man 21 m. draugavau su vaikinu beveik du metus, del reto bendravimo issiskyrem. tuo metu sutikau kita, atrode gera, normalu vaikinuka, neistempem dvieju menesiu, tikrai geras man, bet tos nuotaikos.... taip sutapo, kad vos issiskyriau su juo, pradejo manes ieskoti pirmasis, atseit suprato ka prarades. ji tikrai myliu, visa laika ilgejaus, galvojau kad viskas prarasta. buvau laiminga, kol nesuzinojau kad gali buti,jog laukiuosi. kieno jis, pirmojo, ar antrojo??? norejau vaikelio, bet netokiu laiku. dabar turiu apsispresti,jei laukiuosi, gimdyti ar ne... ziuriu i galbut dar tik uzsimezgusio vaikelio nuotraika ir verkiu. juk jis nekaltas. jei darysiu valyma, kas jei nuzudysiu mylimo zmogaus mazyli? o jei jis ne jo? ir bus panasus i teva? visi pasmerks mane, galiu prarasti mylima zmogu... ginekologe siulo gimdyt. pameluoti. bet as negaliu meluoti, tai ne man. juolab vaikai auga, panaseja i tevus. o jiedu visiskos priesingybes viens kitam. vienas svelnus, kitas kaip degtukas, vienas tamsus, kitas sviesus... gaila to mazylio, kuris galbut jau auga manyje, bet nesinori prarasti ir mylimojo.tuo labiau ziureciau i ji ir matyciau ta kita... tai mane is vis uzgrauztu. o dar kokios pasekmes... juk pirmas vaikelis... dieve, tikrai nezinau ka daryti... sprendziasi ne vien mano ateitis... kas jei anas prades aiskintis, kieno vaikelis. jau geriau tada vienai nei su juo kai galvoju apie gimdyma, momentais uzplusta dziaugsmas. busiu mamyte, jis jau auga bet kai pagalvoju kieno jis... laikas labai sutmpa, galimybes beveik vienodos... geriau jau mane nebutu...

Situacija nepavydėtina. Patarimų jokių neklausyk ir neklausk. Nuspręsti turi tik TU. Kokį sprendimą bepriimtum bus akimirkų, kai grauši save, bus - kai manysi jog teisingai pasirinkai. Pasistenk nusiraminti ir kažkokiu būdu rasti teisingą sprendimą pati sau. Šioje situacijoje "valdovas" esi tu. Netinka valdovas čia, bet nežinau kaip išsireikšti. Net ir šlykšččioj situacijoj, bet padėties šeimininkas esi tu. Kokį sprendimą bepriimtum, linkiu, kad kuo mažiau ateityje būtų abejonių ar teisingai pasirinkai.

na cia tokioj situacijoj niekas nepades ir bus visokiu nuomoniu.... o tu nebandei pasikalbet su dabartiniu savo draugu. paziureti ka jis sakys, kaip reaguos i viska... juk jeigu nuspresi gimdyti jis taip ar taip suzinos. o jeigu juo pasitiki ir myli, tai tau jis padetu priimti sprendimas?....
sunku tokioj situaciojoj ka nors patart...
stiprybes tau

Na as sutinku su zirzliukes nuomone, kad tu turetum apie tai pasikalbeti su dabartiniu savo draugu, pasakyti apie esama situacija dabar kol dar nestumo pradzia, o po to jau spresti ka daryti. As manau jei jis tave tikrai myli, tai tikrai nrpaliks taves vienos su sia problema!?
Linkiu tau stiprybes apsisprendime!

labai aciu uz patarimus vakar ilgai galvojau. galvojau, mazylis juk mano, kodel tureciau krauti kitam zmogui ant sprando, gal geriau pasilikti ji tik sau. juk buciau ne pirma ir paskutine auginanti viena. zinau, butu labai sunku... nei vienam nesakyciau, ar taip ar taip suzinos. negaliu gi prieit ir pasakyt, vaikas tavo, dabar rupikis. nezinau ar teisingai pasielgciau, bet mazylis tik mano ir niekeno daugiau

Šiaip man mano ginekologas sakė, kad gana dažnas atvejis, kad moteris nežino nuo kurio pastojo. Ir dažniausiai ryžtasi gimdyt, aišku tuometiniam draugui ar vyrui sakydama, kad nuo jo.

jei negali meluoti tai ir nemeluok!pasakyk teisybe. jei tas vaikinas tave myli tai supras , kad pats del to kaltas ir myles vaikiuka. as turiu pavyzdi, kai mergina, besilaukiancia paliko vaikinas. o ja guodes draugas eme ir pasiule jai tuoktis. prieme ta vaikiuka kaip savo. ir sia paslapti zino tik jie ir keletas draugu.kaip bebutu keista, tas vaikiuks net i ji labiau panasus atrodo nei i savo mama

Ginekologe turi tiksliai pasakyt keliu savaiciu nestumas, kada tau buvo vaisingos dienos, pasiskaiciuot kurio vaikelis nebutu sudetinga, nebent, aisku, keliu dienu laikotarpy partneris pasikeite

Man atrodo, kad reiktų nieko dabar mylimam nesakyti. Vyrai dažniausaii nebūna tokie supratingi, toks dalykas tikrai galėtų neigiamai paveikti santykius. Vaikelį pagimdžius galėtum atlikti tėvystės nustatymo tyrimą ir tada , jei ne mylimasis tėvas, turėtum tai jam pasakyti ir suteikti galimybę rinktis. O jei viskas ok, tai pašalintum savo abejones ir laimingai toliau gyventumėt

kas jei anas prades aiskintis, tada is vis nieko gero

jei bent kirba mintis, kad reikia gimdyt-tai gimdyk. teisingai sakė: kad ir kaip nuspręstumei-bus akimirkų, kad gailėsiesi. bet manau, kad jei negimdysi, gailėsiesi dažniau.
o dėl vyrų...dažnai pats gyvenimas viską į vietas sustato, o tokios situacijos ir skirtos tam, kad patikrint žmones.

Gimdyk. Vaikas juk tavo, o kuris uzaugins ir bus tas tikrasis tetis.
Vaikus mylime ne todel, kad jie kazkokia musu genu tasa ir nedaryciau jokiu DNR testu

ir nieko nesakyk apie tai jokiam vyrui - nei pirmam, nei antram..isvis pamirsk kaip tai viskas prasidejo...ir kankinama neprasitark kas ir kaip...joks vyras TO nesupras

As irgi sakau gimdyti.. tikrai vaikutis nekaltas.. be to jei issiaiskinsi kad vaikutis tikrai ne tavo dabartinio vaikino geriau jau jam taip pasakyti.. kad nebutu soko.. cia mano subjektyvia nuomone. taip sakau todel kad pazistu pora kurie yra lygiai tokioje pacioje situacijoje kaip tavo! jie draugavo ilgai. tada issiskyre. tuo laiku mergina turejo vienos nakties nuotyki su kitu vaikinu. beje.. kinieciu kilmes (veiksmas vyksta ne lietuvoje).. to karto uzteko kad pastotu.. susitaike su buvusiu vaikinu.. jis zinojo kad leliukas ne jo.. gime nuostabus berniukas.. siaurom akytem.. auga nuostabioje seimoje.. ta zmogu vadina teciu.. be to jis berniuka oficialiai pripazino savu.. tik labai gaila del tu jo siauru akyciu.. nes kai paauks tikrai prades klausineti.. zodziu situacija siek tiek komplikuta bet seima jie nuostabi o jau tas vaikutis! tai isviso pasakiskas

suprantu tokia tu pasimetus ir tiek daug visokiu patarimu, teisingai sako, kad tik tu nuspresi kaip bus, bet as noreciau, kad tu gimdytum, nes bus vienas vyras ar kitas, o gal dar trecias, o gal nei vieno (kaip ten bus nieks nezino), o vaikutis bus su visada tavim, tavo dziaugsmas ir paguoda ir manau reikia pasakyti tiesa savo draugui, nes kuo ilgiau melas tesis tuo jis bus sunkesnis ir su skaudesnem pasekmem.O kad kada nors tiesa isaiskes duodu 99%. Tiesa, o ka tavo tevai mano?ar jie palaiko tave?

Aš noriu tikėti, kad viską gerai apsvarstysi ir nutarsi teisingai. Svarbiausia, kad nereiktų vėliau (ar visą gyvenimą) graužtis ir savęs kankinti "kodėl padariau taip ar anaip". Sėkmės ir stiprybės.

motina mane visada palaiko. jai visada viska pasipasakoju kas ir kaip. tevas visom prasmem durnas. daug geria, girtas ant baltu soka, si savaitgali namo buvau grizus. aisku, jam apie savo problemas niekad nieko nesakau, is vis nekalbu. jis nei suprastu, nei jam idomu butu. nekenciu jo, nera baisesniu zmoniu uz ji. si savaitgali vel subludo. su mama jau miegot buvom nueje, net tv isjungiau, galvojau apsiramins ir miegot nueis. susisuko protas, jau norejo pas motina i kambari lekt (sedejo pas mane) as ji tik timtelejau i save, kad nelistu (girtas soka mustis) pasiuto, trenke per veida (bet lyg nieko, gal neuztaike gerai) po to ant zemes, uz plauku patarse, pradejo rekt suspardysiu, jau ruosesi, bet mama spejo isgirsti ir atbegti, voztelejo jai, dabar visa akis melyna istinus. tas smugis turejo man kliuti, geriau jau butu ir kliuve man tik velniskai nugaryte skauda. dabar is vis pradejau abejoti del gimdymo. is namu iseiti taip paprastai, taip greit iseiti butu neimanoma, reiktu maziausiai dvieju menesiu, o negrist namo negaliu, gaila mamos. jai apie nestuma taip tixliai ir nepasakiau, sakiau tik kad yra tokia galimybe. nenoriu jos skaudint, ta zinia ir dar plius tevo tokie protrukiai ...

eikite su mama kuo toliua nuo tokios pabaisos, nepasilikite nė diena, atsiras gi giminaičių, kurie laikinai padės, o vėliua gyvenimas pats viską sudėlios.

Man čia galai nesusiveda. Net labai nesusiveda

galejo buti ir neaisku. pirmaji laiskeli kai rasiau, ta diena buvau pas ginekologe, ji, rodydama i ultragarsu daryta nuotrauka ir joje esanti sviesu taskeli, pasake, nestumas gali buti labai mazas,todel negali tvirtai uztikrinti, kad taip tikrai yra ir kad dar gali buti jog ateis raudonosios dienos. bet kai po keliu dienu vel pas ja nuejau, ji man tai tvirtai uztikrino ir liepe gerai pagalvoti del savo dvejoniu. o kuo ilgiau galvoju, noriu ir vieno ir kito o del melo, sake jei nenori vaikinui sakyti teisybes, tada pameluok, o to daryti tikrai nenoriu

o del melo, sake jei nenori vaikinui sakyti teisybes, tada pameluok, o to daryti tikrai nenoriu

[/quote]



na bet ar ilgai imanoma dainuot apie toki dalyka

[quote=zirzliuke,2006 01 23, 18:12]
o del melo, sake jei nenori vaikinui sakyti teisybes, tada pameluok, o to daryti tikrai nenoriu

[/quote]
na bet ar ilgai imanoma dainuot apie toki dalyka

[/quote]






vat buent apie tai ir kalbu, tiesa visada isryskeja, veliau ar anxciau, todel ir meluoti nenoriu. tuo labiau savo vaikinui

visiškai pritariu šiai nuomonei.

Kokį sprendimą bepriimtum bus akimirkų, kai grauši save, bus - kai manysi jog teisingai pasirinkai. - o čia iš vis aukso vertės žodžiai

sirdele sako, kad noriu to maziuko bet kartu grauzia ir abejones jei vaikiukas mano mylimojo, buciau pati laimingiausia mamyte bet jei ne??? bijau kad nemylesiu jo taip kaip noreciau. ir kokia gi is manes motina tada? nekenciu saves uz tai. daugybe motinu svajoja apie vaikeli, o as cia blaskausi. nezinau net ar vaikinui pasakyti apie savo abejones. retas kuris supras, net neisivaizduoju kaip jis i tai reaguotu. o jei sukelsiu tokias abejones, manau gali kilt nepasitikejimas, nors niekad nedaviau pagrindo netiketi manim. tik tas laikas kai buvom issiskyre viska sujauke. buciau zinojus kad vel susitaikysim, ne uz ka nebuciau pradejus draugauti su kitu

Siaip aš maniau, kad sprendimas jau turėjo būt priimtas, o čia pasirodo, kad ne. Žinai, mergyt, susidėliok viską galvoje ir greičiau nuspresk, nes nemylimam ir nelaukiamam vaikui, gyvenime būna itin sunku.
Labai negražiai parašysiu, bet, kaip mano viena draugė abejonių sūkuryje sako: apsispręsk ar pi...t nori, ar pyragų". Atsiprašau už išsireiškimą
Nebekankink nei augančio vaikelio nei savęs. Nemylėsi, nenori - vienas variantas, auginsi, mylėsi ir rūpinsiesi be išlygų - kitas.
Ir baik čia sapaliot kaip mažas vaikas - noriu, nenoriu, mylimasis - nemylimasis.
Ne su kaladėlėm žaidi, o su gyvu žmogum.

Visiškai sutinku



Labai teisingas patarimas ,kuris gal ir duos atsakymą ,kaip išspręsti šią dilemą . Šiap aš asmeniškai tikrai vaikelį gimdyčiau ,nes juk vaikelis tai tikrai TAVO ,o be to ,ką žinai,kaip dar gyvenime Tau seksis pastoti ? Juk jei vieną kartą atimi savo vaikelio gyvybę,kitą kartą ,nors ir labai norėtum,gali vaikelio ir nesulaukti . Atleisk,kad rašau taip žiauriai ,bet gyvenime taip būna . GERAI PAMĄSTYK



Savo vaikelį bet kokiu atveju mylėsi ,JUK JIS BUS TAVO .O jei mylėsi,tai ir BŪSI TIKRAI GERA MAMA Juk dažnai moterys išsiskiria su savo girtuokliaujančiais ar kitokių blogybių turinčiais vyrais,bet juk MEILĖ VAIKAMS nuo to nedingsta

uzsispyrele, o tavo mylimasis apskritai nutuokia, kad kol jis buvo tave palikęs, tu turejai kitą?
ir gal visgi įmanoma apskaičiuoti kokią dieną, ir kieno vaikelis buvo pradėtas?

labai aciu visiems uz patarimus, plaikyma. tikiuosi del savo sprendimo tikrai nesigailesiu tikiuosi mano mazylis gims sveikas laimingas ir jam gyvenime nieko netrux

Šaunuolė,kad taip apsisprendei SĖKMĖS JUMS VISIEMS

sunki situacija...

manau, kad jeigu yra materialine galimybes/seimos-tevu pagalba tada gimdyk. blogiausiu atveju, busi viena mamke, bet, esant normalioms gyvenimo salygoms, cia toli grazu ne tragedija.

Na o del tevystes? kaip suprantu, tu neseniai grizai atgal pas buvusiji? tuo atveju neaisku, kaip, netgi be nestumo, rutuliosis jusu santykiai.

jeigu negali meluoti apie tevyste ir nemeluok (tokiais atvejais reikia arba sakyti tiesiai sviesiai, arba niekada NIEKAM to nesakyti - variantas, kai vaikas ir jo tevas apie tas tevystes abejones sakykim suzino po 10 metu - yra tragedija) Pasakyk, kad gali buti taip kaip gali, tevystes rezultatai bus po gimdymo, o jo pasirinkimas - likti ar ne. tada ir bus aisku, ir del jo meiles, vyriskumo, charakterio ir pan.

na mano trigrasis cia,

Tai gal jau žinai ar tu laukiesi ar ne? Jei laukiesi, tai manau gimdyk, ir ne tik dėl to, kad nėštumas pirmas, bet ir dėl to, kad vaikutis yra ir tavo. Šitas angeliukas pasirinko taip ateit į šį pasaulį... Nežudyk mažiuko. Aš visuomet turėjau tokią nuostatą, kad saugotis reikia ir galvoti apie pasekmes iki nėštumo, o jei gavosi taip, kad laukiesi, tai jau reikia ir gimdyt, juk žinojai kaip vaikai atsiranda?
Sėkmės

o kazkaip apskaiciuot kieno jis-neiseina??? apytksliai nors...
siaip ar taip..tu nerimauji kieno jis??? jo ar kito?? o kad vaikelis tavo net neuzsimeni juk visu pirma jis tavo...
stiprybes tau

Mano, kaip vaikino nuomone butu, kad butinai turi jam viska pasakyt. Visa tiesa.
Jei jis nenores but teciu, tai per mazai tave myli.
O gimdyti - butinai. Tai juk dziaugsmas begalinis. Nesvarbu, kad ir kiek rupesciu gali atnest.

Kad visi vaikinai taip galvotų nebūtų tiek vienišų motinų ir vaikų pamestinukų.

Siaip tai ginekologai su tom datom kartais ir 3 savaites suklysta, pati savo kailiuku patyriau, jeis pasikliauti del pastojimo tai jau tikrai negalima.
SIaip jei, manai, kad vaikutis tik tau ir kad tu pasiryzus visa tai istverti, tai kodel negimdyti, o siaip tai geriau greiciau ir apsispresti.Pritariu cia daugumos isakytai nuomonei, kad tik TU PATI turi nuspresti.
Siaip yra toks senu bobuciu posakis: vyras ir gaidys nezino kieno vaikus vedzioja....nu as tokioj situacijoj, tai niekada gyvenime jam nieko nesakyciau...maziau zino, ramiau miega.