Na, nebus čia labai daug idėjų meilės vakarui. Nors… Galit pamėgint atkartot, jei manot, kad verta būtų

Gal visų pirma derėtų paminėt, kad man tikroji romantika ne rožėse ir šampane, ne raudonose širdelėse… Romantiškiausi ir labiausiai širdį paliečiantys dalykai dažniausiai išnyra lyg iš niekur, atveria akis ir pagimdo šypseną visai netikėtai.

Vienas iš vakarų, kuriuos prisiminiau, buvo pernai žiemą. Gal ir vasarį, tiksliai nė nežinau. šalti orai padarė savo - man gerokai virš 38º C, manajam kiek mažiau, bet klaikiai plėšo gerklę. Baigėsi vaistai ir vitaminai, o katino į vaistinę nepasiųsi. Maniškis rengiasi ir eina. Išleidusi dar išropoju iš lovos ir pažiūriu per langą į tolstantį savo vargšiuką – štai kas yra meilė!..
Visą mėnesį gyvenom be virtuvės: senais baldais ir kriaukle atsikratėm, o nauji dar nepadaryti. Tądien kaip tik turi atvežti naujuosius mano pačios ilgai projektuotus baldelius. Suleidžiam meistrus į tuščią virtuvę, o patys nuo per varstomas duris besiveržiančio šalčio užsidarom svetainėje. Esu klaikiai smalsi, tai negaliu tiesiog sėdėt ir laukt dvi valandas, kol viską sumontuos. Laikas nuo laiko nulekiu prie durų su stiklu ir stebiu montavimo progresą. Maniškis sėdi sau ramus ir juokiasi iš tokio vaikiško mano nekantrumo. Galiausiai sumontuota paskutine lenta, suslėpti varžtai. Atiduodam pinigus, išleidžiam meistrus. Naujutėlė mediena dar kvepianti virtuvė. Materializavęsis mano kūrinys mūsų bendro gyvenimo pradžiai! Tiesa, nėra stalo virtuvė maža, jam beveik ir vietos neliko. Vėliau užsakinėsim atlenkiamą. O kol kas.. Kol kas abu temperatūruoti, šnirpščiančiomis nosimis, ašarojančiomis nuo slogos akimis, perštinčiomis gerklėmis SAVO virtuvytėj. Už lango juoda žiemos naktis, o čia taip šilta, šviesu ir jauku. Jis ruošia arbatą, aš kaitinu druską – bus kompresas jo gerklei…

jau nebeintriguoja žvakės ir šampanas.tavo istorija-originali

Man patiko
Atrodo buitine istorija, saldumu nekvepia, bet cia ir pasakojimo savitumas

ačiū, moterytės malonu, kad patiko

ech, mes taip pat vis pasvajojam apie savo namus, savo virtuvę, savo sodą...

Na, tie mūsų namai - nepilni 44 kvadratai, virtuvė - nė šešių nėra, su sodu penktam aukšte irgi sudėtingą . Bet vis tiek savi...

tai mes ir svajojam apie tuos, savus, namus... Kad ir kokie jie bebūtų, bet vis tik savi...

Gražu, kad romantika nepasimetė buityje

Istorija šauni, tačiau nereiketu taip jau griežtai pasisakyti prieš šampaną, rožes, žvakes. Ne visos mes turime savo namus, ne visos pasakojame savo jaukių namų istorijas. Paprasčiausiai aš supratau, kad galima papasakoti savo įsimintiniausia vakarą, nors tų vakarų yra buvę visokių....ir kaip tu sakai - su bėgančia nosimi, temperatūra, ir žvakių šviesoje, ir bute be baldų (taip mes gyvenome gal 6 mėn.)....Romantikos netrūko. Tačiau turbūt visos pripažinsime, kad gėlės ir šampanas ne vienai labai patiktų

Pas mus taip pat tokie namai tik aukštas devintas

Labai jaukus vaizdas vaizduotėj iškyla perskaičius Tavo istoriją. Šaunu, kad atrodytų paprastose detalėse randama romantikos

Skorpe, na, gal nevisai teisingai mane supratai. Nenoriu pasakyt, kad gėlės ir šampanas yra blogai, kad tai visai neromantiška ar pan. Romantiški žmonės gali bet ką paversti romantika. Tik kažkodėl dažniausiai ji suprantama kaip tie įprasti dalykai - gėlės, šampanas ir pan.
Gal dėl to, kad būnu ilgą laiką atskirta nuo to, kurį myliu, gal dėl to, kad auklėta kiek kitaip buvau, man daugiausia romantikos kasdienybės detalėse - nuėjime kartu į parduotuvę, dantų valymęsi ryte, patarnavime sergančiam mylimajam, tiesiog teliko žiūrėjime kartu ar sienų dažyme. Ir nebūtinai tam savi namai. Tiesiog jie buvo susiję su tuo jaukiu vakaru, kurį aš prisiminiau

Linkiu visoms pažvelgt kitom akim į romantiką: ne atsisakyt rožių ir šampano, bet neapsiribot vien tuo

Pilnai su tavim sutinku, kad laimingas tas, kuris kasdienybę sugeba paversti švente. O įprasti dalykai, naujai į juos pažiūrėjus, suspindi naujomis varsomis

Tebus čia šių metų valentindienio devizas

visiskai sutinku

labai gražu

ačiū

Na ir man patiko, kad paprastoje buityje galima atrasti romantikos. Ne kiekvienas tai įžvelgia ir supranta. Ir man romantiškas vakaras iškart matomas gėlių ir šampano fone, bet kartais pagalvojus.. Na, juk svarbiau su kokiu žmogumi esi ... Tikrai romantiškesnis ir mielesnis vakaras bus su mylimuoju, kad ir be visų tų romantiškų atributų, nei su šiaip kažkuo šampano vonioj..

Na, mano gal truputėlį skirtingas romantikos pajautimas. Man (bent jau kol kas) nereikia stengtis įžvelgt romantikos kasdienybėje, jos tiesiog neįmanoma ten nepastebėt. O ir jei ne kasdienybėje, tai yra begalės kitų būdų nustebinti, pradžiuginti mylimą žmogų nei vien šampanas ir gėlės. Gal nelabai juos vertinu todėl, kad kur kas labiau už šampaną mėgstu vyną ir eilę kitų gėrimų , o dažniausiai dovanojamos gėlės rožės man apskritai nelabai prie dūšios. Bet čia jau kiekvienam asmeniškai

Kasdieniška, bet labai jaudinanti istorija

Ačiū, džiaugiuosi, jei palietė

Grazu ir labai miela. tavoje istorijoje pajutau tai ka ir as neseniai isgyvenau ir aprasiau... Jei judu naujakuriai tai sveikinu

Liuse, ačiū. Buvom kaip ir naujakuriai, bet čia jau daugiau kaip prieš metus. Tačiau vis tiek faina turėt savą lizdelį su mylimu žmogum, kiek laiko bebūtų praėję

Patiko

Verta demesio istorija

kačiukai, Jurgux, ačiū už gerus žodžius. Džiaugiuosi, kad patiko

Paprasta, bet graži istorija. Iš mūsų kiekvienos kasdieninio gyvenimo

P.S. Kaip gerai, kad yra tas, kuris atneša arbatos puodelį, vandens stiklinę, o kartais ir rožių su šampanu...

..tikrai puiku,kad atrodo toki paprasti dalykai, bet ir kitiem širdeles užkabina...gal reiktų dažniau pastebėti gerus dalykus savo kasdieniniuose gyvenimuose ....labai nuoširdi istorija..

kartais patys paprasčiausi dalykai suteikia daugiausiai laimės ir džiaugsmo

Genialumas slypi paprastume...
Šaunuoliai!

oi ir man reiktu ismokt vertint tokias akimirkas labai nuostabiai skamba...nereiketu vyro kaltint kad geliu neparnesa ar dovanu nedovanoja..kazkaip labai priverte susimastyti

Butent Tikrai si istorija vercia susimastyti kartais