...persmelkė užuolaidas,baldus, mano plaukus,tavo alsavimą...kvepia smilkalai
tavo plaukai,mano plaukai,tavo praeitis,mano ateitis.dabartis,kurios nėra
daiktai savaime užsiliepsnoja,vos man pažvelgus... svyla ir raitosi,sudega ir išnyksta
netinkami žodžiai,pamirštos akimirkos,stiklainyje laikomos ašaros.
suvirpa ir ištirpsta aistros sukūriuose pabėgę drugeliai...tik rudos akys.deginančios ir kartu prikeliančios.Naujam gyvenimui.
tavo akyse
žiūri,įtraukia, tarsi taifūno širdis.Sudek arba lik.


...ir liepsnoju.ir virpu.lieku...prakaito lašu ant tavo lūpos.sudrėkusiais delnais nuo tavo akių.ir plaka širdis.beprotiškai greitai.
iki tylos per sekundę
ir šoka susipynusios rankos.beprotišką šokį.
susilydo į vieną.ląstelių salsa
ir pamirštu kaip kvėpuoti.užtrokšti neleisi...sustingę sekundės išauga į naktį
tik laikrodis bėga
ir ieškau (pametus) odos centimetrų
po vieną klajoja paklydę pirštai.nuauksintais tyrais...
ir groja nežinomą dainą tavo blakstienos.
prižadina šimtmečius miegojusią širdį


ir stūkso bežadžiai daiktai nuščiuvę-sukrėsti aklo pažinimo





...ir nebyli žuvėdra ,palikusi kūną, praneša rytą...

...kas rytą pabundu nuo minties.kad šiandien viskas bus kitaip.kad pabusiu,o daiktai nebesislapstys...kad pabusiu,o kūnas nebesiilgės tavęs.kad vienintelė stiklinė akis iš po pagalvės nežvelgs į mane priekaištingai...ir neverks.Be perstojo...
kur vėl nugrūdau savo guminius?
perche
...
skuba popieriniai laiveliai.išgabena mano norus.į tamsą.kur plūduriuoja galybė kitų, tokių nelaimingųjų...
pariečiu basas kojas po savimi.tuščia.mintis
seniai pardaviau.už rudų akių blizgesį.perche...
ieškau užmaršties elixyro.tuščia.užmaršties lentynos tuščios.nebeliko.tik oras ,apsunkęs nuo tavo kvapo.atidaryčiau langus.bet bijau vienaakio balandžio už jų.priekaištauji...
perche
odos poros išverkia tave.kad nebeliktų.užgesini šviesą.
ugnies nepajėgi
tamsoj.lieku.atnašauju.žinojimą.
perche
Šiandien kankina ilgesys...Gal,kad suvalgiau pasenusį sūrelį.Jaučiu kažkokį neaiškų maudulį papilvėje.Vaikštau su tuo sunkumu po kambarius.Iš kampo į kampą.Net nežinau,kas padėtų.Jei būčiau Vilniuje-paskambinčiau eiliniam savo draugužiui.Kad atvažiuotų su dideliu buteliu vyno.Ir dideliu noru dulkintis.(O kam jis daugiau atvažiuotų?)Kad išpurtytų mano kvailas mintis,mano ilgesį,Tave...Kvaila kviesti arbatos,kvaila kalbėtis apie nieką,kai abu puikiai žinom,ko mes čia susirinkom(kodėl aš paskambinau).Abu sutaupytume laiko.Tad nereiktų jam keltis 6 ryte ir važiuoti namo.Nes aš mėgstu miegoti viena.Nuoga.Atsiklojusi.Tarsi demonstruočiau Dievui jo paties kūrinį...
Bet aš-čia.Tad esu priversta vaikščioti su vis didėjančiu augliu kažkur šalia mano gimdos.Skamba telefonas...Melodijos negirdžiu,nes mane erzina bet koks svetimas garsas mano namuose.Tik neaiškų vibravimą.Ir kažkodėl žinau,kad tai- tu...Virpančiom rankom atsiliepiu(gumulas gerklėj toks didelis,kad ,atrodo,tuoj uždusiu...Bėgčiau išsivemti,bet tada negalėčiau kalbėti.Logiška).
-Pronto...
-Pronti?Bene...Come stai?
Daugiau nieko nebeatsimenu.Gimda sprogo į tūkstančius mikronų.Tavo balso vibracijos perbėgo visu mano kūnu ir išėjo lauk per trečią akį...Kalbėjau pusiau itališkai,pusiau angliškai ir trečdaliu lietuviškai.O gal tylėjau.Kalbėjai tu.O gal išviso kalbėjo tyla.
-I'll come to Vilnius this weekend,-sakau atsainiai(o gal tik man taip atrodo).
-Bene.I'll try to organize our meeting.-Tu sakai per daug atsainiai( gal tik man taip atrodo?)
-So,see you?-(ir mes lėtai mylėsimės.Iki beprotybės.Pirmą kart po mūsų pažinties.Pirmą kart po mano gimimo.Kiti būdavo netikri.Pasiruošimai šiam ritualui.)
-I'll call you,-sakai ir dingsti.Iš ryšio zonos.Iš mano šiandieninio gyvenimo.
Italas.Šios vasaros aistra.Šios vasaros nuodėmė.Šios vasaros gyvenimas.Įsimylėjau beprotiškai.Tik taip,kaip aš viena moku.
Tos rudos akys..Žvilgsnis,veriantis kiaurai,vos vos juntamas šypsnio atspindys -jose susikaupęs visas pasaulio lengvabūdiškumas...Tave jos užburia,vilioja pasinerti i nuodėmingą deginančios aistros sūkurį...Kas bus po to? Nežinai,tik supranti,kad dabar turi sudegti,išsisklaidyti kaip dūmas.Jei sugebėsi,vėliau kaip feniksas pakilsi iš pelenų,kad prisikeltum naujam gyvenimui,naujai aistrai. Nėra praeities,ateities-tik ši akimirka...ir rudos akys.Visi stereotipai kažkur seniai pradingo(kaip ir tavo principai,įsitikinimai,moralės nuostatos).Liko tik jos-išsiplėtusios iki tavo visatos dydžio.Tu tirpsti,pradingsti jose,išsiskaidai molekulėmis.Tomorrow never comes...
-Graži daina,-pasakei priėjęs.Išdygai netikėtai man už nugaros.Net krūptelėjau,nes mano kūnas pirmas tave atpažino.Iš praeito gyvenimo.
-Sciocchezza,-atsakiau.Net nežinau kodėl.Gal,kad tavo pasitikėjinas savimi mane labai trikdė?
-O,tu parli italiano?-nusišypsojai tu.-Čia mano draugo daina.
-Todėl ir nepatinka.-(mintyse planavau mūsų vestuves ir naują namą Italijos pietuose.)
Laukiau,kol tu nueisi.Nes žinojau,kad aš liksiu.Tu pasilikai.Aš išėjau.Kad išgyvenčiau.
...hai perso la tua occasione di conoscermi meglio...
Nusiperku vyno butelį.Geriu.Viena. Kartais norėčiau visas emocijas užgniaužti,išplėšti ir išmesti.Kaip nereikalingą,kaip atgyveną,liekaną iš archainių laikų.Pamiršti viską ,kas buvo ir tikėtis,kad ateity to nebebus.Nežinau,ko prarasčiau daugiau-džiaugsmo minučių ar nusivylimo akimirkų.Bet išsivalyčiau,išsišluočiau savo vidaus kerteles nuo šiukšlių.Panaudočiau cinizmo domestos,kad tikrai neliktų nei vienos minties,nei vieno užsislėpusio prisiminimo.Preciziškai švaru.
Ir tuščia...
...kodėl vakarykštė krištolo kurpaitė šiandien tapo per maža? Įsijungiu kompiuterį.Pradedu chiat'inti.Kažkoks libanietis ima suokti,kokia aš nežemiškai graži.Jo svajonių mergina.Imu tyčiotis iš vargšelio.Ciniškai ,žodis po žodžio smugdau jo ego,sumindau į purvą jo "aš"ir atsijungiu. Nors vieną gerą darbą šiandien atlikau.Vienu savim pasitikinčiu žmogum pasaulyje mažiau.Mums keliems per ankšta...
Einu išsivirti kavos.Surūkyti paskutinę cigaretę.Keistas jausmas klaidžioti naktį po kambarius. Kai vienintelis tavo langas spindi iš toli.Kai tu geri kavą,o kiti keliasi;tu valaisi makiažą,o kiti dažosi;tu sėdi tyloj,o kiti mylisi...
...
-Apie ką ši daina?
-Apie blyškiaveidę mergaitę iš Rytų Europos.Mėlynom akim.Liūdnom mėlynom akim...
-O kodėl ji liūdna?
-Nes ilgisi...
-Išversk...
Ir dainuodavai tyliai.Beveik niūniuodavai.Glostydavai mano galvą(mėgdavau ją priglausti prie tavo pilvo.Net nežinau kodėl.Gal,kad bamba-pasaulio centras?O aš mėgstu būti centre.Įvykių,jausmų,išsiskyrimų...),pasilenkęs šnabždėdavai į ausį.Paslaptį.Apie mergaitę ,kuri ilgisi.Fone skambėdavo originalas.Itališkai.Kartais kvepėdavo smilkalais.(O kodėl ne Parmezano sūriu?)Prieš tai apkamšydavai.Anklodę užtraukdavai iki kaklo.Kad nesušalčiau.Nors pats drebėdavai.Net pižamą nusipirkai.Nors taip miegodavai nuogas...
Matau tave...Susigūžusį,pamėlusį..."i hate winter",sakydavai sustyrusiomis lūpomis(nors buvo ruduo).Ir gaivinau...savo akimis.Ir dalinausi savo šiluma.Lūpomis vėl įkvėpiau gyvybę...
...
Galvojau apie vienatvę.
Lašančią iš neužsukto čiaupo,žvelgiančią iš vakarykštės šiukšlių dėžės.Iš stingulio pažadintų tik dar vienas puodelis kavos.Bet neturiu jėgų ištiesti ranką ir paspausti virdulio mygtuką.Tad einu miegoti.(Prieš tai dėl viso pikto užsukusi čiaupą.Kad neprilašėtų.)
Jau gulėdama lovoje,užuodžiu tave.
Kažkas vėl pusryčiams nepagailėjo sūrio...
...Sciocchezza..
......o kažkada svajojau apie itališkas vestuves:su gausia juodbruvų vyrų palyda,su anyta,nuolat šaukiančia "mama mia,su fantastišku vynu asotėliuose,su tikromis Celentano ir Cotugnio dainomis,su,su...
niekada nenumaniau,ką svarstai tu,bet tvirtai žinojau,ko noriu aš...dabar lyg pro rūką iškyla paskutinis mūsų susitikimas...turbūt jau tada abu žinojom(nujautėm?),kad verta įsidėmėti viens kito bruožus,nes kitos progos gali ir nebebūti...ir tylėjom,kad geriau užuostume viens kito kvapą...Stovėjau sovietmečiu kvepiančioje stotyje nusiverkusį rytą ir laukiau...ne tavęs(meluoju pati sau),o autobuso...Šviesmečiais skiriančio mano gyvenimą nuo taviškio...paskambinai ir maldavai neišvykti,kol nenurinksi voratinklių nuo akių ir nepriversi sprukti inkščiančius debesis...(Juk tu is rojaus,kur nuolat šviečia saulė.Arba beveik nuolat...)Ir laukiau...Autobusai įvažiuodavo ir išvažiuodavo ,o aš vis laukiau...Ir keikiau save už savo snarglėjimąsi.Ir sužvarbusiomis rankomis bandžiau neatšaldyti meilės tau....Ir atbėgai...Kaip filmuose:atlapota krūtine,išsidraikiusiais plaukais,jausmų ir minčių trupiniais,byrančiais iš kišenių...ir apkabinai.ir įspaudei mano profilį į savo širdį...Tylos minutė ir talonėlis autobusui...Kieta autobuso sėdynė ir nugara,atsukta langui...tau.Kad neišlipčiau...
1 diena
serenity
24 valandos be tavęs...
Diena,kaip tūkstančiai kitų prieš tai.
Gal tik mintis.Atsitiktinė.Tarsi užklydusi netyčia...Sutrikdo rimtį...
bet aš neleisiu užsimiršti.Sau.Nereikia prabangos.
prisiminti mus...


Dar gyvenu tavo prisilietimais...

3 diena
discovery Šiandien iš naujo atradau tavo kvapą...Atidarius spintą, pajutau tavo kvepalų dvelksmą.Kvepėjo mano šalis.Net nežinau kaip,kada,kodėl jis prisigėrė tavo kvapo...
(gal tada,kai prisiglaudei atsisveikindamas?)
Tiesiog dabar turiu dalį tavęs.Uždarytą savo atsiminimų spintoj...
n-toji diena
resignation
Kazkaip nurimau.Vadinas-taip ir turi buti.Turiu svarbesniu darbu,nei myleti tave.Gal pagaliau ismoksiu myleti save,gal pagaliau atrasiu laiko sau...
Ar prisimeni,kaip kvailiodavom?Mini diskoteka namuose.Muzika,šviesos,šokis.Radijo stotis,kuri transliuodavo tik man.Tiesiai iš lovos.Mini restoranas su itališkais saldainiais,itališka kava ir itališkais bučiniais.Tiesiai į lovą.Ar morkų sultimis.Iš kažkurios gatvės.Kai be proto užsimanydavau oranžinės spalvos.Kad ir vidury nakties.Tu gaudavai viską.Dėl manęs.Bet ne mane.Kokia ironija.
dar tūkstančiai dienų po to...
Skambučiai(tokie padriki,kad netikiu,jog jie buvo),kvietimai kavai ir ilgos dūsavimų minutės...
jau užmiršau tave.Iki nelaukto skambučio.tarsi iš kito pasaulio.
Mėgavausi puikiomis strutienos salotomis kinų restorane.Su savo naujuoju tuštumos užpildytoju.Pokalbiai apie kasdienius rūpesčius,matytą gražią suknelę,mano grožį...Tokį (ne)svarbų pokalbį nutraukia telefono vibracija.(Taip skaudžiai nuvibravo į pilvo apačią.)Toks iki skausmo gerai žinomas numeris.Net sudvejojau ar verta dabar atsiliepti.Bet neatsiliepimas tik pasėtų įtarimo sėklą.Be to,išbalęs veidas ir drebančios rankos taip pat pasitikėjimo nekelia.Akimirksniu susitvardžiau ir tarsi niekur nieko pasisveikinau itališkai.Kaip visada.Iš įpročio.Kurį praradau taip seniai...Vėl ne(svarbus) pokalbis.
Vilniuje...Taip,išgirdai teisingai.Pietauju.Kur?Nenoriu,kad žinotum.Nevažiuok.Todėl.Žinoma,kad ne viena.Su kuo?Sakau,nevažiuok.Koks tau skirtumas su kuo?Gerai,norėjai žinoti.(Žvilgsnis į kitapus stalo sėdintį.Nejauki tyla byloja pati už save.Nekenčiu rinktis.)Su savo būsimu vyru.Alio.Alio?Aš galvojau,kad dingo ryšys.Kodėl netiki?Manai,kad negaliu kažko mylėti?Juk galiu...Neįtikėtina?Bet tiesa...Ačiū.Tau taip pat sėkmės...Kaip keista sakyti tai Tau.Kai niekada negirdėjai mano lūpose skambančio žodžio iš M raidės.
Tegul galvoja,kad man tai buvo nereikšmingas nuotykis.Just for fun,kaip sakydavau.O jis žiūredavo.Ir akys blizgėdavo.Gal nuo lempos?Ir stipriai apkabindavo.Taip stipriai,kad pritrūkdavo oro.Bet tylėdavau.Tegul...


Be proto skanios salotos,ištariau nei tai lėkštei,nei tai priešais sėdinčiam...Skeveldra iš tos populiarios melodramos,bet ne iš mano gyvenimo...Balsas...Ir įkyrus pyptelėjimas...Išjungiau.telefoną.Savo atmintį...O kam?

ech kaip sudetinga mano proteliui, bet gražu
Apelsincike, skaiciau tavo temoje, jog rasai knyga (ar nori rasyt), neabejoju, jog knyga bus puiki
Sekmes tau

Jau ipusejau... Aciu...Tik nezinau ar isdrisiu ja pateikti zmoniu teismui-per daug saves idejau...

As suzaveta...apsalus...vienu ikvepimu viska perskaiciau ir net nekvepavau.

Nuostabu Esi tikra šaunuolė,ir tikrai sudėjai visą širdį

Labai labai geras "Aistros kvapas"

nežinau kokį čia apibūdinimą parinkus patiko stilius, patiko nimtys patiko frazės na tikrai iš širdies plaukė nes taip skaitosi na nors gal aš ir klystu gal kiekvienas žodis gerai apgalvotas ir jų seka bet bent jau taip skaitosi ir tiesiok rodos plaukia viskas iš širdies kaip ir turi būti

Sėkmės rašant ir tikrai nepalik to tik sau na nors gal ir per sunku taip save atiduoti

Labai įtaigiai parašyta, taip ir matau priešais akis autorę




super žodžiai...

Tu nereali

Net i savo kompa persikopijavau, kad nedingtu

TIK NEABEJOK DEL KNYGOS, TU TURI RASYTI.

Aciu visoms.Tai-tik zodziai.O jausmai?Visos juos turim,visos juos isgyvenam...Kazkada..

Skaičiau neatsitraukus...super...Labai lauksiu Tavo knygos

Be žodžių
Nu ir kalbos dovaną turi, neina atsitraukt, prarijau viską vienu ypu

Labai gražu ir jausminga. Pažadino ilgesį. Norėtųsi paskaityti daugiau- lauksim knygos

As irgi knygos lauksiu, SUPER

Na, iš manęs dar vienas pagyrimas... tikrai. Ta pažintis turėjo tikrai taip giliai įsismelkt į tave, kad partrūktum visais šitais žodžiais ir nuotaikom. Man kažkaip labai artima pasidarė, gal dėl to, kad ir praėjus pusei metų vis dar sulaukiu sms iš Italijos ar skambučio:) Nors nieko neišgyvenau, tiesiog kažkam patikau ir tiek... O tau sėkmės, jei tikrai nuspręsi išleisti savo knygą...

nu jo tu esi gimusi rasyti

Nerealu..rašyk..ir nepasilik jos sau,nes skaitydamos mes ten randam ir save, tik nemokam to pasakyti žodžiais..o tu moki..

Tu - šaunuolė

Isdrisk - tai svarbu kitiems . Manau, kad skaitydami tavo knyga zmones galvos ne apie tave - galvos apie save . Turi talenta, tai ir neuzdaryk jo - leisk juo geretis ir kitiems . Sekmes tau

Aciu.Tik ji truputi kitokia,nei jus isivaizduojat...Ciniskesne,atviresne,apelsiniska...

Jei čia istorija - gražu, super aprašyta...jei čia GYVENIMIŠKA istorija - liūdna...liūdna dėl to, kad dauguma mūsų lietuvaičių leidžiasi užburiamos tų juodųjų akių viliokių...mergaitės, juk jie - pietiečiai - yra gimę vilioti...žinau, nes mano draugė irgi išgyveno tokią jaudinančiai liūdną dramą...deja, ji liūdna buvo tik jai, o jam...tai tik dar vienas ĮDOMUS gyvenimo tarpsnis...

Juratikai,taip,tai gyvenimiska.Ir neliudna.Bent man dabar..tiesiog grazus atsiminimas...Ir nebuvau suviliota.Nes nuolat sukausi tarp ju:zinau visas frazes,zinau mirktelejimus,kas buna pries tai ir kas buna po to..Todel manes ju apzavai neveike.Iki tol...Zinai,kad kartais nereikia nieko-tik kibirksties.ir sudegi.Va taip.Lyg visa gyvenima tik taip ir troskai...Iki pelenu sudegti...Skirtumas tas,kad jis mane mergino ilgai..Apie 1.5...(kaip pietieciui-daug)Lauke griztancios.Ir isejusioji buvau as.Kai jis pirma karta pasake,jog nori likti LT.Vien del to,kad rado moteri,salia kurios noretu atsibusti kasryt.Kai pirma karta nuskambejo kazkas panasaus i "myliu"...(buvom sutare niekada sito nesakyti vienas kitam.Nes tikiu,kad tai galima istarti tik karta gyvenime.Kai 1001% esi del to tikras)Isvaziavau ir neatsisukau...Nes mano ateitis svarbesne uz ateiti su juo...Bet cia jau tema "sielos kertelei "...

Apelsincike, neįsižeisk, bet pietiečiais aš nepasitikiu...taip jie puikūs romantikai, moka prie moters prieiti, moka rodyti jai dėmesį...na daug daug ką jie moka ...bet tai oi kaip LAIKINA...nors gal ir būna išimčių, gal be reikalo aš čia tik norėjau pasakyt, kad jų žodžių tikrumu galima tikėti na gal tik kokia 10 procentų

neturiu daugiau zodziu.tiesiog

Kalbi taip,kaip kalbejau as..Iki jo... Tik kvatodavau is ju komplimentu,priesaiku ir burtu knygos...Sleifas ju pazadu vilkdavos is paskos...O as numodavau ranka ir toliau gyvendavau.Savo gyvenima.Tik lengvas flirtas,kuriam vadovauji tu.O su juo viskas pasikeite...Nebuvo pazadu,nebuvo komplimentu(nes po pirmo pagrasinau uzdaryti duris.is kitos puses),nebuvo nieko.Net pazintis prasidejo atvirksciai.ne taip,kaip iprasta.As ji apsaukiau,po to issityciojau,o jis supyko.Ir pykomes visa vakara...(kaip dabar prisimenu:abu issidraike,skeryciojames,muzika groja be proto garsiai,zandai dega,akys liepsnoja ir abu svaidomes zaibais.Kokie sdar komplimentai? ) Bet po to vistiek pasiule sudaryti paliaubas prie pusryciu stalo.Gamino jis.Man ir mano draugu porelei.(jus ka?paryciais pusryciauti pas nepazistama?ir dar itala? Vienai?drasi,bet ne naivi )paprase telefono.nedaviau.Pasakiau,kad pati paskambinsiu,jei noresiu.Neskambinau.is principo.Susirado mane neitiketinais budais.Pusryciu ir pietu skaicius padaznejo. O po to viskas savaime...Turiu priezasciu juo tiketi..Zinau,kad mylejo...Zinau,kad iskaudinau...Toki islepinta moteru demesio...(nuolat kartodavo,kad nesupranta pats saves,nes as-ne tokia,su kokiomis jis iprates buti.Kad as-bjauresne net uz karsciausia(temperamento prasme)itale...Ir vistiek buvo.Nes buvau kitokiaet..Kam cia prisimint..Tiesiog noriu pasakyti,kad tautybe nenulemia zmogaus charakterio.bent jau ne 100%.Pacios lietuves juos islepino.Cia jau musu kalte.Bet pizonu/chamu/mergisiu ir tt yra visose nacijose.Patikek manim...

O man susidaro įspūdis, kad šį kartą pasinaudojo JI juo. Tad kuo geresnė už tuos pačius juodaakius?



Na, parašyta tikrai neprastai, bet nesupratau visos šitos istorijos esmės. Nemylėjai, nenorėjai, tik noras pasirodyti kitokia, nugalėti, pavergti, pasinaudoti. Kodėl atstumiamas žmogus? Vien todėl, kad panoro ateities. Kad pamilo. O paskui kitame skyrelyje (regis, sielos kertelėje) autorė skundžiasi tuštuma, nors viską turi. Vadinasi, neteisinga istorijos pabaiga, arba net nuo pat pradžių padaryta klaida.

Man labai patinka tavo rasymo stilius
Tikiuosi greitai nusipirkti tavo knyga knygyne

Sekmes

Siaip,nenoreciau gilintis,nes cia-ne kertele sielai...O ir atviraut(kad visi galetu knistis tavo ekskrementu kruvoje)ne(be)noriu...Yra kaip yra.Ir ka cia suprast?Perzvelk savo praeiti ir 100% garantuok,kad visada buvai teisi.Nieko neiskaudinai,nieko nepalikai,nenuvylei...Ir kur matyti pasinaudojimas.?Vat cia man neaisku?Kazkaip perleidi viska per savo supratimo prizme(ka mes visi nuolat darome.Ir tai nera blogai),bet pateiki klaidingas isvadas...Nebuvo nei noro,nei samoningo uzkariavimo proceso.Nei noro buti kitokiai.Nesuprantu-tu ekstrasense?Gali kiaurai permatyti zmones,ju iprocius,ydas ir kita?Nes kitaip-tavo pastebejimas ne vietoj.As ir buvau kitokia.Tiek isoriskai(neatitinkanti ji supusiu modeliu etalonu),tiek vidumi.Gavosi,kaip gavosi...Jis turi savo darbus,savo atsakomybe,o as-savuosius.Negaliu sedeti ir ziureti i jo akis.Kazkaip reikia savo ateiti kurtis.O ji tada buvo atskirai..
p.s.ir negrazu bei ne vietoj sukergti dvi temas...Ten yra ten,o cia yra cia...(jei noreciau-cia imesciau nuoroda i savo tema)Jauciuoi kaip per raganu medziokle.Turbut jusu vidiniai pasikandziojimai plecia teritorija...Ne tas zmogus ir ne ta tema...
p.p.s.o istorijos esme paprasta-zvilktelek i temos virsu. koks pavadinimas?APie ka tema?Va ir parasiau..O jau visa kita-saviveikla...

Kad noras pasipuikuoti, kokia esi išskirtinė ir kokia nuostabi, matosi, tai akivaizdu. Senovės romėnai sakė; Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi kaltas.
Tiesiog nelabai gražu girtis suvedžiojimu ir palikimu. Nors, aišku, kaip kas romantiką supranta. Bet tu teisi, čia ne sielos kertelė. Bet būtent ta kita tema ir rėmiausi. Kurioje rėkiama, kad sieloj tuštuma.
O kad jau tonas nemandagus tamstos, tai faktas. Tiesa akis bado, ar kaip. Toks aršus noras pasidrabstyti purvais.
Daugiau nebediskutuosiu šioje temoje, ne tam ji skirta. Pyksti turbūt labiausiai dėl to, kad tarp pagyrų gausos truputėlį deguto šiukštelėjau.

kurioj vietoj?Jei galima-kalbek citatomis,o ne savo isvedziojimais.

Jei nesiseka kas gyvenime-issiliek ant tu,kurie nuskriaude... Nelabai supratau tavo tikslo/noro/poreikio ar dar velniai zino ko?Priimu nuomone,kokia ji bebutu,tik nemanau,kad zmones turi teise istraukti keleta minciu is temos,kurioje norima pasiguosti(dabar jau abejoju,kodel ji pavadinta "sielos kertele",jei kiekvienas gali uzeiti,pritrypti purvinais batais ir dar isnesioti tai,kas liko po visa foruma.Tik siaip.Kad patenkintu savo nepilnavertiskumo kompleksa)
Hm..Ir kur mano nemandagu tona izvelgei? Tai,kad padariau pastaba,kad cia ne vieta kitus mano pasisakymus eskaluoti?Jei taip-sutempkim visus postus is skelbimu/tv/mados temu ir aptarinekim. As neiko pries.Nes savo zodziu neissizadu.Kaip ir poelgiu.Tik tada atidaryk nauja tema.(nors speju,kad tada temu butu n,nes tavo pomegi pilti pamazgas pastebejau )

dar karta prasau-remkis citatomis.Jei santykiai isyra(del vienokiu ar kitokiu priezasciu)-vadinasi suvedziojai?keistas poziuris.Sakyciau siauras ir primityvus.Laiminga tu,jei susiradai drauga/vyra jau mokyklos suole.Ir dabar apsivedet.ir gyvensit kartu iki abu mirsit. Turiu tave nustebinti,kad zmones susipazista ir issiskiria.ir nematau cia nieko blogo.Bent jau aplinkiniams.

Taip.As atejau pas tave i namus(nes sita tema kaip ir mano sukurta),ispyliau kibira s...,pasakiau,kad esi tokia ir anokia,nes kazkada,pries n metu padarei ta ir ana.tada istraukiu kazkokia nesamone is konteksto(kuri visai nesusijusi su sita tema)ir isdidziai drebteliu i akis.Taip.Dabar musiuos i krutine ir barstysiu galva pelenais.Neisijausk i Dievo vaidmeni. Neteisk ir nebusi teisiamas...Ir aciu tau,kad cia nebediskustuosi,nes savo nuomones isreiskimas nuo tiesiog noro pasiputoti skiriasi.Pirmu atveju ju a velkom,antru-eikit i savo rozynus,serbentynus ar dar ka...

Busta, ko lendi prie autoriaus? Ji parase puikia istorija, aiskinkis su ja temose, kur ji nusisneka (jei nusisneka), o cia leisk skaityti ir dziaugtis puikia istorija. Beje, tavo istorija irgi labai grazi, tai kad negadinkim viena kitai nuotaikos.

...Taip gražu, kad net verkti norisi....
Apelsinčike, mieloji, visiškai nekreipk dėmesio į tuos kai kurių forumiečių išvedžiojimus (necituosiu jų). Tiesiog yra žmonių, kuriems NEDUOTA TO SUVOKTI. Juk iš esmės, tai visai nesvarbu kas ką šiuo atveju mylėjo- nemylėjo, paliko-nepaliko...
SVARBI TIK TA AKIMIRKA...jos žavesys. Palaiminti tie, kas ją išgyveno.
"aštuoniolikos metų žavesį kūrė šimtmečiai ...<...>...Ir jeigu jums į rankas pateko visas tas trumpalaikis grožis, kol dar tebesate šioje žemėje - ar jūs atsisakysite jo?.."(T.Dreizeris)

Aciu...

uz ka?

labai idomus ir turiningas ne tik pasakojimas bet ir tolesnis autores zodziu bagazas... NET noreciau pasimokyti, buti tokiai savimi uztikrintai ir PALIKTI SENI PIRMIAU nei mane palieka:))
Tarp kitko, man italai nepatinka, o kiek sutikau ju tai visi labai labai ryskiom melynom akim:)

Mane vezha tavo rashymas graudzhiai faina
noriu suzhinoti VISA istorija

Noriu knygos! Visos istorijos... Rasymo stilius nuostabus, jausmai perteikti taip, kad nori nenori "filmas" kuriasi mintyse. Nuostabu...

aciu uz zavu pasakojima ...
uzsukau, perskaiciau dar karta.pats intro daug ka primine man is mano istorijos...tik ji tesiasi ir laimingai..

gyvenime tubut tokiu istoriju ne viena......................
giliai uzkabinanti istorija

Labai faina

nuostabu

Visa istorija?O kam? Ji velniskai neidomi ir banali...nenuspejamai nuspejama.Ir vis dar drugeliu sparnais kutenanti papilve...Nutolo viskas:italai,lietuviai,betauciai,belyciai...Dingo,isejo(isejau),uzsimirso,nutolo...Tik jausmas tas pats.Ir toks nesenas pakvietimas kavai...O kam?
p.s.aciu visoms.

super , labai patiko

man esmė - rašymo stilius, o koks skirtumas koks istorijos tęsinys

Seniai buvau taip įsijautusi į kūrinį. Viską jaučiau, mačiau ir liečiau... Ir iš tiesų užuodžiau aistrą. Ačiū už galimybę atitrūkti nuo kasdienybės ir pasijusti tarsi aistringame sapne

super super super istorija!!!
ekmes autorei!

Apelsincikas is realybes sou, ar tu mama kad cia lendi?ar daugiau nera kur skelbti savo pasakojimu?

grazu ir skaityti
Papildyta:
o draugei nereiktu buti tokiai piktai cia daugybe dar nesanciu mamu