Lyg ir dar mažiukas, bet toks vaizdas, kad pasidarė išlepintas. Jeigu negauna ko nori, tai klykia iki pamėlynavimo. Gerai, jeigu nori kokio žaislo ar knygutės ar šiaip kokio daikto, o jeigu nori puoduko su vandeniu, tai aišku, kad viskas baigsis jo sudaužymu. Tai visko gi negalima duoti? Ir beto ar gerai, jeigu ką nori, tą visada gauna? Juk visi mes daug ko norime ir negauname.
Močiutė susitvarko, bet kai tik pasirodo tėveliai, tai prasideda ir dideli reikalavimai ir klykimas iki pamėlynavimo. Nu bandom nukreipti dėmesį, pažaisti, bet visa vakarą tai žaisti neišeina. Reikia namus susitvarkyti ir pan...

Su pamelinyjimu ir mes turejom problema net pas gydytojus vedziau ir visokias valerijonu voneles dariau - nelabai kas padejo. Viena syki isitraukiau tetes dirza ir sau per ranka pora kartu stipriai pliaukstelejau, pasakiau, kad, bus pliaukst ir oziukam, kur vaikui i uzpakali sulindo... sukluso o dabar dazniausiai dirziuka pamacius, greitai nusiramina - neprireikia net is tiesu pliaukstelti bet dazniau stengiames nukreipti demesi nei naudojam sia priemone - cia jau sunkiais atvejais o, kad prie tevu daugiau kaprizu, nei prie kito zmogaus - normalu kiek girdejau, cia visu teveliu problema

Nezinau, bet mano manymu, vaikas turi tureti kazkokia bausmyte. Pas mus tai kaip tik prasideda ''oziukai'' vaikas yra istatomas i lovyte kol neapsiramina. Tai pirmus kartus klykdavo net keleta valandu, o dabar istatau vaika i lovyte, tai jis tiesia rankytes ir net minutes nepastovejes joje iskart nurimsta ir vel tampa geru vaiku .

Nors, beje, nebeatsimenu, kada vaika staciau paskutini karta i lovyte, nes dabar pakanka tik paklausti ''ar nori Airutis eiti i lovyte'' ir vaikas nustoja oziuotis.

Tik va, kartais mastau ar gerai, kad musu bausmyte tapo lovyte, kurioje mes visa laika miegame....Bet, kaip ten bebutu, vaikas pavarges pats mielai eina i lovyte ir prasosi paguldomas... . Tikiuosi, kad ateityje neigiamu asociaciju neturesime su lovyte...

nu nezinau nelabai musu vaikis reaguoja i bausmes ANKSCIAU DAR DAR APRIMDAVO DABAR MATAU KAD JAM GILIAI DZIN
nezinau net ka daryti musti nesinori tokio maziuko o jei ir pasaki kad tuoj gausi per uzpakali pradeda klykti dar labiau vien zodz baisu

Ir kaip jus tada auklejate savo atzalele, PaMel?
O ka darysite veliau? Juk vaikai jau tokie yra, kad pajute "silpnas" tevu vietas, jie lipa ant galvu...

O aš nekreipiu dėmesio. Tai pats geriausias vaistas. Nes jei pradedi gražiuoju tartis, tai dar labiau įsisiautėja, o piktuoju, tai iš viso neverta net pradėti , nes nesusišnekėčiau visai.

Tikrai taip Su dukra irgi taip darydavau, nekreipiu dėmesio ir viskas. Dukrai ožiukai prasidėjo gal nuo kokių dviejų metų Sūnui dar neatėjo

As stengiuos paaiskinti, sutinku, ne visada padeda, bet nuolat kartoju ir suveikia, buna, kad negali nuraminti, tai tada nunesu kitur, kitka parodau ir praeina, o dirzu dauzyk rankas nedauzes, nepadeda, o pupa musti dar ankstoka.

na mums irgi jau šita problema atsirado, vaikui 1 metukai ir 4 mėn. tai kai namie tai aš nelabai reguoju į jo išsidirbinėjimus, bet va seneliai tai labai šokinėja. bet kaip reikės viešojevietoje su tokiais priepuoliais tvarkytis, tai nesumąstau .
o ir svarbiausiai, kad vaiko psichikai nepakenkti , nes su diržu auklėt tai nelabai norisi, nes dar žiopliukas nesupras net už ką.
tai esu visiškoj nežinioje kaip čia elgtis tokiais atvejais

Na musu oziukai irgi labai greit praeina, kai i juos nekreipiu demesio Bet kai jau vaikas nebezino , ko nori ir viskas erzina, nusiraminimui turim manieza.

niu taip ir auklejam stengiuos graziai sneketi su juo rodyt kazka,jei isterikuoja biskiu leidziu parekt paskui sakau ziurek ka nors idomaus parodAU PADEDA
arba aiskinu kad negalima negrazu lele negera reik klausyti darau caca tipo geras vaikutis giriu daznai ji kai gerai ka padaro,kazkaip maziau oziu su manim daugiau su tete,tai reik ir tete ant griezto imt

Galiu pasiulyti gera buda, kuri uztektu panaudot 1 gal 2 kartus ir viskas baigtusi...
Kai vaikiukas klykia iki pamelynavimo ir krenta ant zemes, pakelkit, nuneskit i vonia (su visais rubais) ir paleiskit salta dusa...turetu per 2-3 sekundes nustot...
Tik nesakykit kad ziauru... juk ant vaiko nerekiate jo nemusate...jokios zalos jam nedarote...sis budas ne mano pacios sugalvotas, o rekomenduojamas psichologu..
Tik supraskit kad cia neauklejimo priemone o tik isteriku stabdis...negasdinkit vaiko kiekviena karta kai neklausys...(po to dar bijos praustis)...panaudokit si buda kai vaikas nesuvaldomas...
Sekmes

Tiesa paciai teko panaudoti tik 1 karta, to sunui uzteko...neklausyt aisku kartais neklauso, bet visos isterikos ir kritimai ant grindu baigesi

noriu paklausti, o čia kokio amžiaus vaikui tokias procedūras galima pradėti taikyti.
nors mano vaikis apsidžiaugtu, nes jam kartais isterija kyla, kad dienos metu neleidžiu jo į dušą, nes jis ten gyventi galėtu.
šiaip neseniai girdėjau, kad reikia viduriuką atrasti tarp puolimo visų norų tenkinimo ir visiško neregavimo, nes kai nereguoji pasirodo irgi blogai, reikia ramiai paaiškinti, ir stengtis išlaukti kol nusiramins.

nu manyciau tiktu nuo 2 metu, juk tai amzius baisiausias ir sunkiausias o vaikiukas jau nuovokus ir supranta kas ir kaip...nors vaikas vaikui nelygus...
Kaip minejau sis budas yra vaikui nuraminti, kai niekas nepadeda, nei kalbejimas nei ignoravimas, jis tam kad vaikas sau nepakenktu (nuo ilgo verkimo galva gali skaudet, gali net apsivemt, nustot kvepuot ir pan), ir tevu is kantrybes neisvestu (kai truxta kantrybe juk aprekiam ar net pliaukstelim per uzpakali)...
Ir dusas turi buti tikrai saltas...ne siltas, ne drungnas, o ssaaalllttasss

Vat čia patarimas aš sunaitį ir taip raminau pora kartų. Daugiau nebereikėjo

Na šitoks taip vadinamas būdas - isterijų stabdis - mano nuomone tikrai žiaurus. Nors kaip sakei , kad jis rekomenduotas psichologų, tačiau man atrodo jis baisus vaiko atžvilgiu.
Su dukrytės ožiukais susitvarkome aiškindami, glauzdami, dar kartais jei namie kyla ožiai - tai pasakom kad eitu į kitą kambarį nusiraminti, jau vien eidama ji aprimsta, o gryzta- apsikabina ir pabučiuoja.

Gitana as juk minejau kad sis budas ne oziukam varyti...t.y. ne tada naudojamas kai vaika galima nuraminti zodziais ir kalbejimais...o tik tokiais atvejais kai vaikas "atsijungia" tampa nevaldomas...griuna ant zemes, klykia iki pamelynavimo, atakuoja tevus(spardosi musasi bando kasti), bando susizaloti (pvz, dauzo galvyte kurnors) ir pan...
mamytes isiskaitykite!!!!!

O saltas vanduo tikrai vaiko nezaloja, jei butu zalinga...psichologai nesiulytu

Getter teisingai tave ir supratau , bet pareškiau savo nuomone - kad tai mano manymu baisus būdas- vaiko atžvilgiu. Savo vaikui šalto dušo tikrai netaikyčiau , kad ir kas jį rekomenduotų

Mums užtenka primint tokį dalykėlį, kaip rykštė, arba ją parodyti Tada aprimsta - seniau nei nekreipimas dėmesio, nei diržas nepadėjo, kol tėtis rykštės neparnešė ir kol porą kartų jos neparagavo Dabar užeina nerviukai, bet jau nebe tokie, kai pats save žaloja

Na mums taip neišeina.Buvau įstačiusi į lovytę kai jai buvo kokie metukai.Tai vaikas taip įsiverkė, kad baisu.O aš dar kokį pusę val jos iš ten nekėliau, pasakiau baigsi ožiuotis - tada iškelsiu.Bet mažajai toks šokas buvo, kad traukuliukai net prasidėjo.Tad daugiau taip nedarau, nes ir pati buvau įsigandusi.Kiekvienam vaikui savi nuraminimo metodai.Kai mažoji isterikuoja aš išeinu į kitą kambarį, o kai ji verkdama iš paskos atbėga-neleidžiu jai su manim būt - pasakau, kad su ožkytėm aš nedraugauju ir nenoriu su ja būt.Tai jai didžiausia bausmė.Tada ji pradeda prašytis pas mane ant rankų i pamiršta dėl ko isterikavo Bet būna, kad kartais pasako, kad nemyli manęs ir išeina į kitą kambarį žaisti. Na nors isterinis praeina...O dėl to šalto dušo tai nežinau.Kažin kaip mano vaikui pasibaigtų

Labutis, na as norejau pakomentuoti ta " salta dusa " ... kaip tik sia vasara buvo toks atvejis... (per zinias rode) kad tevas sugalvojo saltu vandeniu vaiko isterija nuraminti. baigesi tragiskai - vaikas mire. neatlaike soko jo sirdute. gal ir isivaizduoti niekas negalejo, kad taip gali buti... tad pamastykit mamytes ar jus 100% zinot kokia jusu vaiko sveikata pries naudojant tokias drastiskas priemones

Na aš dėl to " šalto dušo" taipat nepritariu čia dar didesnis vaiko traumavimas, nai jo isterijos. Net nesuprantu kurios mamos širdis tai leidžia daryti - baisu manau yra daug normalesniu, žmogiškesniu būdų vaika nuramint, netokiu drastišku.

aš manau kad kiekvienam vaikui savas metodas, nes dušas kaip matom yra pvz kažkam ir padeda, nes mano nuomone rykšte pliekti ar diržu dar gal ir baisiau.

Taip, kiekvienam vaikui savas apraminimo metodas, bet pabandykim įsivaizduoti save pakištą po šaltu šaltu dušu- vien pagalvojus baisu, o čia raminti tokiu būdu savo vaiką
O dėl diržo ir rykštės irgi turiu savo nuomonę- labai labai tikiuosi, kad neišaus tokia diena kai teks tai panaudoti, nes pati išaugau negavusi nei rykštės, nei diržo, tai labai tikiuosi kad savo vaikui šių priemonių nepanaudosiu. TIKIUOSI

Na visą įkišti į dušą gal kie žiauroka, mano močiutė į burną prisileisdavo šalto vandens ir taip nupurkšdavo klykiančius vaikus.
Aš pati tai veiduką pradedu plaut su šaltu vandeniu iš krano - tikrai padeda

visko duoti ir nereikia, bet:
1. turi buti ish anksto nustatyta, kas galima, kas ne - ir to turi vienodai laikytis visi - ir tetis, ir mama ir tt. be to, shios ribos turi augti kartu su vaiku (zhr. 2).
2. reikia leisti vaikui pachiam daryti tai, ka jis gali padaryti. mano nuomone, 14 men. amzhiaus vaikas jau kuo puikiausiai galetu gerti ish puodelio - ypach, jei jis to nori. sutinku, vaikas dar nepatyres, gali apsilieti arba sudauzhyti puodeli. bet jis turi teise pabandyti - kitaip juk neishmoks.
3. antraisiais metais vaikas jau pradeda suvokti save kaip asmeni ir "igyti savo nuomone", todel reikia leisti jam rinktis. paprastai, geriausia pasiulyti rinktis ish dvieju konkrechiu dalyku (pvz., mautis melynas pedkelnes ar pedkelnes su meshkuchiais). taip galima ishvengti daug konfliktu (pvz., del rengimosi, del to, ka valgyt ir tt).
4. kartais "isterika" buna vienintelis budas ishlieti susikaupusias emocijas, kuriu tokio amzhiaus vaikas nesuvokia ir nemoka valdyti. reikia leisti jam ishsirekti, ishsiverkti... nereikia guosti, ar dar blogiau - barti arba bausti. tereikia ramiai palaukti, kol isterija praeis... kartais reikia pasaugoti, kad nesusizheistu.

nu baigit, mamos, cia gi tik bajeris su tuo saltu dusu? ane? neisivaizduoju, kokia motina gali taip bausti savo vaika...beje, noreciau suzinoti to psichologo/es varda, kuris rekomendeuoja si metoda. vokietijoj tai turbut valstybe atimtu motinai vaika uz tokius "auklejimus". as apie rykstes ir isvis fizine jega net nekalbu. visada yra kitokiu budu, tik reikia juos kiekvienam atrasti, o tokie "metodai" paliks vaikui kazkokius psichologinius pedsakus tai tikrai, ir be to, fizines bausmes nera veiksmingos ir ilgalaikes. paziurekit treciadieniais per (vok)RTL 21.15 liet.laiku labai super laida. pamaytsit, kokius vaikus ten isaukleja be fizines jegos. o ten vaikuciai- tevam f... rodo ir siuntineja, ir vis tiek "padaromi" gerieciais. be to, daugumoj atveju ne vaikas kaltas del savo blogo elgesio, o tevai...

aš nesuprantu tų vaikų ir tų mamų kurios daro problemą, kad vaikas parėkęs praklykęs pats nurimsta ir kaip nieko nebuvę.
o va manoji tik išgirsta negalima, ne - tai tuoj krenta šalia ir klykia. aišku nekreipiu dėmesio, bet tai negelbsti (kiti vaikai pamatę kad negaus to ko nori nurimsta patys) gali klykti kol balsą praklyks
negelbsti ir išvedimas į kitą kambarį.
galiausiai ji nurimsta tik mano glėbyje. bet kad nurimtų turi praklykti vos ne pusvalandį, nes kitu atveju net nuo žvilgsnio dar labiau susierzina

Kaip ir vsi maziukai, manasis taip pat prie musu isterikuoja. As jam grieztai pasakau STOP ir SESK, kad nusiramintu. Kazkam tai atrodytu, kad kaip suniukui, taciau tas veikia. Jis pasedi, parekia, o po to ateina atsiprasyti. Taip pat muzika labai padeda, nes vaikinas megsta sokti, taigi jo TELEBIMBAM diskas, yra musu issigelbejimas Bandem ir lovyte, ir kita kambary, bet neveikia, taigi atradom savo buda Sekmes Mamytes, surasti savaji

As uz tai, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Viena vaika nuraminsi isvesdamas i kita kambari, kita - guosdamas ir pan. Bet yra ir tokiu vaiku, kuriems reikia dirziuko ar ryksteles, nes nei viena kita priemone neveikia. Anksciau baisedavausi kaip uzsienyje vaikai islepinti: bausti negalima, rekti negalima, o ne duok Dieve musti . O dabar ir pas mus tas pats. Vaikai klykia, spradosi, isterikuoja, tevus dauzo, o mes nezinome kaip juos nuraminti. Pas mus pedagogikos fakultete vienas psichologas pasake, kad tevai siais laikais bijo tureti vaiku, ne todel kad ju islaikymas brangus, o todel kad bijo, kad su jais nesusitvarkys . Mano vaikas taip pat siandien suisterikavo taip, kad is akropolio begte isbegau, nes visi zmones ziuri, kaip jis rekia. Kol grizom namo, issireke- uzmigo. Bet manau ateity, bus didesnis, tikrai gaus dirza

Skaitau ir patikėti negaliu. Mamos nejau reikia tokių drąstiškų priemonių imtis. Kaip Jūs tik galit. Nesuvokiamas man dalykas. Čia gi visų vaikų toks etapas. Užtenka va kaip viena mama rašė nuvesti į kitą kambarį. Aš tokį metodą taikau, nuvedu ir tegul verkia kiek patinka, paskui ateina ramus. Arba aiškini kas negalima. O čia kalba apie duša, kitos dar analizuoja dirža, rykšte, nu siaubas kažkoks. Viešpatėliau mūsų vaikai dar mažiukai, kad imtis tokių auklėjimo priemonių.

Aš irgi manau kad fizinės bausmės žemina ir traumuoja vaiką. Tačiau ignoravimas irgi nevisada padeda. Kartą dukrai užėjo isterijos priepuoliai, bandžiau nukreipti dėmėsį, nuraminti, bet vaikas dar labiau susinervavo, tada išėjau iš kambario, tai ji ant tiek save iškamavo kad prasidėjo traukuliukai. Po to karto dar nebuvo isterikos, bet dabar labai bijau ir nežinau kaip tinkamai elgtis, na gal pabandysiu veiduką nuprausti drugnu vandenuku gal suveiks? Tikiuosi kad iš vis isterijos nepasikartos.
Styprybės Jums Mamytės savo atžalėlių auklėjime!

Jau nežinau , atrodo ir stengiausi supažindinti ir su žodžiu NE, ir su NEGALIMA, bet mums įlindo ožiukas ir nepabėga. Mano mažylei yra 1,8 metukai. Ir ji laqbai užpyksta jei kas nors ne pagal ją, pradeda verkti net pritrūkdama oro. Bandžiau ir dėmesį atitraukti į kitą daiktą ar situaciją, ir grasinti, kad bus nubausta. Tam kartui kartis ir padeda, bet sekantį kartą ir vėl. O taip labai linksma, visiems besišypsanti mergytė.

Labai gerai tokius oziukus pliaukstelejimas ranka per uzpakali isvaro Reikalas patikrintas, nuo 1,5 metu taip variau, nes pamaciau, kad jokios ten psichologines priemones neveiksmingos. Kai paaugs vaikas-tada ir galesi ivairiai tartis su juo, o dabar vaikelis bando savo galimybiu(ir teveliu nervu) ribas.

dabar tiksliai nepamenu bet kai buvo mazesne gerem berods melisos sirupeli,dabar Junior RELAX arba sedalia.....tai pykcio priepoliukai tikrai labai suretejo

nu kazin ar melisos ar ten dar kokie nors sirupeliai isvaro ozius ir kaprizus Mano mergina turi ir oziu ir kaprizu,nu ir ka uzploju ir per uzpakali,ir i kampa pastatau,kartais iseina ir graziuoju susisneket,o buna kad ir ispyldau jos kaprizus kad tik ne zviegtu.Priklauso nuo situacijos ir nuo noru,bet jau jokiu sirupeliu tai negirdau,juk visi uzaugo ir su oziukai ir su kaprizais ir visi ta perioda pergyvena

siaip mano nuomone,jei nuo tokio amziaus pradeti duoti raminamuosius sirupukus(tegu jie ir naturalus),tai dar paaugus jau reiks stipriu raminamuju

Va ir pas mus tas pats,tik tie ožiukai mums nuo 2.5metų atsirado,ir pliaukštelėjimai nepadeda,jau matau kad net pakeltos staiga rankos bijo,otai jau negerai,bet kad niekaip nesusitariame,daro savo ir tiek.O iš parduotuvės tai dažniausiai ant rankų verkiantį išnešu į mašiną ir laukiame kol tėtis ateis,nu kiek gi gali mušti,jei rezultato jokio.Jau ir nebežinau ko griebtis,pati reikia nereikia pratrūkstu,o paskui taikomes ir sakau kodėl taip elgiesi,o jis aš dabar jau geras,ir ką tu jam pypliui įrodysi.Gerai kai kitų mažei ne tokie.

Parduotuveje isbandziau toki dalyka, bent jau mums padejo Kai mazylis paleido kakarine, o jokie ikalbinejimai bei grasinimai nepadejo, krito jis zemen ir pradejo spardytis Apsimetem, kad mes jo nepazistam ir palikom besispradanti toj vietoj(as pasislepiau prie lentynos ir stebejau), mazasis nutilo, pakele galva-ogi mamos nera Staigiai pasoko ant koju, dairosi ir vienur, dairosi kitur-mamos nera. Vaikas jau nutiles, be jokios isterijos, pamaciau, kaip palupis tircioja. Va tada priejau, apkabinau, vaikas tokiame soke buvo, kad mama ji gali toooki palikti, kad baigesi parduotuvines isterijos Nors siaip, kad jiems pagundu dideliu nebutu "parduodu" i vaiku zaidimu aiksteles, esancias prie supermarketu

nezinau,manoji labai jautri,tai gerem melinasa ir tu oziuku ir kaprizu tikrai apmazejo,tiesiog nebesinervina del to kad kazkas neisejo. beto negeriam jo kaip vandens,o tik tokiais periodais

na, mažai, turbūt vaikų, kurie tokio periodo nepraėjo. bet, kad išvyt tuos ožius tai reikia apsišarvuoti kantrybę. tokiu būdu vaikas tiesiog reikalauja tai ko jam labai norisi. užtenka kartą tokį kaprizą patenkinti ir jis nuolat tai darys.ir pliaukštelejimai, tėra laikinas būdas ( nors tuo metu atrodo efektyvus).
be to yra rizika sukrėsti dubens organus.
jei vaikas krenta namuose- kriskite ir jus ir spardykites kartu, jei parduotuvėje- pasinaudokit Sandrag patarimu.
mes visus budūs bandėm. teko ožius varyti ir diržiuku, tada pasipylė priekaištai- kad skauda. ogi, ėmiau lenkti, kad čia ne diržas kaltas, o ožys i kelnes įlindes. jam nuo diržo skauda, tad jis ragais jam i šikniuka bado. vat,sakau kai pats ji išpurtysi, tai jis nubėgs sau. na, tai poto, kai užiedavo vėl - tereikėdavo priminti ir bėgdavo pats "štišinti " to ožio i balkona. a, dar buvau net pasaka tokia sugalvojusi ta tema.

sirupukai mums nepadejo nieko. čia nebent tinka tada, kai vaikas apskritai yra jautrus. vist ik Ožiai labiausiai bijosi taisyklių.

sunus mano gime bisky toks jautresnis vaikas,bet dabar tai ir oziai yra,tai kaip uzrekiu tai pats nueina i kampa ir tupi,praeina tai atejes sako,kag jau oziuka i miska isvijo ,o labiausia tai turbut tecio bijo,o manes tai kiek rekiu tiek rekiu,o kaip nervai nelaiko tada jau ir as ranka per uzpakaly.o svarbiausia kad ne labai i parduotuve galim nueiti nes tada jam kazka turi visada pirkti:masina,kamuoly ir t.t.nors tu zaislu nera kur deti,ir bandau graziai sneketi,bet asarota issivedu beveik visada

Na mes su vyersniuoju ožių periodą jau praėjom. Kai ožiuodavosi namuose krisdamas ant žemės, tai geriausiai suveikdavo, jeigu aš apsisukdavau ir nė žodžio nesakius nueidavau. Gatvėje pargriuvusio nepalikdavau, bet pasiimdavau ant rankų ir nešdavausi, kur reikia, nekreipdama dėmesio į verkimą.
Svarbiausia yra niekada nenusileisti kaprizui, nes tada vaikas vis bando ir bando tėvus.
Su 2 metų vaiku dar nelabai susitarsi, bet su vyresniu nuo 3 metų jau prieš eidami i parduotuvę susitardavom, ką tą dieną pirksim- sūrelį, guminuką, saldainiuką. Tad nebebūdavo isterijų prie kasos.

As siap irgi neesu pvyzdinga mama, neturiu kantrybes, bet tokios priemuones kaip saltas dusas, tai kaip cia pasakius.ZIAURU.Kai mane isveda is kantrybes tai nutempiu vaika i kita kambary ir baigta, tegul issikaukia.O kai viena karta pradejo lauke durniuoti tai pasodinau i vezima ir pasakiau, kad tures ten sedeti, kol neapsiramins.Man sie metodai padeda SUPER.Nes per ta laika, kol vaikas kitame kamberyje, as galiu ikvept ir iskvept , suimti save i rankas ir tada nueiti pas vaika.Jei pirmus kartus , taikant siuos metodus, isliksi kantri ir liksi "konzigvent", tai kuo toliau tuo bus lengviau.As savo vaiko dabar net beveik nevedu i kita kambari, tik pasakau jam, kad jis pats turi iseti, apsiraminti ir tada gali vel ateiti.Tai dazniausiai jam to pakanka.

Musu kapriziukai po truputi mažėja, kai krenta ant žemės iš karto klausiu ar nori užpakaliukas gauti bum, tada iš karto stojasi ir apsikabina, taip ir baigiasi kaprizas. O jeigu užsimano ko nors ko negalima, iš karto bandome nukreipti dėmesį į kitą daiktą ar kokį veiksmą, taip ir užmiršta ko norėjo.

a mes tai nebijom jokiu bum sakau gausi per sike duot per sike tai sako ne ne ne ir toliau zviegia

O tai gal patarumet kaip su tokiais vaiko"minusais" kariauti parduotuvej? Jei klykia noriu ledu ir viskas,griuna ant zemes ir nesikelia?Tai kaip tada reaguoti i tokias isterikas?Namie as tai nuvarau i lovyte savo mazaja ir to pakanka,o parduotuvej ka jai daryt?Jei turit tokios patirties tai patarkit

As stengiuos neiti su savo vaiku i parduotuve O jei labai reikia, tai tik issimiegojusi ir geros nuotaikos, nes kitaip vargas man Jis dabar pas mane tik 1.5 savaites pradejo rodyti baisius ozius. Griuna ant nugaros, spardosi ir rekia. Tai as palieku ji ant zems ir sakau atia ir einu. Tai jis aisku rekdamas bega pas mane, bet duodu ranka ir nurimsta. Skau jau artyn 2 visi vaikai praeina sia stadija. Mums iki 2 metuku 4 men. liko, tikiuos tuoj tragiukai isnyks

mušimas? palikimas?
dušas jums atrodo žiaurus. o nepagalvojot, kad nunešimas į jo lovytę traumuos taip, kad bijos miegot? kad palikimas kitam kambary, neleidimas prisiglaust prie jūsų jam užsifiksuos kaip faktas, jog jis nereikalingas, nemylimas? nereikia vaizduot mamų didvyrių, kurios daro geriausiai. kiekvienas raminimo būdas turi savo minusų, kartais ir labai didelių, nors iš pradžių atrodo nekenksmingai. ir dar įsiskaitykit, kas buvo rašyta... jei jūsų vaikas purls į tokią isteriją, kad nebesivaldys, žalos jus ar žalosis pats ir pan., bandysit su juo kalbėtis? kažin, ar išgirs. taip kad šaltas dušas (ar bent apiprausimas šaltu vandeniu)- gana gera priemonė. juk net šoko ištiktus žmones, padaužo per veidą ar perlieja. taip kad mąstykit blaiviai

kai musu dukryte istinka isterijos priepuoliai, tai pirma turbut man reiktu to salto duso, nes tikrai kartais prarandu kantrybe. darom viska, kad to isvengtumem, bet paskutiniu metu ji del menkniekiu pradeda oziuotis. o dar ir su vyru nesutariam del galima - negalima. zinau, kad reikia elgtis vienodai, bet pas mus gaunasi skirtingai musti nenoriu, rekti nenoriu, ramiai pasakant neklauso---tai kas gi lieka?