Namuose turim nepaparastą gražuolę persę ir 9 mėnesiu leliuką.Tačiau man širdyje kažkaip neramu dėl katės plaukų,nes ,kad ir valai kiekvieną dieną kambarius ir katę šukuoji,vis tiek tų plaukų ir pūkų visur pilna.Neišsaugosi gi niekaip,jų kažkiek vis tiek papuls į vaikučio virškinamąji traktą.O kaip paskui?Juk plaukai,sako,nesusivirškina.Netgi katė kartas nuo karto išvemia koltūnus.Mūsų pediatrė siaubingai nemėgsta kačių,tai jos klausti nėra nė reikalo.Jau pačią pirmą dieną,kai tik lankyti atėjo,gavau pastabą,kad katėm su kūdikiaias ne vieta.Gal jūsų tarpe yra nusimanančių šiuo klausimu.Būtų labai malonu sužinoti jūsų nuomonę.Kai kurie aplinkiniai irgi kreivai į tą vargšą katinėlį žiūri.Sako kam nors atiduokit,negerai tie plaukai prie vaiko.Bet kaip atiduoti,kad ta katė mums kaip vaikas . Tokia mielutė,kaip šeimos narys.

Nekreipk dėmesio į bambeklius. Paaiškink jiems, kad vaikai, augę ne sterilioj aplinkoj, o su katinais ir šunim, rečiau serga alergijomis, astma ir kitomis ligomis, jų organizmas būna atsparesnis. Drąsiai tvirtink, kad katinas namie - tik vaiko labui

Jei vaikas ir suvalgys vieną kitą plauką, tai, taip sakant, ir iškakos Jūs irgi juk ne ką mažiau jų prisivalgot. Katė plaukais vemia dėl to, kad save laižo ir tų plaukų prisiryja labai daug, susidaro skrandžio nepraeinamumas (beja, neduodi spec. pastos?). Vaiko ir skrandis didesnis, ir plaukų tiek tikrai neprisivalgys, nebent kasdien visą katiną nulaižys

Aš prisidedu prie manjanos atsakymo. Tik reiktų stengtis, kad katė neįprastų gulėti kūdikio lovytėje, šalia kūdikio, ant kūdikio daiktų ar pan. Nereikia persistengti su tuo pratinimu prie natūralių gyvenimo sąlygų (t.y. nesterilios aplinkos ).
Čia kaip ir su viskuo gyvenime - nereikia perlenkti lazdos nei į vieną pusę
Sėkmės džiaugiantis kūdikėliu ir katinėliu.
O dar tie patys daktarai sako, kad vaikai užaugę su gyvūnėliais yra žymiai jautresni, atidesni, mielesni, supratingesni ir visokie kitokie -esni žmonės
Taigi gyvūnams ir juos laikantiems žmonėms

atsidarykit www.okonor.hu ir paspauskit ant our life. pamatysit kaip auga vaikai su katinais.

Sveiki. Pirmiausia, tai neatsidaro šis adresas
O dėl kačių... turėjau aš ilgo plauko, labai gražią katę. Kai aš buvau nėščia - ji gulėdavo ant mano didelio pilvo Galvodavau, ką reikės daryti, kai pagimdysiu, kur tą katytę reiks dėti? Nors ir mylėjau, bet negalėjau leist, kad kūdykis augtų su kate Todėl atidaviau katytę labai geriems žmonėms Jai ten dabar dar geriau, nes vistiek vaikas butų paaugęs ir pradėjęs ją tampyt... o katėms tai laaabai nepatinka.

O tam ir yra tėvai, kad išauklėtų vaikus ir išmokintų, kaip su gyvūnais galima elgtis, o kaip - ne.

Keistas man toks Datules požiūris...
Nėra ir galvos neskauda?

Taip, būtent Kaip bepažiūrėtum - vaikas svarbiau už gyvūnėlį. Aš tiesiog nenorėjau rizikuot vaiko sveikata ir žiūrėt, kaip bus toliau. O nuo naminių gyvunų vaikams (ypač leliukams) dažnai būna alergija ir net iki dusulio priepolių.

puslapis tikrai atsidaro.
as tai tikrai stengsiuos savo vaikus auginti kartu su gyvunais ir tikrai nezadu ju isdalinti gimus vaikui.

Tada man tiesiog atrodė priimtiniausias variantas, nes nenorėjau rizikuot savo kūdikio sveikata.Be to katės kartais būna kerštingos ir, pastebėjusios, kad tu daug dėmesio skiri vaikui, gali pradėt kerštaut - "pridaryt" į kūdikio lovytę, o jei agresyvesnė katė(manoji buvo tokia) gali įbrėžti vaikui, nors vaikas gal tik pamosikuos rankyte. Ir iš vis katinai nemėgsta mažų vaikų. Aš kalbu apie dar visai mažus vaikus (na taip iki 3- 3.5 metų). Gal aš ir klystu, tai tik mano nuomonė

gali, bet nereiskia, kad taip bus. nebabandzius, negalima to teigti.

Brrr, tik kad tie bandymai paskui nekainuotų labai daug ir skaudžiai...Per daug brangus bandymų objektas mano manymu... ....Aš tikrai žinau kai reiks pradžioje žiūrėsiu kaip katytė susigyvena su vaikučiu, tačiau pamačiusi kad vaikučiui gręsia nors menkiausios sveikatos problemos arba grėsmė būti sužalotam nebūtinai dėl keršto ar aršumo, kartais tiesiog žaidžiant - nedelsdama atsisakyčiau katino. Savo vaiko sveikata nerizikuočiau... Ačiū dievui mano gražuolė kol kas su vaikais labai atsargi, į žaidimus nesileidžia, netgi nekanda gindamasi kaip daro jeigu erzina ją suaugęs.Šiaip geriausia jos taktika kai pamato mažesnio ūgio žmogutį - slėptis po lova arba kur nors giliai spintoje...

Nu ne zinau apie viska šito,bet turbut as mazai galvoju apie tai ir viskas pas mus gerai

as tai dabar laukiuosi ir turiu katina. Taip pat turiu pavyzdi, kad giminaiciams katinas kartu su leliuku nemaise. taip, kad kol kas jo atsisakyti tikrai nezadu. mes patys su ivairiais gyvunais uzaugom ir tuo as tik dziaugiuosi. alergisku nei mano nei vyro giminej negirdejau, kad kas butu. O del agresijos nu netikiu, bet laikas parodys.

Tikrai nesamonė,kad katė ir vaikas kartu negali gyventi Pati auginu ilgaplaukę katytę. Kai gimė mano mažylė,tai kelis mėnesiu tikrai pasaugojau,kad katytė neliptų pas mažylę į lovytę,nors noras buvo neišpasakytas o ir mažylei suverkus,katė greičiau atsidurdavo prie lovelės negu aš ir pasistiebusi ilgesingom akytėm žiūrėdavo kodėl mažylė verkia Na o dabar,kai mano ropliukui jau beveik 11 mėnesiukų...Tai neišskiriamos draugės.Dukrytė neina valgyti,kol katė neateina į virtuvę ir neatsisėda priešais, koridoriuje fiksuojami ropojimo greičio rekordai o ir tampyti katė leidžia ir tikrai nesidrasko, o kai mažylė nebekreipia į ją dėmesio,tai pati kabinasi į megztuką ir traukia link savęs,kad tik pažaistų. Jeigu katei kas nors nepatinka,paprasčiausiai pabėga .Tikrai neverta atsisakyti katės,ji ne tik netrukdo,bet ir padeda

Labai,labai jums ačiū visoms už išsakytas mintis.Man tik šito mažo stumtelėjimo link mano pačios nuomonės ir reikėjo .Tai va,gyvenam dabar sau ir vargo nematom.Tik mano mažiukas dar glostyti nemoka ,o labai nori Tai vargšė Pūkutė Na,bet mokom mes jį kaip išmanom.Su laiku viskas bus gerai.Bet užtai kniaukti tai išmoks greičiau nei kalbėti Jau dabar labai gerai gaunasi

Vat jau po keleto dieneliu turi gimti musu vaikutis ir mes turim kate namuose. Jinai yra ne paties geriausio charakterio ta prasme, kad visiskai neprisileidzia glostoma svetimu zmoniu, dreskia ir kanda, jei kas bando paliesti. Visi tada pradeda mus gasdint, kad bus blogai, kai vaikeli parsiveshim. Ateina kas i svecius, pasakai, kad nelystu prie jos, nes idreks, o vistiek visi lenda ir gauna. Tada sako:"oj, kokia bjauri kate". Bet jei prie jos nesiliecia ir jinai nieko nedaro. O kas dabar del vaikelio, tai abu su vyru manom, kad isvezt, atiduot kate kam nors yra lengviausias budas. Ir istikruju suprantu, kad bus pradzioje tikrai sunku, kol pripras prie vaikelio. Bet be pastangu gi nieko nebuna. Bandysim laikyt kate, tikiuosi greit susitaikys su tuo, kad bus dar vienas asmuo seimoje, pradzioje daugiau pasaugosim. As pati kai augau tai kaime maza budama ir kates ir sunis visus nubuciuodavau (o jie augo lauke, ne kambary) ir augau sveika. Nereikia vaikui sterilumo! Reikia supratimo, meiles ir prieziuros...

Yra tema, kaip šuo reaguos į staiga atsiradusį naujagimį, tai norėčiau paklausti kaip katės reaguoja į tuos mažuosius naujokus namuose? Laikraštyje skaičiau siaubiakų, kaip katė supyksta, kad dėmesys skiriamas vaikui ir keršija, pačiai buvo baisu, kai parsivežėme sesę į namus.
Kol ji buvo tik kūdikis ir jei verkdavo, tai kąsdavo į koją tam,kas prižiūri. Įdomu, čia ji tuo norėjo taip liepti, kad būtų pasirūpinta vaiku ar tiesiog ragino nutildyti tą triukšmadarę? Nes dabar jeigu sesė ožiuojasi, tai kanda jai į koją. Irgi gerai, tada sesė supranta, kad ožiuotis nėra ko, labai gera auklėjimo priemonė Pagrasinam, kad jeigu ožiuosies, užsiundysim katiną ir ramu.
Sesė per visą laikotarpį turėjo 3 aukles ir vieną iš jų katė labai puldavo Negalėjo vienam kambary su ja būti Čia liko paslaptis, kodėl taip darydavo, nes kitų dviejų auklių nepuolė, sutarė taikiai. Gal ta buvo negera auklė?..

Kaip jūsų katės susitaikė su kūdikiu namuose?

Sesuo pries pusantro menesio pagimde dukryte.Buvo didelis klausimas kaip reguos jos arsusis katinas.Nes tas katinas labiau panasus i suni Kai pariveze,katinas bijojo net eit i ta puse kur kudykis buvo.Jam buvo nesuprantamas sutverimas tas kudikelis.Taciau apsiprato,nebebijo,taciau ir nepuola.Manem kai vaikelis judins rankytes ar kojytes,katinas puls kasti,nes mums taip daro,taciau nieko panasaus

Kai laukiausi, visi gąsdino, kad turėsiu atsisakyti katino. Tačiau jis niekada net neprisilietė prie kūdikio. Kelis kartus apuostė ir viskas. Kai vaikas paaugo ir ėmė katiną tampyti už uodegos ar kitaip skriausti, šis kantriai kentėjo, nors man ir vyrui braižydavo rankas. Niekada nesigailėjau, kad pasilikome katiną. Jis vaikui buvo ir yra labai svarbus. Antrasis žodis, kurį ištarė sūnus buvo "kate".

Mes turim katytę, tokią našlaitėlę, radom prieš porą metų visai mažą, badu bemirštančią, blusų ir kitokių bjaurybių sukandžiotą, pagailo... nors visada sakiau šunį turėsiu. Vardo net neišrinkom, niekas man netiko. ir vadinam Katyte. Nes pradėjo reaguot taip šaukiama (užtenka spigiau TYTE pasakyt šeip)
Prieš pusmetį pasigimdžiau sūnelį. Ramus vaikinas buvo, tai Katyte turbūt nė nesuprato, kad gyvą padarėlį turim, kol jis "šnekėt" nepradėjo. Kai susivokė, kad yra "žmogaus vaikas" namie, didžiausiu ratu apeidavo, jei pro jį praeit norėdavo, ir tik dabar nedrąsiai kartais prieina pauostyt jo, dažniausiai kai jis miega, nes tada aišku jai saugiausia (kitaip savo negrabiom rankom čiumpa jis..)
Bėdų neturim, pavydo nepastebėjom dar, labai smagu žiūrėt kaip jie abu susipažįsta po truputį.
Be to, katytė pas mus dar ir klouno vaidmenį dabar atlieka, jeigu Jonce verkia, iš karto pasakom "kur katyte?", baigias zyzimai, akimis vaikas katytės ieško..
O jeigu vaikas verkia ir niekas prie jo neina, Katyte bėga pas mane arba pas vyrą, į akis žiūri ir sako "miaaaawuuu", taip labai protingai

O mano pypliui jau 11 mėnesių.Kalbėti dar nekalba,bet MIAU aiškiai pasako Baimės truputį buvo,kaip pasigimdžiau.Baisu buvo,kad į lovytę neįšoktų ir neprigultų arba,kad alergiškas katei nebūtų ir t.t.Bet kaip parsivežiau,tai užuot atbėgus kaip visada džiaugsmingai pasitikti,ji tik pasieniu nedrąsiai ėjo.Paskui pasistiebus žiūrėjo,kas gi ten toj lovytėj yra.Aišku,apuostė.Ir tfu,tfu,tfu.Dabar lyg tai ir nieko.Kenčia vargšė nuo pešiojimų,kaip nespėju nugriebti nusikaltimo vietoje savo mažojo.Bet pasišalina,į konfliktus nelenda.Tik kaip jau tas rėkia,tai mauna iš kambario kuo toliau.

O be to ,ji lygiai tokia,kaip po mano NIKU.

Pas mus du katinai tai katinas labai megsta miegoti vezimelyje arba lovytej.
Laimei Vilius ne alergiskas katinams o katinai jo bijo.Tik kai is gimdymo namu atsivezem katyte pribego pauostyt kas cia per lelius

O mes su tuo katino miegojimo vežime tai vargelio daug apsiturėjom.Mūsų katis nekastruotas - tai jis matot buvo pradėjęs teritoriją žymėtis, ant vežimo purkšdavo.O siaubas kokia smarvelė.Nespėdavau aš to vežimo plaut.Na bet kažkaip ėjo ir praėjo jam tas durnumas.O šiaip jis iš pradžių mano dukrytės privengdavo, vos tik ji pravirkdavo iškart išbėgdavo iš kambario.Vėliau įsitaisė jai iš lėkštės vogt maistą kai ji valgydavo.Vos tik aš nusisuku, o jis jau žiurėk ir mažosios lėkštėj, o ši žiūri apšalus .Na o dabar tai gražu ir žiūrėt.Mažoji išeidama į darželį su juo atsisveikina,gryžus apkabina, pabučiuoja į kaktą Jeigu į lėkštę lenda iš šaukšto užvožia.Ir apspardo ir už uodegos tampo,bet jis jai nieko nedaro,susitraukia dažniausiai ir kenčia. Na jei jau labai jį kankina, tada pabėga

vaje,nepavydžiu to ,kas buvo.Šaunu,kad viskas susitvarkė.

man tai katino gaila. paskui ir uzauga tokie vaikai, kurie kankina gyvunelius, nes vaikystej tevai ne tik nedrausdavo, bet dar ir skatindavo tai daryti.

Gerai, kad mano katinas pats tuos vaikus ir auklėja, neleisdamas savęs skriausti ir gindamasis

Mes prieš 1,5mėn. parsivežėme į namus dukrytę. Katė iš pradžių bėgdavo nuo jos kuo toliau. O dabar, kai mums pats dieglių įkarštis, tai vaikas rėkia, katė miaukia ir duris drasko, kad į kambarį įleistume. O jeigu dieną vaikas klykia, tai katė bėga ir kanda vyrui į ranką. Tik man nepatinka, kad katė karts nuo karto taikosi įšokti į vaiko lovytę.

Šaunuolė katė Jei vaikas verkia, tai kas daugiau pasirūpins, jei ne mielasis tėvelis

Aš turiu namie rusų mėlynąjį katiną. Jau skaitant kačių enciklopediją prie jo veislės radau parašyta, kad jie nemėgsta triukšmo ir vaikų. Paskutinis teiginys suneramino. Patys savų vaikų neturim, tai kačiaus reakcijos neturėjom kaip išmėginti. Tačiau...vieną vakarą draugai atsivežė savo 6mėnesių lėlytę. Įėję į namus padavė ją man ir toji paleido gerklę. Mūsų katinas pribėgo prie lėlytės mamos ir davė su nagais per kojas, po to gavau ir aš, skaudžiai Atsistojo jis visas išsipūtęs ir urzgė (ne veltui mes jį katašuniu vadiname ). Teko jį į kitą kambarį uždaryt, tai tiek jame drąskė ir daužė duris, kad išleidom, su baime. O toliau tai jis lyg ir nieko elgėsi, vaikštinėjo, uostinėjo, bet vaikutį saugojom.
Tai vat bijau pagalvot, kas bus, kai savą turėsim. O juk mūsų katinas dabar kaip sūnus vienurtis

Mūsų katinas irgi mėlynasis. Vaikų labai nemėgsta, bet sūnaus niekada neskriaudė. Turbūt į saviškius kitaip reaguoja.

As ir turiu katineli Jis uz mano lialiuka jaunesnis tik 4 menesiais Kai tik atsivezia is ligonines tai nieko, tik paziurejo kreivai ir tuo viskas pasibaige Dabar jau kai maziukas judresnis, tai kaciukas tik prieina pauosto ir nieko nedaro, zino kad negalima
Bet jei pamato, jog lovyte ar lopsiukas yra laisvi tai iskart isitaiso ir miega laimingas
Visi irgi gazdino del alergiju, bet iki siol nieko nematyt
Vienu metu katinelis budavo kartu isitaiso ir maziukui gale koju guli na svarbu, kad nelenda Ir tiesa vaikucio barskuciai jam dar labai patikna

nuo devyniu dukrytes menesiu teko gyventi pas mama kuri laiko kate... patikekit, jei iki to laiko mylejau, auginau jas, tai dabar net pagalvot nenoriu....brrr
visu pirma, ta kate tiesiog piktybiskai persekiojo sukryte ir pirmai progai pasitaikius kabindavo akytes. visas veidukas nubraizytas buvo, nors rodes akiu nuo ju abieju nenuleidau.
maza to laikui begant mergaite susirgo astma. alergine. kraujo tyrimas parode, kad alergija dulkiu erkutems ir katems.
o kur sugadinti nauji odiniai drabuziai, batai, plaukai, kurie anksciau kazkaip toleruojami buvo. viskas buvo toleruojama kol ji paliete mano kudiki.
Toliau nepasakosiu, bet kate man kaip keismazodis, bent jau ta, kuri pas mama gyvena.
Atrodo, buvo tokia mylima, o dabar drasiai galiu sakyti, kad dziaugciausi jei jos nebebutu.

pritariu Manjanai as ir mano 2 broliai visa savo vaikyste, nuo gimimo buvom apsupti sunu o kaime ir kaciu, ir nei kokia alergija, nei sveikatos sutikimu del ju nera buve as taip pat galvoju, kad vaikas tam igyja imuniteta [ jei tas gyvunelis yra nuo pat mazens ] ir didziausias absurdas, kai zmones del vaiku atsisako tu kuriuos kazkada be galo mylejo tai yra nepateisinama, as vaiku neturiu, bet gyvunu pas mane pilni namai ir dar planuoju ne viena isigyti, ir nesukliudys ateityje nei kokios vaiku alergijos nei kas as be ju neisivaizduoju savo namu man mano suo yra tas pats kai vaikas, ir del vaiko jo niekados neatsisakyciau tokia jau mano kategoriska nuomone tokia ji ir liks

Na,aš tik labiausiai pergyvenu dėl plaukų.Kad koks apendikso uždegimas nebūtų.Nes mes čia juos desertui valgom Sugok nesaugojes,vistiek pūkai visur laksto,nes katė ilgaplaukė.O dėl kitko tai aš galvos nė nekvaršinau visai.Dar iš pradžių dėl alergijos,bet paskui nė del tos.Tik dėl tų plaukų.

tai gal reiktu kailiuka trumpai nukirpti? nes as butent tu ilgaplaukiu todel ir nelabai megstu, kad plauku ir maiste ir ant rubu pilna geriau jau sfinksiukas

Na aš nesakau, kad tokį mažosios elgesį toleruoju.Visada stengiuos pasakyti, kad taip negalima, tik kartais įdomu pažiūrėt kaip vaikas ir katinas savo santykius aiškinasi Pavyzdžiui mano dukra piešia, o katinas ateina ir atsigula ant jos knygelės.Ji iškart pas mane verkdama, tipo katis skriaudžia.Na sakau tu jį pastumk ir išsitrauksi tą knygelę.Ji bando pastumt, o tas nė krust, nenori tos knygelės atiduot, irgi su principais Dukrytė už galvos tempia jį nuo knygelės, o tas įsispiria ir visvien nenulipa.Na tada aš neiškenčiu pati jį nukeliu.Va tokiais atvejais ji jam kartais ir užvožia. Bet aš niekada neskatinu taip daryt

Vilius ir Markyzas

O kaži kiek kainuoja katės apkirpimas kačių kirpyklose?Domintų Kauno mieste.Bet gal lekiu temą užvesti,gal kas žinos.

Kol dar laukiausi, irgi labai bijojau kaip katė reaguos į vaiką. Ir ką, parsivežėm, apuostė ir daugiau nei artyn nelenda. Tik kai mažasis paleidžia dūdas, katė kartais jam ima antrinti tokiu bjauriu morčiniu balsu
O plaukų pas mus ir nuo trumpaplaukės sočiai..

Kaj buvau nescia-girdejau daug briedu N kartu, kad mesk kate laukt, kad blogai ir tt. Na baikit jumorus, jei vaikas alergiskas, tai aisku, bet seip... Kate man buvo didele pagalba. Butas didelis-virtuve toooli nuo miegamojo. Kai Mazas imadavo verkt, kate miaukdama atlekdavo i vituve ir kabindavo i kojas, kai as pvz plaudama indu negirdedavau. Jei vaikas sirgdavo-kate nesitraukdavo... Tai katytei atsitiko nelaime, bet dabar vel turime kita. Sitoji su vaiku duksta-Mazius irgi be jos negali, bet kadangi Afrodite jaunute-nenoriu, kad ibreztu ar pan-neleidziu kartu miegoti.

Va va.Ne vienas vaikas ,o du. O aš tai savo katytę apleidau.Nes prie jos labai daug priežiūros reikia.O kažkaip pavargstu,neprieinu aš prie jos Tai vargšė vaikšto visa traiškanota. Bet nieko,jauna dar ,pasitaisysiu

Pas mus siamo katinas, gyvena pats sau, ant rankų nebūna, skaudančių vietų negydo. Kai laukiausi bijojau kaip čia jis į mažylį reaguos. Kai grįžom iš gimdymo namų pirmas veiksmas ką padarėm, tai atnešėm katiną prie vaikiuko apsiuostinėt. Iš pradžių neleidom į tą kambarį, kur vaikas miega, o dabar, kai pamatėm kad jis nelenda prie jo, tai jam visi keliai atviri. Tik labai mėgsta ant mažiaus rūbelių atsigult, ir į lovytę vis taikosi įšokti, bet aš subaru ir neša kudašių.

Kai laukiausi , tai jau tiek nuomonių prisiklausiau: mesk lauk, atiduok kam nors, kad kartais norėdavosi .
Bet nieko dukrytei 10 mėn. ir geriausi draugai su katinu, ji net ropoti pradėjo nes labai norėjo prie katino pasedėti , o šiaip pirmą mėnesį pats katinas vengdavo eiti ten kur lelius, tik po to įsidrąsino, tai atėjas šalia įsitaiso

Turiu siamo kaciuka, labai jau mielas, kaip mazas vaikas - i rankas paimk, paglostyk, pakasyk... Miega salia. Na jau toks meilumas neispasakytas Tai irgi galvojau ka reikes daryti kai leliukas bus... Bet pasiskaiciusi kazkaip apsiraminau Tikrai nezadu atsisakyti kaciaus Tik irgi beda - nors trumpaplaukis, bet seriasi Vieni plaukai visur... ir sukuoju, ir valau, ir vistiek...
Zodziu , kai bus leliukas, bus kaciukas, jei blogai elgsis pastarasis - tada ir galvosim

Aš turiu dukrytę, jai greit 5 mėn. Planuoju įsigyt katinėlį, jaunas dar visai. Tai visi aršiai aiškina kad katinas ir kūdikis nesuderinami dalykai. Prisiskaičiau atveju, kai į šeima ateina vaikelis. O įdomu kaip katinas elgtųsi, jei jis patenka į naują šeimą, kur yra mažas vaikiukas. Beje katinas maišytas rusų mėlynasis (ne veislei čia, malonumui, tai ir nežinau tikslios veislės)

Sveikos,

Aš turiu mažą berniuką 1,5 metukų ir labai norėčiau katinuko. Tik bijau kaip reguos katinas naujuose namuose kur mažas vaikas ir kaip su tais plaukais?Ar labai trumpaplaukiai šeriasi?

Man atrodo, kad kačiukui visiškai vienodai į kokius namus papuls. Svarbiausia, kad mažas vaikas jo neužniurkytų ir neskriaustų.
Aišku, yra veislių, kurios nelabai mėgsta vaikus, tai irgi reiktų pasidomėti prieš įsigyjant augintinį.
O trumpaplaukiai šeriasi lygiai taip pat kaip ilgaplaukiai, tik plaukai trumpi po kambarius mėtosi Nesišeria tik plikučiai

labuks
man jau gimdymas "ne uz kalnu" ,o ir pas mus gyvena "ispuoseletas"katulis , sakyciau su charakteriu geroku na ,kaip sakoma tikras katinas,ka noriu ta darau ,is serijos ,tai irgi siek-tiek neramu butent del pirmojo kontakto su leliuku,nes katukas musu juodas pavyduolis,net kai tik su vyru susipazinom,jis nelabai ji prisileido, reikejo geru puses metu,kad jie taptu draugais ir,kad katinas ji pradetu toleruot...na bet dabar jie geriausi draugai,norisi tiket,kad ir vaika jis pripazins, be dideliu "pavydo scenu"...bet jau dabar katinas jaucia,apie artejanti ivyki ir man tiesiog jo gaila,nes jis yra akivaizdziai sunerimes,eina priue lauko duru ir miaukia, na zodziu,akivaizdziai jaucia,kad greit gims leliukas...Tai norejau paklaust kas susidurete,ka darete butent tom pirmom savitem,kad apsaugoti leliuka nuo katino...As veterinarijoj raminamuju,anti stresiniu vaistuku katuliui nupirkau, nezinau,gal duot pavartot jam ju,kaipgims lelius