Raudonas vakaras,
druskos prisodrintas oras,
vėsa nuo jūros – ugnis viduje,
meilė plaukia su debesiu,
ašara pavirto šypsniu……
saulė nusileido už raudonio, bet aš sakau tau,
kad gyvenimas kaip smėlis – bėga bėga…………
smėlyje lieka pėdos
mintyse – prisiminimai
ateitis – rytą saulėtą ir šviesų
skamba tavo balsas šnarančiose nendrėse…tavo meilės žodžiai…
tirpsta tavo veidas pušų viršūnėse
myliu tave, saulėtas mano svajonių žmogau….

Labai grazu...prisimenu ir as savo raudonus vakarus

Kaip noreciau tokio vakaro prie juros su mylimu zmogum

Gražu, ką čia ir bepridursi...

grazu

Jetau kaip gražu Jau užsisvajojau

o as siemet turejau toki vakara, ne, nakti! prie juros

kaip gražu, taip ir iškyla prieš akis jūra....

Kaip graziai nueiliuota meile

ach ta meilė

Grazu, jausminga, nuostabu

gryna romantika

romantiska

Grazios eiles ir tiek,galetum gyvenimiskai isreikst savo mintis mirtingiesiems ,suprantu apie ka,bet as ir galiu kazkokias eiles parasyti,o nieks nesupras,buvo taip ar ne ............