Nors gyvenu prie Marijampoles, bet abu vaikus gimdziau Kaune, Krikscioniskuose .Pirmo saremiai prasidejo 00:00 o jau 04:15 turejau ji ant krutines, tai dabar kai jau atrejo gimdymo laikas, vis galvodavau, kazin ar spesiu, jei man taip greitai viskas vyksta. Jauciau, kad termino, kuris buvo 08.04 nesulauksiu. Diena pries gimdyma, tai buvo 07.25 visi nulekem prie Orijos ezero, maudemes, sildemes, paplaukiojau, pasidziaugiau vasara, vakare su vyru daug juokavom, nuotaika buvo superine. Einant gulti vyras dar pasake- pameni, kai Azuoliuka pasigimdem irgi is vakaro daug juokemes
Na ir ka, atsigulam miegoti, tik akis sumergiu, pradedu snausti ir o vargeli- pirma mintis "slapinuosi i lova". Soku is lovos, begu i wc, bandau sulaikyti ir nieko neiseina, dar ant saves supykstu, kaip as cia taip, net iki wc nenunesu biggrin.gif Ir tik paskui toks BAC- taigi vandenys nubego blink.gif Pasiziuriu i laikrodi- 00:00. Vyras ramiai parpia, o as atsisedus ant klozeto skaitau knyga ir ieskau kur parasyta, ka dabar daryti... Randu, kad per 24 val garantuotai turesiu klecka. Nu galvoju, ka dabar veikti? Saremiu nera, vandenys nubego, tai gal pamiegoti dar?
Atsigulu, bet miegas ko tai neima biggrin.gif Atsikeliu, suruosiu rubelius didziajam i darzeli, pasiskambinu i Kauno Krikscioniskus, pasiklausiu ar turi laisvu vietu...
Nu galvoju, reikia eiti vyra kelti, pasitarti ka daryti. Jis soka is lovos kaip nuplikytas, akys dideles ir - VAROM
Palauk, sakau, reikia gi tevam paskambinti kad su vaiku pabutu, o be to sakau, saremiu nera, gal dar ne laikas. Nieko jis nenori girdeti, skambina tevam ir jau ziuriu, kad stovi apsirenges, o as dar ne
Na tai is leto pradedu ruostis. Apie 02:00 atvaziuoja tevai, mes isvaziuojam i Kauna. Kaip kokiam suletintam kine- zvaigzdetas dangus, ramybe, kelias tuscias. Vaziuojam, juokaujam kaip ir pirma karta, sidyje lengvas virpulys ir kazko nepaprasto nuojauta. Pusiaukeleje prasideda saremiai, bet tokie lengvi, silpni, smagus
Kaune bunam pries 03:00. Kol supildo dokumentus, kol ka, pasiziuri atsidaryma-4cm. Sako, oi dat teks palaukti. Ramiai sakau, ruoskit operacine
Dar jos susizvalgo, atlaidziai nusisypso ir nuveda mane i priesgimdyvine palata, aprodo kur kas randasi, ir pacios nueina pasnausti- optimistes
Mes su vyru ziurim pro langa ir galvojam vardus
Apie 05:00 prasideda rimti saremiai ir jau juokas neima, nors visa ta laika juokavom, rengem fotosesijas ir pan. Miego trukumas daro savo, nes jauciu, kai pradeda is nuovargio virpeti kojos ir jau nerandu sau tinkamos vietos, nes visur ir visaip blogai. Skausmas stipresnis nei per pirma gimdyma, ir norisi verkti, bet laikausi, kvepuoju, ir galvoju apie savo mazaja, kuriai nemaziau baisu, juk ir jai prasidejo "pasaulio pabaiga", juk ir jai turbu nemaziau skauda.... Ateina daktare patikrinti kakleli. Jau galvoju pagal skausmus tai turetu buti pabaiga, bet isgirstu- 6cm. Nesamone galvoju ir staiga- oi ne, jau 8cm
Daktare iseina atsinesti kazkokiu lapu, klausineja anketiniu duomenu, kazka raso atsiremusi i palange. Sakau gal i operacine jau? oi, dar ne, ir ant tu zodziu man stumiiiiimaaaaas. Daktare akis tik ispute- palauk, dar nestumk. Nu ka tu zmogau nestumk
Bandau kvepuoti, stabdyti, bet neiseina. Atbega akusere, bebegdama rengiasi ziursta, kepure, staigiai pasiruosia priemimui. Pora stumimu ir pasirodo galvyte. Daktare su akusere susigincija del kirpino- vienai atrodo, kad reikia kirpti, kitai kad ne. Pajauciu tik smilktelejima ir suprantu, kad vistiek pakirpo. Dar vienas stumimas, ir mazute, siltute mergyte guli man ant krutines
Jos mazas kumstukas prie lupyciu, ji juokingai kriuksi ir kazko kuiciasi. As juokiuosi ir verkiu, uzplusta tokia ramybe, toks dekingumas ir meile, kad jus pacios gi suprantat
Bandau maitinti, o ji pasirodo sumani- zino ka su kuo daryti
05:46... Saule patekejo...
Labai grazi istorija 
