Traktatas
Lyriniai nukrypimai
Na ką gi rašau jau antrą kartą... Antras nėštumas, antras vaikas- antras traktatas...Amžinoji studentė pagaliau gavusi eilinį3 čią diplomąir sugalvojusi atsipūsti. Niekuo neįsimintina 2010/07/30 eilinis penktadienis... eilinis apsilankymas pas ginekologę. Pasiteisinimui galiu pasakyti tiek- visiškai nesitikėjau gimdyti... Ginekologė nustatė gimdymo datą 2010/08/22 genetikai 2010/09/09. Aš pati eilinį kartą neturėjau nuomonės. Va tokia- neatsakinga motina-vėl pasiteisinimui galiu pasakyti kad antrą vaikelį organizavom 2,5 metelių iš karto po pirmoios gimimo- menstruacijos mano buvo nereguliarios ir kas 38 ir kas 72 dienas tai ir datą nustatyt buvo sunku- po teisybei jau buvau planavusi pradėt rimtą gydymą savo 30metčio proga, kai po naujų metų šampano (sugebėjau viena per 8 valandas išgerti visą butelį)visą savaitę truko pagirios.nusipirkus nėštumo testą nieko nesitikėjau ir juo labiau 2 juostelių- mano akys išsprogo atsakančiaic(nu kur neišsprogs jei WC tapo antra lova- o baltasis draugas tikru giminaičiau net nuo vandens sveikintis ir glėbesčiuotis puoliau. Ir visą nėįtumą vien bandelėm mitau nuo kitko nini vėmiau net nuo folio rūgšties- o nuo bandelių svoros augo augo augo...
Oi ką aš čia visai į lankas nusivažiavau. Taigis einu pas ginekologę karšta lauke +30 (o gal ir vėsiau)dar vyras kaip nujausdamas sako pavešiu bet atsisakau. Pas ginekologę viskas gerai ji ruošiasi išeit atostogų tai krūvas man nuorodų palieka- o aš nerimstu- kirba kažkas manyje- baisoka (o atrodytų- ko čia bijoti- gi antras vaikas- bet man neramu paskutiniu metu ištisai jaučiuosi pavargusi, skauda pilvą, svaigsta galva- kojos 2 kaladės nu visi nėštumo džiaugsmai- ir dar 7kg per 1 savaitę- kaip jums tai? O aš vis alkana alkana alkana dramblį suėsčiau ir po minutės išvemčiau). Galiausiai sakau- man rodos nejaučiu aš 8 judesiukų... o manęs i klausia visai- nu aš nežinau ką atsakyt- aš jaučiu tokius lyg vartymusis skausmingus- bet ne judesius- man vis atrodo kažkas NE TAIP- O KAS NEGALIU PASAKYT neramu i tiek. Ginekologė apžiūri ir kaip tik maniškis sujuda... sako juda- intensyviai-bet- vis tik rašau siuntimą į Antakalnį- pas juos specialistai- tegu apžiūri (nors daugelis vėliau kaltino mano ginekologę bet realiai kuri ginekologė siuntimą rašys jei vaikas spardo vos ne į ranką o motina sako nejaučia??? Teisingai- retai kuris- o maniškė parašė)
Antakalnis antakalnis...
Taigis išsiruošiau į antakalnį troleibusais- važiuoju ir galvoju kaip seniai trūlikais važinėjau- man užleidžia cvietą- jaučiuosi princesė karalaitė vos ne...Atvažiuoju- mane sutinka skeptiškai- išgirdę mano ginekologės pavardę net supyksta (replika: „ir vėl „.....“ (ginekologės pavardė) nerimsta ji ką galvoja mums darbo maža?)bet apžiūri:
1 pasiūlo paskraidyt (liaudiškai ant lėktuvo pasodina) taigia apžiūri gydytojai žiūri ten- aš žiūriu pro langelį, vos spėjus apsimauti kelnaites pamatau kuriozą: kylančius 3 vyriškius- statybininkus- ir visi sąžiningai nusisukę- o mane darbuotojos „nuramina“ čia pas mus visur taip- remontas- o kėdutė tai į langą grožybėmis atsukta man toks klausimas iškilo- o ar kitos pasisekė labiau nei man? Gal kuri ir nespėjo apsirengt
2 paklauso vaiko širdutę, fiksuoja judesiukus- per 30min užfiksuoja labai daug- tiksliau mane bando įtikinti kad jis ištisai juda- bet aš sakau –NIEKO NEJAUČIU... Mane vos ne panika apima- man dar 2 mėn vaikščioti o aš negaliu pasakyt vaikas juda ar ne. Mane bando nuraminti sako čia dėl viršsvorio- nu negaliu nesutikti per šį nėštumą priaugau beveik 20kg ir bendra masė jau triženklė ...... Nu galiausiai sugalvojo jie mane paguldyti į patologinį skyrių „pastebėt per savaitgalį ir pirmadienį namolio paleist“ O ką aš? Nieko- pastebėt tai pastebėt- skambinu MB tegu naktinukus, chalatėlį, higienos reikmenis išima iš gimdymo krepšio ir atveža- daugiau nereik aš čia pora naktelių...
Gimdyti? Jūs juokaujat???
Ir jau pildo daktarė dokumentus paskutinius- (tokia moteriškė solidesnio stoto net už mane besilaukiančią) ir... gydytoja staiga persimaino veide (nu kito išsireiškimo neradau) pašoka kaip plunksnelė ir išlekia... Aš lieku išsižiojusi ir pasakius tiesą puolu į tylią isteriką.... Gydytoja gryžta pasako- palaukit pagriebia mano bylą ir iškviečia kitą gydytoją mane gražia forma nuveda už rankutės atgal kur vyko apžiūra ir pasiūlo tabletytę į dantis- sakau kam čia? O man tokiu ramiu ramiu balseliu : „gimdom“ aš naglas –žmogelis? Sakau“ tai kad ne man tik 33 savaitės mane į pataloginį reik guldyt“... o man sako „tai kad tau jau 37savaitės reikia gimdyt“ Žinot aš matyt žirafa praeitam gyvenime buvau tai iš inercijos tą tabletytę įsidėjau o tada- tai gal namo paleisit???? Man daiktus reik pasiimt (o mintyse keikiuosi- aš žmogelis galvojantis kad man tik rugsėjį gimdyti vaiko daiktus tik kad sumečiau- kai kas nauja kai kas seno- viską reik perskalbti išlyginti tik sumesta į krepšį i tiek gerai kad nors tą tenos po gimdymo rinkinį „ant dienų“ buvau nusipirkusi) Vėl skambinu MB- sakau gimdau- o pati žliumbiu- MB pyksta- nejuokauk sako taip- man infarktą įvarysi o aš jau visa apsisnargliavus atsakančiai- nejuokauju- gimdau... Nu i aišku panika- sakau man dzin noriu kad čia būtum... (mūsų pirmagimei 3,5m- seneliai toli kur vaiką palikt- tai gerai kad puseseres ir auksinę tetą turiu- kitiems net nėjo prisiskambinti (o ir baisiai kiti- mano brolienė- daugiau neturiu kam palikt))vyras galvą pametęs puola atgal viską dėt į krepšį (nu aš iš viso be galvos- mane isterija puola)... pagaliau pasirodė.. o aš kaip čia pasakius klasika- visa prikabinta prie lašalinių, apie epidiūrą šį kartą cituoju „net nesvajokit jei cezarį reiks daryt ką tada darysim???“taigis džiaugsmai prasidėjo buvo „nuostabi“ (gal kam ir nuostabi) 13 valanda penktadienis (gerai kad ne diena). Taigis ateina- apžiūri suleidžia vaistukų nuramina iki 18 vaikas bus- aš iš karto raminu gydytoją- nebus sakau aš pirmą 27 valandas gimdžiau- o man gydytoja bus bus... Nu ateina sarėmiukai prasideda (nu žinot moterys- kai žmogus pririštas tai tie pirmieji net skaudūs atrodo. Iki 17val viskas ramu. Tada gydytoja nusprendžia- laikas pradėti dirbti ... (nu man dabar tik juokinga) Grakšti tokios sava mirtimi mirusios paukštės poza (nu toks palyginimas dėl mano pavardės jei ką) Ir per sąrėmius ji sukiša rankas... nu JOP.tararararararararaaaaaaaaaaaa... aišku tada akys ant kaktos o jin tokiu ramiu balseliu „nieko dar normaliai neatsidarę tuoi atidarysim.. .. „ir taip kas kažkokį tai laiką (nežinau jin gal radarą kokį tur- tik man mažiau skaudėt pradeda ir pasirodo GYDYTOJA
MASAAAAAŽAS
Pirmą kartą iškentėjau tylėdama... nuleido dalį vandenų (nu kai su pirma beveik jų nebuvo, šį kartą supratau kad jų DAUG)
Antrą karta paleido dar vandens aš vis dar tylėjau... „gimdos kaklelio masažas“ čia ne masažas o MASAŽAS iš didžiosios raidės jei taip galima pavadinti tą egzekuciją pasakysiu tiesiai- ne mano skonio- mane iš viso dabar nuo žodžio „masažas“ ten visą sutraukia
Trečią kartą aį pasijutau Marytė Melnikaitė kovotoja didvyrė ir mano jokio kamieno niekas nestukseno o ‚masažavo“
Ketvirtą kartą masažo metu užsimaniau dainuoti- ne ne rėkti o dainuoti- visos mikės pūkuotuko dainelės galvon lindo ypač „kur einam mes su knysliuku nežino niekas ne. Nenene. „ pabijojau sudainuot apsiribojau po nosia niūniavimu lia lia lia lia lia... gydytoja pasižiūrėjo į mane taip kreivai jaučiu pamanė „dar viena beprotė“ (čia atskira pasaka- kitoje palatoje gimdė moteris tai nuo 17 val arba rėkė arba aimanavo be perstojimų po 6 valandų man stogas nuo to pradėjo čiuožti- nu blyn pasijutau kaip siaubo filme o 00,00 galutinai apėmė tikrų tikriausia isterija su žodžiais aš nepagimdysiu mes numirsim ir t.t.t.t.t.t.t.t.t.t. jaučiu MB labai „gerai“ pasijuto aš net dust pradėjau (nu negalvokit kad aš šaukiau- aš jam tyliai sakiau kūkčiojau ir dusau- nu pilna programa trumpiau- tokio „vaidinimo“ su manimi pagrindine ir pakolkas vienintele aktore jis niekad nematęs Oskaras man pyyyp mažiau- nesutinku, o įspūdingiausia jam buvo kad aš pradėjau žilti (nu aišku aš jau nuo seno turiu šiek tiek žilų plaukų bet MB tik dabar pamatė kiek aš jų turiu- nu po 2,5mėn galiu pasakyt drąsiai jų padaugėjo)))
Taigis penktą kartą pamačius gydytoją man iį karto išvirto akys- gėda pasakyt bet prisipažinsiu- prašiau kad sustotų- sakiau nebereikia, užtenka... nu PYYYYP ir taip sąrėmis (nors tik 5cm atsidarę) o jin toks vaizdas kad ten su šaukštais maišo- man nugarą, kojas, delnus pilvą, aš jau tyliu apie kaktą atsiprašant net užpakalį šaltas prakaitas išpylė... kol gydytoja nuėjo pas isterikę Nr 2
Cezaris
NU ką galiu pasakyt kai mane ištiko isterija visa įranga užsidegė raudonai ir mane staigiai išvežė į operacinę. Dūris nugarytėn- guliu- gydytojai iškėlę rankas laukia (žinot nors turėjau daug operacijų bet šį kartą pasijutau kaip auka ant altoriaus toks avinėlis 100kg. Nu žiūriu į viršų ir matau kaip veidrodyje save visu gražumu (naktis- o virs manęs lempa išjungta – pas gydytojus tai šviesu)ir sakau- Aš nenoriu matyti savęs gal galit ką nors padaryti – gydytojai susižvalgo (jaučia mano širdelė kad visi norėjo man prie smilkinio pasukiot) kol galiausiai protingiausia sugalvoja pasižiūrėti į viršų ir pasigrožėti savimi ir žodžiai: „viskas tvarkoje aš irgi matau save“ mane tikrai nuramino (vsio jasna ni duševna balnaja) įjungė šviesą: viskas man- princesei karalaitei... Gydytojai pradėjo panikuot- daugiau laukt negalim reik pjaut- o aš padla gi „ni figa“ prašo pakrutint pirštukus- prašom, klausia ar jaučiu ir žnaibo : tai ne blyn nejausiu- vos nesustaugiau- galiausiai anesteziologas sako pjaukit jei ką aš „užgesinsiu“ morfijumi (ačiū kad ne plyta per galva)aš į morfijų blogai reaguoju jei ką- vemiu ištisai po to mane tampo po kelias valandas o jie mat „užgesins“ dar blyn galvoju- tylėsiu kaip Melnikaitė (nors visi žino kad jin tebuvo pagerti mėgstanti mergaitė)bet dėkui dievui suveikė nuskausminamieji. NU ką gi bijančioms cezario- nieko ten baisaus nėr- viską perspėja- sako ką daryt- ką galiu jausti- nu jausmas kad organus pastumdo- bet jokio skausmo- toks jausmas kaip kad kas pilvą stumia- ar atsisėda.
Ir vėl lyriniai nukrypimai
Mažiuką išėmė 2010/07/31 dieną 00,23 buvo 37 nėštumo savaitė svoris 1740 (turėjo būt gydytojai sakė apie 3200g) badavo įsčiose- priežasties negalėjo nustatyti. Ūgis 45cm. Turėjo įgimtą hemangiomą, išsekimą, po paros sugebėjau nueiti iki jo (vis tie prakeikti remontai- kol nusileidi į rūsį kol praeini per visus koridorius į kitą pastatą kol vėl pakyli liftu į antrą aukštą- o paskiau vredna liftininkė pareiškė kad ji nekels mūsų nes jai /per sunku...dar negana to dienos tik vakare išėmė kateterį iš šlapimo pūslės, bei atjungė lašalines) o 08/01 11val su vyro pagalba pagaliau nušliaužiau iki intensyvios terapijos skyriaus- vis stengiausi šypsotis- nes mama kartu ėjo (negi sakysi kad visą naktį pražliumbiau ko man vaiko neatneša, kad prisigalvojau jog jis numirė o man nesako??? Negi kam tai dabar rūpi???)O intensyvios terapijos skyriuje sulaukiau „šilto“ priėmimo iš Kristinos Razmuvienės (kažkas panašaus tikiuosi nesuklydau tokia blondinė anakonda atsiprašant) su žodžiais kad tai AŠ kalta kad taip nutiko kad AŠ neprisižiūrėjau nėštumo metu kad atseit AŠ pas gydytojus nevaikščiojau (velniai griebtų vien liepą buvau 3 kartus teisybė birželį pavėlavau į apsilankymą 1 savaitę sublūdijau- buvau pasirašiusi tyrimai- juos nunešiau o pas gydytoją užmiršau nueit. Visi reikiami tyrimai padaryti, kai kurie pakartoti- nes atseit blogai padariau) pareiškimais kad mano vaikas isterikas- kad klykia kol nustoja kvėpuoti. (žinot jei dabar man tai pasakytų aš akis išdraskyčiau o tada tik žiūrėjau ir žiopčiojau). Nu labai smagiai sutiko jokių paaiškinimų Blyn vyrui pareiškė kodėl neatėjo- o jis vien 31 dieną buvo gal 3 kartus kas kaltas jei jos vaikų nežiūri? Velniai griebtų čia gi intensyvios terapijos skyrius o gali eiti kas tik nori- niekas dėmesio nekreipia??? Jei nori apsilankyti normalus žmogus pvz mano mama neleidžia- o štai iš lauko atėjusiems statybininkams darbų vykdytojams- prašom??? Ai nepradėsiu čia gi gimdymo istorijos o ne mano isterikos .
Namolio
Namolio grįžom negreitai- bėgiojimą su pienuku Antakalnį pakeitė komfortas vienoje palatoje su mažiuku Santariškėse- gryžome 2010/08/13dieną- penktadienį. Santariškėse visi gydytojai tokie kad nors prie žaizdos dėk- atsigavom greitai tiek mažiukas nuo badavimo tiek aš nuo antakalnio intensyvios terapijos „šilumos“ tiesa ten yra ir gera gydytoja tokia tamsaplaukė (vis bijau kad gal vis tik jos ten pavardė o ne tos anakondos todėl bijau skūstis kažkam) bet kai žmogus jau tokios būsenos po šitos anakondos mažai į ką dėmesį bekreipi. Pienukas? Su juo problematiška pramaitinusi pirmagimę beveik 3 metus tyliai verkiu nes mažajam pieno nors tu ką- neužtenka- kažkur 50 ant 50 mišinys ir pienukas. Kodėl? Vaikelį prie krūties leido pridėt tik 10 parą. Kai jau pieno galima sakyt trys lašai beliko, mažiukas ir dabar nelabai supranta ką su ja veikt o tada žiūri ir nieko- pražiodai įkiši žiūri mirksi ir nieko nedaro- nors valgymo laikas. Jis iš viso pirmą mėnesį galėjai ir nemaitint- verkt pradėdavo tik skriaudžiamas (kai gydytojai akutes tikrino)O šiaip gyvenam- augam visi (ir mama, ir tėtė ir vaikai)
O vardas- mano Armandas buvo dar pirmą dieną vyro atmestas su pareiškimu- koks jis Armandas- jam augti ir augti dar iki jo- bus Augis. Aš sutikau- per daug laiminga jaučiausi kad MB prisidėjo prie vardo rinkimo.

zinot.. man buvo kaupoka skaityti.. garbes zodis baisu..ir man dabar iskyla klausimas ar yra kokia nors bauda uz tai kad tu ka tik pagimdziusi duodi tokiom anakondom i snukeli ir nuramini kad maziau sneketu? nu tikrai buciau nesusilaikiusi..

saunuole mamyte, kuo maziau tokiu anakondu jums gyvenime, gyvenkit laimingai

dėkui. tikiuosi kad kitoms pasisekė labiau...

Na ir istorija . Perskaičiau pašiurpusi. Net nesitiki, kad tokios yra gimdymo sąlygos, toks "šiltas" kai kurių gydytojų pokalbis su mama.
Sėkmės Jūsų šeimai . Aukit sveiki,stiprūs, gyvenkit laimingai.

Gerai, kad viskas gerai

joooo........... AK dideliu jautrumu niekada nepasizymejo, bet kad taip..
na, bet svarbu, kad dabar viskas gerai aukit diduciai, sveikuciai ir grazuciai!

Kaip siaubo filme
Saunuole mamyte ir jos sunelis uz tai balionai . Aukit sveiki.

Nu jo, tikras total košmar . Kokios tos moterys vistik žiaurios būna, turbūt jaučia malonumą silpnesnį už save kuldašindamos.
Ai nu nesvarbu, svarbu kad visi Jūs sveikučiai ir gerai augat .

Bet vistik įdomu, kaip čia su tom savaitėm taip apsirikta buvo ir kodėl tas mažius badavo pilvely?

Sėkmės jūsų šeimynai

Geras aš kažkaip galvojau gal per švelniai parašiau o daba džiaugiuosi kad nepasidaviau niūrumui .. O tai iš viso būtų žiauru

Jus visi saunuoliai, ir siaip aisku,tik gaila, kad reikejo irodineti tai.... AUGIS UZAUGS BUS vyras, kaip MURAS

sunkus tas jūsų kelias.
bet jau nueitas.
aukit stiprūs ir laimingi

Šaunuolė mamytė, kiek daug teko ištverti, aukit sveikučiai ir didučiai

dėkui...

Klepesova, širdingai sveikinu Jūsų šeimynėlę ir linkiu viso ko geriausio! Svarbiausia- šauniai augti, tiek mažajam Augiui, tiek sesutei.

O viešpatie su viešpačiukais , vis girdėdavau švelniai tariant, vidutiniškų atsiliepimų apie Antakalnį, bet kad šitaip... Siaubas, trūksta žodžių. Paskaičiusi šia istoriją pamaniau, jog baisiausia, kas gali nutikti- atsidurti Antakalnyje.
Man tik keista, o kodėl Jums nepadarė tyrimų dėl tų 7kg/per savaitę , juk turėjote be proto tinti, čia juk ne priaugimas, taip nelabai įmanoma. Ir kad taip bloga nuo viso maisto būdavo (o varge), juk irgi turėjo tyrimus padaryti.Ir kad mažiukas badavo įsčiose... ir kad savaites ne taip suskaičiavo.
Kaip gerai, kad viskas dabar gerai. Laikykitės ir būkit stiprūs.
Mano mergytė irgi gimė liesutė ir menka, bet nustatė, jog dėl mano turėtos infekcijos nėštumo metu (dabar viskas ok). Tik gimė laiku, be prievartos ir galėjo (gali) gerti MP.

Svarbiausia, kad viskas gerai. sėkmės mamytei ir jos vaikiukams.

infekcijos jokios nebuvo- tiesa mane pienligė mėnesį iki gimdymo kamavo- tai žvakučių išrašė. o tinimas sakė nuo karščio
o dėl antakalnio tai aš tik intensyvuios terapijos skyriui pretenzijų turiu

o iš ko gydytoja suprato, kad jau nebėra ko laukti ir būtina kuo greičiau gimdyti?

kaip gerai, kad viskas dabar gerai

laikykitės, aukit, mylėkit vieni kitus be proto

nu tonusai dingo- visi aparatai raudonai švietė...O šiaip pažystamas gydytojas sakė kad iš karto reikėjo operuot- bet gydytoja norėjo kad vaikas labiau pasiruošęs gimtų- o tetos pažįstama ten dirbusi sakė kad iš karto operacinė buvo perspėta ir "kaliaska" prie durų buvo privežta.

Šiaip kai mane įkėlė ir šviesos greičiu bėgtute išvežė pasitikėjimo daugiau nesukėlė- greitis toks buvo kad vos į sieną neįmainavom... bėgtute jos mane iki operacinės nuvarė- bijau sumeluot nuo pasakymo vežam iki pjovimo kelios minutės tebuvo praėjusios.(nežinau labai greitai- viens- jau kelia- du jau ant stalo- trys nespėjau susižiūrėt jau suleido vaistukus- vos spėjau atsigult- viena riša- kita ddaviklius deda- vienintelis laukimas minutės gal kol vaistai suveiks ir viskas- pjauna- nu dar ilgėliau išiminėjo vaikutį- bet jis ištrauktas iš karto rįkį tai pasakius tiesą į pasaulį jau buso pasiruošės ateiti,...

ir dar jei būtų pasirinkimas aš tikrai važiuočiau gimdyti į antakalnė- gydytojai gal ir pavargę pasitaikė bet reik atkreipt dėmesį tą mėnesį labai daug sunkių gimdymų buvo- sakė labai daug negyvų vaikų sunkių gimdymų- intensyvios terapijos vaikų skyrius pilnas buvo. Gydytojai nors ir pavargę bet profesionalūs (aišku aš nekalbu apie anakondą iš intensyvios terapijos skyriaus)

Bet tai kaip tada paaiškinti tą periodinį masaaaaažą ?

Ai ką aš žmogus neturintis medicininio išsilavinimo žinau? man dar niekis kitai buvo dar geriau- atvyko iš karto su lapeliu kad cezarį reik daryt- randuotas gimdos kaklelis- neatsidarys- sakė gydytojas permetė akimis ir leptelėjo- pagimdysi ir išėjo- jin į paniką- tai gerai sakė kad kaip tik jos gydytojos pamaina buvo- paskiau gydytoja tik kraipė galvą ir sakė nežinanti ką anas specialistas galvojo- vaikas nebūtų gimęs nes kaklelis neatsidarys pakankamai... va tokiu atveju man šiurpelis per nugarą ir nueina- po teisybei nežinau ar man tą cezarį būtų taip greit suorganizavę jei ne mano mama... jin kai ką pažysta tas kai kas dar kai ką kas paskambino ir congą ten pakėlė- bet ir po skambučio pasikeitimas buvo tik toks kad perspėta operacinė ir tą vežimą prie durų atvežė...

ojojoj perskaitau ir suprantu, kad pati labai lengvai su gimdymais prasisukau

Aai visada reik galvot kad kitiems baisiau buvo

Bet norisi, kad būtų gražiai, ramiai ir laimingai. Juk gimdymas, tai ne koks kankinimas....
Reikia tikėtis, kad bent nedažnai taip pasitaiko .

daba- dažnai...(nuraminau ane)

nieko sau...
linksma buvo skaityt, viskas gerai kas gerai baigiasi

Siaip kraupoka buvo skaityti, isivaizduoju, ka teko patirti ...
Nu bet sitoj vietoj galiausiai anesteziologas sako pjaukit jei ką aš „užgesinsiu“ morfijumi (ačiū kad ne plyta per galva) tai jau nesulaikiau juoko

Koks siaubas! Kazkokios viduramzio ekzikucijos! Cia ne gydytojai, o Fredi Krugeriai!!!
Jusu istorija kaip siaubo filmas, bet svarbiausia yra tai, kad yra laiminga pabaiga ir jusu sunelis sveikas ir visi liko gyvi!!!

įspudinga, iek kraupoka bet vis tik laiminga istorija...
duok Dieve niekada nebeptirti tokio medikų elgesio...
aukit sveiki sveikučiausi ir labai laimingai...

Man iš visų "perliukų" - šitas labiausiai patiko
Na tikrai, tokią mūsų gydymo sistemą tik į LT istoriją įrašyti... ir tokius gydytojus su jų pavardėm. Baisu. Rodos, lyg ne žmogus-žmogui... lyg tie, kas atsiduria paciento vietoje būtų kažkokie bandomieji triušiai, kaip konclageryje. Kodėl tokie žmonės renkasi gydytojo profesiją - niekaip nesuprantu. Juk yra ir kitokių profesijų, lengvesnių, mažiau atsakomybės reikalaujančių: ūkininko, mėsininko.... veterinaro.... Juk galima ir persikvalifikuoti, jei pasiteisinimu antžmogiškam elgesiui tampa mažos algos ar dar kas

Sveikinu su mažojo gimimu ir spaudžiu dešinę už kantrybę ir stiprybę.

Aukit sveikuciai...

Baisu buvo skaityti.... Na svarbiausia, kad viskas jau praeityje.

Dabar skaitai ir galvoji: "Va tik pobandytu man taip pasakyti.... As juos... ir t.t." Bet net neisivaizduoju,kaip is tikruju jausciausi, jei tokiu metu taip kas nors pradetu kalbeti.

Sveikatytes jums

idomiai aprasyta

VA DABA pagalvojau aišku nedažnai juk ne tiek daug vaikų ir gimsta pas moteris- 2-4-7 ne daugiau


taip i norisi parašyiti prie profesijų pataloganatomo...
dėkui mažasis ne toks jau ir mažas nors valgo vis tiek prastai (bet čia gal jau mano prisigalvojimai)



Šiaip aš esu žmogus kuris jei užsipuola tai akis gali išdrąskyti - bet mane reik iš kantrybės išvesti- jei šiuo momentu- nu ką galiu pasakyti- jinai pabijotū man net žodį pasakyt- o tada... aš buvau PASIMETUSI, IŠSIGANDUSI, TIKĖJAU KIEKVIENU JOS ŽODŽIU ir jaučiausi kalta- dėl ko??? nes nesugebėjau išnešioti, paskui- nesugebėjau maitinti savo pienu- tai labai kirto per pasitikėjimą savimi, galiausiai jei žiūrint egoistiškai per savimeile. Man prasidėjo gili depresija kaip- AŠ kuri sugebėjo apsiginti magistrą kuri su jumoru pernešė visus sunkumus, kurigali jei ne viską tai beveik viską nemaitina... aš net iš pradžių nesupratau kur pienas- kodėl jis neteka- o paskui... nenoriu kalbėt- pasakysiu tik tiek aš nesugebėčiau gyvenimo iki šio momento parašyti su jumoru- bandžiau daug kartų bet nesugebėčiau-keliais žodžiais buvo depresija- norėjosi verkt- staugt- nusišaut dabar vikas pusė velnio- pamažu- bet tvarkosi...

O šiaip mažutį myliu- be galo- nors kai depresavau abu vaikai buvo primiršti- nenorėjau nieko...
Dar jei pastočiau 3 kartą- gimdyčiau- kad ir kas būtų kad ir kiek tektų ištvert TAI VERTA TO... ypač kalbu merginoms ir moterims besilaukiančioms pirmo- tai verta kiekviena minutė to verta....
Aš gimdžiau Antakalnį daug ašarų išliejau su antro gimimo- jei neturite pinigų- o jums siūlo kad ateitų stebėt mokinės- sutikit- jus prižiūrės kaip karalienes (su pirmagime taip buvo) aš atsimenu dabar tik priežastis dėl kurių važiavom su pirma į Antakalnį- saugumas kūdikio naujausia technika ir nors kai kurie piktoki bet profesionalūs gydytojai. O gydytojai iš tiesų profesionalūs. Juk pas juos važiuoja iš visos Lietuvėlės sunkūs gimdymo atvejai...


P.S.
Tik dabar pagalvojau kai gimdžiau- prieš tai norėjo mane guldyt ir bijojo kad vietos neužteks koks turėjo būt perkrautas grafikas ir krūvis tiems gydytojams o jie budi ne po 8 val ... kiti paromis- reik juk pasistegt suprasti ir juos...