Temos moto: "Iš tikrųjų, kuo toliau galvoju - tuo labiau atrodo teisinga Pasyvaus namo idėja - ne daugiau energijos pigiai GAUTI - o tiesiog sumažinti poreikį iki minimumo..." velnio advokatas gerb. kabanIš anksto dėkingas visiems, kurie prieš talpindami temoje kokią tai informaciją- patikrins jos patikimumą (savo teiginį pagrįs pvz. nuoroda ar pan.). "Nuomonė vs Nuomonę"- skaitančiųjų greičiausiai bus gerokai prasčiau kotiruojama, nei- "Faktas vs Faktą". Prašymas: gerbkime skaitančiuosius- tema skirta pasidalyti informacija apie Pasyvų namą, o ne kokio tai konkretaus žmogaus charakterio savybių nagrinėjimui. Sunkiai besiorientuojantiems, kad jie lankosi temoje būtent apie Pasyvų namą ir jo variacijas: Internetinis trolisSenos temos:Pasyvus namas ir jo variacijosPasyvus namas ir jo variacijos IIPasyvus namas ir jo variacijos IIIKol neturime galimybės naudotis MOLTO- kiek pagelbės Google vertėjas. Pasyvaus/Zero/Plius/Saulės namo "šventovės":Passivhaus Institut (Wolfgang Feist) (DE/EN/FR)Passivhuscentrum (Hans Eek) (EN/SE)IG Passivhaus Österreich (DE)Passive House Institute US (PHIUS) (EN)Институт пассивного дома (ИПД) (RU)W.Feist'o "voratinklis": čia dar ne viskas- realiai "užgrobta" ir daugiau sričių (DE/EN/RU/...)Passivhaus Dienstleistung GmbH (DE)CEPHEUS (Cost Effective Passive Houses as European Standard) (DE/EN)THERMIE (EN)Zero Energy Home Coalition (EN)Fraunhofer ISE (DE/EN)The Research Centre on Zero Emission Buildings (ZEB) (EN)National Renewable Energy Laboratory (NREL) (EN)Sonnenhaus-Institut (DE)Jenni Energietechnik AG (DE/EN/FR)Pasyvaus/Zero/Plius/Saulės namo statybų dienoraščiai/iliustruoti ir neiliustruoti aprašymai/monitoringas:LIETUVIŠKAS PASYVAUS NAMO STATYBŲ DIENORAŠTIS (LT)Pastatyti Pasyvūs namai Vokietijoje (DE/EN)Pastatyti Pasyvūs namai Austrijoje (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 1 (DE) + monitoringas Pasyvus namo statybų dienoraštis 2 (DE) + monitoringas Pasyvus namo statybų dienoraštis 1 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 2 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 3 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 4 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 5 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 6 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 7 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 8 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 9 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 10 (DE)Pasyvus namo dienoraštis statybų 11 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 12 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 13 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 14 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 15 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 16 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 17 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 18 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 19 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 20 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 21 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 22 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 23 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 24 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 25 (DE)Pasyvus namo statybų dienoraštis 26 (PL)Zero Energy namo statyba realiu laiku (EN)Das größte Passivhaus der Welt (DE)Plusenergie Siedlung in Freiburg (DE/EN)VKR Holding "Aktyvus namas" (EN)Saulės namo statybų dienoraštis 1 (DE)Saulės namo statybų dienoraštis 2 (DE)Saulės namo statybų dienoraštis 3 (DE)Saulės namo statybų dienoraštis 4 (DE)Saulės namo statybų dienoraštis 5 (DE)Pasyvus namo monitoringas 1 (DE)Pasyvus namo monitoringas 2 (DE)Pasyvus namo monitoringas 3 (DE)LT statomi/baigiami statyti/pastatyti Pasyvūs/Zero/Plius/Saulės namai:"Veikmės" Pasyvus namas (LT)"Receptai" Pasyviam namui:Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)WeberHaus (DE, EN, FR)ISOMAX-TERRASOL (DE, multi)Viking House (EN)Kauno Šilas (LT)Paroc (EN)Passivhaus / Kinderleichter Selbstbau nach dem Lego-Prinzip (DE)BASFTermo Organika (PL)Izodom 2000 polska (PL, multi)Thermodom (PL, DE, EN)Sukiennik perdangos (PL)Building best practice in the Baltic States (EN)Knyga kiek daugiau besidomintiems: Passivhaus Bauteilkatalog (DE/EN)Knygos kiek daugiau besidomintiemsSandarumas:Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau, arba kaip šiltinti namą? (LT)The Polyurethane Foam Book by David B. South (EN)Sandarumo nustatymai, termoviziniai tyrimai (LT)Šiltinimas:President Obama: "Someone said insulation is not very sexy. ... I disagree. ... Here's what's sexy about it: saving money"Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)Sausų sienų svarba (LT)SprayFoam.com (EN)Fasadų šiltinimas ir apdaila (LT)Ekling (EN/RU)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą- tačiau naudinga info: uValue Insulation (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą- tačiau naudinga info: Linzmeier Bauelemente (DE, EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą- tačiau naudinga info: JACKON Insulation (DE, EN, FR)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą- tačiau naudinga info: buildingmaterials.co.uk (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą- tačiau naudinga info: Create Green Home (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Kingspan (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Stirofert (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Jukka talo (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: EcoTherm (DE, EN, PL)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Building Science Corporation (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Industrieverband Polyurethan-Hartschaum (DE)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Just Insulation (EN)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: klima:aktiv (DE)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Amyra (LT)Šalčio tiltelių eliminavimas:Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)Fundament domu (PL)The Dow Chemical Company (DE/EN/RU/...)Building Science Corporation (EN)Beodom (EN)Ihr Passivhaus (DE)Oeko Engineering & Marketing (DE)Options for edge insulation (EN)Langai, durys:Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)Stiklo paketų charakteristikos orientacijai 1 (LT)Stiklo paketų charakteristikos orientacijai 2 (LT)Stiklo paketų kainos orientacijai (LT)Apsauginės žaliuzės (LT)Vakuuminis stiklas 1 (DE))Vakuuminis stiklas 2 (DE))Įdomesnis langas (DE))Sertifikuoti profiliai Pasyvaus namo langams (PL)Įdomesnis lango profilis 1 (DE)Įdomesnis lango profilis 2 (DE)Įdomi apsaugos sistema langams (DE)Rekuperacinis vėdinimas:Passivhaus Institut (DE)Passivhaus Institut (EN)Институт пассивного дома (RU)REC Indovent (EN)Multikas suaugusiems (DE)Žemės šilumokaitis (DE, EN, FR)Žemės šilumokaitis vėdinimui (DE)Žemės šilumokaičio vėdinimui aprašymas (DE)Oro šulinys/tūrinis žemės šilumokaitis (DE) Oro šulinys/tūrinis žemės šilumokaitis (PL, EN)Raumlufttechnik (DE)Saulės kolektoriai:Solar radiation and photovoltaic electricity potential country and regional maps for Europe (EN)Sistemos monitoringasLatvijoje (RU)Karšto vandens ruošimas/būsto šildymas saulės kolektoriaisSaulės kolektorių orientacijos/efektyvumo santykisSaulės kolektorių "žiemos" (maksimalaus efektyvumo žiemą)/"vasaros" (maksimalaus efektyvumo) orientacijaSaulės kolektoriai (LT)Saulės kolektoriai (LT)Saulės kolektorių kainos (LT)Saulės kolektorių kainos ebay (DE)Der Solarserver: Solarthermie (DE/EN)Dom Teplo (RU)EcoJura (PL, DE, EN, RU)Įdomesnės akumuliacinės talpos (DE, EN)Kone privalomi priedai 1 (LT)Kone privalomi priedai 2 (EN)Šilumos siurbliai:"Pradžiamokslis" (LT)Vaillant svetainė (LT)Šildymas.lt (LT)SANYO CO 2 ECO (LT)The European Heat Pump Association (EHPA) (EN)ŠS: Už/Prieš nuorodos (DE)"Agenda" dvejų metų ŠS monitoringo ataskaita (DE)"Klima:aktiv" ŠS monitoringas (DE)"Klima:aktiv" ŠS monitoringas (ne tik ŠS- tačiau svetainė nėra baigta atnaujinti) (DE)Heliotherm Wärmepumpentechnik Ges.m.b.H ŠS monitoringas (DE)TU Darmstadt vykdomas Heliotherm ŠS monitoringas (DE)Kitos šildymo sistemos:Elektriniai radiatoriaiGrindjuostinis šildymas (LT)Šildymo kabeliai/kilimėliai (LT)Elektriniai katilai (LT)Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės (LT)Infraraudonųjų spindulių šildytuvai (LT)Galan joniniai-elektrodiniai katilai (LT)Beril joniniai-elektrodiniai katilai (atmetus visus "stebuklus") (LT)Granulėmis kūrenami katilai (DE)Skysto kuru kūrenami katilai (DE)Dujomis kūrenami katilai (LT)Saulės jėgainės:Solar radiation and photovoltaic electricity potential country and regional maps for Europe (EN)"Pradžiamokslis" (DE/EN/...)"Pradžiamokslis" (DE)Saulės fotoelektrinių jėgainių EU kadastras (DE/EN/...)Dalis kadastre talpinamų jėgainių turi svetaines su monitoringu (DE)Top50-Solar (DE/EN/...)The Solarserver (DE/EN)Šiandienai efektyviausia sistema (41,1%) (DE)Fotoelektrinių modulių didmeninės kainos ir techninė informacija (DE)Nanosolar (DE, EN, FR)Pirmoji gamykla LTVėjo jėgainės:Vėjo jėgainių tipai (LT)Vertikalios ašies vėjo jėgainių kainos LT Horizontalios ašies vėjo jėgainės LTKiek įdomesnis aparatas (DE)Naudotos- kiek galingesnės (EN)Wind Journal (DE)Solar cell wind turbine (EN)Lietuvos vėjo energetikų asociacija (LVEA) (LT/EN)European Wind Energy Association (EWEA) (EN)American Wind Energy Association (AWEA) (EN)Global Wind Energy Council (GWEC) (EN)Projektai/architektūra:WeberHaus generation5.0 (DE)Termo Organika (PL)Rolf Disch (DE)Ein Gemeinschaftsprojekt von FASA AG, Eder Ziegelwerk und Soli fer Solardach (DE)Dipl. Ing. Herbert Kleinkopf (DE)Architekturbüro MüllersBüro (DE)Baumeisterdynastie Hellmann seit 1904 (DE)Weststeirische Blockhaus (DE)Archas Pasyvaus namo projektas (LT)Aurimo Zaniausko Pasyvaus namo projektas (LT)Paroc Pasyvaus namo projektai (LT)"Šešėliavimas""Žalio" stogo "buterbrodas"Energijos taupymas buityje:Energiewelt.de (DE)New Leaf America (Chris Prelitz svetainė) (EN)U.S. Department of Energy (EN)Taupymas buityje (LT)Išjunk! (LT)Yahoo! Green (EN)LED (LT)"Protingi namai" - Smart House (LT)Hi-Fi pasaulis (LT)Smarthome (EN)Smart Home Systems (EN)HouseControl (RU)Пан Электрик (RU)Умный дом (RU)Smart House Video"Egzotika":Deutscher Wasserstoff- und Brennstoffzellen-Verband (DWV) (DE/EN) ("adaptacija" LT: vandenilį išgaunant pvz. iš mėlynųjų dumblių- LT energijos poreikius tenkintų maždaug Širvintų raj. dydžio "plantacijos") American Hydrogen Association (AHA) (EN) ("adaptacija" LT: vandenilio degalinė = vėjo/saulės jėgainė, gręžinys, laboratorija, saugykla) Национальная ассоциация водородной энергетики (НАВЭ) (RU) ("adaptacija" LT: jei niekas nepasikeis- apie 2020 m. būsime vienintele EU šalimi, kur nebus vandenilio degalinių tinklo) Vandenilio kuro elementais/kasetėmis varomi automobiliai (EN) (ateitis nėra dar visiškai aiški: ar automobilis šildys namą, ar namas "užpildys" kuru automobilį...) Vandenilio kuro elementai/kasetės (LT) plius dar vienas įdomesnis variantas (LT)Vandenilio kuro elementai/kasetės- "pradžiamokslis" (DE/EN/RU/...)Bloom Energy (EN): neįsigilinus- sunku ką tai komentuoti Mini hidrojėgainė (DE): puikus dalykas- tik kaip tokiai gauti visus leidimus? Mini hidrojėgainė (EN): puikus dalykas- tik kaip tokiai gauti visus leidimus? Mini hidrojėgainė (RU): puikus dalykas- tik kaip tokiai gauti visus leidimus? Atspindinti termoizoliacinė plėvelė: kainos prieinamos (LT), tačiau verta nepamiršti, kad tai daugiau "pagalbinė" medžiaga šiltinant- kai "normalūs" sprendimai nėra galimi/tikslingi Šilumą atspindintys dažai: kainos prieinamos, tačiau jų reklaminiai "sutaupysite iki 40 %" (LT)- prives iki "putų iš burnos" bet kurį šiltinimo ekspertą, nors vis tik (aišku ne tokį "kosminį") efektą ("centas prie cento" principu) be abejo duoda- kai "normalūs" sprendimai nėra galimi/tikslingi Vakuuminės plokštės (DE): perspektyvos tik "rožinėmis spalvomis"- šiandien kainos jau "ant ribos" (lygios tų pačių charakteristikų šiltinimui mineraline vata) Vakuuminės plokštės (DE/EN/KO): perspektyvos tik "rožinėmis spalvomis"- per trumpą laiką atsirado masė naujų gamintojų Vakuuminės plokštės- "pradžiamokslis" (DE/EN)Aerogel: dėl kainos dar kurį laiką išliks "egzotika" (DE)Aerogel: dėl kainos dar kurį laiką išliks "egzotika" (EN)Aerogel- "pradžiamokslis" (RU/...)Peršviečiamas šiltinimas (DE, EN)"Taisyklės" besistatančiam:STR (tik galiojančių statybos techninių reglamentų sąvadas)Pastatų atitvarų šiluminė technika (šiandieninis šiltinimo "standartas")Statybinių termoizoliacinių gaminių šilumos laidumo koeficiento projektinės vertės (šiandieninis šiltinimo "standartas")"Taisyklės" besistatančiam (neilgai laukus):Nuo 2016 m. (LT)Tiek ilgai laukti gal ir nebeteks- nuo 2011 m.? (DE)Nuo 2019 m. (EN)2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (LT)Laisvalaikio pasiskaitymui (LT)Laisvalaikio pasiskaitymui- The Directorate-General for Energy (EN)Pasyvaus/Zero/Plius/Saulės namo kainodaros pavyzdžiai:Vergleich Gesamtkosten Passivhaus/EnEV-Standard-Haus (DE)Passivhaustagung (DE)Passivhäuser: Die wirklichen Kosten (DE)Skaičiavimo prielaidos, metodikos:Karšto vandens ruošimo naudojant saulės kolektorius efektyvumo tyrimai (LT)"Standarto" šilumos nuostoliai (DE)Metodikos Pasyvus namas skaičiavimams (DE)Metodikos Pasyvus namas skaičiavimams (EN)Bau Book (DE): viena geriausių tokio pobūdžio svetainių- bent jau galima pasinaudoti pateiktomis medžiagų charakteristikomis Pastatų šilumos nuostolių skaičiavimo metodų analizė (LT)Latvijoje ekologinis "kamino" mokestis yra 400 latų (netoli 2.000 Lt) per metus (LT)Tikroji atominės kWh kaina (DE)Skirtingų šalių fiskalinės primonės taikomos AVEI naudojimui didinti (LT)Tikroji atominės kWh kaina (DE)Agentur für Erneuerbare Energien (DE)A.Šemeta ragina pažvelgti į mokesčius iš platesnės ekonominės perspektyvos (LT)Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas AIEĮ (LT)Skaičiuoklės, programinė įranga:PHPP 2007 ir kt. programos (neperkantiems: linkomanijoje vargu ar atrasite- teks labiau pasistengti) (DE/EN/RU/..)Mokančiam vokiečių kalbą- mažai ko be pritrūktų, kad išdavinėti energetinius pasus (DE)Pagal nuo 2009 m. įsigaliojusį vokišką STR'ą atnaujinta EnEV 2009 (DE)PHPP 2007 (demo) (EN)Elementari skaičiuoklė atitvarų varžoms (DE)Kiek įdomesnė, tačiau elementari skaičiuoklė atitvarų varžoms (DE)Elementari skaičiuoklė įvertinti savo būstą "pagal faktą" (DE)Kelios rusiškos skaičiuoklės (RU)Šildymo kalkuliatorius (LT)SVEO skaičiuoklė šilumos siurbliams (LT)OCHSNER skaičiuoklė šilumos siurbliams (DE)REC skaičiuoklė vėdinimui (EN)Elementari skaičiuoklė vėdinimui (DE)Skaičiuoklė saulės jėgainei (DE)Elementari skaičiuoklė saulės kolektorių sistemai (DE)Elementari skaičiuoklė vėjo jėgainei (LT)Elementari skaičiuoklė vėjo jėgainei (DE)Palūkanų skaičiuoklė (DE)Kredito skaičiuoklė (LT)Priedai- pamatai, rūsiai, švediškos plokštės, garažai, terasos:"Švediška" plokštė: Legalett (LT)"Švediška" plokštė: Futura (DE)"Švediška" plokštė: Technopor (DE)"Švediška" plokštė: CIEPŁY DOM (PL, DE, EN)"Švediška" plokštė: ThermiSol (SE)"Švediška" plokštė: BEWA (DE)Rūsio įrengimas 1 (DE)Rūsio įrengimas 2 (DE)Rūsio įrengimas 3 (DE)Rūsio įrengimas 4 (DE)Mediniai balkonaiLanginėsGaražas: alternatyva garažui (LT)Garažas: įdomesnis variantasSodo nameliai ir pan.: Butenas Holzbauten (DE)Prekyba internetu:Alibaba (EN)Made in China (EN, DE, FR, RU)Allegro (PL)Beletristika Pasyvaus/Zero/Plius/Saulės namo tema:Pokalbis su Eugenijumi Maldeikiu (LT)Lietuva patenka į skurdžiausių ES valstybių penketuką (LT)R. Staselis: Harmonija su sovietiniais kaminais (LT)Pigi Saulės energija - jau dabar? (LT)Atsinaujinančių šaltinių energijos jėgainės (LT)Nacionalinė Pasyvaus Namo Statytojų Asociacija (LT)Apie infraraudonuosius spindulius (LT)Lietuviška naftos alternatyva - žilvičiai (LT)Artūras Jonika: Alternatyvus kuras (LT)DOM PASYWNY - koncept i definicje (PL)Ne tiksliai apie Pasyvaus namo šiltinimą, tačiau naudinga info: Hausbau-Ratgeber.de (DE/EN)Total Cost Analysis for Passive Houses (EN)Evaluation of the cost efficiency of an energy efficient building (EN)Pasyvus namas? Tik iš sveikų medžiagų! Dr. Michiel Haas požiūris (LT)Swedes active about passive houses (DE/EN/RU/...)First zero-emission home unveiled (EN)Passive House for a cold climate (EN)Планирование пассивных домов (RU)Нулевой дом (RU)ECOTECO (RU)Paroc Pasyvaus namo vizija (LT)Forumai Pasyvaus/Zero/Plius/Saulės namo tema:Mój dom pasywny (?) w praktyce- już go użytkuję (PL)Пассивный дом,сказка или правда (RU)"Pasyvus" namas (passive houses) - ka apie tai zinome? (LT)Svetainės ne visada visu 100 % į temą- tačiau pakankamai informatyvios/įdomios:DESERTEC: kur investuoja verslas, planuodamas pagaminti bent ketvirtadalį ateityje EU reikalingos elektros energijos (DE/EN)Britiškoji DESERTEC versija (su vokišku prieskoniu): planuojama pagaminti apie ketvirtadalį ateityje DB reikalingos elektros energijos (DE)Amerikietiškas požiūris į ateities energetiką: National Renewable Energy Laboratory (NREL) (EN)Strategic Energy Technology Information System (SETIS) (EN)Bund der Energieverbraucher (daug statistikos, kur yra ir LT) (DE)Nuorodos į .pdf failus Pasyvus namo tema (EN)Nuorodos į .pdf failus Zero Energy tema (EN)Passivhausblog (DE)Viessmann skaičiuoklės, simuliacijos, video šildymo tema (DE)Solar Haven (EN)Solar House - energy created by the sun-tracking (EN)Pirmasis Zero Energy viešbutis (DE)Austria Passive House Whistler 2010 (EN)Obama calls insulation 'sexy' (EN)Building Technologies Program USA (EN)Green Building Advisor (EN)Discovery Communications Planet Green (EN)Building Green TV (EN)OECD/IEA (EN)Nėra būtina kariauti su LT skirstomaisiais tinklais, ir statytis saulės/vėjo jėgainę ant savo stogo/kieme- yra labiau civilizuotos šalys (DE)Nėra būtina kariauti su LT skirstomaisiais tinklais, ir statytis vėjo jėgainę savo kieme- yra labiau civilizuotos šalys (DE)Rimčiau besidomintiems investavimu į alternatyviąją energetiką- vienas iš variantų (DE/EN/...)Žilvino blogas "Statau namą" (LT)91 Award Winning Solar Homes (EN)50 Straw Bale Plans (EN)Hydrogen Cars Now (EN)MDI (Guy Negre kompanija) (EN/FR), Tata OneCAT (LT)2010 m. sausio 1 d. EU buvo sertifikuoti 21.500 Pasyvus namai. Viršytos programos "20.000 Passivhaus projects in Europe", "1.000 Passivhäuser in Österreich" ir t.t. Pagal ruošiamus projektus, iki 2013 m. EU bus pastatyti/renovuoti viso apie 71.270 Pasyvus namai. Prognozė iki 2016 m.: EU bus pastatyti/renovuoti viso apie 260.000 Pasyvių namų. 2010 m. sausio 1 d. EU į duomenų bazes įtraukti virš 3.000 Zero/Plius namų. Kiek tokių namų žmonės pasistatė savarankiškai (pasinaudodami kitomis rėmimo programomis), ir dėl kokių tai priežasčių nesiregistravo- ko gero nežino niekas. 2010 m. sausio 1 d. EU registruota netoli 300 Saulės namų. Kiek tokių namų žmonės pasistatė savarankiškai, ir dėl kokių tai priežasčių nesiregistravo- ko gero nežino niekas. P.S. Temos pozicija GoogleP.S. Nėra jokio reikalo cituoti visą šį postą!
Truputi per vėlai pradėjau- nespėjau perdaryti ir papildyti taip kaip buvo minčių. Praeitos temos kolektyvas:EVOY© 166, Vilienė 95, Giedruolė 39, kaban 35, Jate 28, biesas66 26, nikvik 25, Dario 19, EVOY 16, cezas 13, ambre 12, zojux 11, bruonius 10, sarune+ 9, Paliukas 9, Garnis 8, Silent night 7, aruno 7, mantas.v 7, Kirtiss 7, Grand 6, New Mantas 4, Mindaugas7 3, Hameris 3, pego 3, 7777 3, Brunetike 3, Monolituke 3, zarmenas 2, p.Renata111 2, well'as 2, Neri.jus 2, Auruma 1, demo7 1, Viliomante 1, luksė 1, andriuska32 1, namaskaime 1, mariuks77 1, Ihmantas 1, Laura_online 1, arvisas 1, Rimokas 1, JBijoux 1, laimingas 1 Papildyta:QUOTE(Vilienė @ 2010 10 10, 11:32) Kaip dėl sveo.lt ar jie nesurinkinėja skarbonkių Lietuvoje? Arba mano žinios nulis arba ne ant to vadybininko pataikiau - bendrauti sekės sunkiai, nusispjoviau... Bet džiugina, kad LT irgi yra sugebančių neatsilikti nuo pasaulinio lygio... Sveo nėra geriausiu/sektinu pvz. Skarbonkės kaina ten vis dar toli nuo šaldytuvo kainos. Šaldytuvo kaina yra kaip tik tas rodiklis, į kurį verta orientuotis. Niekam nereikalingas toks pasaulinis lygis, kuris pasiekiamas lygiuojantis į brendų kainas. Galima viską ir kukliau- bet negąsdinant šaldytuvais už šatlo kainą.
Vilienė
2010 10 10, 12:05
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 10, 12:25) Truputi per vėlai pradėjau- nespėjau perdaryti ir papildyti taip kaip buvo minčių. Praeitos temos kolektyvas:EVOY© 166, Vilienė 95, Papildyta:Negi aš toks plepus??? Sveo nėra geriausiu/sektinu pvz. Skarbonkės kaina ten vis dar toli nuo šaldytuvo kainos. Šaldytuvo kaina yra kaip tik tas rodiklis, į kurį verta orientuotis. Niekam nereikalingas toks pasaulinis lygis, kuris pasiekiamas lygiuojantis į brendų kainas. Galima viską ir kukliau- bet negąsdinant šaldytuvais už šatlo kainą. Visus sveikinu naujoje temoje, vėl turim 50psl bendravimui. Temos aprašas solidėja, pats forumas panašėja į jei ne į enciklopediją, tai į žinyną tikrų tikriausiai(Vivat EVOY) Dėl sveo kainų negaliu ginčytis, bet norėjau atkreipti dėmesį į faktą, kad yra skarbonkių virintojų ir LT, gaila, kad kainodara nedraugiška Pasaulinis lygis turėta galvoje technologijas, ne kainą, bet jei technologijos nepasiekiamos dėl kainos - nafik reikalingos.
Vilienė
2010 10 10, 12:29
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 10, 12:25) Kuo giliau į mišką - tuo daugiau medžių. Kuo giliau kasu nete apie siurblį - tuo geresnių kainų randuBeliko dvejonės įveikt - ar siurblį, ar elektrinį katilą(nes vamzdžiai jau pakloti grindyse; pats katilas - tai tik 3kw tenas daugiafunkcinėj talpoj)
mantas.v
2010 10 10, 19:13
Trečios temos pabaigos užsimezgė diskusija apie keraminių blokelių taikymą PN statybai. Gal gali šios temos kuratoriai paplėtoti šią alternatyvą lyginant su liktiniais klojiniiais?
Kokią šiluminę varžą galima pasiekti su keraminiais blokeliais? Kokie tipiniai "sumuštiniai" būtų rekomenduotini keraminių blokelių panaudojimo atveju? Pranašumai ir trūkumai lyginant su liktiniais klojiniais?
Iš mano varpinės - šiandien po diskusijos su pažįstamu statybininku, gavau rekomendaciją statyti iš keramikos. Nes, natūralus produktas, sukuriantis gerą mikroklimatą namo viduje (sugeria perteklinę drėgmę ir atiduoda kai jos trūksta) bei laiko patikrintas statybos būdas. Bet kaip su verža ir sandarumu?
Vilienė
2010 10 10, 19:34
QUOTE(mantas.v @ 2010 10 10, 20:13) Kokią šiluminę varžą galima pasiekti su keraminiais blokeliais? Klausimas suformuluotas netinkamai, ir jei atsakyti tiesiog ko klausiama - varža beveik niekinė(nepakankama ne tik PN bet ir standartui; nebent siena 1,5m storio). Varža yra pasiekiama efektyviomis šiltinimo medžiagomis: polistirenu/neoporu, akmens/stiklo vata, PIR ir t.t. o keramika - tai nešanti konstrukcija, namo griaučiai. Iš mano varpinės - šiandien po diskusijos su pažįstamu statybininku, gavau rekomendaciją statyti iš keramikos. Nes, natūralus produktas, sukuriantis gerą mikroklimatą namo viduje (sugeria perteklinę drėgmę ir atiduoda kai jos trūksta) bei laiko patikrintas statybos būdas. Bet kaip su verža ir sandarumu? Įtariu pažįstamas statybininkas labiau prisilaiko stereotipų("patikrintas statybos būdas", natūralus produktas) ir nelinkęs eksperimentuoti su naujovėmis. Dėl varžos lyg pasisakiau aukščiau, o sandarumas labai priklauso nuo statybininkų kruopštumo - paliks pustuštes siūles tai ir švilpaus vėjai... O dėl mikroklimato - tai neaktualu, vistiek turėsite rekuperatorių kuris mikroklimatą kontroliuos. Nežinau, kiek efektyviai keramika įtakoja klimatą jei nutinkuota ar apklijuota GKP... Tai nereiškia, kad keramika netinka statybai, tik noriu atkreipti jūsų dėmesį ir į kitus, nė kiek ne prastesnius statybos metodus - likusius blokelius(akytbetonio, silikato), karkasinę statyba ir tame tarpe liktinius klojinius.
Belieka tik pritarti Viliene. Reiktu isisamoninti esmini dalyka. Blokeliai nera apsiltinimo medziaga. Tai tik griauciai, konstruktyvas ir visi vadybiniai triukai su "siltais" blokeliais yra tik marketinginiai dalykai. Varza nereiksminga. Daug tikslingiau ziureti is kitos puses: kuo pigesnis konstruktyvas, neapsunkinantis apdailos ir apsiltinimo sluoksnio uzdejimo, komunikaciju isvedziojimo. O paskui ir jau bus galima kalbeti apie siluma, bet ne blokelio, o apsiltinimo sluoksnio, kuri ant tos sienos uzdesite.
Muras turi dau privalumu, viso pirmo - tai muras, tvirtumas  anttra - murines sienos akumulioja siluma, trecia - esant tam tikrai vidaus apdailai regulioja dregmes rezima patalpose.. bet pasyviam name viso to nereikia - kita koncepcija.. todel geriausia daryti 1 auksto karkasa su 50cm apsiltinimu is visu pusiu.. toki galima ir vienam sumeistrauti - atsakingai sakau is savo patyrties..
QUOTE(Vilienė) Gerb Dario retokai mus čia aplanko(o gaila, yra postuose racijos ), gal mano nuomonė klaidinga, bet pasirodė, kad Dario yra profesionalas, todėl nesiryžtu iš visų jėgų "susiremt ragais" 20-30k atrodo daugokai, tikiuosi pigiau prasisukt su aeroterminiu. Dėl labai šaltų dienų yra logikos, paprasta fizika neleidžia kitaip tikėtis. Jei namas tikrai pasyvus - su šaltom dienom(kurių, pagal statistiką, ne kasdien ir ne kasmet) kovot padėtų akumuliacinė talpa,nereik super didelės, tarkim 200-300l. Pasiruošiam sezono pradžioj, naktiniu tarifu(o dar geriau - saulės kolektorium, visai papigiaja) ir jei užėjo ar nuėjo "atmosferos frontas" keletam dienų naudojam energijos atsargas iš akumuliacinės. O jei akumuliacinė ne 200-300 bet kubas - du, tai lietuviškai šaltas periodas(2-3paros) visai nebaisu... Dar tada, kai tik sapnuose mačiau savo sekantį namą vis prisimindavau SAM "barzdylą"(gerb. direktorius; neturiu akies ant gauruotų žmonių, sorry) šnekantį per, berods Baltijos TV statybų laidą, apie namą su 2-3 elektriniais šildytuvais ant sienų kaip pagrindinę ŠS. Bet dabar tai lyg ir "zapadlo" grynai elekra šildytis, norisi kažko pažangesnio, taupesnio. Dabar mintyse tik aeroterminis, be super investicijų, bet netiesioginis elektrinis... Iš čia matau kelias išeitis: pavyks aeroterminį įsirengti už tikrąją kainą (pvz perkant viską 15-20proc pigiau pas lenkus) arba aero atsisakyti ir svarstyti alternatyvas Saulė-vėjas su akumuliacine talpa. Dabartinė mano talpa (3000l) leidžia nepriklausomai šildytis 7paras, jei, anot gerb. Dario, nesubliūkš per artimiausius šildymo sezonus. Na susiremti ragais galima, jei yra poreikis. Tik gince gimsta tiesa, kazkas yra pasakes. 20-30kLt skaiciukai buvo pamineti atsakant i klausima ir yra paimti is klausiusiosios posto praeitoje temoje. Mano akimis silumos siurblys neturi kainuoti daugiau 3000-4000Lt. Va kai tokias kainas pasieks, bus galima pasistatyti kaip papildoma navarota, kad elektra "zapadlo" sildytis nereiktu.  Ar siaip kad nagliau atrodytu.  Esu tikras kad elementari pramoninius saldytuvus gaminanti imone galetu sumontuoti "atvirkscia saldytuva" uz labai nedaug. Giminaitis rusyje pasistate 12m3 saldytuva, jam sumoj kainavo su visa patalpa 5000Lt. Taigi pats kompresorius, kolektorius, uzpildymas neturi tiek kainuot, kiek dabar kainuoja. Kol EU nepanaikins remimo, tol gamintojai nenusileis su kainom. Nors is paskutiniu linku i ebay panasu kad karavanas pajudejo. Dar meteliai ir irengimas bus pigesnis nei KKK. Jei prigyvensim iki to, kad nebrangiai pasikinkysim saule ir veja tai tas namo islaikymas su ŠS ar be jo bus visai nebaisus. Kolkas as i akumuliacine ketinu ikist 2kW tena ir be jokiu valdikliu ar akumu uzkabint vertikalia jegaine 2kW. Dar kolektoriu 3 plokstes ant stogo ir dasisildyt salciausius 2 menesius papildomai bus nebaisu. P.S. pastaroji ziema parode, kad saltasis periodas nera 2-3 dienos.  Sia ziema irgi visi prognozuoja neislengvuju, tame tarpe ir pernai nesuklydes mano katinas. Taigi akumuliacine turetu buti matuojama kubais, panasiai kaip pas Jus.
mantas.v
2010 10 10, 21:05
Tiek dar suprantu, kad pats blokelis aukšta varža nepasižymi  O mintyje turėjau keraminius blokelius komponuojant su varžą turinčiomis medžiagomis PN statyboje... Ar vistiek "neįsipaišo" į PN koncepciją?
Vilienė
2010 10 10, 21:24
QUOTE(Dario @ 2010 10 10, 21:54) Mano akimis silumos siurblys neturi kainuoti daugiau 3000-4000Lt. Va kai tokias kainas pasieks, bus galima pasistatyti kaip papildoma navarota, kad elektra "zapadlo" sildytis nereiktu.  Ar siaip kad nagliau atrodytu.  Esu tikras kad elementari pramoninius saldytuvus gaminanti imone galetu sumontuoti "atvirkscia saldytuva" uz labai nedaug. 3000-4000Lt jau dabar realu, tik dar neteko atkasti co2 už tokius pinigus. O R410 ar R417 jau galima gauti. Bet jų cop'ai tomis dienomis, kuriom jūsų katinas ruošiasi, yra apgailėtini... Taip, principas šaldytuvo, tik reikia jį pritaikyti žemoms temperatūroms. Nereikia nė įmonės - pvz naudota automobilinė šaldymo įranga galima nupirkti už 2000Lt, sumontuojam atvikščiai(garintuvas išorėj, aušintuvas viduje) ir turim elementariausią siurblį. Tik klausimas kaip dažnai jungsis defrost'as ir aplamai kokia bus iš to apčiuopiama nauda, ypač jei už lango -20C.Kolkas as i akumuliacine ketinu ikist 2kW tena ir be jokiu valdikliu ar akumu uzkabint vertikalia jegaine 2kW. Dar kolektoriu 3 plokstes ant stogo ir dasisildyt salciausius 2 menesius papildomai bus nebaisu. Skamba realiai, ypač todėl, kad nereiks brangiausių komponentų - akumuliatorių bei invertoriu... Kodėl 3 plokštės o ne vamzdžiai(heatpipe)? Papildyta:QUOTE(mantas.v @ 2010 10 10, 22:05) Tiek dar suprantu, kad pats blokelis aukšta varža nepasižymi  O mintyje turėjau keraminius blokelius komponuojant su varžą turinčiomis medžiagomis PN statyboje... Ar vistiek "neįsipaišo" į PN koncepciją? PN koncepcija nenurodo, kaip ir iš ko turite statyti. Tik galutinį rezultatą - jei atitinkate parametrus, reiškia jūsų namas pasyvus. Be abejo keramiką privalėsite derinti su izoliacinėmis medžiagomis ir jei tai padarysite be klaidų - rezultatas bus teigiamas. Į keramiką žiūrint tik kaip į nešančią konstrukciją siūlyčiau rinktis pigiausią ir pagal apkrovas leistinai minimalaus storio - taupant sienos storį, o pinigus investuoti į izoliacines medžiagas. Todėl nebūtinai tinka keramika, bet kas - siauriau ir pigiau.
QUOTE(mantas.v @ 2010 10 10, 20:13) Gal gali šios temos kuratoriai paplėtoti šią alternatyvą lyginant su liktiniais klojiniiais? Pranašumai ir trūkumai lyginant su liktiniais klojiniais?Iki tiek gal nesuįžūlėkime. Pats matote- tuoj liksime apkramtytom ausim. Laikykimės prielaidos, kad visos technologijos tinka Pasyvaus namo statyboms, ir turi tiek pranašumų (visos), tiek trūkumų (visos). Paminėsiu tik kelis privalumus, kurie priskiriami keramikai: 1. Tik su keramika galėsite vasarą per +33°C laikyti atvertą langą ir patalpoje turėti +20°C (čia aišku ir rekuperacinė prisideda). Sukurti vėsumos vonią (vėl tas pažodinis vertimas...) nepavyks karkasiniame ar liktinių klojinių name. 2. Nebereikės įmantrios šildymo sistemos, nes ją galėsite įrengti pagal stačiamalkės/krosnies principą: prišildai sienas- ir ramus dieną kitą (su likusiu darbu susitvarkys rekuperacinė). 3. Storos keramikos sienos: dėl sienų storio galėsite šildytis tik naktiniu tarifu, o ateityje ir saulės jėgainės pagamintą elektrą panaudoti. 4. Storos keramikos sienos: dingus elektrai- dėl šildymo visiškai nesuksite galvos. 5. Storos keramikos sienos palengvins gyvenimą rekuperacinei, ir net galėsite ją išleisti keliems mėnesiams atostogų. Kokią šiluminę varžą galima pasiekti su keraminiais blokeliais? Kokie tipiniai "sumuštiniai" būtų rekomenduotini keraminių blokelių panaudojimo atveju?Geriausią varža, kurią galima pasiekti su (beveik) nešiltintais keramikos blokais: U= 0,14 W/m²K (R= 7,38 m²K/W). Pasyviai sienai kaip ir užtektų, bet iki vadovėlinės- dar galima ir kiek šiltinti. Kiek brangoka, ir todėl šiandienai LT dėl blokų varžų niekas nesikeičia: mūras- tai tik rėmas šiltinimui tvirtinti. Tvirtumas jam reikalingas tik išlaikyti savo, (paprastai) betoninių perdangų, stogo svoriui. Gaunasi savotiškas paradoksas: tvirtinam pamatus ir sienas- nes kaipgi kitaip sukabinti virtuvines spinteles??? Lyg jos be problemų nepasikabina ant karkasinės sienos... Parinkinėti buterbrodus privalu neištraukiant iš viso konteksto. Reikia žinoti, kokios funkcijos bus patikėtos atitvarom, su kokiomis sistemomis sienos bendradarbiaus ir t.t. Jei norėsite pilnai išnaudoti keramikos savybę akumuliuoti/grąžinti į patalpas šilumą/drėgmę- blokus renkatės kuo storesnius. Pvz. orientacijai: iš to kas yra LT- vokiško superbloko charakteristikoms pasiekti.
Pylenskis
2010 10 10, 22:53
Sveiki visi, Jungiuos į diskusiją ir aš. Visada žavėjus PN, bet senosios kartos specialistu buvau "sumakaluotas" ir neatstovėjau už savo tiesas. Kiek žiūriu į dabartinę situacija namo tai nėra visiškai "šakės". Šeip esu cinikas (į visas senas technologijas žiuriu kreivai, savo darbe naujausias technologijas stengiusoi pradėti naudoti kuo greičiau ir pratinu prie to žmones.) Bet va su namu gavosi taip kaip nenoriu. Man kaip "reklamistui" statybos labai tolima sritis, tai pasidaviau senosios kartos specialistu įtakai. Ir nuo svajonės statytis PN, buvau apsisprendas "standartui". Padariau tokias išvadas: 1. labai svarbu nepasiduoti kaip minėjau senajai kartai, kuri kalba apie patikrinta, šimta metu taip daroma. 2. reikia pasirinkti architektą ir butu gerai kad jis butu ne senesnis nei 50 metų. ar pabendravus pažiūrėti ar žmogus neuzsikonservaves savo sultyse ir apart roku keramikos nieko nezino. Architekto pasiumu gavosi namo projektas. 20 cm keramika, 15 polistirolas ir apdailinė klinkerio plytele (nors mano nuomone tai kaip guminė moteris). Vėliau projektas kiek koregavosi. 3. Labai reikia domėtis pačiam nes lietuvoje specialistų PN nėra daug, o tiksliau jų beveik nėra. O ko neišmanai tas atrodo nesamonė. (čia kaip su common rail sistema dyzeliniuose varikliuose, kol buvo naujove tol visi "spjaudėsi", dabar kitokiu nebėra:)) Tai po ilgos litanijos einu prie problemos:) Kaip architektė buvo suprojektavus nestačiau, dėjom 25 cm blokelį keramikinį (vietoje 20), plius 20 cm polistirolo (vietoje 15). dabar suprantu kad 20 mažkai ir visgi reikėjo naudot neoporą.. Taigi dabar turime sienų varžą ~ 6,5. Kaip ir mažoka. Pirmas klausimas, kaip dabar galima dar siek tiek sukkelti varžą. Nes praitoje temoje buvo kalbama apie šiltinimą iš vidaus ir kokį storį reiktų naudoti pagal esamas medžiagas. Antras klausimas stogas, dabar planuojama apšiltinti 30 cm paroco, velgi varža apie 6, vel mažoka žiūrint iš PN pusės. Bet kiek svarstau prie dabartinės sitacijosk ai jau beveik visas fasadas apšiltintas 20 cm, man pasiekti didesne varža nei 8 bus labai sunku. Šeip dabartinėje mano situacijoje tikslas yra varža ne mažiau 8. Su stogu kaip ir turėčiau susitvarkyti 40 cm vatos ir su varža kaip ir viskas tvarkoje . Ar reiktų gal naudoti šia technologiją http://www.daemmt-besser.de/index.php?id=139 tai gautūsi man 20 vatos plius gegnių uždengimui ir didesniam sandarumui polistirolas. Na čia kaip nors. Bet ka daryti su sienomis, ar galimas variantas koks nors šiltinimui iš vidaus? gal ka patarsite?
QUOTE(Pylenskis @ 2010 10 10, 23:53) Sveiki visi, Jungiuos į diskusiją ir aš. Sveiki pasijungus! Pirmas klausimas- lauko sienos1. Šiandieninė situacija. Šiltinti iš vidaus galite kaip tik norite ir kiek tik norite. Tokią pasirinkimo laisvę suteikia polistirolo storis išorėje. Visas gerąsias keramikos savybes uždarysite į kalėjimą- ir tik tiek. Jei pageidausite neišstorinti sienų- geriau rinktis PIR (visi pvz. su PIR). 2. Jei užteks maždaug R8. 3. Jei neužteks maždaug R8. 4. Jei pageidausite eiti iki galo. Bus kiek paprasčiau, jei šiltinti maždaug tokiu principu. Neužmirškite dar vieną momentą: bendra lauko sienų varža- kur skaičiuojamas ir šiltintas mūras, ir langai su etc. Todėl visada verta pasiskaičiuoti, kurią poziciją geriau stiprinti. Lyginant su paprastesniais langais: investavus į geresnės kokybės langus ir valdomas žaliuzes, bendras rezultatas sudėjus visus faktorius- gali prilygti maždaug 3 cm sienų šiltinimui PIR. Žodžiu: sienų šiltinimas nelabai padės- jei langai bus namo radiatoriais aplinkai šildyti. Antras klausimas- stogasSu stogu viskas paprasta. Yra vietos- kraunate vatą ar kas pigiau/paprasčiau. Nėra vietos- į talką pasitelkiate kietas šiltinimo medžiagas (kaip ir pavaizduota nuorodoje).
Pylenskis
2010 10 11, 07:50
Vakar visa vakara bandžiau atsekti kas tas PIR, bet taip ir nepavyko rasti.
QUOTE(Pylenskis @ 2010 10 11, 08:50) Vakar visa vakara bandžiau atsekti kas tas PIR, bet taip ir nepavyko rasti. PIR/PUR. Tas pats kas ir polistirolas, tik išvarytas iš truputi kitokios bragos.
Vilienė
2010 10 11, 08:41
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 09:06) PIR/PUR. Tas pats kas ir polistirolas, tik išvarytas iš truputi kitokios bragos. Mano paieškos dėl PIR/PUR išsiskiria - PIR plokštės kaip EVOY įmetė linką, bet PUR - randu kaip purškiamą putą. Šilumos laidumas atrodo labai patraukliai, įdomu, kaip reikalai su kaina. Gal galėtų EVOY su u-wert'u paanalizuot stogo "sumuštiaką": ant 200mm gegnių skersai sukalu 100mm EPS arba PIR, tarp gegnių iš apačios supurškiam PUR ir dar sluokanis 100mm EPS/PIR is apačios. Ant viršaus plėvelė, 20mm grebėstai ir skardos danga. Iš anksto ačiū.
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 09:41) Mano paieškos dėl PIR/PUR išsiskiria - PIR plokštės kaip EVOY įmetė linką, bet PUR - randu kaip purškiamą putą. Šilumos laidumas atrodo labai patraukliai, įdomu, kaip reikalai su kaina. Gal galėtų EVOY su u-wert'u paanalizuot stogo "sumuštiaką": ant 200mm gegnių skersai sukalu 100mm EPS arba PIR, tarp gegnių iš apačios supurškiam PUR ir dar sluokanis 100mm EPS/PIR is apačios. Ant viršaus plėvelė, 20mm grebėstai ir skardos danga. Iš anksto ačiū. PIRPURAbi gali būti tiek purškiamos (termoputos), tiek plokščių (detalių) pavidalu. Charakteristikos gana artimos- kiek skiriasi porose įkalintos dujos. Tokios detalės nė neruošiu- ŽVĖRIŠKAI per brangi. Geriau naudoti vien kietą izoliaciją, ar kombi su vata. P.S. Paruošiu. Kaip tai perskaičiau, kad kone viskas termoputomis.
Vilienė
2010 10 11, 09:04
QUOTE(Pylenskis @ 2010 10 10, 23:53) Antras klausimas stogas, dabar planuojama apšiltinti 30 cm paroco, velgi varža apie 6, vel mažoka žiūrint iš PN pusės. R6 gali patenkinti tik standartą, jokiu būdu ne PN -būtinai keisk konstrukciją, mano target R11 - R12. Prisiminkim, kad šiltas oras kyla ir per stogą/lubas turim labai didelius nuostoliusBet kiek svarstau prie dabartinės sitacijosk ai jau beveik visas fasadas apšiltintas 20 cm, man pasiekti didesne varža nei 8 bus labai sunku. Šeip dabartinėje mano situacijoje tikslas yra varža ne mažiau 8. Svarbiausia - nepanikuoti. Laiko turi, pačiam ant galvos nelyja, vis tiek žiemosi dar sename būste. Geriau susirink informaciją ir pasistenk situaciją pakeisti maksimaliai efektyviai jau dabar, kad po keleto metų netektų renovuoti beveik nuliovą namą. Kiek pamenu sienos foto - lyg dar nedėtas EPS? Jei taip - eps keisk neoporu/pir, jo storį galima didinti iki 30cm. Evoy su u-wert gal pabandytų patikrinti šiltinimą iš vidaus - prie keramikos sukame termoprofilius 50mm ir tarp jų purškiam putą(PUR, gamo ar pan). Kiek pamenu statybinę fiziką - šiltinimas iš vidaus nėra toks efektyvus(dėl rasos taško) bet gal yra būdas pasiekti rezultatą? Dėl "guminės moters" esi teisus - klinkeris tik "solidi išvaizda" už "solidžią kainą". Manau savo sienai teturi vieną variantą - tinkas ant eps/neopor/pir ir dažymas, taip sutaupysi sienos storio Papildyta:QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 09:58) Tokios detalės nė neruošiu- ŽVĖRIŠKAI per brangi. Geriau naudoti vien kietą izoliaciją, ar kombi su vata. Tokios detalės privalumą matau visiškai hermetišką konstrukciją - jokių kietųjų detalių taip sandariai nesudėsim tarp gegnių. Pjauta, ne džiovinta mediena yra toli nuo idealių formų bei matmenų - purškiama izoliacija tai kompensuotų. ŽVĖRIŠKAI gal galioja tik lietuviškai Gamo? Nors abejoju, kad mano atkasta PUR atvyks 500km Lenkijos bekele į Kauną dėl 40-50kubų darbo... Kokie variantai užsandarinti tarpus tarp gegnių?
Pylenskis
2010 10 11, 09:31
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 10:04) Papildyta: ...Kiek pamenu sienos foto - lyg dar nedėtas EPS?...
Ten jau buvo dviejų savaičių senumo foto kažkur tais, ir tai buvo garažo siena. Dabar beveik visas pirmas aukštas ir dalis antro nuvaryt 20 cm polistirolo. Dabar kaip ir jau vėloka. Reikia išsiaiškinti tik dėl galimybes apšiltinti iš vidaus.
Vilienė
2010 10 11, 09:35
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 09:58) PIRPURAbi gali būti tiek purškiamos (termoputos), tiek plokščių (detalių) pavidalu. Charakteristikos gana artimos- kiek skiriasi porose įkalintos dujos. Tokios detalės nė neruošiu- ŽVĖRIŠKAI per brangi. Geriau naudoti vien kietą izoliaciją, ar kombi su vata. P.S. Paruošiu. Kaip tai perskaičiau, kad kone viskas termoputomis. Ačiū. Dėl kainos negaliu tiksliai pasakyti - bet namo idėja nėra utopinė, gal tik ne inžinieriška. (spauskit ant viršutinio U-tubo lango)
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 09:41) Ant 200mm gegnių skersai sukalu 100mm EPS arba PIR, tarp gegnių iš apačios supurškiam PUR ir dar sluokanis 100mm EPS/PIR is apačios. Ant viršaus plėvelė, 20mm grebėstai ir skardos danga. Iš anksto ačiū. Su polistirolu žaisti tikrai neverta- jis tokiam ekstrimui net ir netiktų. Su termoputomis- žvėriškai per brangu (uždarų porų didesnio tankio- apie 1.000 Lt/m³). Tikrai ne GAMO (iš to kas įvežama į LT iš gamintojo asortimento)- kas tai panašaus. Geriau/pigiau rinktis visą išpildymą PIR plokštėmis, ir panaudoti gamintojų siūlomas standartines detalus. Sandarumo joje užtenka: jei neprileisti atgrubnagių ir nepagailėti lipnios juostos. Tarp gegnių nieko ten ypatingai sandarinti neverta- visas dėmesys Nr. 4-5-8 pažymėtiems sluoksniams. Atstumus tarp gegnių reikėtų parinkti pagal atrastos PIR plokštės matmenis- bus truputi mažesnė išeiga ir gerokai spartesnis darbas. P.S. Programa neleidžia pridėti vieno ventiliuojamo tarpo prieš grebestavimą.
Vilienė
2010 10 11, 09:47
QUOTE(Pylenskis @ 2010 10 11, 10:31) Ten jau buvo dviejų savaičių senumo foto kažkur tais, ir tai buvo garažo siena. Dabar beveik visas pirmas aukštas ir dalis antro nuvaryt 20 cm polistirolo. Dabar kaip ir jau vėloka. Reikia išsiaiškinti tik dėl galimybes apšiltinti iš vidaus. 20 tai dar ne bėda, dar galima 10 neoporo/pir iš išorės... Bet palaukim, ką EVOY pasiūlys, jis labiau šiltinimą išmano... Mano nuomone reikėtų purškiamos izoliacijos užtikrinti sandarumą. Papildyta:QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 10:37) Su polistirolu žaisti tikrai neverta- jis tokiam ekstrimui net ir netiktų. Su termoputomis- žvėriškai per brangu (uždarų porų didesnio tankio- apie 1.000 Lt/m³). Tikrai ne GAMO (iš to kas įvežama į LT iš gamintojo asortimento)- kas tai panašaus. Geriau/pigiau rinktis visą išpildymą PIR plokštėmis, ir panaudoti gamintojų siūlomas standartines detalus. Sandarumo joje užtenka (jei neprileisti atgrubnagių). Atstumus tarp gegnių reikėtų parinkti pagal atrastos PIR plokštės matmenis- bus truputi mažesnė išeiga ir gerokai spartesnis darbas. Truputi nesuprantu išvadų - su EPS U-0,06, su PIR - 0,09, kur čia vinis, kodėl PIR o ne EPS? Neįsivaizduoju, kaip fiziškai PIR sandariai "priploti" prie gegnių, naudoti sandarinimo putas? Sakote Gamo netinka visai? Kiek pamenu Gamo kaina 500-600Lt/kub.m ribose, amyra brangesnė už Gamo??? Bijau, kad sandarumo labui reikia bent 5cm ištiso purškiamo sluoksnio, pvz konstrukcijos apačioje. Klystu?
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 10:47) Truputi nesuprantu išvadų - su EPS U-0,06, su PIR - 0,09, kur čia vinis, kodėl PIR o ne EPS? Neįsivaizduoju, kaip fiziškai PIR sandariai "priploti" prie gegnių, naudoti sandarinimo putas? Sakote Gamo netinka visai? Kiek pamenu Gamo kaina 500-600Lt/kub.m ribose, amyra brangesnė už Gamo??? Bijau, kad sandarumo labui reikia bent 5cm ištiso purškiamo sluoksnio, pvz konstrukcijos apačioje. Klystu? 1 ir 2 variantai: tarp gegnių PIR/PUR termoputos (lyg taip pageidavote?). 3 variantas- tarp gegnių PIR plokštės (sudėtos pagal gamintojų rekomendacijas). Iš to ką paprastai siūlo GAMO atstovai LT (nepainiokime su pilnu gamintojo asortimentu)- gausite tik vatos analogą, su visomis vatos "negerovėmis". Sandarinimas rimtesnėmis termoputomis panašiu būdų- rekomenduotinas variantas. Nors sandarumą nėra sunku užtikrinti ir paprastesnėmis priemonėmis (kai 3 variante). Sandarumą purškiant termoputas tarp gegnių (konkrečiai 1 ir 2 variantuose) užtikrinsite tik labai trumpam laikui- iki pirmo rimtesnio vėjo. Tuomet koks tikslas atsisveikinti su tokia krūva pinigų, kurie liks išmestais į balą.
Su pasyviu stogu galima ir paprasčiau: Jei norisi mažiau galvosūkių- renkatės stogą iš I-joist'ų. Dėl nieko nereikės sukti galvos: prištabeliuojate/pripūčiate/pripilate nors ir pusmetrį pigesnės vatos ar pan.- viskas. Steico detalės visiems gyvenimo atvejams (PL)
biesas66
2010 10 11, 11:56
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 12:21) Su pasyviu stogu galima ir paprasčiau: Jei norisi mažiau galvosūkių- renkatės stogą iš I-joist'ų. Dėl nieko nereikės sukti galvos: prištabeliuojate/pripūčiate/pripilate nors ir pusmetrį pigesnės vatos ar pan.- viskas. Steico detalės visiems gyvenimo atvejams (PL)Ar yra kas gamina tokias Lietuvoje? Seip atrodo lengvai pagaminamos,bet kazkaip nesinoretu buti samadielkinu ir rizikuoti..
QUOTE(biesas66 @ 2010 10 11, 12:56) Ar yra kas gamina tokias Lietuvoje? Seip atrodo lengvai pagaminamos,bet kazkaip nesinoretu buti samadielkinu ir rizikuoti..  Anksčiau gamino braliukai- dabar nė nežinau, ar tos jų SIA aplamai egzistuoja: SIA Sudrabegles. SIA Wood stock- nesu nė karto bendravęs, o jokių kontaktų nete nerasta. Kitose šalyse aplink LT- gamintojų pakanka.
Sveiki, QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 09:34) Pirmas klausimas- lauko sienos1. Šiandieninė situacija. Noriu pasitikslinti - keramikiniai blokeliai toje skaičiuoklėje rašomi kaip "poroton"? Kiek mačiau jų yra kelių rūšių, kuo jie skiriasi? Jei aš mąstau apie rokų keramikos blokelius, tai man reikia pasirinkti "Poroton T18, ab 1986" bei nustatyti šilumos laidumą 0,18? Be to kiek ieškojau, neradau pardavime internete pvz neoporo 25 cm storio. Tad kiek suprantu reikia dvi-tris neoporo plokštes suklijuoti viena ant kitos? Plius jei prisideda apdaila, tai ar išlaikys 20cm keramikinis blokelis tokį "sumušinį"? Turbūt mano klausimai gal ir "kvailai" skamba, bet nesu statybininkė ir neturiu tame patirties, tai bandau suprasti kokiu principu dėlioti tą sienos "sumuštinį".
mantas.v
2010 10 11, 14:19
Atsiprašau jei pasirodžiau įžūlus, tikrai nenorėjau  Perskaičius visus šios temos puslapius visų pirma susidomėjau liktiniais klojiniais, kad ir thermodom. Kita man įdomi alternatyva, kurią pametėjo forumiečiai ir mano pažįstamas statybininkas - keramika. Suprantu, kad PN galima pastatyti iš įvairių statybinių medžiagų ir visos jų turi pliusų ir minusų... Taigi bandau gilintis į šias dvi man patinkančias alternatyvas: 1. Liktiniai. Kad ir thermodom. Jei gerai atsimenu sienos storis ~45 cm. varža ~9, geras sandarumas. Ar gerai atsimenu bent apytikslę šios technologijos kainą? 150Lt už sienos kvadratą (aišku dar neskaičiuojant betono.). Apart visų kitų privalumų patinka, nes gali daugiau nuveikti pats... 2. Keramika. Jos įvairovė didelė. Tikrai maloniai nustebino EVOY pateikti keramikos pavyzdžiai. Tik spėju jų kaina turėtų būti didoka... Aišku galima komponuoti iš tipinių keramikos blokelių, tik kaip tokiu atveju rasti optimalų variantą tarp sienos varžos, akumuliacinių savybių ir kainos nėra paprasta Variantas 1: 30 cm keramika ir 25 neoporas. Keramika ~70, neoporas ~50 = 120Lt už sienos kvadratą Variantas 2: 25 cm keramika ir 25 neoporas. Kaina mažesnė bet ir šilumos akumuliacija mažesnė. Keramika ~50, neoporas ~50 = 100Lt už sienos kvadratą Suprantu, kad lyginant su liktiniais klojiniais čia nei darbų kaina, nei papildomi konstrukciniai reikalavimai nėra įvertinti ir nežinau ar su kainomis pataikiau Sutinku su EVOY mintimis: Parinkinėti buterbrodus privalu neištraukiant iš viso konteksto. Reikia žinoti, kokios funkcijos bus patikėtos atitvarom, su kokiomis sistemomis sienos bendradarbiaus ir t.t. Jei norėsite pilnai išnaudoti keramikos savybę akumuliuoti/grąžinti į patalpas šilumą/drėgmę- blokus renkatės kuo storesnius. O kokios funkcijos gali būti patikėtos atitvarom? pasimečiau, labai prašau pavyzdžio  Ką turite minty - su kokiomis sistemomis sienos bendradarbiaus? Čia apie rekuperacinę, geoterminę sistemas? O gal pasirenku konkrečią statybos medžiagą (keramiką ar liktinius) ir duodu architektui užduotį iš tos medžiagos išspausti kuo daugiau... T.y. patikėti tik tam tikras funkcijas ir t.t. Taip pat pagal statybos medžiagą pasirenku ir kitas sistemas? kaip manot? QUOTE(EVOY© @ 2010 10 10, 22:44) Gal gali šios temos kuratoriai paplėtoti šią alternatyvą lyginant su liktiniais klojiniiais? Pranašumai ir trūkumai lyginant su liktiniais klojiniais?
Iki tiek gal nesuįžūlėkime. Pats matote- tuoj liksime apkramtytom ausim. Laikykimės prielaidos, kad visos technologijos tinka Pasyvaus namo statyboms, ir turi tiek pranašumų (visos), tiek trūkumų (visos). Paminėsiu tik kelis privalumus, kurie priskiriami keramikai:
Man atrodo jus ne is tos puses renkates  Galima aishq rinktis super medziagas is vokietijos ar lenkijos - bet pigiau orientuotis i tai, kas yra salia.. o salia mes turime mediena, akmens vata, putplasti.. galu gale kuom 30 putplascio blogiau uz 20 cm neoporo? tik 10 cm erdves.. bet jei klijoti ant muro (belekokio - silikato, duju silkato, keramikos, fibo ar dar ko) vistiek daugiau negu 20 nepriklijosi  todel reikia imti brengesni neopora.. arba daryti platesnius - brangesnius pamatus.. ir t.t. pasyvaus namo ideja - siltos sienos - reishkia storas apsiltinimo sluoksnis - reishkia platesnis standartinis pamatas... is to uzburto rato isejimas vienas - pamirsti apie tradicines sienas, kuriu funkcijas PN atlieka rekupas.. reikia karkaso, pilno vatos.. ir viskas
mano nuomone medziagos akumuliacines savybes tam tikram gyvenimo budui gali buti ir minusas, jeigu seima keliauja ir/arba dienos didele dali nebuna namie tai, akumulecines svybes tik kenkia nes sildymo sistema tampa nelanksti. jeigu namas siltas is lengvu konstrukciju tai ji galima ir greitai pasildyti, o tai didelis pliusas nes grizus is darbo ar iskeliones gali gretai sukelti temperatura nepatirdamas dideliu energijos nuostoliu
QUOTE(Auruma @ 2010 10 11, 14:41) Sveiki, Noriu pasitikslinti - keramikiniai blokeliai toje skaičiuoklėje rašomi kaip "poroton"? Kiek mačiau jų yra kelių rūšių, kuo jie skiriasi? Jei aš mąstau apie rokų keramikos blokelius, tai man reikia pasirinkti "Poroton T18, ab 1986" bei nustatyti šilumos laidumą 0,18? Be to kiek ieškojau, neradau pardavime internete pvz neoporo 25 cm storio. Metai ten daugiau žymi keramikos "progreso" etapus. Vis tik λ reikėtų palikti 0.31: tuomet skaičiuos artimesnes realybei paties mūro- o ne blokų teorines varžas. Jei labai tvarkingi mūrininkai ir tinkamas šiltinimas- galite nustatyti apie 0.24. Niekada į tai neatkreipiau dėmesio... Galima ir keliais sluoksniais/perdengiant siūles. Spėju, kad PL vis tik atrastumėt pageidaujamo storio- storis aplamai nėra kokia tai problema gaminant neoporą. Mūras aišku atlaikys. Papildyta:QUOTE(mantas.v @ 2010 10 11, 15:19) Atsiprašau jei pasirodžiau įžūlus, tikrai nenorėjau Tik spėju jų kaina turėtų būti didoka... O gal pasirenku konkrečią statybos medžiagą (keramiką ar liktinius) ir duodu architektui užduotį iš tos medžiagos išspausti kuo daugiau... Man tai tikrai nepasirodėte per įžūlus. MZ7 kainas atspėjote: Jei viską pilnai komplektuojatės pas gamintoją- netoli 400 Lt/m² lauko sienos (be transporto kaštų ir darbo). Jei pas gamintoją imsite tik reikiamus blokus ir sąramas lauko sienoms- netoli 350 Lt/m² (be transporto kaštų ir darbo). Gamintojas žadėjo 2011 metais atsikraustyti arčiau LT. Greičiausiai apsistos PL. LT su savo trėmimus lenkiančia emigracija- vargu ar jiems bus bent kiek įdomia. Nežinau, kaip ten su tais architektais... Pastoviai SM su jais kertamės dėl architektų specializacijos ir paslaugų paketo kokybės traktavimo. Jie visą laiką įsivaizduoja, kad sudėlioti erdves- pats svarbiausias darbas namo statyboje. Man tai atrodo tik receptu: kaip nepasistatyti Pasyvų namą. Papildyta:QUOTE(kaban @ 2010 10 11, 15:51) Man atrodo jus ne is tos puses renkates  Galima aishq rinktis super medziagas is vokietijos ar lenkijos - bet pigiau orientuotis i tai, kas yra salia.. o salia mes turime mediena, akmens vata, putplasti.. galu gale kuom 30 putplascio blogiau uz 20 cm neoporo? tik 10 cm erdves.. bet jei klijoti ant muro (belekokio - silikato, duju silkato, keramikos, fibo ar dar ko) vistiek daugiau negu 20 nepriklijosi  todel reikia imti brengesni neopora.. arba daryti platesnius - brangesnius pamatus.. ir t.t. pasyvaus namo ideja - siltos sienos - reishkia storas apsiltinimo sluoksnis - reishkia platesnis standartinis pamatas... is to uzburto rato isejimas vienas - pamirsti apie tradicines sienas, kuriu funkcijas PN atlieka rekupas.. reikia karkaso, pilno vatos.. ir viskas  Kaban 99,99% teisus. Tiems, kam bus sunku peržengti "karkasinį" barjerą- Pasyvus namas gali likti tik vienu iš variantų, svarstytu planuojant namo statybas. Kaban 00,01% neteisus. Ką jau ką- o medį tai jau tikrai verta vežtis iš tolesnių kraštų.
Sveiki.Na ir tempai pas jus.  Nebespėju skaityt, o ką kalbėt apie "sukramtymą" EVOY,o kodėl medieną vežtis iš toli? neapsispręsim dabar kokią naudot statyboms- lietuviską ar iš Baltarusijos gilumų. Klausimas toks gal blondiniškas- ar karkasinukui svarbu stogo svoris? Mat čerpių norėtųsi.
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 16:12) Kaban 00,01% neteisus. Ką jau ką- o medį tai jau tikrai verta vežtis iš tolesnių kraštų. nea, nebutina  bet ruostis reikia is anksto... pva, kad statyti nama pavasari - reikia mediena pirkti dabar :)ja tvarkingai susandelioti susukus samorezais, uzdenti nuo lietaus - ir tegul jinai dziuna.. pavasari iskasti duobe ilga, iskoloti polietilenu ir palaikyti visos lentos tenai impregnante kokia savaite.. poto apdziuvo - iskart i sienas, iki vasaros surinkti karkasa ir per vasara apsiltinima bei fasada.. o poto ilgais rudens vakarais - vidaus apdaila  As priesh naudojima kalibruotuos isdziovintos medienos - delryskaus kainu skirtumo  O vatai - kalibruota mediena ar ne - skirtumo nera  pas mane iki lentpjuves - 500m  todel visishkai nepasimoka kazka sugalvoti kitko..
QUOTE(ambre @ 2010 10 11, 16:21) EVOY,o kodėl medieną vežtis iš toli? neapsispręsim dabar kokią naudot statyboms- lietuviską ar iš Baltarusijos gilumų. Klausimas toks gal blondiniškas- ar karkasinukui svarbu stogo svoris? Mat čerpių norėtųsi. O gal geriau iš kokios Švedijos? Bendroje namo statybos kainoje- tai bus tik labai nežymus pabrangimas. Bet už tai gausite garantiją, kad niekas ten nesiraitys po ilgesnės eksploatacijos. Neverta tikėtis, kad karkasinį namą galima pasistatyti iš bet ko. Su mediena karkasui- begalė niuansų. Jei sutrumpinus: visiškai nesvarbu- tereikia turėti omenyje.
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 17:12) Niekada į tai neatkreipiau dėmesio... Galima ir keliais sluoksniais/perdengiant siūles. Spėju, kad PL vis tik atrastumėt pageidaujamo storio- storis aplamai nėra kokia tai problema gaminant neoporą.
Aš ant greitųjų primečiau kas būtų su dviem neoporo sluoksniais - tai jei pirmasis (arčiau mūro) sluoksnis yra storesnis ar lygus antram sluoksniui , tuomet gaunasi rasos taškas ( jei nesuklydau su pavadinimu) - pvz.. Apkeitus neoporo sluoksnius, gaunasi gerai - pvz.P.S. o su karkasu tai gundot, ypač, kad gaunas plonesnė siena ir greitesnė statyba, nes su keramika mums manau nemaža rizika, kad kitąmet sienos neiškils ( mat užtruks kol statybos leidimą gausim). Tik va kartais perlipti per tam tikrus stereotipus/barjerus/blogas kitų patirtis ir pačiam rizikuoti patikrinant, o kaip gi yra iš tikrųjų, gali būti sunku.
QUOTE(Auruma @ 2010 10 11, 16:39) Aš ant greitųjų primečiau kas būtų su dviem neoporo sluoksniais - tai jei pirmasis (arčiau mūro) sluoksnis yra storesnis ar lygus antram sluoksniui , tuomet gaunasi rasos taškas ( jei nesuklydau su pavadinimu) - pvz.. Apkeitus neoporo sluoksnius, gaunasi gerai - pvz.P.S. o su karkasu tai gundot, ypač, kad gaunas plonesnė siena ir greitesnė statyba, nes su keramika mums manau nemaža rizika, kad kitąmet sienos neiškils ( mat užtruks kol statybos leidimą gausim). Tik va kartais perlipti per tam tikrus stereotipus/barjerus/blogas kitų patirtis ir pačiam rizikuoti patikrinant, o kaip gi yra iš tikrųjų, gali būti sunku. Nekreipkite dėmesio į melsvas juostas kietame šiltinime- programa neskiria minkšto ir kieto šiltinimo. Kai šiltinama polistirolu ar pan.- drėgmę "perstumkite" į mūrą. Jei būti iki vinies tiksliam- Jūs jau peržengėte tuos stereotipus/barjerus: stogas, gal būt medinė perdanga, pamatai- viskas kaip ir karkasiniame name. Beliko žengti paskutinį žingsnį- sienos.
beto karkasau pilna aplink - gelezinkeliu tiltai, eifelio bokstas  karkasai  dar man padejo suprasti karkasines statybos tvirtuma.. esme kad murinieme pastet sienos - nesancios, ant ju kabinasi viskas.. todel 10 cm plyta yra labai gerai.. bet pagalvokite - karkasine siena yra 50 cm plocio.. jinai pati is saves - konstrukcija, kaip arka surishta viduje.. kas stabiliau 10 cm ar 50 cm? atsistokite ant vienos kojos - tegul jusu pastumia, lengvai nustums.. o padekite kta koja 50 cm atstumu - ar lengva jus nustumti? tas pats principas ir su karkasu - tvirtumas pasiekiamas ne medziagos kiekiu ir svoriu - o konstrukciniu sprendimu  kuris ir lengvesnis ir pigesnis ir ne maziau patikimas
biesas66
2010 10 11, 16:00
QUOTE(ambre @ 2010 10 11, 16:21) Sveiki.Na ir tempai pas jus.  Nebespėju skaityt, o ką kalbėt apie "sukramtymą" EVOY,o kodėl medieną vežtis iš toli? neapsispręsim dabar kokią naudot statyboms- lietuviską ar iš Baltarusijos gilumų. Klausimas toks gal blondiniškas- ar karkasinukui svarbu stogo svoris? Mat čerpių norėtųsi. Kaip Evoy minejo is kokios Svedijos medienos kokybe geresne,nesiraito ir t.t. Svedijoje,ypatingai Norvegijoje ta pati egle auga kurkas leciau ir mediena kurkas kietesne tankesne kas su laiku atsiliepia namui. Ji netaip raitosi,netaip puva ir t.t Toks tas skirtumas,tik reiktu paskaiciuoti kiek pvz Norvegijoje gaunasi kubas medienos..Itariu daug..
Vilienė
2010 10 11, 16:43
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 11:15) 1 ir 2 variantai: tarp gegnių PIR/PUR termoputos (lyg taip pageidavote?). 3 variantas- tarp gegnių PIR plokštės (sudėtos pagal gamintojų rekomendacijas). Kad ten putos o ne plokštės - iš vaizdelio(u-wert) nesimato...Sandarumą purškiant termoputas tarp gegnių (konkrečiai 1 ir 2 variantuose) užtikrinsite tik labai trumpam laikui- iki pirmo rimtesnio vėjo. Tuomet koks tikslas atsisveikinti su tokia krūva pinigų, kurie liks išmestais į balą. Trumpam laikui - teigiate, kad putos neelastingos, blogai prikibs prie neobliuotų gegnių? Kokiu būdu įvyks de-hermetizacija? Kol kas vis dar klaidžioju ir nežinau kokią konstrukciją pasirinkti stogui, kaip kokybiškai apšiltint
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 17:43) Trumpam laikui - teigiate, kad putos neelastingos, blogai prikibs prie neobliuotų gegnių? Kokiu būdu įvyks de-hermetizacija? Kai gegnės iš abiejų pusių nėra rimčiau tvirtinamos, o tik per EPS/XPS/PIR plokštes- stogas neišsikirs ypatingu stabilumu. O vėjas ar sniegas- stogą klibins reguliariai. Tik vata gali ilgą laiką iškentėti tokias sąlygas. Todėl nėra tikslo konkretiems paminėtiems buterbrodams- rinktis kol kas beprotiškus pinigus kainuojančias termoputas. Termoputoms reikalinga kiek stabilesnė konstrukcija.
Vilienė
2010 10 11, 17:05
QUOTE(mantas.v @ 2010 10 11, 15:19) 1. Liktiniai. Kad ir thermodom. Jei gerai atsimenu sienos storis ~45 cm. varža ~9, geras sandarumas. Ar gerai atsimenu bent apytikslę šios technologijos kainą? 150Lt už sienos kvadratą (aišku dar neskaičiuojant betono.). Apart visų kitų privalumų patinka, nes gali daugiau nuveikti pats... Aš savo sienos kvadratą vertinu 260-270LTL pilnai, su darbais, transportu, betonu ir armatūra... Tikrai ne daugiau, skaičiuota  su atsarga. Bet į 120LTL netraukia vis tiek. Dėl įžulumo - aš irgi EVOY "namioko" nesupratau...
Giedruolė
2010 10 11, 17:09
O aš supratau
QUOTE(Giedruolė @ 2010 10 11, 18:09) O aš supratau  Mėgstate boksą?
Vilienė
2010 10 11, 17:13
QUOTE(cezas @ 2010 10 11, 15:59) mano nuomone medziagos akumuliacines savybes tam tikram gyvenimo budui gali buti ir minusas, jeigu seima keliauja ir/arba dienos didele dali nebuna namie tai, akumulecines svybes tik kenkia nes sildymo sistema tampa nelanksti. jeigu namas siltas is lengvu konstrukciju tai ji galima ir greitai pasildyti, o tai didelis pliusas nes grizus is darbo ar iskeliones gali gretai sukelti temperatura nepatirdamas dideliu energijos nuostoliu  Aš į akumuliacines savybes nekreipiu visai dėmesio - jei namas pavyks kokybiškas net esant ekstremalioms oro sąlygoms per parą oro temperatūra viduje nepakis daugiau nei 1C net išjungus šildymą/vėsinimą. Tai ka ir kam dar akumuliuot? Pagal forumo taisykles reiktų įmesti linką - yra daryti tyrimai DE, gaila, neturiu išsaugojęs, gal EVOY "pasitaupęs"?
Giedruolė
2010 10 11, 17:20
Ne, net Taisono paišdykavimas neprivertė susidomėti. Bet jūs visuomet jau kaip užlenkiat tai kapstyk nekapstęs vis tiek iki galo nedasikasi. Dar net grįžau į ankstesnį postą pasižiūrėt ar teisingai supratau
Vilienė
2010 10 11, 17:31
QUOTE(kaban @ 2010 10 11, 16:54) beto karkasau pilna aplink - gelezinkeliu tiltai, eifelio bokstas  karkasai  dar man padejo suprasti karkasines statybos tvirtuma.. esme kad murinieme pastet sienos - nesancios, ant ju kabinasi viskas.. todel 10 cm plyta yra labai gerai.. bet pagalvokite - karkasine siena yra 50 cm plocio.. jinai pati is saves - konstrukcija, kaip arka surishta viduje.. kas stabiliau 10 cm ar 50 cm? atsistokite ant vienos kojos - tegul jusu pastumia, lengvai nustums.. o padekite kta koja 50 cm atstumu - ar lengva jus nustumti? tas pats principas ir su karkasu - tvirtumas pasiekiamas ne medziagos kiekiu ir svoriu - o konstrukciniu sprendimu  kuris ir lengvesnis ir pigesnis ir ne maziau patikimas  Noriu jus pataisyti(terminologija) arka - tarpatramio elementas, nelabai priduoda stiprumo ar stabilumo, ką jūs turite omeny - tai santvara, santvara - tokia konstrukcija, kurioje visi elementai yra tik tempiami arba gniuždomi, elementariausi pvz - caro laikų ažūriniai tiltai, Maximoj pakėlęs galvą pamatysit santvarines sijas, na dar visi ažūriniai kranai ir pan. Papildyta:QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 18:00) Kai gegnės iš abiejų pusių nėra rimčiau tvirtinamos, o tik per EPS/XPS/PIR plokštes- stogas neišsikirs ypatingu stabilumu. O vėjas ar sniegas- stogą klibins reguliariai. Tik vata gali ilgą laiką iškentėti tokias sąlygas. Todėl nėra tikslo konkretiems paminėtiems buterbrodams- rinktis kol kas beprotiškus pinigus kainuojančias termoputas. Termoputoms reikalinga kiek stabilesnė konstrukcija. Gegnes tarpusavy: iš viršaus grebėstai, nors ir netankiai; iš apačios - būtinai kažkokia plokštė - PIR? arba GKP ant termoprofilių. Nematau konstrukcijos silpnumo. Gerai, 200mm putų tarp gegnių atmetam kaip labai brangų variantą. Kaip SANDARIAI sudėti PIR ar kitą medžiagą tarp gegnių? Teko matyti EPS pripurškiant tarpus montažinėm(tarp eps ir gegnės) kaip vertinat tokią konstrukciją? Akmens vatos plokštės, plaušais aukštyn-žemyn? Vata nepasitikiu dėl galimo susėdimo.
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 18:13) Aš į akumuliacines savybes nekreipiu visai dėmesio - jei namas pavyks kokybiškas net esant ekstremalioms oro sąlygoms per parą oro temperatūra viduje nepakis daugiau nei 1C net išjungus šildymą/vėsinimą. Tai ka ir kam dar akumuliuot? Pagal forumo taisykles reiktų įmesti linką - yra daryti tyrimai DE, gaila, neturiu išsaugojęs, gal EVOY "pasitaupęs"? Reikės atnaujinti duomenų bazę... Standartui turėjau. Minėtas vokiečių gamintojas buvo testavęs savo blokams, bet į atnaujintą svetainę net nedėjo- visas marketingas pas daug ką dabar link Pasyvaus namo... Jei pamenu: -1°C per parą ir -8% iš ventiliacijos (Standartui iš keramikos). Naujiems blokams/monstrams- gal dar niekas ir neturi testavęs? O teoriniai skaičiai- nelabai domina.
Vilienė
2010 10 11, 18:19
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 11, 18:40) Reikės atnaujinti duomenų bazę... Standartui turėjau. Minėtas vokiečių gamintojas buvo testavęs savo blokams, bet į atnaujintą svetainę net nedėjo- visas marketingas pas daug ką dabar link Pasyvaus namo... Jei pamenu: -1°C per parą ir -8% iš ventiliacijos (Standartui iš keramikos). Naujiems blokams/monstrams- gal dar niekas ir neturi testavęs? O teoriniai skaičiai- nelabai domina. Ar darmstadto chebra Hanoverio kvartale, ar danai - bet tikrai esu matęs testų rezultatus. Ne daugiau 1C per parą. Deja, įsiminiau, o kur rasta - nebežinau.
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 18:31) Gegnes tarpusavy: iš viršaus grebėstai, nors ir netankiai; iš apačios - būtinai kažkokia plokštė - PIR? arba GKP ant termoprofilių. Nematau konstrukcijos silpnumo. Gerai, 200mm putų tarp gegnių atmetam kaip labai brangų variantą. Kaip SANDARIAI sudėti PIR ar kitą medžiagą tarp gegnių? Teko matyti EPS pripurškiant tarpus montažinėm(tarp eps ir gegnės) kaip vertinat tokią konstrukciją? Akmens vatos plokštės, plaušais aukštyn-žemyn? Vata nepasitikiu dėl galimo susėdimo. Su stogo šiltinimo tarp gegnių sandarumu yra sunkiai sprendžiamų problemų. Yra aišku be galo paprastas sprendimas: nėra mansardos- nėra problemų. Bet jei jau yra ta mansarda, paprasčiausiu sprendimu greičiausiai bus paruošti dėžutę (kaip ankstesnėje nuorodoje su I-joists), ir ją kuo tai užpilti. Susėdimo per daug baimintis neverta- kas kiek tai laiko galima papildyti (jei aišku paliktas priėjimas). Galima sužaisti vata ir plėvelėmis- galima galima vien kieta izoliacija ir lipnia juosta. Nesinorėtų dalyti universalių receptų- stogai gana individualus dalykas. Papildyta:QUOTE(Vilienė @ 2010 10 11, 19:19) Ar darmstadto chebra Hanoverio kvartale, ar danai - bet tikrai esu matęs testų rezultatus. Ne daugiau 1C per parą. Deja, įsiminiau, o kur rasta - nebežinau. Aišku yra. Klausimas įdomus- reikės paieškoti atsakymo.
|
|