Sveiki, norėčiau papasakoti ir savo gimdymo istoriją. Su vyru gyvenome jau 3 metus kartu, pasikalbėdavom, kad dviese darosi liūdna, kad reikia planuoti vaikeli, taigi nuo 2003 vasaros pradzios pradėjom "valytis" organizmą, jokio alkoholio, cigarečių, pradėjau sportuoti, kad sutvirtėtų kūnas. Stengiamės iš visų jėgų!   Išaušo Kalėdų rytas, buvau įsitikinus, kad pastojau, pasidariau testą ir  nieko, verkiau įsikniaubus į patalus  ir sakiau, kad čia ir buvo Kalėdų davana, kurią buvau suplanavus, bet dėja jos nėra. Ėjo dienos o "mano" dienos dar neprasidėjo, po Naujų pasidariau dar vieną testą, ir o stebukle, pasirodo - AŠ NĖŠČIA!  Viskas ėjosi puikiai, neskaitant pykinimo, iki 12 sav, tada atsidūriau ligoninėj dėl gresiančio persileidimo. Per visą nėštumą ligoninėj teko gulėti 4 kartus, kuo toliau tuo man buvo sunkiau, pilvą pastoviai "tempdavo" žemyn, vargindavo jo apsitraukimai. Tačiau vis glostydavau pilvuką  ir kalbėjau su vaikeliu: "dar ne laikas, dar ne laikas". Gimdymo data buvo pirmiausiai nustatyta rugsėjo 1, po to nukėlė iki 5, vėliau iki 9. Nors visi prognozavo, kad gimdysiu ankčiau laiko. Pagaliau gydytoja nutarė iššaukti gimdymą. Atvažiavom su vyru rugsėjo 10d. 7 val. ryto. Apie 10 val prakirpo vandenų pūslę, ir pastatė lašelinę su skatinamaisiais, iki 13.30 nejaučiau nieko. Padidino skatinamųjų dozę, pagaliau pradėjau jausti nedidelį skausmą. Su vyru vis juokavom, skaitėm laikraščius, rinkom savo mažiuliui vardą. Skausmas vis didėjo ir dažnėjo, bet kaklelis atsidarinėjo labai sunkiai. Gydytoja vis gyrė, kokia aš kantri, ir aš iš paskutiniųjų stengiausi jos nenuvilti, nesinorėjo pasirodyti kažkokia ištižėle. Juk visos pagimdo - ir aš pagimdysiu. Žodžiu buvau nusiteikus labai didvyriškai  . Tačiau 22 vakaro man taip nebeatrodė, nebepadėjo jokios pozos, nei vyro masažai, ir paskritai viskas erzino. todėl pradėjau maldauti nuskausminimo. Anestezeologė pradėjo vardinti galimas pasekmes, bet man jau buvo vis tiek, kad tik skausmas kažkiek palengvėtų! Tačiau padarius epidūrą skausmas apmažėjo tik vienoj pusėj, ir plius dar "atėmė" kojas. Atsiguliau, pastatė antrą lašelinę, prijungė aparačiuką vaikučio tonams fiksuoti. Mane baisiausiai pykino, buvau nevalgius beveik parą, neturėdama kuo vemti, vėmiau tulžimi, gydytoja "nuramino", kad šiandien nepagimdysiu, nelabai veikia skatinamieji, liepė vaikščioti, o kaip vaikščiot, jei nejaučiu kojų? Tai vyras su mano mama mane už pažastų nešiojo, kad tik vaikučio galvutė "statytusi, kad tik viskas vyktų kiek sparčiau. Žodžiu prisikankinau visą naktį, kai po eilinės apžiūros pasakė, kad kaklelis pakankamai atsiveręs, vos neapsiverkiau, kad jau liko nedaug, PAGALIAU. Nepamenu, kiek buvo tada val., gal kokios jau 6 ar 6.30 ryto. Vyras stovi šalia, mama už gimdyklos durų, gimdykla pilna gydytojų, girdžiu - DABAR, STUMK, stumiu iš visų jėgų, kažkas netaip. Girdžiu kaip sako, kad nemoku stumti, pradedu rėkt, kad neaiškintų, dar ir vyrą pasiunčiu, kai liepia klausyt ką gydytoja sako. Jaučiu kaip akyse temsta, širdim jaučiu, kad kažkas ne taip, jau maldauju, kad mane operuotų. Kaip per miglą išgirstu klausimą ar pati paeisiu, jaučiu einu, matau savo mama, persižiegnoju....guliu ant operacinio stalo, matau kaip aplink subėgo gydytojai, jauciu kaip stuburu bega salta nuskausminamuju doze, mane vis kalbina, kad nemiegociau, o as nieko negaliu pasakyt...nes labai krecia drebulys, man ne tiek salta, kiek baisu.....Jauciu pilvo srity svelnius gnaibymus, paskui kudikelio verksma ir gydytojos balsą - sveikinu, Jus turite sunu! Pagaliau as pooperacinej palatoj, nepamenu kiek nemiegojau, bet ir nenoriu, man pirma karta atnesa mano angeliuka  . Jis jau cia, su mumis, glaudžiu šalia savęs ir galvoju, kiek mums visiems šiandien teko patirti, tačiau dabar viskas baigta, tik kazkoks kaltes jausmas slegia krutine, kad nepagimdziau pati....bet matyt taip lemta buvo. Kaip gydytoja paskui sake, aplink vaikucio kakliuka buvo apsisukus virkstele, pries pat gimima vaikutis pasuko galvytę, ne pakaušiuku į priekį, o veiduku, pradėjo mažėt tonai, ir skubos tvarka atliktas cezario pjūvis. Ačiū gydytojams už operatyvumą ir priežiūrą, vyrui ir mamai už palaikymą, savo sūnui už tai, kad jis YRA, ačiū, Jums, kad skaitet  Visoms stiprybės!
*zieminuke*
2006 01 20, 15:02
QUOTE(najaa @ 2006 01 20, 16:27) Sveiki, norėčiau papasakoti ir savo gimdymo istoriją. Su vyru gyvenome jau 3 metus kartu, pasikalbėdavom, kad dviese darosi liūdna, kad reikia planuoti vaikeli, taigi nuo 2003 vasaros pradzios pradėjom "valytis" organizmą, jokio alkoholio, cigarečių, pradėjau sportuoti, kad sutvirtėtų kūnas. Stengiamės iš visų jėgų! Išaušo Kalėdų rytas, buvau įsitikinus, kad pastojau, pasidariau testą ir nieko, verkiau įsikniaubus į patalus ir sakiau, kad čia ir buvo Kalėdų davana, kurią buvau suplanavus, bet dėja jos nėra. Ėjo dienos o "mano" dienos dar neprasidėjo, po Naujų pasidariau dar vieną testą, ir o stebukle, pasirodo - AŠ NĖŠČIA! Viskas ėjosi puikiai, neskaitant pykinimo, iki 12 sav, tada atsidūriau ligoninėj dėl gresiančio persileidimo. Per visą nėštumą ligoninėj teko gulėti 4 kartus, kuo toliau tuo man buvo sunkiau, pilvą pastoviai "tempdavo" žemyn, vargindavo jo apsitraukimai. Tačiau vis glostydavau pilvuką ir kalbėjau su vaikeliu: "dar ne laikas, dar ne laikas". Gimdymo data buvo pirmiausiai nustatyta rugsėjo 1, po to nukėlė iki 5, vėliau iki 9. Nors visi prognozavo, kad gimdysiu ankčiau laiko. Pagaliau gydytoja nutarė iššaukti gimdymą. Atvažiavom su vyru rugsėjo 10d. 7 val. ryto. Apie 10 val prakirpo vandenų pūslę, ir pastatė lašelinę su skatinamaisiais, iki 13.30 nejaučiau nieko. Padidino skatinamųjų dozę, pagaliau pradėjau jausti nedidelį skausmą. Su vyru vis juokavom, skaitėm laikraščius, rinkom savo mažiuliui vardą. Skausmas vis didėjo ir dažnėjo, bet kaklelis atsidarinėjo labai sunkiai. Gydytoja vis gyrė, kokia aš kantri, ir aš iš paskutiniųjų stengiausi jos nenuvilti, nesinorėjo pasirodyti kažkokia ištižėle. Juk visos pagimdo - ir aš pagimdysiu. Žodžiu buvau nusiteikus labai didvyriškai . Tačiau 22 vakaro man taip nebeatrodė, nebepadėjo jokios pozos, nei vyro masažai, ir paskritai viskas erzino. todėl pradėjau maldauti nuskausminimo. Anestezeologė pradėjo vardinti galimas pasekmes, bet man jau buvo vis tiek, kad tik skausmas kažkiek palengvėtų! Tačiau padarius epidūrą skausmas apmažėjo tik vienoj pusėj, ir plius dar "atėmė" kojas. Atsiguliau, pastatė antrą lašelinę, prijungė aparačiuką vaikučio tonams fiksuoti. Mane baisiausiai pykino, buvau nevalgius beveik parą, neturėdama kuo vemti, vėmiau tulžimi, gydytoja "nuramino", kad šiandien nepagimdysiu, nelabai veikia skatinamieji, liepė vaikščioti, o kaip vaikščiot, jei nejaučiu kojų? Tai vyras su mano mama mane už pažastų nešiojo, kad tik vaikučio galvutė "statytusi, kad tik viskas vyktų kiek sparčiau. Žodžiu prisikankinau visą naktį, kai po eilinės apžiūros pasakė, kad kaklelis pakankamai atsiveręs, vos neapsiverkiau, kad jau liko nedaug, PAGALIAU. Nepamenu, kiek buvo tada val., gal kokios jau 6 ar 6.30 ryto. Vyras stovi šalia, mama už gimdyklos durų, gimdykla pilna gydytojų, girdžiu - DABAR, STUMK, stumiu iš visų jėgų, kažkas netaip. Girdžiu kaip sako, kad nemoku stumti, pradedu rėkt, kad neaiškintų, dar ir vyrą pasiunčiu, kai liepia klausyt ką gydytoja sako. Jaučiu kaip akyse temsta, širdim jaučiu, kad kažkas ne taip, jau maldauju, kad mane operuotų. Kaip per miglą išgirstu klausimą ar pati paeisiu, jaučiu einu, matau savo mama, persižiegnoju....guliu ant operacinio stalo, matau kaip aplink subėgo gydytojai, jauciu kaip stuburu bega salta nuskausminamuju doze, mane vis kalbina, kad nemiegociau, o as nieko negaliu pasakyt...nes labai krecia drebulys, man ne tiek salta, kiek baisu.....Jauciu pilvo srity svelnius gnaibymus, paskui kudikelio verksma ir gydytojos balsą - sveikinu, Jus turite sunu! Pagaliau as pooperacinej palatoj, nepamenu kiek nemiegojau, bet ir nenoriu, man pirma karta atnesa mano angeliuka . Jis jau cia, su mumis, glaudžiu šalia savęs ir galvoju, kiek mums visiems šiandien teko patirti, tačiau dabar viskas baigta, tik kazkoks kaltes jausmas slegia krutine, kad nepagimdziau pati....bet matyt taip lemta buvo. Kaip gydytoja paskui sake, aplink vaikucio kakliuka buvo apsisukus virkstele, pries pat gimima vaikutis pasuko galvytę, ne pakaušiuku į priekį, o veiduku, pradėjo mažėt tonai, ir skubos tvarka atliktas cezario pjūvis. Ačiū gydytojams už operatyvumą ir priežiūrą, vyrui ir mamai už palaikymą, savo sūnui už tai, kad jis YRA, ačiū, Jums, kad skaitet Visoms stiprybės! Sveikinu Jus visus!!! Labai graziai papasakojai, man patiko net susigraudinau. Per kancias i zvaigzdes  rodos sis posakis cia tiktu  Sekmes auginti maziuka nors jis dickis ar ne?
Svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi  .Ir nereikia pergyvent, kad paciai nepavyko, ne viskas priklauso nuo mūsų norų.Džiaukitės mažyliu, aukit sveiki ir laimingi 
Aciu rutene ir ereda Dabar jis jau dickis, jau atrode, ir tas gimdymas pasimirso, taciau kai pradejau rasyt, vel drebuliukas pradejo kunu begioti 
QUOTE(najaa @ 2006 01 20, 14:27) Ačiū gydytojams už operatyvumą ir priežiūrą, vyrui ir mamai už palaikymą, savo sūnui už tai, kad jis YRA, ačiū, Jums, kad skaitet Visoms stiprybės! Aciu tau uz gimdymo istorija kuo dideliausios sekmes
QUOTE(Šalnė @ 2006 01 20, 16:27) Aciu tau uz gimdymo istorija kuo dideliausios sekmes
šaunuoliai džiaugiuosi, kad viskas baigėsi gerai  Aukit sveikučiai ir didučiai
Matelyk
2006 01 20, 17:15
šaunu kai mažųjų verkšlenimas atperka visas kančias
aukit sveikučiai
Najaa, esi stipri, ištverminga moteris . Graži tavo istorija, smagu, kad viskas gerai baigėsi . Ir tik nepriekaištauk sau, kad ne pati pagimdei  Daktarai atėjo laiku į pagalbą, todėl tu turi sveiką sūnelį ir toliau aukit dideli ir laimingi SĖKMĖS
Laurite
2006 01 20, 19:37
Labai gražu .
Viltis_
2006 01 20, 20:50
Tu saunuole. Labai grazi istorija. AS ir gimdziau Kriksioniskuose gimdimo namuose savo dukrite Kamilite. Labai dziugios akimirkos!!!! Ypac kai toks nuostabus personalas su giditoja Violeta priesakije. Dabar laukiuosi - gimdisiu tik tuose namuose. Sekmes visoms...
Aciu visoms Kiekvienos is musu gimdymo istorija savaip grazi ir isskirtine.
Nieko sau
2006 01 21, 13:26
Aciu QUOTE(gritte @ 2006 01 21, 14:26)
Labai Jus sveikinu Svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai
Aciu. QUOTE(Rita1118 @ 2006 01 23, 10:00) Labai Jus sveikinu Svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai
labai dziaugiuosi kad viskas baigesi jums gerai bet beskaitydama asara nubraukiau
QUOTE(reda4 @ 2006 02 06, 22:33) labai dziaugiuosi kad viskas baigesi jums gerai bet beskaitydama asara nubraukiau
Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Šaunuolė mamytė, kad atlaikei tokį sarėmių maratoną. Sveikinu sulaukus sūnelio. 
Ech kaip sakoma kenciantiems dangus, o mums mamytes - vaikuciai  QUOTE(monce.k @ 2006 02 07, 15:02) Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Šaunuolė mamytė, kad atlaikei tokį sarėmių maratoną. Sveikinu sulaukus sūnelio.
joločka
2006 02 08, 19:50
Agnieska3
2006 02 08, 20:20
Labai sauni ir grazi istorija . Nenusimink, kad paciai nepavyko,taip turejo buti ir viskas. O tau uz kancias medali reiktu duoti. Svarbu, kad sveikos abi esat. Linkiu augti sveikoms ir grazioms. 
Aciu, bet pas mane berniukas QUOTE(Agnieska3 @ 2006 02 08, 21:20) Labai sauni ir grazi istorija . Nenusimink, kad paciai nepavyko,taip turejo buti ir viskas. O tau uz kancias medali reiktu duoti. Svarbu, kad sveikos abi esat. Linkiu augti sveikoms ir grazioms.
NESIGRAUZK,KAD NEPATI GIMDEI,SIUO ATVEJU TO PADARYTI BUTU BUVE NEIMANOMA.SEKMES!!!!
tankiste
2006 02 23, 17:04
saunuole! Grazi istorija
Sveikinu, tokios stiprybės, ištvermės ir meilės verta pasimokyti. Aukite sveiki ir laimingi 
Ramunis
2006 02 24, 10:07
Na net kvapą užimė beskaitant.  Labai džiaugiuos,kad viskas gerai baigėsi. Sėkmės 
Manaska
2006 02 26, 18:49
Birbiziukas
2006 02 26, 22:08
labai gražu sveikinu 
Monikuteee
2006 02 27, 21:02
aukit grazus ir sveiki
ta visa eiga tokia pažįstama bet smagu, kad pagaliau galima gyventi ir džiaugtis turteliu
Neturi del ko priekaistauti sau, kad ne pati pagimdei. Svarbiausia, kad gydytojai puikus pasiteike ir sureagavo skubiai. Dziaukis suneliu
Elenele Raganele
2007 04 03, 09:45
o siaube,na ir istverei gi tu,saunuole,tikrai sunku gimdyma!!!Tiek prikankino,o tik tada operacija dare...ne ..nu ziauriai  tikra saunuole,tau du aukso medalius reiketu!
rutelee
2007 04 13, 11:25
sveikinu, viskas baigesi gerai ir laimingai.sekmes jums visiems. as pirma irgi gimdziau krikscioniskuose, o dabar ir antra noriu ten gimdyti, tikiuosi viskas bus gerai, dabar 37sav., jau nedaug liko.dar karta dideles sekmes auginant savo mazyli.
** Svaja**
2007 04 13, 17:31
Nereikia krimstis kad ne pati gimdei  juk svrbu kad vaikuciui viskas gerai ir pati sveika .Linkime sekmes ir sveikatytes
vaiduoklisss
2007 04 14, 10:19
GudriLapė
2009 01 27, 14:02
sėkmės jums dideliausios augant
gabvidas
2009 01 27, 15:29
gerai kai gerai baigiasi
*Martyna*
2009 01 27, 15:41
Gražiai papasakota Daug laimės, sėkmės ir kantrybės auginant mažylį
|
|
