Labas, auginu du berniukus. Vyresneliui beveik 4m, o mazajam 1m 5men. Noreciau, kad atsilieptu mamytes, kuriu vaikuciai panasaus amziaus skirtumo. Kaip jusu vaikai bendrauja tarpusavyje, ar daznai pykstasi, pavydi demesio ir pan. Kokios iskyla problemos ir kaip jas sprendziate...

Kai gime mazasis sunelis, jokiu bedu su vyresniuoju nebuvo. Visi trys augome namuose. Kai mazajam suejo 7-8men prasidejo ju tarpusavio nesutarimai, mazasis trukdo zaisti, didysis pyksta Dabartine situacija- vos ne karo zona kasdien Mazasis labai ikyrus, vis lenda prie brolio..o viskas pasibaigia apsistumdymais, apsipesiojimais man jau svyra rankos Kaip teisingiau isikisus i ju santykius, kad ne vienas neliktu nuskriaustas? aisku, buna kad ir graziai draugauja, bet retokai.

Na,galiu jus paguosti tik tuo,kad jūs ne viena tokia man ir rankos svyra,ir verkiu, ir pykstu,rėkiu,nes situacija analogiška ir pas mus.Skirtumas tarp vaikų nepilni 2metai.Vyresnėlis baisiai pavydus,gaili mažajai visko,ana gi,erzina jį pastoviai,tuos žaislus atimdama iš po nosies,ir bėga pas mane,kad ją apginčiau.Mušasi abu baisiai...mažoji jau ir nenusileidžia.Namuose košmaras,amžina kova dėl vieno daikto,kad ir kas tai bebūtų Ir ką bedarysi nieks nepadeda.Dabar mažai įsikišu,nebent tuo atveju,kai matau,kad jau blogai baigsis...abiem pasakiau,kad neitų ir nesiskųstų.Nors,kad ir kaip jie besimuštų ir besipyktų,viens be kito negali abu visur kartu .Dičkis net ir parduotuvei būdamas,jei jam leidžiu kažką išsirinkti skanaus,visad ima 2 vnt.,sako: man ir sesei.Nors grįžus iš parduotuvės dar ilgai reik prašyt,kad tą,sesei išrinktą skanumyną,atiduotų Tiesa,vaikų amžius beveik 4m ir 2m.

As auginu vienodo amziaus. Gincai, mustynes, verksmai irgi lydi. Bet nuo pat mazens mokinu dalintis. jeigu praso sausainio tada duodu antra ir sakau duok/nunesk sesei/broliui. Visi zaislai pas mus skirtingi, nepirkom vienodu tam kad ismoktu dalinti. Taip pat reikia ismokyti kad vaikai ismoktu laukti kol vienas pazais o paskui kitam tenka tas daiktas. Daznai tenka taikyti atvesimo minuteles. uz dalijimasi giriama, uz atemima bari/paaiskini kodel zaidzia vienas ar kitas, dar bandau atitraukti kokia kita veikla.

Sunku su vaikais. Ypac kai du yra. O tevu pareiga mokyti ir lavinti vaikus. Tam ir gimdom juos.

Sekmes.

na pas mane vienas, bet papasakosiu kaip mama pasakojo man ji yra viena is dvyniu turi broli dvyni sake mama visada pirkdavo abiem po vienoda zaisla, jei vienam masina tai ir kitam, jei sesei lele tai ir broliui lele, ir jokiu problemu nubudavo

mūsų vyresnėlis jaunesnis už jūsų Lauryną mėnesiu, o mažėlis už Liutaurą- vos dviem dienomis
Taigi, amžius tiesiog identiškas, ir aprašyta situacija pilnai atspindi mūsiškę
Tačiau pas mus problemos dar rimtesnės..
Dičkis iš prigimties yra jautresnis, uždaresnis... Kai gimė broliukas, džiaugėsi juo, nešė jam žaislus.. Kai mažius pradėjo šliaužioti, ropoti ir pasiekti jo daiktus, meilė baigėsi
Karo zona išties buvo kone kasdien, kaip ir mūsų šauksmai vyresnėliui: "neskriausk brolio, netampyk, neatimk jo žaislų, nestumdyk ir t.t."
Jei tik mažių paimdavau ant rankų, dičkis užsibliaudavo ir žviegte prašydavosi ant rankų, jei bent kiek parodom dėmesio daugiau mažajam, didysis stumia jį į šoną ir per klyksmus prašosi jo pats...
Kasdien ašaros, pykčiai, kažkoks chaosas namuose
Bandėm ir gražiuoju jam aiškint, ir grasinti gavimu per užpakaliuką (vaikas šiaip gyvenime nėra nei diržo gavęs, jei kokių kitų fizinių bausmių...)
Kol...... vieną dieną (prieš du mėnesius) didysis pradėjo mikčioti
Kai apsilankėme pas neurologą, paaiškėjo, kad pas jį verbaliniai (negarsiniai) tikai atsirado jau daugiau nei pusmetis atgal (būtent tada, kai pradėjo kovoti, konkuruoti dėl žaislų, dėmesio su broliu)...
Iš pradžių tai buvo mirkčiojimas (buvo žiema, mes manėm, kad į akytes vėjas pripūtė )... Paskui liežuvėliu vis laižydavo lūpas (tai atsirado slogos metu, manėm, kad išliko refleksas ir tiek)... Vėliau pradėjo kosčioti... Tas pasireiškė po bronchito ir galvojom, kad tai ligos liekamieji reiškiniai... Bet tie dalykėliai vis nedingo, kol galiausiai ėmė stringti raidelės...
Neurologė išaiškino, kad tai nuoseklus tikų sunkėjimas- nuo paprasčiausio mirkčiojimo iki stipresnio vokalinio tiko- mikčiojimo... Ir, anot jos, tikai atsirado dėl dėmesio stokos, dėl pastovaus konkuravimo su broliu, dėl atsiradusio nesaugumo jausmo...
Dabar jau du mėnesius lankom psichologę, logopedę ir kasdien bent pusvalandį dėmesį skiriam VIEN didžiajam sūnui.. Pvz., einu vien su juo pasivaikščioti, stebim aplinką, kalbamės ir t.t. Arba užsidarau su mažium kambaryje, o vyras vien su dičkiu stato pilis iš kaladėlių...
Ir efektas yra- vaikai nebesimuša, dičkis jau pradėjo dalintis sausainiais ar mašinėlėmis su broliu Aišku, būna visko, tačiau suminiam rezultate matosi ryškus bendravimo pagerėjimas... (gaila, bet mikčiojimas dar išlikęs )

Labai būtų įdomu periodiškai sužinoti, kaip sekasi Jums

Mes auginame 10, 4 ir 1,7 metuku mergytes. Idomiausia tai, kad 4 metuku dukryte pavydi vyresneles demesio, nes si daugiau lepinasi su mazele. O siaip jokio pavydo, jokiu kaprizu ir priekaistu

Aciu, mamytes uz atsakymus

Magdat , smagu, kad musu vaikuciai beveik panasiu amziu. Labai gaila, kad visa situacija daejo net iki mikciojomo Net sunku isivaizduoti, kad taip gali nutikti del konkurencijos Nuosirdziai linkiu kuo greiciaiu atsisveikinti su sia beda
Ugzzy , as irgi esu girdejusi patarima- nesikisti i ju santykius. Nes jiems susipesus mazasis tuoj rekia, bega pas mane, o mes jau automatiskai kaltiname didiji Bandeme kelis kartus nesikisti, bet dar baisoka, nes jegos kaip ir dar nelygios, mazasis vos stipriau paliestas griuna
JAu nebezinau, kaip geriau ir teisingiau elgtis??????
Beja, musu mazasis labai reikalauja demesio, jei Lauryna satsiseda man ant keliu, tai mazasis puola, traukia ji salyn, pats lipa pas mane.. Ir taip maza kas, tuoj bega pas mane skustis Ko dar nebutu maza, mazasis labai musasi, Laurynui ir plaukus pesa, ir daiktus meta.. As jau nebeapsitverusi, pasiemiau zabyte ir po tokiu poelgiu gauna jis man svelniai per rankytes Jis net kaimynu berniuka (jam bendraamzis) apmeto daiktais, kas po ranka su tuo ir meta i ji Patarkite, ka tokiu atveju daryti?????
Jau man svyra rankos , kasdien karo laukas

mano mažoji ir mušasi,gauna nuo brolio,bet vistiek toliau mušasi,spardosi iki ašarų ašarėlių.Muša ji ir mane,ir tėvą,ir šunį!Mėto žaislus supykus.Sakau jai,kad jei mušiesi rankytė nukris,jai dzin.Dičkį tuo jau galiu pagąsdint,prisibijo kiek,susimąsto,mažoji ne ir gatvėje mane ar brolį muša,ir poliklinikoj bet nesuku aš sau galvos,sakau jai,kad taip elgtis negalima,kad skauda,sugėdinu ją.Jei abu pradeda peštis,kuris sėdės man ant kelių,tai sakau jei norit,sėdit abu,nes jūs mano abu vaikai ir aš jus myliu vienodai jei nemokat susitart,nelaikysiu nei vieno!Na,ir padeda,viens ant vienos kojos,kits ant kitos,apsikabinam pasibučiuojam ir tiek ir tereikia tos mamos...vėl nuo kelių ir toliau sau laksto! Ir,kas svarbiausia,stengiuos bent trumpam pabūti su vyresnėliu dviese,nes jam to reik,nereik net kažką ir labai veikti,svarbu vieni du.Tai jei vyras namie,aš su dičkiu ir į parduotuvę,ir į turgų einu,jei man reik kokių reikalų,popierių tvarkyt,aš jį pasiimu kartu.
linosska jūs labai stipriai dėl to nesinervuokit,ramiau į tai žiūrėkit,nors ir man visko buvo,bet su daugeliu,kas jau dabar suaugę,ir turi brolių seserų,kalbėjau visi sakė,kad mušėsi,o dabar kuo puikiausiai sutaria,ir tikrai neišaugo kokie tai monstrai ar blogiečiai

ačiū užpalinkėjimus


*dėl sėdėjimo ant kelių dviese pritariu 100%, tik kad mažojo amžius dar toks, kad nesupranta, ką reiškia "arba/arba"
** ir aš pati beveik iki pat pilnametystės su broliu vietos po saule nepasidalindavau...Nepanašūs mudu dabar į žiaurius ar šiaip kokius atstumiančius žmones
Tačiau, manau, nereikia visiškai nekreipti dėmesio į brolių tarpusavio santykius... Nekontroliuojami jie gali įtakoti vaikų charakterį...

Nepamenu kur skaičiau, bet įsidėmėjau tokią mintį- sunkiausias šeimos modelis tas, kurioje auga du vaikai..
Kai auga vienas, jis visuomet gauna tėvų dėmesį ir su niekuo nekonkuruoja, jam nekyla noras būti geresniu ar blogesniu, jam nėra nuoskaudų ir pan..
Kai auga trys ir daugiau, jau atsiranda bendraminčių... Tiksliau, jei tėvai tam tikru metu rodo dėmesį vienam vaikui, "nuskriausti" būna du.. Jie jau kaip komanda, palaiko vienas kitą jiems "sunkiu metu".. (aišku, aš hiperbolizuoju, čia tik vaikams atrodo, kad kažkas yra mylimesnis ir brangesnis...)
O kai auga du- vyrauja amžina konkurencija.. Visuomet vienam vaikui atrodo, kad KITAS tėvų meilės, globos ir dėmesio gauna daugiau nei jis... Jis lieka VIENAS su savo nuoskauda... Ir štai tokioje situacijoje itin svarbu tėvams neišskirti nė vieno iš vaikų, nelyginti jų, nesakyti, kad tas gudresnis, greitesnis, neaiškinti, kad "tu vyresnis, didesnis, o jis mažas, silpnas"

Linosska, manyčiau, Liutauro mušimasis ir tam tikra agresija ir yra atsiradusi dėl kovos už būvį Jis jau priprato, kad tokiu būdų lengviausiai pasiekia savo tikslą...

Aciu mergaites uz padrasinimus, bet tos amzinos mustynes jau varo i nevilti Kad ir sianiden Laurynas piktybiskai visa diena skriaude broli, atvaziavo seneliai, tai jis praso issivezti broli , sako, kad jam nebereikia... Siandien buvo tokia situacija, kad besokinejant jiems ant lovos, didysis piktybiskai lipo ant mazojo ir vos neatsistojo ant jo aciu Dievui, spejau pamatyti. Tai tuoj pat gavo zabytes , bet ji jam ne kiek nepadeda, jis ir gaudamas tiesiai sviesiai man i akis rekia, kad skriaus broli Nebesusikalbame su juo nei geruoju, nei piktuoju

O jūs vyresnėlį leidžiate į darželį?
Mes tai akivaizdžiai pastebime- jei vyresnėlis kokią savaitę būna namuose (neina nei į darželį, nevežam pas senelius ir t.t.), tai tikriausiai iš tos"rutinos" pasidaro pikčiau nusiteikęs prieš mažėlį. Tada ir žaidžiant būna agresyvesnis, ir daiktų labiau nepasidalija...
O va tomis dienomis, kai pėdina į daržą, brolių bendravime akivaizdus pašviesėjimas
Įlekia namo dičkis pro duris ir šaukia: "Mama, kur brolis??!!!!" Tada nespėjęs nusivilkti jau kviečia mažiuką žaisti (matosi, pilnas įspūdžių, nėra ko ant brolio pykti )

kaip smagu, pasiilgsta broliuko.
Eina ir musiskis i darzeli, bet retai taip brolio pasiilgsta. Dar pasako grizes: as darzeli prisidukau, su tavimi nenoriu zaisti Tokie meilus pasiilgimai buvo vasara, kai vyresnelis savaite buvo pas mociute, tada grizes tai kol atsidziauge broliuku, pasakojo savo nuotykius... ALurynui labai piriklauso nuo nuotaikos.. buna rytais abu pabunda, tuoj vienas pas kita pasivolioja dar abu... O buna kai didysis pabudes mazojo matyti net nenori..

na, šiaip ir pas mus visokiausių rytų būna ir labai draugoviškų, ir tokių, kai rėkia: "Mama, pasiimk brooooooolį!!!!"

Pas mane tarp panų 4 metai...ir karo stovis daba.....

pas mus irgi budavo kai mazasis dar net neropojo, tai didelis pavydas budavo ( tarp vaiku 2.5m skirtumas) ir kakta maziukui iki kraujo buvo pravares, dabar tai abu siunta, abu musasi, abu ar pakaitom bliauna, be reikalo nesikisu i ju reikalus, pasimusa pabliauna ir vel taika dazniausiai. dabar abu eina i darzeli, i ta pacia grupe ir kas keisciausia jie vienas kitam nenusibosta, eina net i daile kartu darzelyje, vienas be kito negali

Pas mus amziaus skirtumas pusantru metu.Vyresnis vaikas anksciau labai pavydejo demesio,sunkiausia budavo mazaja uzmigdyt.Nu tycia klykaudavo triuksmaudavo,as vis tildydavau, tildydavau.Ir vienas nebudavo, visur mamai is paskos.Tik mazoji nuo ranku nulipdavo iskart vyresnelis prasydavosi,vyresnio tiek nenesiodavau(sunkus), tai labai pykdavo.Skirdavome demesio vyresniam, stengdavausi ir dabar stengiuosi skirti laiko vien tik jam,bet pavydas buvo ir yra.gal dabar mazesnis. dabar pazaidzia vienas be problemu ir su sesute daug zaidzia begioja po namus sokineja ant lovu,graziausia buna kai suvalgo sauksta sriubos bega per visus namus ir nukrenta kitam kambary ant grindu(cia daro kaip gustavo enciklopedijoje).Be galo grazu kai tokie maziukai kartu zaidzia, juoko pilni namai .
daznai nuskriaudzia sese ir tycia ir netycia.zaislais vyresnis visiskai nesidalija, pamato, kad sesuo kazka pasieme, pribega atima.Bandom aiskinti, kad kas pirmas pasiima, tai to zaislas ir yra, bet nepadeda.Ir cia nepadeda vienodu zaislu pirkimas atims viena,sesei duosim kita iskart ir kita atims, visus iki vieno zaislus atims.Mano neduosiu ir viskas.
Pas mus jaunele(man taip atrodo) pastoviai jauciasi skriaudziama,terorizuojama, viska is jos atimineja stumdosi supykes, o jinai mergaite geros sirdies viska atiduoda ko jos praso (bet kuo toliau tuo maziau).Buna pasiima dukryte zaisla, o brolis kad prades ant jos rekt, ji issigasta ir bega pas mane.Pasislepia uz nugaros ir atkisa broliui zaisla, arba palaukia kol brolis bus nuramintas, tada pati nunesa(BIJO ipykusio).Broliuka baram ir graziuoju ir kitaip, o del to kad baram jis dar labiau nemylimas jauciasi ir vel uzburtas ratas.Vyresnis(3m) eina i darzeli, bet kuo ilgiau ten pavaiksto, tuo agresyvesnis ant sesers tampa.Ir aplamai jei kuom nepatenkintas, tai ant sesers issilieja.kitakart nei is sio nei is to pribega ir musa.Sako nemyliu sesers, mama teti myliu sesers nemyliu.Sunku ta aukso viduriuka rasti, bet pas mus dazniausiai vyresnis laimi, tenka mazajai kazko atsisakyti vardan ramybes namuose.

Kai vaikai ūgteli, mažas amžiaus skirtumas tampa privalumu... Mano sūnūs dideli draugai.

labai labai tikiuosi tokios permainos

Jungiuosi prie tikinciu, kad santykiai tarp vaikuciu taisysis tik i gera
Atrandu ir as jau valandeliu, kai broliukai graziai bendrauja. Abu zaidzia, o kai mazasis uzsigauna, didysis pucia ta vietele broliukui, kur uzsigavo.
Sakykite, kokius zaidimus jus zaidziate namuose, kad butu galima itraukti abu vaikucius? ir kad visa seima kartu?