labai ačiū joms!!!!! 
sekmadieni vis ateidavo daktaryte ir paklausdavo kaip jauciuosi, sakau, kad mauzdia pilvo apacia vis, ji linksmai atsakydavo tai gerai
kita diena gydytojai turejo spresti ka su maniom daryti, nes visas dienas laikesi gan aukstas spaudimasbet sekmadienio nakti 10.37 prasidejo saremiai, 12.00 pasikeliau akusere, pamatavo toniukus ir paziurejo kakleli, sako dar negimdysi, nes nesiveria niekas
tai nuejau miegot, tiksliau kankintis toliau. po poros valandu atejo akusere paziurejo vel kakleli viskas pajudejo i prieki, mat man jau buvo atsorades noras stumti viska i apacia. ir nusivede mane i gimdykla, ejau labai rami, nesinervinau visai. tik einant i gimdykla norejau verkti, tuo tarpu vyras jau vaziavo pas mane. akusere norejo nuleisti vandenys, bet ant tu zodziu jie patys nubego
pradejau stumti maziuke musu, labai troskino ir truko oro, dave deguonies vyras vis kalbejo su manimi ir 2stiprus stumiai ir maziuke 04.57 ryto jau gulejo man ant pilvo. svere 3.04kg ir 51cm
kai siuvo nors buvo suleisti vaistai bet norejosi, kad vyras atitrauktu demesi mano tai varkseliui visos fantazijos dingo is galvos, o po visko tiek pasakojo visokias istorijas atsiprasau uz klaidas ir visa kita. gal ir neispudingai papasakojau, bet mums su vyru ta para buvo viena is ispudingiausiu.
