Laba diena. Dukrytei dar tik 1,2 metukai, o ji jei ko negauna iš kart krenta ant žemės ir rėkia. Bandžiai ir ignoruoti, ir gražiai pašnekėti, bet pastebėjau, kad kuo toliau tuo dažniau ji tai daro Jau pradėjau pergyventi
Ji ir šiaip judroka ir aš suprantu, kad ji savo tokiu elgesiu "reikalauja" Tiesiog norėčiau patarimo, kaip tokiu atveju elgtis
Iš anksto dėkui

Na gal ir nepedagogiška, bet manau kartą gavus beržinės košės tikrai nustotų

Sutinku Paklauskite senu zmoniu-rykste geriausias psichologas.Velliau reiks tik parodyti,o veliau isvis pamirs...

O mano močiutė, tai tokius kapryzus gydydavo "nupurkšdama" šaltu vandenuku

Tiesiog tiesiai šalto iš po krano vandenuko prisileisdavo pilną burną ir "nupurkšdavo"

Gal "beržinei košei" dar truputi per maža

niu berzine kose tikrai nepadeda, ir aplamai tokiu mazu negalima must
musiskis ir rekia krenta galvyte dauzo ir ka nieks nepadeda.nebent kartais mamos piktas zvilgsnis sustabdo vaikiu bet ir to labai retai

Šitą variantą pasilikau paskutiniausią Man ir atrodo, kad beržinė košė kartais nepamaišo


Pabandysiu

nesąmonė, per maži jie dar. Suprantu, kai vaikui kokie 2,5 m. tai norint atkreipt jo dėmesį, kai isteriškai rėkia ar pan., tai gali pliaukštelėt, o toliau kitais būdais tvarkytis, bet tokie maži, tai tik dar labiau įsirėkia

O su vandeniu šiandien visai pavyko : rėkė klaikiai, net drebėjo visas, tai aš tiesiog pradėjau jam prausti veiduką šaltu vandeniu, tai baisiai nustebo, kad aš taip darau ir pradėjo rimti , tai gal ir nieko būdas

Aišku, labai lauksim psichologės patarimų

Mergaitei juk tik 1metukai...Nezinau, bent mano akimis ji dar KUDIKIS. Apie kokia berzine kose kalbam 1-eriu metuku kudikeliui

Maniske tai taip darydavo , kai demesio per daug budavo. Pvz: Einam gatve , vieni ciupina, kiti kalbina . Tai ji grizus del bet kokio nieko griudavo , spardydavosi ir rekdavo iki pamelynavimo.
Taigi karta turejau drauge sveciuose is Rusijos. Tai jinai vaizdeli pamacius pasake, kad tokie dalykai vyksta del to , kad vaikas ,, nuziuretas" Ciupo ja i glebi ir nusinesus i vonia prause saltu vandeniu ir kazka burbejo sau po nosimi. Vaikas aprimo momentaliai.
Nezinau ka ji ten kalbejo , bet paskui mano bobute patvirtino , kad apiprausiant saltu vandeniu nuziurejima nuplauni.
Po to visas isterijas taip ir ramindavau, tikrai padeda

Nu, tai dziugu, kad tokius nuziurejimus galima taip greitai sutvarkyti. Svarbu, kad neskausminga ir veiksminga

As ir apiprausimo buda vartoju,ir dar pasakau vaikui,kad reikia visa pykti isplauti,dabar,kazkaip privengia i isterijas pult,o rykste tik pagadino visa reikala.

Kaune, Nemuno gt. gyvena tokia sena bobulė, jinai užkalbėjimais visokias ten ligas ir nužiūrėjimus nuima. Bent jau anksčiau, tarybiniais laikais, kokiais 1983m., atsitiko taip, kad mano sesuo pas ją butą nuomojo. Bobulė niekur nesireklamavo, bet pas ją vis kokia pažįstama pažįstamą atsivesdavo, priimt nenori, bet paskui paburba kažką ir išgydo.
Kiek žinau šoko terapija (vandeniu purkšt) ir t.t. yra rizikinga - galima ir išgydyt ir pagadint (įmest nervų ligą ar kokį kalbos defektą ateity įgaus vaikas)

Šitas pasiūlymas geriausias Tuoj sm mamų eilė išsirikiuos. Gal sakau bent kelių procentų nuolaidą supermamoms padarytų Vaiko "ožiai" nuo šiol sprendžiami pas būrėjas

na, aš galiu papasakoti kaip man buvo.

tiksliau, kai man tiek panašiai metukų buvo, irgi taip buvo(pasakojo tėvai)

sakė griūdavau ant žemės ir rėkdavau iki pamėlynavimo, tai kartojosi vis dažniau.ir dažniau....
tada tėvai su pažįstamu daktaru pasikonsultavo

sakė reikia mušti tol kol nebeverks

mano tėveliams prireikė taip padaryti 2 kartus ir
sakė atsistojau nusišluosčiau ašaras ir po to viskas pasibaigė....

sako taip vaikams būna....
dabar ir esu gera mergaitė, jokių ožių kaip ir neturiu.

arba mušt kol visai jokio garso nebeišleis................
pagal tokias kalbas išeina geriausia tokia išvada: nei ožių, nei vaiko

Joooo Arba gal iki samones netekimo?????????? Nes jei musi- vaikui skauda, kol vaikui skauda jis verkia dar labiau...Musti tiek, kol nualps ar nustos kvepuoti isvis
Geras daktaras buvo...geri patarimai

viena mano pazistama patarė:

kai vaikas krenta ir jau supranta, ko krenta ant žemės - reikia pritūpti prie jo/jos ir gan tvirtai delnu prispausti krūtinę prie žemės, kad vaikas negalėtų pasikelti.
Papildyta:
taip vaikas supranta, kad vyksta kažkas jam neplanuoto ir nevaldomo, nemalonaus.

draugės mergaitei tai nebepasikartojo.
sėkmės!

salto vandenuko terapija ir as panaudodavau. ir anekdotas dar is to isejo. karta uzsisiterikavo pas mociute namuos, o as neapsikentus ji ivonia ir po kranu. tuo tarpu mociute parejo ir sako :
-vaikeliuk ko tu cia taip be reikalo baubi, juk galvyte reikia isiplauti..
o jis kad uzbaube:
- ci-a-a man su reikalu, su reikalu-u mo-ociut!!!!!

bet tiesa sakant man sis metodas kazkiek nemaloniai primindavo tramdyma vaiku namuose.

o berzine kose, kaip recepta- mums dar panelikems viena mociutele 12vaiku uzauginusi rekomendavo. bet tik vytele gera turi buti, ir vaikas su "tikru oziu". o tada pora kart traukt per kojas( ne per uzkapali). jei sureguoja- nepasikartos. jei ne - nevalia daugiau kartoti. kito budo ieskoti. drauges bande, tai padejo. man neteko, nes reikiamu momentu ir vyteles nebudavo.

man patiko vienos mamukes ismintingumas: ji savo dukrytei parduotuveje nuo pat mazens pasakodavo kad zaislikai lentynoje gyvena,aiskindavo, kad reikia paimti pienuko blynukams ir t.t. ir niekada nesiulydavo jai ko nors issirinkti tik sau. pirkdavo be jos. na, tiesa, problema kilo, kai ji karta sumane zaisliuka nupirkti. mergaite neleido paimti is " jo namu". na, bet geriau jau tai, nei oziai

mano vaikas dar mažas, bet jau supranta, kad rėkimu gali pasiekt savo, bandžiau nekreipt dėmesio, duot žaislų, muziką garsiau užleist, tai nelabai veiksmingos priemonės. Nes tik dar labiau įsirėkia. gal ir maniškis kada grius ant grindų parduotuvėj, o jei nekreipčiau dėmesio ir pasitraikčiau jam iš akių, gal nustotų?
o gal vaikai išauga iš savo ožių?
Nes tokių priemonių kaip mušimas, vandens procedūros aš nenoriu naudot. O jei vieną kartą vaiką pavaišinus šaltu vandeniu, jis pradės mikčiot? ką tada? O aš iš vis prieš mušimą, nes manau, kad tai neauklėjimo priemonė.

Aš irgi nežinau ką daryti. Mano vaikui 2,5 m. Nebūna tos dienos, kad neisterikuotų. Ant žemės negriūna, bet jeigu kas neįtiko - klykia nesavu balsu. Bandžiau ir gražiuoju, ir su diržu, ir pati rėkiau, ir uždariau kitam kambary - niekas nepadeda. Jei nekreipiu dėmesio, tai daro viską, kad atkreipčiau: mėto daiktus, tranko durim. Darželyje sakė, kad labai normalus vaikas, bendraujantis, nesimuša, neisterikuoja. Kai nueinam į svečius, ar į parduotuvę - irgi idealus vaikas. Kaip bendrauti, kaip elgtis, patarkit!!! Aš jau bijau po darbo grįžti namo. Laukiu psichologo patarimo.

Na aš su šia problema kovoju jau kokius pusė metų ir beviltiška Ir ignoruot bandžiau, ir į kampą statyt, ir per užpakalį plaiukštelt, ir gražiai kalbet, bet nieks nepadeda. Jei tik neduo ko, tuoj isterijos prasideda. net nežinau, gal su vandeniu šaltu kartą reiks pabandyt pažiūrėsim kaip seksis.
O šiaip daržely auklėtojos irgi jokių problemų neturi, sako tokia rami gera mergaitė, ir močiutės nesiskundžia, sako nieko panašaus nebuna, bet kai tik su manim, ar su tėčiu būna, tuoj vaikas ir pagenda
Įdomu, kodėl gi mum psichologė nieko nepataria

šiaip jau kalba čia eina apie trečiųjų metų krizę.Nieko ypatinga nevyksta,visa tai savaime praeis priėjus ketvirtuosius metus,ir jokių terapijų anei vandens anei mmmušimo iki pamėlynavimo nereikia.

Įdomių čia tramdymo būdų prisiskaičiau
Vaikas vaikui nelygu. Mano 1 m 3 mėn mažius irgi linkęs isterikuot. Ką darau? Leidžiu rėkt. Jei labai jau smarkiai įsirėkia - paimu ant rankų, prinešu prie lango, ar kokio įdomesnio daikto ir nusiramina. Viskas labai paprasta
Didesnį vaiką, suprantantį kalbą, gražiais žodžiais ir apkabinimu galima nuramint.
Bėda tik ta, kad mamos ne visada atranda tam laiko ir noro...

Sveikutes. Man irgi tos pačios bėdos. vaikui jau 2 metukai, isterikuoti pradejo vos vaikscioti pradejes Klausiau psichologės ką daryti, kaip elgtis. Jos patarimas- leisti vaikui išsibliauti, svarbiausia būti prie jo, nepalikti jo vieno. Taip kantriai laikydamasi jos patarimu kelis menesius "lukuriuodavau" kol mazasis monstriukas liausis ir iš to jokios naudos, mažius kaukdavo kaip kaukęs, kartą neapsikenčiau palikau jį vieną, išėjau į kitą kambarį, tai isterijos daug greičiau baigėsi. Tai psichologės patarimas bus aiškus leiskite vaikui išsiverkti, nemuškite ir t.t. ir aš vaiką mušu tik labai retais atvejais, tiksliau koks mušimas užmetu i rura tam kartui ir viskas. kažkaip tie tramdymo būdai šaltu vandeniu truputį neramina, bet jei žinočiau, kad padės nedvejočiau nė minutei.
nei ką daryti, bet kęsti dar metus kitus, kol paaugs, pati rizikuoju mamele isterike patapti

Sorry, bet rasau nelietuviskom, nes vyras dar neinstaliavo. Sveikos, turiu ir as sita problema, nors ir ne kiekviena diena tfu tfu tfu, bet kartais isterikoja. Anksciau jausdavausi visiskai bejege, bet po to kai pasidomejau ir supratau, kad tai laikina ir tai tam tikras raidos etapas nustojau jaudintis. Beje as pastebejau, kad vaikas labai jautrus negeroms akims, ar kaip cia pasakius, nes daznai isterikos priepoliai pasireiksdavo kai vaika mate svetimi zmones, nezinau kaip tie dalikai gali buti susije, bet dazniausiai po pasivaiksciojimu laukia arba grizus namo is sveciu. Vien zodziu uz tai niekada vaiko nemusiau, nebariau ir vandeniu nepiliau. Ismokau atskirti tokius atvejus ir tinkamai reaguoti, dazniausiai padeda: grieztas zvilgsnis, ignoravimas ir pabaigoja apkabinimas ir pasakimas kad jis geras vaikas ir mama ji myli. To niekada jam neprimenu ir nesiaiskinu del ko ir kaip.
Beje mano vaukui 2,3 m. Pirmeji isterijos atvejei pasireiske kai buvo 1,5 mazdaug, to metu kai pradejau dirbt, po to daznejo, dabar jau puse metu nedirbu ir sumazejo. Darzelyje irgi viskas budavo gerai o namie skandalai, atrodo be priezasties. Bet priezastis visada yra, demesio stoka ir t.t
Vienu zodziu su tokiais mazais vaikais sunku susisnekiet kai mazai demesio jiems is jusu puses, nes pati per tai parejau ir jauciau kai jis nuo manes tolo ir ignoravo

Sveikos as irgi pasidalinsiu savo patirtim kaip man buvo. Mano vaikui dabar 2.5 metu, bet kaip jis buvo metuku laiko dar net metu grinai neturejo ji man is didelio rekimo net alpdavo, tai as vadziau pas daktare galvojau, kad vaikui su nervais kazkas negerai kokia liga galvojau turi, o ji man ramiai atsake, kad cia oziukai tipo kaprizai vaiko, net amo netekau, kad toks piplys taip sugebe, bet ji man musti jokiu budu nerekomendavo , sake vaika gali suzaloti psichologiskai ir tureti gan rimtu pasekmiu, tas rykstes naudojimas vieniems padeda kitus labai traumuoja ir jei nemoki tinkamu laiku ir tinkamui vaikui jos panaudoti gali labai nukenteti vaiko vystymasis jis gali rimtai suziaureti, bet ji man visu pirma patere nekreipti demesio ignoruoti, nueiti nuo jo i kita kambari, jei tas nepadeda saltu vandeniu prausti tai man vanduo tikrai padejo, jis bent tuo momentu zado netekdavo ir apsiramindavo, arba dar padedavo i veida pusti. Na ir mums po kokiu keliu menesiu visi oziukai isgaravo , jis paprasciausiai tai issaugo, dabar jis didesnis aisku turim kitokio pobudzio oziukus dabar, tai biski ir dirzo reikia.Bet tokiem maziems kaip metuku laiko tai dar dirziuko tikrai nereikia.