarele, tai visą lapą nuspalvino juoda spalva su mėlynais ir raudonais brūkšniais Šiandien dar liko namie, nes baisiai šalta, sesė neina į mokyklą. Kol neinam į darželį, tai kol kas nulis ir isterikų.

Getter,

tikrai nenorėjau kaltinti, atsiprašau, jei taip nuskambėjo, tik pasakiau, kad man keista. Bet turbūt aš tiesiog remiuosi savo patirtim su savo dukra Ir žinau, kad jei jau baisios ašaros einant į darželį būdavo, tai tikrai neveltui. Ir ignoravimo metodo niekad nebandžiau, nes paprasčiausiai neišeitų man taip elgtis. Bet čia turbūt kiekvienam savaip

Šiandien po dešimties dienų pertraukos susiruošėm į darželį: pati atsikėlė, pati apsirengė ir paprašė, kad iki durų nelydėčiau, nes pati nueis Išėjau visa apakusi. Žiūrėsim, kas bus rytoj ir vėliau kitomis dienomis

Tai vakar turbut ruosei siam zingsniui?

Rasa M...Viskas ciki
Reklamiste dziaugiuosi kartu su tavim

Mums irgi panasi problema. Sunui jau 4 metai, i darzeli eina jau 1,5 metu. Viskas buvo lyg ir gerai, bet nuo praeito rudens prasidejo:nenoriu i darzeli! Bet kai nueina, tai viskas OK, buna laimingas ir vakare sako, kad darzelyje jam gerai sekesi ir patiko. Kai bandau issiaiskinti to nenoro priezastis, tai ju nemazai, net neaisku, kuri tikroji: tai ji koks vaikas nuskriaude, tai su kuiruo nors susipyko, tai Zygimantas pasake, kad jo puodelis negrazus (nors pas visus vienodi), tai jam apskritai, vaiku per daug (kol buvo lopselyje, pradzioje buvo 9 vaikai, po to 15, o dabar jau apie 20, laiks nuo laiko atsiranda nauju, kai kurie iseina). As dar itariu, kad cia svarbu vaidmeni vaidina situacija namie: as su mazesniaja lieku namie, kai jis iseina i darzeli. Kaip jau buvo anksciau rasyta, itakos turi ir sirgimai namie. Kai tik pabuna kokia dienele namie ar pas senelius, tai viskas, iskrenta is ritmo ir vel nebenori i darzeli. Beje, jis irgi vis praso kad tik ateitume pirmi jo pasiimti. Kazkada nespejome, buvome antri, tai tiek priekaistu sulaukeme!!!
Kai pagalvoji, tai koks vis delto sudetingas tas vaiku gyvenimas !

Pilnai sutinku su tavim! Gal tavo sunus turi kokia nemalonia pravarde darze, pasiklausinek... (labai butu idomu isgirsti ka nors sia tema, nes is patyrimo zinau, kad tevai+ auklytes, apie tai daznai nieko nezino, o vaikai nebyliai kencia, nes dar nezino, kad del to reiktu skustis, juk fizinio skausmo nera).
Mano Didzioji irgi iseina, kai as su Mazium namie lieku, irgi daznai buna, kad noretu pasilikti kartu, bet iki siol uztekdavo tvirtai pasakyt, kad kai Andriukas paaugs, irgi eis i darzeli, kad taip reikia, ir to uztenka, aciu Dievui.Dar daznai keleta kartu pakartoju, kad kartu su broliu ateisim jos pasiimti, tai kazkaip lyg ramiau jai pasidaro.

Sveikos,
Mes irgi isgyvenam ta pacia problema. Pasiskaiciau tema, tai nors trupuiti ramiau , kad ne mano vienos mergaitei tai (o jau pradejau galvoti, kad kokios nerealios problemos pas mus).
Ejo ejo mano dukryte i darzeli ir viena diena pareiske, kad neis daugiau niekada. Kalbejau ir su ja ir su aukletojom. niekas neaisku. Sako, kad ja musa visi, aukletojos liepia daryti, ko ji nenori, miegoti nenori, kad neateisiu pasiimti, pamirsiu ja . Nors labai retai kada apskritai ja kur nors paliekam, ir tik tada, kai pati to nori. tai toks kosmaras, kad nezinia ka daryti. Aukletojos sako, kad asaros baigiasi ta pat minute, kai tik as iseinu pro duris Kelis kartus net skambinau paklaust kaip sekasi ir tikrai viskas kuo puikiausiai.
Siandien susitikom jos drauge eidamos i darzeli, tai kartu nusirenge ir siaip taip nuejo i grupe. As pastovejau prie lango, paziurejau: jokiu asaru - serviravo stala.
Gal ir mums reiks pameginti ignoravima, ar padovamoti jai sirdute (kad mama visada butu kartu)? O gal jai demesio truksta ?
O del Reklamistes tai labai dziaugiuosi ir laukiu pati tokio ryto.

Dar pratęsiu savo reportažą: vakar kaip tyčia vėliau išėjau iš darbo, paskui užstrigau kamščiuose ir savo mažylę pasiėmiau iš grupes... pačią paskutinę Netgi budinti auklėtoja buvo išėjusi. Ten pas juos dvi grupės durimis sujungtos, tai atseit viena auklėtoja stebi situaciją. Man atėjus dukra važinėjosi su triratuku ir nenorėjo pabaigti... Aš jau šiandien pasiruošiau ašarų pakalnei ir ožiams. O viskas vėl normaliai: pati atsikėlė, susiruošė ir ramiai pasiliko grupėje. Auklėtoja irgi pasidalino savo įspūdžiais: sakė, dar nematė jos tokios aktyvios ir bendraujančios kaip vakar. Aiškiai, kad pailsėjo ir pasiilgo grupės.
Laikykitės, mažųjų darželinukų mamos

As labai atsiprasau, kad isiterpiu cia ne i tema, bet ...

Gal kuri is mamyciu turi, ir jai jau nebereikia knygos "Pirmieji kudikio metai", su mielu noru nupirkciau

leidykla "Tyrai",
autoriai : A.Eisenberg, H.E.Murkoff, S.E.Hathaway.
Paimciau ir tu paciu autoriu "Nescios moters vadovas"

Busiu dekinga uz pasiulymus!!! Butu gerai, jei gauciau atsakymus i AZ.

Aciu, laikysimes...

Tas pats buvo ir mums. Ejo ejo ir lyg is niekur nieko kiekviena ryta ta pati linatija, dar nepramerkus akuciu verkdavo - nenio nenio i darzeli. Irgi bandziau atsirinkti kas cia vyksta. Ogi buvo taip.... Grupes vasara buvo sujungtos su vyresneliais. Pati ankstyva ryta nepatingejau atsiprasyti is darbo ir nuvaziuoti pasiziureti kas ten vyksta. O gi: didziuju grupe vienoj pusej bando kazka zaisti, o maziukai, t.y. maniskis vaikas, susodinti visi prie staliuko sudeje rankytes ir sedi ramiai, be piestuku ...........be nieko.........ziuri vienas i kita. Grupej kazkur apie 30 vaiku. AUkletojos klausiu, kodel taip elgiates su vaikais? Kodel jie cia taip sedi susodinti? Sako: nera vietos............Pasidare baugu.....Kaip gali judrus mazi vaikiukai issedeti po kelias valandas prie staliuko. Kita kart vel patikrinau: per pietu miega. Vaikai atsikelia, bet keltis jiems draudziama, guli tol, kol visi issimiega. Isivaizduokit, mano vaikas papildomai guli dar 2 valandu. Argi vaikas gali taip isguleti? Zinoma, radau prisiusiota lovyte ir gulinti vaika ibaugintom akim. Trecia karta atvedus vaika i darzeli sutikom aukletoja prieskambary. Vaikas, kuris yra pakankamai ramaus charakterio, aukletojai reze su rankyte tiesiai per veida, tiksliau trenke. Tai man buvo staigmena. Supratau, kad vaikai yra baudziami fiziskai. Tai buvo paskutine musu diena darzelyje. Iki siol esam laimingos ir sveikos su savo geraja aukle. Vaiku pakankamai kieme, kad atstotu bendravima su vaikais. O i darzeli, dar ir dabar paklausus, vaikas jo kratosi. Taigi, viena mintis - nera geru pedagogu yra tik demogogai. Viskas.

Manieji tai į daržą, kad ir savaitgaliais nori eiti. Nežinau, gal kitos ir pagalvos , kad namie kažkas negerai, bet abu su vyru esam tvarkingi žmonės, nesikoliojam , nesibaram ir t.t . Manau, kad vaikams svarbu, kaip tu pats žiūri į tą darželį. Jei jaučia tokią nuostatą, kad "žinai, juk darželis..." Tai ir jie į tą procesą yra priešiškai nusiteikę.