Iš visų dienų išsiskyrė viena rugpjūčio diena - diena, kai aš prisiėmiau atsakingas pareigas - tapau krikštamote. Švenčiant kaimo turizmo sodyboje, staiga virš sodybos ratus ėmė sukti gandras
Kadangi abi MB seserys turėjo po mažiuką, abi susėdusios juokavo, kad štai jau mums gandras vaikiuką neša. O aš širdy galvojau - kad tik taip ir būtų 
Tą pačią naktį jau visiem subėgus į vidų, aš pažiūrėjau į dangų - toks gražus žvaigždėtas dangus! Staiga - PLIUMPT - krenta žvaigždė. Vienintelė tuo metu į galvą šovusi mintis - "Noriu leliuko, ir kad jis būtų sveikas..."Kaip vėliau paaiškėjo, kaip tik tomis dienomis mano pilvelyje apsigyveno mažas žmogeliukas...
Nėštumas buvo pasakiškas - jaučiausi puikiai, pilvelis augo didelis didelis
Tik išėjus į dekretą atšokom vestuves, aš mėgavausi nėštumu ir visai neskubėjau gimdyti - sakiau reikia pasidžiaugt pilveliu kol galiu... Konkrečios termino dienos taip ir neturėjau, nes vadovavomės echoskopų parodymais, o jie rodė skirtingas datas. Todėl kortelėje prie termino buvo įrašyta "gegužės 2-10 d." Įvertinusi aplinkybes, su leliuku bandžiau tartis, kad susitikti mums reikia gegužės 7 dieną - ir data graži, ir mus prižiūrinti gydytoja budi tą dieną... Bet mažiulis pasirinko gražesnę datą gimtadieniui...
Gegužės 4 d. vakarą turėjom svečių, išlydėję juos apie 23 val. sugulėm, ir... nusprendėm paišdykauti
Bet staiga aš jaučiu, kad kažkas vyksta Nueinu į tualetą, ir jaučiu, kad toooookia srovė iš manęs pasileido! Žodžiu, siusioju siusioju ir niekaip baigt negaliu
Supratau, kas čia vyksta... - Zuuuuikiii...
- Ką?
-Turiu naujieną... Man bėga vandenys...
Tyla......
- Tikiuosi pajuokavai...??? (Optimistas
)Tyla....
- Tikrai nejuokauji? Tikrai?? Gal ne vandenys...?? (
) TAI KĄ DABAR DARYTI????Žodžiu toliau veiksmas sukosi taip - aš toliau sėdėjau WC ir juokiausi balsu, nes vos pabandydavau atsikelti, iškart pliūpsnis vandenų ir vėl visa permirkusi, o MB paklaikęs lakstė po namus, bandė surinkti paskutinius nesudėtus daiktus, norėjo iškviesti greitąją (vos atkalbėjau
) ir nors aš buvau aiškiausiai pasakius, kad viskas normalu, vis tiek skambino į GN paklausti ką toliau daryti Ech, tie vyrai...Žodžiu, įveikę visas kliūtis, truputį po vidurnakčio jau beldėmės į GN duris. Priėmė, apžiūra ir verdiktas - atsidarymas 1 cm, mažiukas aukštai, galvytė neįsistačiusi, guldom ir eik miegoti, o vyras irgi lai keliauja namo pamiegoti. Taip taip, tokiu metu tik miegas galvoj
Dar naktį priėmęs gydytojas užėjo pažiūrėt ar niekas nevyksta, ir pagrasino duonos gumuliukais užlipint akis, jei pati neužmigsiu Grasinimas suveikė, nes kokiam pusvalandžiui "lūžau".5 ryto apžiūra. Verdiktas - vis tik niekas nevyksta, pradedam skatinti. 8 ryto prasideda kažkokie pamaudenimai, bet nuotaika puiki, ramiai stebiu leliuko tonus ir savo sąrėmius, kalbinu mažiuką, kad būtų kaip ir tarėmės - lengvai ir sklandžiai
Taip ateina 10 val., sulaukiam tėvelio, aš ramiai vaikštau su prikabintom lašinėm, kalbam, juokaujam, per sąrėmius pavizginu uodegą nusiteikusi, kad čia tuoj tuoj ir susitiksim su kleckiuku... Ateina gydytoja, vel apžiūra ir... 1,5 cm Na ką, sako, ką darom? Ir su tuo jos "ką darom" sužinojau, kas yra gimdos kaklelio masažas 
Po valandos atsidarymas 3 cm, na bent jau nesusitraukė atgal, džiaugiuosi 
Toliau šnekinu mažiuką, sakau tu lįsk lauk greičiau, pažiūrėk koks gražus oras, kaip saulytė šviečia, taigi pavasaris, turi pamatyti saulę...
Prašiau pasirodyti 15 val., kad prie gražios datos būtų priderinta graži valanda, paskui sakau tiek to, pasirodyk 5 val... Paskui jau sakau nesvarbu kada, bet pasirodyk pagaliau...
Per tą laiką praėjo krūva vizitacijų, dar kokie 5 gimdos kaklelio masažai, sąrėmiai jau buvo kas minutę ir tokie, kad tarp sąrėmių iš skausmo ir nuovargio atsijungdavau... Epidūrą statė 2 kartus nesėkmingai, taigi liko tik kentėti.. Vyras jau nebežinojo ką daryti, kai paskambindavo kas paklausti kaip sekasi, kalbėjo lyg jau laidoti mane reikėtų, o aš tik dejavau ir galvojau, na kas gi yra, kodėl niekas nevyksta?
Po apžiūros 18 val. atsidarymas buvo 8 cm, o mažylis vis dar neįsistatęs į dubenį... Nusprendė, kad geriausia išeitis bus CP, nes per ilgai, per lėtai viskas vyksta... Atnešė man kažkokius dokumentus, sako paskaitykit ir pasirašykit. Juokaujat, ne? Aš nieko nebematau ir nieko nebegirdžiu iš skausmo, o man liepia kažką skaityti! Suraičiau parašą ir galvoju tik greičiau, greičiau... Tas laikas, kol nuvežė į operacinę ir suveikė narkozė man pasirodė kaip visa amžinybė. Pagaliau viskas paruošta, operuoja. Jaučiu, kad kažkas vyksta pilve, o aš susikaupusi bandau pajudinti savo kojų pirštelius - ale nesigauna
Galvoju jau turėjo išimti, jau turėjo... kur balselis... Ir staiga girdžiu nuostabiausią pasaulio muziką - tą silpną veeeeee....
Ašaros byra kaip pupos iš laimės, prineša parodyti, per ašarotas akis žiūriu - kooooks graaažus
lūpytės, akytės, veidukas - jis tobulas! Duoda pabučiuoti ir išneša - gi tėvelis už durų irgi laukia sūnelio... Paklausiu gimimo laiko - 19:39.Kol baigė operuoti, per langą žiūrėjau į saulėlydį - jis spėjo pamatyti saulę...
Tos 16 valandų, kurias teko praleisti pooperacinėje palatoje, o vėliau pogimdyvinėje palatoje belaukiant, kol atneš mažiuką, buvo nežmoniškai ilgos, o kai jau pagaliau atvežė sūnelį, laimei nebuvo ribų
Pasirodo mažiukas negalėjo nusileisti į dubenį, nes buvo 2 kartus apsisukęs virkštelę apie kakliuką, o kadangi jis nesileido ir veikla jokia nevyko, taigi bet kuriuo atveju vargiai būčiau pati pagimdžius... Bet...
Visas skausmas yra toks niekis palyginti su tuo jausmu, kuris gimsta krūtinėj tapus MAMA...
O ar gali būti kitaip, tai buvo geriausia diena gyvenime, pamačiau savo mažiuką 