Planavome jau šeštą mėnesį ir vėl suvėlavus mano dienoms, nenorėjau skubėti pirktis testo. Be to, maudimas pilve ir tas jausmas, kad tuoj tuoj prasidės nepaliko manęs ramybėj. Vyras neketino laukti. Nuvažė mane į vaistinę ir jau po kelių minučių rankoj laikiau dar vieną nėštumo testą.
Naktį miegojau blogai. Sapnavau tris sapnus ir visus kaip darausi testą... Vienas atsakymas buvo neigiamas, kituose dviejuose sulaukiau taip trokštamo atsakymo. Pabudau 6val. ryte ir nebegalėjau užmigti. Nutipenau į vonią, išsitraukiau testuką ir... Nereikėjo nė 5min, kad testas nušvistų tomis taip ilgai lauktomis II juostelėmis. Jos švietė taip ryškiai... Nieko nebuvo nuostabesnio už jas, nieko. Nemokėjau nuslėpti to džiaugsmo ir tos laimės veide, nors taip norėjau nustebinti savo antrąją pusę. Jis viską suprato. Visą rytą pragulėjome lovoje abu rankomis glostydami tada dar plokščią mano pilvą.
Pamenu, kažkada buvau vyrui sakius, jog jam gimtadieniui norėčiau jam padovanoti vaikiuką. Žinią apie mus paplankiusius gandrus sužinojome likus 4 dienoms iki vyro gimtadienio...

Visa tai papasakojau ir puseserei, su kuria gurkšnojome šampaną. Buvau 39 savaitę nėščia ir degiau noru kuo greičiau išvysti savo angelėlį. Liaudiški pataraimai kaip paskatinti gimdymą.. Juokinga. Bet... Juk viltis- kvailių motina, o aš taip nekantravau išvysti ir paimti į glėbį savo kleckiuką. Ketvirtadienį su pusesere taip papokštavome, ji dar pajuokavo, kad praneščiau, kai mane „supakuos“. Pridūrė, kad tikėtis neverta. Juk gėrėme šampaną 40 jos nėštumo savaitę ir jis nepadėjo.

Penktadienį manęs laukė vizitas apžiūrai pas gydytoją, su kuria dariausi dėl gimdymo. Juokaudama paprašiau vyro, kad ir sukrautą „lagaminą“ bagažinėn įmestų, bent jau pavaidinsiu, kad važiuoju gimdyt. Pakeliui prie mūsų prisijungė mano mama ir visa mūsų trijulė nukeliavo į Kauno II ligoninę.

Paskambinome gydytojai. Ši kaip tik buvo baigusi priiminėti gimdymą. Cezaris – atėjusi paaiškino. Šmestelėjo mintis- gal ir man taip bus.

Einame su gydytoja į kabinetą ir aš jai pasakoju, kad sekmadienį man išėjo glevių kamštis, kad pirmadienį poliklinikoj buvau pasitikrinti, kad žadėjo, jog pagimdysiu per 3 dienas, jau bėgo 5 para, o mano kleckiukas šiltai tūnojo pilvely. Gydytoja liepia lipti į tą nelemtą kėdę ir apžiūri. Tada siunčia tonų rašyti. Klausausi tuksinčios mažylio širdelės, juokaujame su mama ir vyru, kad dar ilgai man teks klausytis „Ar dar negimdai?“.

-Namo tavęs neišleisim, - sako gydytoja. Va tai tau. Vėl teks pabūti stacionare. Nieko, aš čia viską žinau. Juk svečiavausi antrą nėštumo mėnesį.
- Keliaujam į gimdyklą, - nutraukia mano mąstymus gydytoja.
Nesupratau?
Gimdyklą?
Aš ką, gimdau?
O kur sąrėmiai?

Kalelis atsivėręs 4cm, išsilyginęs, gimdymo veikla prasidėjus.

Palaukit, o kur sąrėmiai?

Keliaujame į priėmimą. Visi netekę žado, pasimetę. Mama papriekaištauja, kodėl nesakiau apie sąėmius. Kokie sąrėmiai? Niekas nevyksta! Seselė pildo žurnalą, klausinėja įvairios informacijos. Iš to susijaudinimo, net nebepamenu, kiek man yra pilnų metų. Gaunu ligoninės naktinius bei chalatą ir nurodymus keliaut į 5 gimdyklą. O, mano rožinė gimdykla. Ten ir norėjau gimdyt. Dar juokavau, kad reikia iš Yvos Zvonkės jos rūžavus apdarus pasiskolint, kad derinčiausi prie aplinkos. Ėt, nespėjau.
Viskas. Gimdyklos. Akušerė liepia persirengti vyrui, o mama siunčiama namo. Mums pažadama, kad anksčiau ryto nepagimdysiu, todėl visi gali ramiai laukti.
Suspėju parašyti puseserei SMS „Mane supakavo“.

22.00val. įžengiame į rožinę gimdyklą. Dušas. Tik prasidės sąrėmiai, iškart ten pulsiu.
22.30val. man vis dar matuoja tonus.
Atėjusi gydytoja praneša, kad nuleis vandenis. Išprašome vyą iš gimdyklos. Staiga prisiminęs, kad šeštadienį jam į darbą puola skambinti ir aiškinti, ka darbe jo nelauktų. Visi jį sveikina.
23.00val. rašau draugei SMS ir prašau pasakyti, kas nedalyvaus „Dangaus“ šeštadienio finale. Papriekaištauju vyrui, kad nepaėmė televizoriaus ir aš nematysiu „Dangaus“. Akušerė liepia baigt juokus ir surimtėt. Juk gimdysim paryčiui. Gerai, gimdysim. O kur sąrėmiai?
Nelauktas siurprizas – gydytoja nori skatinti. Mano atsakas –noriu epidūro! Vyras vėl išgrūdamas lauk pro duris ir man duria į nugarą... Bakst ir viskas. Raizgo laidukus.. Klijuoja.. Kažką daro... Ilgai trunkantis procesas. Nerimauju, kaip paskui nusiplėšiu tuos pleistrus. Skaudės.
Po 15min. Užsimanau pas nykštukus. Oooo.... sąrėmiai... Patupiu ant sosto... Šnipštas. Mane guldo į lovą, epidūras veikia, kojos tirpsta, noriu miego. Anesteziologas sako, kad galiu nusnaust – vis tiek gimdysim paryčiui.
Išėjus anesteziologui, kuždu akušerei, kad epidūras - įdomus dalykas ir juokiuosi. Kodėl? Nes kojos nutirpusios, subinė dega, o jau ant didelio taip noriu... Keista akušerės veido išraiška verčia mane sunerimti. Vienas žvilgsnis ir nuosprendis...

-Lipam ant stalo, tu tuoj gimdysi!!

Palaukit!!

Aš čia tik atėjau!!

Juk žadėjo, kad gimdysiu ryte!!

2 metrai iki gimdymo stalo baisiai ilgi.
Kojos neklauso.
Žinau, kas yra sąrėmiai.

-Įkvėpk oro, nekvėpuok ir sumk iš vis jėgų štai čia, - aiškina gydytoja. Taip ir darau. Po kelių bandymų nusprendžiu, kad tai ne man. Iš tiesų sunku, nesigauna. Stengiuosi. Šnipštas. Ašaros. Susinervuoju. Burna džiūsta.

Kodėl gimdykloje padaugėjo personalo? Ir kam visa ta aparatūra?

- Nagi, pasistenk. Nedaug liko, - liepia gydytoja. – Pajunti sąrėmį ir stumk.
Tai kad nejaučiu tų sąrėmių – bijau prisipažinti.Tai kad man sunku, nebegaliu… Ir pykstu pati ant savęs.

Stumiu…Akušerė sako, kad jai įtarimas, jog aš stumiu be sąrėmio. Įdomiausia, kad man gavosi geriua nei su sąrėmiu….

-Aš jau matau galvytę, - į ausį sako vyras.
-Tai nežiūrėk ten, - piktai atkertu. O juk susitarėm, kad bus prie mano galvos ir niekur nesižvalgys. Och, tie vyrai !!

Ne, tikrai. Sunku gimdyti. Man ir vieno užteks…

Ir staiga girdžiu kažką panašaus į kliurkšt… Palengvėja… Girdžiu tą širdžiai mielą garsą… Vyras pabučiuoja, sveikina. Paklausiu gydytojos, ar viskas gerai, girdžiu teigiamą atsakymą. Džiaugiuosi, kad viskas pasibaigė. Akušerė klausia, ar dar gimdysiu. Taip, kone šaukiu. Dar tris kartus laisvai galiu.

Nemoku papasakoti tų jausmų, nemoku papasakoti, kas dėjosi tą sekundę, tą minutę manyje… Nėra tokių žodžių… Tai išgyvenimas, kuriam pasauly lygių nėra…. Mamos juk žino.

Ir tik dabar prisimenu, kad nepaklausiau, kas gimė. Juk berniukas, tiesa?

Berniukas.

Man ant krūtinės padeda mažą, įdomios spalvos, verkiantį ir kažkuo besiskundžiantį patį gražiausią ir nuostabiausią sutvėrimą pasaulyje. Mano sūnus.

- Labas, Gailiau, aš - tavo mamytė, - švelniai ištariu ir pabučiuoju tą murziną kaktytę.

02.20val. o mūsų sūnus jau su mumis. Kodėl man visi žadėjo, kad gimdysiu paryčiui?

Aš su tokiu džiaugsmu ir susijaudinimu žiūriu į savo mažylį. Dabar aš jį galiu paliesti, apkabinti, pabučiuoti… Koks jis nuostabus ir koks tobulas…

Staiga gimdykloje nebelieka žmonių, viskas nutyla. Gydytoja prieina ir sveikina.

-Maniau nepagimdysit anksčiau nei 6val. ryte. O jūs taip greit susisukot. Matyt, labai norėjot, kad anksčiau gimtų. Paliekame jus vienus, kad susipažintumėt…, - ir durys užsidaro. Mes liekam vieni su savo stebuklėliu.

…. Rašau puseserei žinutę “2005 10 22 02.20val. Gimė Gailius”… Tokią pačią žinutę išsiunčiu dar visai krūvai adresatų… Skambinu tėvams… Noriu šaukti visam pasauliui, kad aš turiu sūnų… Tik nereikia garsiai šaukti: vyras užmigo po sunkaus triūso. Ir sūnelis miega šalia manęs…

Aš esu mama…

Nemiegu visą naktį.
Negaliu atsižiūrėti į savo angelėlį.
Nesu pavargus, nesu išsekus – priešingai, esu pilna jėgų.
Nors kalnus nuversčiau.

Mano noras išsipildė – nereikėjo ilgiau laukti, sūnelis atėjo 4 dienom anksčiau nei buvo planuota. Ir taip skubėjo pas mus, kad visas mūsų vargas gimdykloje tetruko 4valandas... Nors koks ten vargas.. Džiaugsmas.

Viskas vyko taip greitai. Net nespėjau išsigąsti, tinkamai nepasiruošiau. Dabar atrodo, kad tada viskas vyko kaip pagreitintame filme. Aš net nespėjau suprasti, ką tai reiškia "aš tuoj gimdysiu"...

Ach, kaip gražu .
Tavo gimdymas man net į maniškį kažkuo panašus . Viskas vyko greitai, sklandžiai....
Man irgi be ryto nežadėjo susitikimo su kleckiuku, o jis skubėjo į šį pasaulį ir per daug nekankindamas mamytės ir ilgai nedelsdamas atėjo

Čia tikrai kaip filme , graži istorija su laiminga pabaiga. Smagu, kad dar bent jau tris kartus gimdysi

grazi gimdymo istorija
mano brolis gimes ta pacia diena

ačiū už tokius gražius žodžius

Isila, labai graziai aprasei
ir pasijuokiau, ir asara ispaudziau.
saunuole mamyte

labai gražiai aprašei savo stebuklėlio gimimą

pati ašarėlę berašydama išspaudžiau




ačiū ačiū

Isila, tikrai gražus ir šiltas tavo pasakojimas Susigraudinau ir prisiminiau savąjį gimdymą, kuris buvo kažkiek panašus

tikrai graži istorija , perskaičiusi, dabar jau svajoju ir apie antrą leliuką

Saunuole Isila,labai grazi ir greita istorija,kazkuom panasi i manaja.Lauksim dar vieno kudikelio.........

ačiū už šiltus atsiliepimus

o antrojo mano leliuko teks keletą metelių palūkėti

Isila- saunuole
net asara sirdy nubego..... o kai pasizuri i mieganti savo angeleli- tai ir suvisam suminksteji

Ech, Isila, visgi gavai tą ružavą gimdyklą Kitam gimdymui Zvonkės apdarus pasiruošk iš anksto

Nuostabiai aprašytas mažiuko gimimas
Labai labai sveikinu

gavau gavau, kur jau negausiu. Kaip ponia savo išsvajotoj rūžavoj gimdykloj gimdžiau

Jau kitam kartui iš anksto susiruošiu jau dabar imsiu ieškoti to rūžavo permatomo chalatėlio su plunksnom, kur tada mačiau

na, istorija tikrai Džiugu, kad viskas taip liuks

Paliksiu ir aš komentarą - laaaabai gražu, šilta, faina
Ech... visoms tokio gimdymo
P.S.: sveikinu su laimėjimu

Tikrai grazi istorija.
Nors pati turiu suneli, bet vis tiek asara nuriedejo. Buciau paskaicius kol dar nebuvau mama - tikrai paskesciau asaru upalyje
Aukit sveiki, stiprus ir laimingi!

Labai grazi gimdymo istorija, ir sypsojaus ir asara nubraukiau Aukit diduciai ir sveikuciai

apninka baltas pavydas-noreciau as antraji taip lengvai pagimdyt sveikinu

sako, antras greičiau nei pirmas gal čia nusiteikimas buvo kaltas? vis negalėjau patikėt, kad JAU

Smagi istorija, as irgi noreciau tokio
Dar norejau papasakoti apie epidura. Pazystamai buvo. Suleido nuskausminimus(epidura) pradejo gimdyti. Ji galvoja: sake neskaudes, neskaudes O viska jauciu ir dar kaip skauda. Pagimde, viskas gerai. Isveze i palata, reikia atsikelti prie vaiko nepajegia, koju nejaucia. Tik po gimdimo suveike epidura

Isila, kaip graziai parasei ir tikrai -tooks lengvas gimdymas..netiketai viskas

irgi egrai, man per patį stūmimą veikė - nejaučiau sarėmių

nugi judu tikri šaunuoliai
labai šilta ir graži istorija

mudu su sūneliu irgi greit susisukom, per 3 val.

tai, matyt, irgi labo norėjot susimatyti o gal berniukai greičiau sukasi?

O aš taip bijau artėjančio gimdymo, taip bijau.... Bet dabar galvosiu kaip lengva buvo tau, tai gal ir man mažiau skaudės

nereik bijot. Manau, svarbiausia nusiteikimas. Aš visad galvojau, kad lengvai, neskausmingai ir pakankamaigreitai susisuksiu. panašiai ir buvo.

Neeeaa, kas del mano berniuko sukimosi, tai nepasakyciau, kad greitai Jau saukiau, kad nebegimdysiu o dar atejus kazkokia boba (sesele kazkokia) pradejo aiskinti, kad as uzsiemiau didziausia palata ir niekaip nepagimdau, o kitoje palatoje jau trys moterys pagimde, tai galvojau, kad ja

ot boba koks jos reikalas? nu ir kas kad kitos trrys jau susisuko.. surado matai reikalą aiškint

Ir as apie tai Bet vis slampinedavo pirmyn atgal, gerai uzknisus buvo ir svarbiausia nelabai supratau, kas ji tokia

tai reikėjo ir išsiųst ją lauk, pasakius, kad būtent ji gimdyt ir trukdo, susikaupt neleidžia, jos bloga aura, jūsų biolaukai nesutampa ir išvis

Kokia nuostabi istorija,net asarele dziaugsmo istrysko.Jus saunuoliukai

Labai grazu Nors mano leliukai jau paauge bet vistiek prisimenu viska kaip kas buvo,kai skaitau tokias nuostabias istorijas Taip ir susigraudinu

nedasilo isvyti, norejosi pabuti kulturinga gaila, kad ten taves nebuvo greitai, butum tvarka padarius

taigi kitą kartą pasikviesk

Neeee, kito karto nebus nors,sako nesakyk op nepersokias griovio Na jeigu, butu neticiukas, tai iskarto pakviesiu

kaip as baltai pavydziu istorijos herojei
Man paciai gimdymas jau turi buti - tiesa veluoja jau 4 d.
Tai as irgi taip noriu taip graziai, greitai ir gana lengvai pagimdyti, ex

jei labai nori, tai norai pildosi. Svarbiausiai, taip nusitiekti

Labai buvo keista kad as ir nejauciau jokio saremio skatinimo metu ir buvau be epiduro. Keista kai aparatura fiksuoja saremius o pati nieko nejauti, tik sirtumas, kad as pati vis tiek nepagimdziau
labai buvo smagu apskaityti tavo istorija, kazkokia sentimentali pasidariau, vos neapsizliumbiau

būtent stūmiau ir be sąrėmių, net akušerė komentarą mestelėjo po visko

Mano daktare ir labai stebejos kaip as nieko nejauciu, o mes su vyru tik sedejom ir bajerius skaldem, tol kol dakrarai pasidave
Keista kad taip gali buti

Sveikunu, tikrai faina istorija . Man uz poros savaiteliu irgi gimdyti, tai dabar ieskau optimistisku istoriju, nes kazkokia baime slypi giliai galvoje ir net neketina is ten dingt

Labai graži istorija!! Šaunuoliai!! Aukit didučiai, būkit sveikučiai

o tikrai, kur buvo tie saremia?
sekmes jums, taip graziai viskas aprasyta aukit dideli ir grazus

sąrėmius, matyt, kažkur pametėm


ačiū visoms už linkėjimus

Labai graži istorija Sveikinimai mamytei

Belieka tik pavydėt tokio gražaus ir greito gimdymo