Sveiki,
gal tokia tema ir yra, bet neradau kazkaip...Susiduriau su problemele....Mano mama labai relininga, vaiksto i baznycia, vaizduoja labai tikincia ir dievobaiminga. Man nuo mazens irgi buvo skiepijami tie dalykai. Skiepai suveike - igijau imuniteta
Taigi dabar mano mama bando mano vaikams aiskinti apie dievuli kuris yra danguje ir viska mato, bando mokinti melstis ir pan. Zinau kad tai nera patys blogiausi dalykai, kuriu vaikas gali buti mokomas, taciau esu kategoriskai pries ir nenoriu kad su mano vaikais butu apie tai snekama. Kaip graziai paaiskinti mamai kad ji to nedarytu.....Vaikai mano, as noriu juos aukleti taip kaip as noriu. Panasia kategoriska nuomone turiu apie gejus ir nevesciau vaiko i darzeli, kuriame butu sekamos pasakos apie princa ir princa.
Manau religija ne vienintele tema, kuria gali nesutapti tevu ir aplinkiniu nuomones. Kaip sprendziat? Kaip pasakot, leidziat suprasti ir pan kitiems, kad nenorit kad jusu vaikui butu pasakojami tam tikri dalykai? Pasidalinkit patirtim. Aciu !

tu esi mama ir tu sprendi,kas tinkama vaikam,o kas ne,kai gyvenome su tėvais dėl vaikų auklėjimo negalejome išvengti barnių,nes tėvai labai kišosi,man tai buvo sunkus laikas,nes barniai nepadeda nei šeimai nei vaikam,mano mamai atrodė,kad vaikas nepakankamai pamaitintas,netinkamai migdomas,o dėl tokių svarbių dalykas-kaip tikėjimas-čia tik manau tavo reikalas,man tai irgi ne patiktu.visos problemos liovėsi,kaip nusipirkom savo butą.

Bet, žiūrėkit, kaip norit, ar iš kurios norit pusės, jūsų mama nieko blogo vaikų nemokina. Nu, kas čia tokio, jei močiutė, pamokys anūkėlį, kaip persižegnot ar Tėve mūsų sukalbėt Jei anūkėliui nepatiks, tai jis irgi įgys imunitetą, taip, kaip jūs kažkada įgyjot O, ką jūs žinot, gal kaip tik bus atvirkščiai, anūkėliai, užaugus padėkos močiutei

o tame ir blogumas, jei pati esat netikinti, tai ims maciute-diedukas-teta ir t.t. islamo, budizmo, ateizmo, pagonybes mokint religija, jei zmogus esi nuosirdziai netikintis neatrodo nekaltas ir priimtinas dalykas

Su kuo vaikas praleidžia daugiausia laiko - su tėvais ar su močiute? jei su tėvais, vadinasi, tėvai vaiką auklėja. Ir ne tik žodžiais, auklėja asmeniniu pavyzdžiu. Jei pati apie dvasinius (t.y. religiją, tikėjimą, Dievą) nekalbėsite, jei atvirai tos temos namuose negvildensite, nesilankysite su vaikais bažnyčioje, senelių auklėjimas liks šalia... Be to, būtų gerai atvirai ta tema pakalbėti su savo mama.

nu ir nuoširdžiai netikinčiam kas yra tas tikėjimas-kad jis neatrodo jau toks nekaltas-vaje vaje-močiutė išmokins 10 D įsakymų-tai tikrai nėra gerai,ane
o jei močiutė nepapasakos tai vaikas su religija jokio sąlyčio ir neturės?jis vistiek kada nors pradės klausinėti apie tai.

man tikejimas, religija ir baznycia yra du atskiri dalykai. Manau kad esu gerokai labiau tikinti negu mano mama, bet cia jau gilus filosofinis klausimas.
Vat butent kad man baznycia nera nekaltas dalykas. Pirma - del pedofilu. Jokiu budu neleisciau savo vaiko i "klapciukus" (na tie kur patarnauja kunigams per misias) Antra - na isiklausykit i tradicines misiu frazes - pvz - "viespatie, NESU VERTAS kad ateitum i mano sirdi (...)" arba "esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas " ir tt ir pan. Zmogus turi jaustis menkas, nusidejes, nevertas ir tt. Nesamones kazkokios. Man tai nepriimtina.
Arba kad ir mano mama - dabar rodo vaikams paveiksla Jezaus ir aiskina kad yra danguj dievulis, kuris viska mato ir zino ar vaikuciai geri ar ne ir blablabla. Na ir koks jausmas vaikui? Mane nuolat kazkas stebi ! Juk jums nesinoretu nuolat jus stebincios vaizdo kameros namie? netgi jeigu nieko blogo nedarai, vistiek kazkaip nemalonu ar ne?
Va del situ ir del daugelio kitu dalyku manau kad nenoreciau diegti savo vaikams baznytiniu tiesu.
Papildyta:

tai guodzia...tiesiog reik surasti graziu zodziu kaip mamai pasakyti kodel as nenoriu kad vaikai eitu i baznycia.
is kitos puses - teisingai pasake pries tai pasnekove - jei vaikams nepatiks - igys imuniteta....
Na bet vistiek kazkaip as manau turinti teise PATI spresti ko mokyti ir ko nemokyti savo vaikus....
cia kaip ir su gejais - tikrai vaikas gyvenime susidurs su jais, kalbom apie tai ir tt, bet ar tirkai reikia mokinti nuo triju metu kad gyventi princui ir princu yra labai fain?

Vytaute69, nepaisant to ką tu rašai, kuo tu įsitikinus, kas tau juokinga ir nepriimtina, patikėk būna gyvenime tokių situacijų, kai net pats nustembi, kai visai kitaip pradeda atrodyti tas tikėjimas, kai lūpos pačios pradeda šnibždėti maldą, nors tau atrodo, kad tu ją seniai jau esi pamiršusi, kai mintyse vien žodžiai ,,Dieve padėk'', nors tu manei jog juo netiki, bet kažkodėl į jį kreipiesi, kai tu norėtum kad tavo vaiką saugotų Dievo siųstas angelėlis, ir labai nori kad vaikas manytų jog jį mato Dievas, tam kad nekiltų ranka blogam darbui...

visko gali buti, kai ir rasiau - nesu netikinti, tiesiog katalikiska baznycia man visiskai nepriimtina.

Tai kokia tu esi? Apsispręsk, nes tai ką rašiai, tikrai negaliu pasakyti, kad tu tikinti.

O tai kas tau priimtina?

o ka duos jei ismoks kaip eilerasti? zmogus ir taip turi nevogti, neskriausti, nezudyti, nesistumdyti ir t.t. zmogu ne ko nedaryt, o kokiam but reik mokyt, kaip kita suprast
ateis laikas ir tures, maniskiai kolkas jokio salycio ir informacijos apie religija neturi, yra ir taip kur ka mokyt tokius mazus aisku, aplinkoj bus tikinciu-netikinciu ir visa savaip interpretuojanciu, bet tam ir tevai, kurie bent vaikystej turi turet teise vaika jiems atrodancia geriausia linkme vest
as nieko pries, jei maniskiai domesis kodel ju mociute eina i baznycia (nors musus giminej baznycia nustumta i pab.), nieko pries jei jie patys nores nueit ar maldaknyge pavaryt, bet taip bus kai jie nores, o ne kai mociute nuspres, jog reikia

o jų mokintis atmintinai ir nereikia bet kažkiek informacijos vaikui tikrai nepakenktų,nu nebent čia kažkoks kraštutinis atvejis,geriausiai būtų pakalbėti su mama,kad labai nesiplėtotų ta tema,jei vaikas paklaus-tada atsakyti

Papildyta:
a beje ar praleidau,o kiek vaikui metų?

del to kas priimtina ir nepriimtina ir del apsisprendimo....gal bus aiskiau jei panagrinesim kita pavyzdi - gejai - man jei gyvent netrukdo, turejau grupioka geju, nieko blogo tame nematau ir pan. Bet as ne uz ka nenoreciau kad mano vaikui darzelyje butu pasakojamos pasakos apie tai kaip princas gyveno su princu.
Tai kaip cia dabar iseina - patinka man tie gejai ar as ju nekenciu?
o yra tiesiog taip - gejai yra musu gyvenimo dalis, bet manau kad triju metu vaikui pradejus sekti pasaka apie vyro gyvenima su vyru, jam jau formuojasi nuostata kad tai faina ir kad taip reikia ir pan. (kas nezinot - yra darzeliu kiuriuose tokios pasakos sekamos vaikams) mano isitikinimu, tai ko vaikai mokomi vaikysteje, nuseda giliai i pasamone ir veliau smarkiai itakoja elgesi.
Kataliku baznycios mokyme man nepriimtinas tas visas nusizeminimas ir saves menkinimas o taip pat pedofilai kuriu ten gausu. Todel ir nenoriu kad vaikams net mintis kiltu eiti ten.
Beje, as taip pat priestarauciau jeigu mano mama sektu vaikams pasaka apie melynbarzdi (ar kaip jis ten, na ten kur mergina pasieme, liepe neit i kambari, o ji nuejo ir pamate pilna zmoniu nuzudytu).
Ar as tikiu kad pasaulis yra harmoningas ir kad viskas ka mes darom, sakom mastom turi itaka? Taip. Ar as tikiu, kad viskas gyvenime vyksta pagal tai kaip tu elgiesi, kaip nori, kaip mastai? Taip. Ar as tikiu, kad visi isbandymai mums duodami tam kad kazko ismokti, patobuleti? Taip. Ar as tikiu kad viskas bus gerai kas benutiktu? Taip. Dabar laukiuosi treciojo vaikelio, vyras neranda darbo jau virs metu, kabo didziule paskola, as viena dirbu, tuoj reiks eit i dekreta, tada pajamos gerokai sumazes, bus labai sunku issiversti. Ar as tikiu kad mes ismaitinsim ir isauginsim ta treciaji vaikeli ir visks bus gerai? TAIP.
Ar as tikiu, kad kai labai labai blogai - sukalbejus teve musu kazkas pasikeis - NE. Ar as tikiu kad kai labai labai blogai, karstai meldziantis savais zodziais, labai labai tikint kad viskas issispres, kad viska istversim - viskas galu gale bus gerai - TAIP.
Tai dabar jus man ir atsakykit ar tikinti as ar ne. As manau kad esu gerokai labiau tikinti nei mano mama ir dauguma tu kurie vaiksto i baznycia. Man tiesiog visiskai nepriimtinas tas isorinis tikejimas, standartines, nieko nereiskiancios maldos, ejimas i baznycia vien del pliuso ir tt. Pvz mamo mama viena kai vaziavom pro baznycia pasake - noreciau nueit, nes sekmadienis buvo. Tai sakau galiu tave paleisti, paskui atvaziuosiu paimt. Tai ji nejo nes - jos amziaus moteriai nedera eiti i baznycia su kelnem !!!!! Zinai sakau mama, mano giliu isitikinimu, dievuliui giliai nusispjaut su kelnem tu ar su sijonu i ta baznycia eisi. Tai vat toks tas ir tikejimas....bukas. TOkio as nesuprantu.
Papildyta:

2 m 4 men.

Aš manau,kad ne.
Tu labai daug ką maišai, suplaki viską į vieną košę.

Wytaute, skaitant toks jausmas, kad jūs baisiai kažkuom susirūpinusi, susinervavusi (gal dėl galimų jūsų aprašytų problemų), ir tas jūsų mamos tikėjimas, yra tik kabliukas, kad prie kažko prisikabinti, ir pačiai išlieti kažkokias nuoskaudas Juk netampo, jūsų mama to vaiko po bažnyčias, neverčia su pedofilais kunigais bendrauti? Įtariu, ir dar ilgai netampys, nes toks mažas vaikas bažnyčioje neišsėdės ramiai, o močiutei bus negerai.

Jūs savo vaiko neapsaugosit, nei 2 su pusės metų, nei dešimties, nei šešiolikos, nei nuo baisių pasakų, nei nuo Dievulių, nei nuo gėjų Jūs, geriau imkit vaiko ranką, ir parodykit jam, kad pasaulyje būna visaip, kad jums atrodo TAIP yra geriau. Bet, jeigu jūs pykčiais bandysite jiems kažką uždrausti, tai žinote kaip būna: "Uždraustas vaisius daug saldesnis"

Ir pabaigai: jūs kalbate apie savo mamą ir apie tai, kuom ji tiki. Nuo, ko jai geriau, ramiau, mieliau gyventi. Jūs negerbiate jos tikėjimo ir pasirinkimo, jūs negerbiat jos gyvenimo. Nepamirškit, kad jūsų vaikai dedasi į galvą, kaip jūs elgiatės su savo mama. Užaugę, jie lygiai taip pat elgsis su jumis, tad nenustebkit, jei vieną dieną iš jų išgirsit, kad jūsų nuomonė ar tikėjimas yra bukas




O, tai, gal galit pasakyti, kodėl UK visi taip veržiasi į katalikiškąsias mokyklas? Ar, tik ne todėl, kad jos laikomos geresnėmis nei kitos

pasakyti kad va mamos tikėjimas yra bukas,tikrai negalėčiau,vien dėl to kad tai yra JAI svarbu ir ji tuo TIKI,teisingai Limcamca parašė kad "tad nenustebkit, jei vieną dieną iš jų išgirsit, kad jūsų nuomonė ar tikėjimas yra bukas "

Šiaip šiek tiek iš asmeninės patirties
Augau kaip Lenino anūkė: sovietinėje mokykloje buvo prievarta peršama ideologija. Tėvai nevedė (ir patys savam miestely nėjo) į bažnyčią, tačiau vasaros ir sekmadieniai pas močiutę, Pirmoji Komunija, Kūčios ir Kalėdos, poteriai, šventųjų gyvenimai ir visos tos biblinės istorijos nebuvo beprasmės pasakėlės. Šiandien aš esu dėkinga močiutei, kad ji, tylioji rezistentė, nepaliko anūkų dvasinio gyvenimo tuštumoje. Ir klasikinį meną, literatūrą suvokti lengviau, kai šį tą žinai

zinai, mano mama meldziasi, labai tiki, eina i baznycia kas sekmadieni, o kai suzinojo kad laukiuosi netyciuko, atviru tekstu pasiule pasidaryti aborta. Tai kur cia tas tikejimas? Vat tai mane ir erzino visada, kad dievo isakymai dievo isakymais, bet realiame gyvenime ji elgesi priesingai...man tas dviveidiskumas laaabai kliuvoir kliuna vis dar....nemanau kad verta cia gilintis i tai ka ir kodel jauciu savo mamai. Pasakysiu tik tiek - jauciu tikrai ne per geriausius jausmus ir patikekit tam yra priezasciu. Kadangi daugiausia ka galiu padaryti tai gerbti ja ir elgtis padoriai ir palaikyti normalius, tegu ir nelabai artimus santykius, todel noreciau kazkaip graziai jai pasakyt kad nenoriu kad ji mokytu mano vaikus religijos....

o prie ko čia tas tikėjimas tada?jūsų mama tokia dviveidiška,o ne tikėjimas juk abortai draudžiamo ar ne?

Čia tame ir bėda, kad ne prie ko čia močiutės tikėjimas. Jei, ji mokytų anūkus skaityti, autorei vėlgi neįtiktų, nes čia jos: mamos-dukros santykių problema. O, ne močiutės tikėjimo ir anūkų.

galiu savo istoriją papasakot. aš esu tikinti, vaikštau į bažnyčia ir vaikučius veduosi. močiutės dėka. kažkada buvo tarybiniai laikai ir tikėjimas buvo beveik nelegalu. tai močiutė ir maldelių išmokė, ir rožančiukų ir kryžiukų padovanodavo, ir Bibliją paskaitydavo, ir į bažnyčią patyliukais nusivesdavo -- man buvo įdomu. o tėvai tuo neužsiėmė. bet... ta pati močiutė kartais pažerdavo tokių bajerių -- nevalgysi sriubos -- Dievulis nubaus, neruoši pamokėlių -- po mirties pragare sudegsi.
dėl to temos autorę suprantu. jei motinėlė dukrytei savo auklėjimu sugebėjo įvaryt alergiją tikėjimui, tai normalu, kad savo vaikams jinai to nelinki.

aciu

vėl gi prie ko čia tas tikėjimas tada?esmė yra žmoguje ir kaip jis tą tikėjimą pateikia.vieni gąsina dievuliu,kiti baubais ar dar kažkuo)))

As tokia tikybos mokytoja pradineje turejau. Ji mums sakydavo, kad, kas neina i baznycia - eis i pragara, kas nera krikstytas - eis i pragara ir t.t. Mano tevai niekada neina i baznycia ir nera tikintys, tai kiekviena vakara uzsidariusi vonioje verkdavau ir melsdavau Dievo, kad tik nesiustu mano tevu i pragara Ir tuo metu buvau isitikinusi, kad net tie kudikiai, kurie mirsta tik gime, eina i pragara, nes nera krikstyti Tai va, koks mano iskreiptas poziuris i religija buvo, del to ir galiu suprasti temos autore. Nieko blogo vaikams papasakoti apie Dievuli, bet kai prasideda visos istorijos apie pragarus ir t.t., nieko gero. Vaikai viska per daug tiesiogiai supranta. Taip pat ir del maldu mokymo - gal ir nieko baisaus, kad vaikas ismoks "Teve musu", bet ar suvoks zodziu prasme?

nezinau ir nesidomiu kas, uz kiek ir kokiais pazymiais baigia vat jus zinot, kad verzias, tai turbut ir turit nuomone kodel

o senelius daznai tenka ne tik religijos klausimais priziuret, gerai jog musoji mociute nesupratinga tik religijos nebuvimu mano seimoj, bet teko ir MB isikist, kad butu baigtos kalbos apie mano vaiku krikstus, zegnojimus ir pan.-lai ta laika skiria idomesniai ir man priimtinesniai veiklai, uztat vaikai nuo mociutes nebeatlimpa

Manau, kad vaikui seneliai - tikrai ne didžiausias blogis. Gatvė, kartais draugai, kurie nebūtinai mums patiks, atneš didesnių probleminių klausimų.
Su seneliais galite diskutuoti dėl vaiko auklėjimo, galite vaikų jiems nepalikti, patys būti su jais, atsakinėti nuo ryto iki vakari į atžalų klausimus ir formuoti požiūrį į visus dalykus (religinius taip pat)... Bet kiek ilgai prie šono vaiką laikysit?

Aš niekaip nesuprantu kodėl tu būtinai sieji tikėjimą, SAVO tikėjimą, su mama. Kodėl tu norėdama būti tikinti ar netikinti, būtinai žiūri kaip elgiasi ji. Na ji tiki taip kaip nori, gal klysta. Kas tau neleidžia tikėti kitaip-dvasingai? Kodėl tu su ja lygiuojiesi? Aš daug girdėjau apie pedofiliją kunigų tarpe, bet lygiai taip pat žinau daug kunigų kurie yra nuostabūs žmonės, kartu su savo tikėjimu jie darbo daug gerų darbų (kun. Doveika, kun. Šulcas ir kiti paprasti mažų parapijų kunigai, vienuolės), tai dabar man reikėtų kažką lyginti, va šitas blogai daro, tai ne netikėsiu. Juk yra puikių mokytojų, ir prastokų, tai mes nesakome, kad mokslas blogai, nesimokinsiu, mes pasirenkam tokį mokytoją kuris yra geras ir mokomės.

tai čia kaip suprantu antrą vaiką mokina tikėjimo ar pirmą?
o pasakyti,tai jamat ir sakot-mama aš nenoriu kad vaikui tokio amžiaus pasakotum tą ir aną,mes patys padėsim pagrindus ir tt,labai neįsiplečiant i jos buką tikėjimą ir pedofilus,kurių ten pilna ,atai jin liks įsižeidus

labai sunku seneliams kazka paaiskint.

A, nu tai jums pasiseke, kad senelius pagaliau isauklejot, kad jie zaistu su vaikais, tai, kas JUMS idomu



Nu tai va butent.
Man, tas leidimas/neleidimas seneliams kazka daryti su anuku, biski toks isteriskas mamos rekimas: "cia mano ir tik mano vaikas" Biski pamokys ko, - tuoj isterija. Biski paciai patars, - tuoj vel isterija. Eis bobute gatve kokia, - pasakys koki zodi apie vaika, - tuoj isterija.

abu. Dvyniai jie
Papildyta:
gerai, paprastai paziurim - yra du darzeliai, vienam seka pasakas apie princa ir princese, kitame apie princa ir princa. Rinktumetes i kuri vaika vest ar visiskai nesvarbu jums ?

taip, man labai svarbu, kad zaistu su vaikais kas man priimtina, kad nebutu ijungtas TV kaip fonas, kad nebutu paauklejamas prigrasinant, kad baubukai nakti ateis, man nereikia, kad vaikas kazko bijotu, kazka laikytus auksciau nei zmogus cia ne tik zaidimas palieciamas, o pats gyvenimo budas, bent musu mociute nera ribota moteris, nesuprasit gal, jog gali ir idomiu zaidimu, grazios tarmes mokint, ir be zaidimu yra gyvenimiskos veiklos su jais
nejaugi taip isterikuojat? pas mus graziai sutarta buvo, bet to sutarimas pasiektas nei vienam neisterikuojant kartais seneliai ne tai, kad rusu laiku gamybos, o ir su savo navarotais, kurie nepageidautini vaiko auklejime, nes mane ir mano seseris tebepurto, pastarosios net labai apribojusios ne tik vaiku, bet ir savo bendravima su tevais
o temos autore ir nori graziai ir nesipykstant ispspresti klausima kuris jai aktualus

aha,du geriau nei vienas pas jus

nemaišykit jūs tų gėjų su tikėjimu.teisingai pateikta religija dar niekam nieko blogo nepadarė.pas mane vaikas domisi,kiek galiu atsakau,jei jau pačiai tamsus miškas-sakau pas močiutę paklausk. kitas reikalas jei pas jus problemos su pačia mama, jei jin grūda vaikui pastoviai į galvą tokias mintis-kaip valgyt košę atai D nubaus ir tt(kaip kai kurios čia rašė),tai jau reikėtų pasikalbėti su mama.

tiesiog yra mociuciu, kurioms jei nepasakysi ko rimtesne veido israiska nueis ir pakrikstys vaika be tevu pamaciusios girta apsvies koks dvokiantis bjaurus slykstyne ana ten sliauzioja ir t.t. reikia suprast ir tas seimas, kurios nuosirdziai netikincios, tai labai nemiela klausyt kai vaikas to mokomas ir nesvarbu, kad mazas, nes' lenk medi kol jaunas', o mes nenorim ta linkme lenkiamo

Tigis, tuo klausimu mąstau taip.
Jei jau seneliai (Jūsų ar vyro tėvai) - totalus blogis, samdykit aukles (ot tai gėris jos ). Kad nebūtų TV kaip fono, kad nekalbėtų apie Dievulį ar baubukus, kad dar kažko nepasakytų Už kokią algą? O jūs senatvėje irgi norėsite instrukcijų paklodės, kaip ir ką sakyti anūkams, ko nesakyti, nerodyti?.. Manau, norėsite šilto bendravimo su atžalomis. Ir jei tas bendravimas išties šiltas, tai nei tas TV svarbus bebūna, nei tie baubukai šalia visos žaidimų - monstrų ar filmų - monstrų pramonės baisūs bebūna.
Tiesiog daugiau supratingumo ir pagarbos tereikėtų.

is seneliu to paties noretusi supratimo o mums mociute ne aukle

Esmę pasakėte - auklėjate vaiką Jūs. O seneliai tik leidžia laiką su anūku. Ir jie turi teisę savo laiką leisti taip, kaip nori.
Jei negalima pakeisti problemos, reikia keisti požiūrį į problemą (gal nėra čia viskas taip dramatiška, juk gyvenime yra baisesnių dalykų, nuo kurių reikia tikrai saugoti vaikus; baubukai - niekis, smulkmena )

mums taip pat
mociute yra mociute ir as niekad nesakiau kad ji yra blogis. Viskas ten gerai, tik reik pakoreguot truputeli. O del savo vaiku, manau kad taip, kai as busiu mociute, stengsiuosi prisitaikyti ir nepirsti savo nuomones, todel noresiu kad man pasakytu ka darau ne visai taip (jau busiu gal sena ir ne viska adekvaciai suvokainti )
As ta nematau nieko blogo pasakyti mociutei kad savo baimes pvz pasilaikytu sau ir nesakytu koks baisus vabalas ar kaip varle gali ikasti ar pvz kaip tu nebijai to diedlio slieko ir pan. Mano mama didele baile, nenoriu kad ir vaikai pradetu bijoti visko is eiles, apie tai su mama kazkaip pasikalbejom, bet vis tenka primint

tai ir problema turėtų būti ne tikėjimas,o pati močiutė ir jos bendravimas nu uždraus kalbėti apie D,kuris viską mato ir stebi,tai sugalvos kokį baubuką kuris viską mato ir stebi esmė ne tikėjime,esmė žmoguje čia ir kaip jis tą tikėjimą pateikia,galima ir gražų dalyką pateikti bjauriai.

pas mus neturi nes, kad ir baubukai-man paskui ziauriai sunku nest keturmeti nakti i tualeta, nes jis bijo baubuko is po lovos as savo mamos nelaikau ribota moterim, kad nerstu jai idomesnio uzsiiemimo su vaikais ir pries baubukus neturiu nieko pries, juk galima pateikt kaip gerucius zmogucius ir t.t., kam ta baime vaikui ugdyt visokiu baimiu ir taip negerumu ateis ir is sono, noris bent seimoj saugumo na svarbiausia, kad pas mus tokiu problemu nekyla, nes mociute ir pati pasimoke

wytaute69, tiesiog apsispresk kur beda-mociuteje ar religijoje religija tai ne pasakos, sakmes, eilerastukai, nebet i baznycia keliaujat, ne tikejimo vedami, o tiesiog visi eina, seniau ejau, idomu paziuret ir t.t. pas mus seimoj religija nepageidautina visiskai, su ja susiduriam, nes yra aplinkiniu tikinciu, vaiko supazindinimas ir tolerancijos mokymas, tik del to, bet stengiames isvengt betkokio itakojimo susideiokit kas jums svarbiau, ko tikites, kaip auklesit, kaip maot kokia itaka darys ir pasikalbekit su mama ir paskui jau darykit isvadas

tai lygiai taip pat kaip pasikalbėjot apie sliekus pasikalbėkit ir apie religiją.
jamat ir sakot-aš nenoriu kad pasakotum vaikams apie tai,nes-
1,jie dar maži
2,pati juos noriu supažindinti su religija ir tt
3,....

o aš nelabai kreipiu dėmesio, ko mane moko vyro tėvai, aišku su religija tai nesusiję, tik šiaip moko kaip vaiką auginti. Jie vyresnio amžiaus, tai nenervinu, ką pasako, paklausau, bet savo darau
už tat santykiai geri, visada laukia anūko ir noriai kelias valandas jį pažiūri, jei norim su vyru kur dviese pabūti.
O mano mama nesikiša, jei klausiu ko - visada pataria, bet savo nuomonės įkiriai nesiūlo

Man kai turėjau tik vieną vaiką vis atrodydavo, kad anyta jį per daug lepina, per daug viską leidžia. Sakiau pastabas, o ji atsakydavo- tu palauk, sulauksi antro vaiko, kitaip kalbėsi. Nu ir akurat:) Susilaukiau antros atžalos, nuvažiuojam pas ją ir man poilsis... Abu kaip magnetai prie jos prilimpa, kaip smagu žiūrėt į juos Tegul lepina, tegul leidžia savo namuose jiems daryt ką nori. Svarbu namo grįžę supranta, kad kas galima pas močiutę, nagalima namuose.

va cia saunu

uh ta tema sudetinga pasmus nes mociute turi lepuneli viena ir nera dienos kad jam nepaskambintų ar kad man paskambinus nemokintų kaip ka daryt zodziu sunku ir ji toks zmogus kurio neimanoma perkalbeti jai atrodo kad ji gerai daro

Jus mama ir turi buti grieztas NE, jei jus to nenorite. As taip padariau, kai mama spaude krikstyti vaika.
As nesu labai religinga, bet kai vaikas paaugs, zadu bet kuriuo atveju paaiskinti, kas tai yra. Mokysiu ja lyginti, mastyti ivairiais "pasauliniais" klausimais, lyginti su religiniu poziuriu. Ji pati tures apsisprest, ar nori priklausyti religijai ar ne. Tikejimas nuo religijos siek tiek skiriasi.

O gal visai neblogai, kad jusu mama apie tai pasakoja vaikams? O jus pasakokit jiems priesingus argumentus. Tegul jie turi galimybe patys svarstyt. Bet cia yra jusu reikalas ir niekas negali jums nurodinet

atsakant i tema: tai mano viena mociuciu buvo ir toliau yra labai religinga, baznycia visas jos gyvenimas... kadangi tevai kazkodel nenorejo pasipriesinti jos normams, su broliu kiutindavom i baznycia kiekviena sekmadieni...buvo idomu, kol prikalbedavau bent viena drauge eit, veliau, jau nebeidomu pasidare, eidavom tik del pinigu, nes mociute duodavo sekmadieniais ju paaugom, klausdavom tevu, kodel mes turim eit, kai jie patys neina???sako, taip reikia...
nu bet rezultatas gavosi toks, kad po siai dienai i baznycia nenoriu eiti, einu tik per sventes didziasias, ir tai tik del tos pacios mociutes jokio religinio isitikinimo neturiu, gal greiciau priesingai, automatinis atmetimas gaunasi

tai apie baznycia tiek...manau neverta tyleti ir leisti mociutems taip savivaliauti.

o bendrai apie mociuciu kisimasi i auklejima...tai pradzioj buvo nedrasu kazka anytai pasakyt (mano mama absoliuciai gera mociute), bet kuo toliau, tuo labiau ji mane erzino, tai ir teko kalbetis vienu ar kitu klausimu. nes pas ja viskas matuojama saldainiais, sokoladais, ledais. todel po savaitgalio pas ja su vaiku neimanoma susikalbeti. buvo laikas kai gyvenom kartu. tai pasakiau, kad lepinimo privilegijas praranda kol gyvenam bendroj rutinoj nes seneliai lepinti gali tik tada, kai anukai lankosi pas juos, bet ne gyvena...

o as tai nesikisu; galioja taisykles pas mus

kai vaikai buna pas mociute, galioja mociuciu tvarka, aisku, issakiusi savo poziuri, bet ka ten supaisysi kai manes nera

kai vaikai buna su mumis - musu

kai vaikai buna ir su mumis ir su mociutem kartu- MANO!