Kadangi dauguma Jūsų turite vaikus, norėjau pasidomėt, ar tais atvejais, kai paliekat savo vaikus savo motinai prižiūrėt ilgesnį laiko tarpą, už tai motinai materialiai (pinigais) atsilyginate?

Kiekvienoj seimoj atskiros taisykles...ir nereik cia daug aiskintis kas kaip uz ka?
as visada mama paremiu:ziuri ar neziuri ji man vaiko...tiesiog padedu mamai siuo metu gyventi kuo geriau:) ji to nusipelne... o kai atvezu anuke paziureti priperku maisto produktu, kad nereiketu joms tampytis po parduotuves...

aisku mama niekada nepaprasys pinigu...ji geriau man viska atiduos kaip visada...eh tos mamos

Nei mano tėvai, nei vyro tėvai, niekada neprašė (ir net neimtų) sumokėti už vaiko priežiūrą. Dabar anytą prižiūri mano mažąją, kai aš einu į darbą ir apie atlygį nėra jokios kalbos. Nors pažįstu vieną moterį, kuri išlaiko savo motiną (kuri dar laisvai susirastų darbą) ir mokėdavo už vaiko priežiūrą.

Skurdo mokyklėlė. Jei žmogui trūksta pinigų, jis bando prasimanyti iš bet kokio šaltinio ir smerkti už tai būtų nekorektiška. Pažįstu vieną šeimą, kur vyro tėvai net pusdieniui atveštus anūkėlius priima tik su tokia sąlyga, kad visiems būtų atvežta maisto, t.y. ir paliekamiems vaikučiams ir seneliams. Nepasigėdijama pasakyti, kad turės jie svečių, todėl prašome to to ir ano. Nors puikiai žino, kad jauni tėvai iš vienos algelės ir dar nemažai sukiša už buto nuomą. Žodžiu, tie tėvai nelabai ir linksta vežti vaikučius seneliams, nors bendrauti būtų sveika tiek vieniems tiek kitiems. Gaunasi toks susvetimėjimas per pinigus. Bet jeigu abi pusės supranta ir noriai paremia vieni kitus finansiškai- tai visai kas kita. Juk giminės, tai kas bus kai kažkurie susirgs ir bus reikalinga slauga? Tai tada jaunimas slaugys irgi tik už atlygį, ar tada bus atsiminta įstatymiška prievolė saugyti tėvus? Sunku ką nors įvertint iš šalies.

As tai buciau visai patenkinta tokia situacija , susiklosciusia man isvaziavus. Kam moketi svetimam, jei gali moketi savam ? Tuo labiau, vidine ramybe del vaiko prieziuros turbut neismatuojama. O juk yra kategorija tevu, kuriems labai sunku priimti parama is vaiku. Tuomet ir si problema issprendziama.
Bet kai tevai tiesiogiai ar aplinkiniais keliais reikalauja - neskanu.

Jei reikalautų iš vaiko, kuris vos galą su galu suduria, tai nesuprasčiau bet jei vaikas ir taip pasiruošęs mokėti kam nors už priežiūrą, tai tada tikrai geriau jau savam Ir visai nepykčiau tokiai situacijai susidarius, juk niekas neprivalo prižiūrėti Mūsų vaikus už ačiū

Na sutinku, kad neprivalo, bet kai reikės prižiūrėt motiną (na pvz. po insulto, ant patalo) , tai irgi galima sakyti - sumokėk, aš tau irgi mokėjau, kai tu "dirbai". Juk vis tiek kažkam mokėsi už priežiūrą. O jeigu dar reikia išeiti iš darbo, kad galėtum slaugyti.
Čia tokie dalykai, kad labai sunku kažką pasakyti iš šalies, kiekviena šeima turi savo požiūri į tokias situacijas.

Na arba nelabai supratau arba nebuvo paminėta apie kokią priežiūrą eina kalba, ta prasme ar vaiko močiutė tik retkarčiais pažiūri vaiką ar kaip auklė, kiekvieną dieną, kol tėveliai darbuose. Na jei pastaroji situacija tai manau tikrai reikia mokėti ir visai nesvarbu močiutė ar ne močiutė, nes tai irgi savotiškas darbas. Na žinoma jei pažiūri vaiką tik retkarčiais tai manau, kad nenormalu už tokią priežiūrą prašyti iš vaikų pinigų. Man kai reikia važiuoti į paskaitas tai mama mielai pažiūri bet nei aš jai moku nei ką, ir ji pati net nepriimtų iš manęs pinigų. Taip pat svarstom tokią galimybę, kad mano mama sūnų prižiūrėtų kai aš pradėsiu dirbti, šiuo atveju ji turėtų išeiti iš darbo ir savaime suprantama, kad mes us vyru jai mokėtume kaip ir bet kuriai kitai auklei.

Na jau čia tai būtų per daug, prašyti motinos kuri guli ligos patale už priežiūrą pinigų, na nebent ji tikrai daug tų pinigų turėtų, o dukrai stigtų, bet manau tokiu atveju motina ir pati duotų SAVO dukrai.Juk kai augino SAVO dukrą ją slaugė, maitino ir išlaikė iš paskutiniųjų, kad tik geriau jaustųsi dukra........o po to nejaugi galėtų dukra paprašyti atlygio už MOTINOS slaugymą........Na gal ir būna taip gyvenime, juk visi skirtingai tai suprantame ir skirtingai gyvename.Kiekvienas atvejis individualus.

O mano manymu , jei dukra negali pati auginti savo vaiko, taigi ji pasiruošus kažkam už tai mokėti ir jei tas kažkas yra jos MAMA, tai kodėlgi ne.....tuo labiau kad ji neturi kito pragyvenimo šaltinio.

močiutė vaiką prižiūri penkias dienas per savaite - .y. tik darbo dienom, poilsio ir svenciu dienomis mes su vyru vaiką prižiūrim ir ji išvažiuoja.

Aš turiu įtarimo, kad ta motina - senelė yra gera tinginė, kuri pripratusi, kad ją kažkas išlaikytų, o čia tik gera priedanga - auginu savo anūką.
Nesenai su bendradarbėm apkalbėjom vieną moterį - ji dirba be atostogų, neturi šeimos (nors metų jau virš 35) ....., nes REIKIA išlaikyti "mamytę", kuri irgi jau N metų nedirba, rengiasi kaip karalienė ir.....

Nors čia gal kalba buvo apie kitą situaciją

Taip visiškai teisingai, jokio skirtumo kam mokėti mamai ar kokiai svetimai, ir dar geriau jei mama vaiką prižiūri, vistiek ant dūšios ramiau, nes žinai kad vaiką su patikimu žmogum palikai.

Kai tas mokėjimas yra abipusiu susitarimu, o ne reikalavimas, kad tu man mokėk. Ir tik tiek ir tiek, o ne tiek kiek pvz. gali.
Todėl aš ir pateikiau pvz., kad lygiai taip pat gali reikalauti ir iš motinos už slaugą. Ta prasme iki kokių absurdų galima prieiti.

Perskaičius, supratau, kad turiu auksinius tėvus bei senelius (pasisekė - turiu gyvus ir energingus senelius ). Niekada nekylo problemos, kur, kiek laikui palikti vaiką. Nuo pat gimimo mano dukryte rūpinasi visi, savo noru Kai dukra būna pas mano tėvus (rečiau pas senelius), jie niekada pinigų neima, ją maitina savo lėšomis, perka žaislus, drabužius ir t.t. Niekada jų neprašiau to daryti, bet jie myli savo anūkę ir nori jai duot kuo daugiau Uošvienė retai žiūri anūkę (daug dirba, visą laiką užimta), bet dažnai įkišą pinigėlių, keičiantis sezonui priperka drabužių.
Šiaip dėl to apmokėjimo, tai net nežinau, ką ir pasakyt. Man atrodo, jei motina reikalauja pinigų už kiekvieną minutę, kad būna su anūkę, tai mano nuomonė - tokioje šeimoje kažkas ne taip su dvasiniais ryšiais Juk tai jos anūkas ar anūkė, jos kraujas Už maistą ar dar kažką tai sutinku - ne kiekvienas gali sau leisti auginti anūkėlius, bet už buvimą kartu Na, nesuprantu aš to

jeigu abiem tai yra priimtina, tai manau viskas gerai. Gal tokiu būdu duktė remia motiną, nes kitaip šioji pinigų nepriimtų?

Jei močiutė pinigų reikalauja, tai turbūt mano, kad čia jos darbas. Gal mano, kad savo vaikus jau užaugino, o anūkai yra visai kas kita. O kaip pati vaikiuko mamytė? Ar jai tai priimtina? Jeigu ne, tuomet, mano manymu, vsai tai jau yra kažkokia problema.

Reikalaut už vaiko priežiūrą pinigų man atrodo iš senelių pusės nelabai gražu, tokiu atveju jei negali be jų išsiversti, jau geriau prižiūrėk svetimą vaiką. Čia patys tėvai turėtų pagalvoti apie kažkokį atsilyginimą savo tėvams jei tik išgali. O ką daryti jei ne? Mano vaikus irgi prižiūrėjo mano mama, esu jai labai dėkinga už tai, bet aš nemokėjau jai pinigų už tai, nes vos pati galą su galu suduriu. Bet dabar, kai galiu vaikus leisti į darželį, aš jau labai retai palieku ten vaikus, ir tik tada, kai patys seneliai to nori ir gali. Ir tuo labai džiaugiuosi, nes ištikrųjų čia ne vien finansinės problemos atsiranda, bet ir kitos - vakų auklėjimo, maitinimo ir kt. Ir nelabai mamai pasakysi, kad ji ne taip pagal tave kažką daro

As su savo mamciumi irgi esu sia tema kalbejusi. Ir kaip supratau, ji visai nieko pries, kad jai butu truputi mokama

Ir ji teisi: jeigu ji priziures mano vaika, kai tuo metu gali ramiai leisti pensijos laika ir rupintis tik savimi, tai ji tikrai nusipelno uzmokescio ir didziausio dekingumo!

O temos autorei galiu pasakyti taip: juk sesuo isvyko ne atostogauti, o dirbti. Ir jau vien tai, kad yra kam palikti vaika, galima laikyti jos sekme. Taip kad tegul neverkia ir dziaugiasi, kad yra kas augina jos atzala, kai jos pacios salia nera.

dukrai tai nelabai priimtina, tiesiog ji neturi kito pasirinkimo...




šiaip močiutė tuo metu Neveikia Nieko - neaukoja savoi brangaus pensininkės laiko (jai dar tik 48 metai) niekur nedirba, o iš dukros bando pasipelnyt...

ai, bjaurus reikalas, ačiū visoms už nuomones, bandysim kalbėtis toliau...

Bet tada galėtų ji eiti dirbti ir sesuo turėtų samdyti kitą žmogų. Aš manau negražu iš senelės pusės prašyti sumokėk tiek ir tiek, bet manau, kad kažkiek tai mokėti reikia, nes ji kaip supratau per savaitę penkias dienas ištisai žiūri.

Aš kai pradėsiu dirbti ir jei mama prižiūrės mano mergaitės, aš jai tikrai duočiau pinigų, nes ji yra pencininkė ir ta pencija nėra didelė, aišku gal ne tiek kiek auklei, truputį mažiau. Nes ji turėtų ateiti 7,30 iki 18, o tai jau beveik visa diena. Aišku, jeigu ji pati turėtų pakankamai pinigų, arba aš labai sunkiai gyvenčiau tada gal nesiūlyčiau.

Mes su vyru sakome, kad savo tėvams esam skolingi tokią "garbės skolą". Ir vieni seneliai, ir kiti be jokių pretenzijų prižiūri mūsų mergaites tada, kada tik reikia. Vyro tėvai gyvena šalia, o maniškiai už 100 km. bet tai tikrai neproblema. Mano mama mielai pas mus važiuoja, viską tvarko, gamina, su anūkėm žaidžai ir t.t. Apie pinigus niekas niekad nekalba, bet mes patys su vyru kartas nuo karto remiam mano tėvus, nes jiems sunkiau. Be to, mūsų tėvai žino, kad likimo valiai jie nebus palikti, gyvenimas bėga į priekį, kiekvieni metai vis atneša kokią ligelę ir t.t.
Todėl, jei galim paremti savo tėvus, tai nieko blogo nematau. Tačiau senelių ir anūkų bendravimas neturėtų būti saistomas su pinigėliais. Nebėra jau tada jokio nuoširdumo, meilės ir abipusės pagarbos.

ne ne tik pagal musu visuomenes paprocius, bet netgi ir teisiskai tevai privalo rupintis vaikais, uzauge vaikai privalo rupintis senais tevais, bet seneliai neprivalio rupintis anukais...

pas mane pacia dabar yra taip, kad aukle "dirba" mano mama. o kad as jai kokiu nors budu galeciau isiulyti pinigu... niekaip... netgi uz transporta (is kito miesto vazineti reikia)... ir dar maisto pagaminus atsiveza...

bet jei senele vis priekaistauja del gaunamos sumos, ar reikalauja pinigu uz trumpalaikius retus priziurejimus - tai tikrai nenoreciau tokios seimos...

Mes iš anksto sutarėm, kad mokėsim simblonę sumą, kadangi vyro mama ir taip išleidžia nemažai, kas rytą atneša pripirkus maisto, tai turbūt daugiau išleidžia negu gauna be to, šiaip ar taip, visą dieną ji pririšta kaip ir darbe - nuo 8 iki 17 val, bet kada išeit kur nori negali ir panašiai.. Manau sąžininga iš mūsų pusės bent kažkiek sumokėti

Pas mus buvo susiklosčiusi tokia situacija - kai mama išėjo į pensiją, man pasiūlė darbą, o dukrai buvo 1,5 metukų. Mes tada ir nutarėm, kad ji augins vaiką, aš einu dirbti, bet kadangi ji gaudavo nedidelę pensiją, aš jai primokėdavau Žinoma, ne tiek, kiek Vilniuje kainuoja auklės, bet ir jai buvo gerai, ir man kažkaip ramiau ant "dūšios" Nors, manau, kad jei anyta gyventų tame pačiame mieste, ji pinigų niekaip nebūtų ėmusi... Bet čia tiesiog individualios žmogaus savybės, kurias tiesiog reikia gerbti O svarbiausia, kad tiek duodanti/neduodanti, tiek imanti/neimanti pusės nesijaustų nelaimingomis

Asdaznai savaitgaliui palieku vaika sava tevams, bet nei karto pinigeliu uz tai nemokejau, o ir 100 proc garantuoju, kad neimtu

O vat anyta buna paziuri kelias valandas ir nepamirsta man pasakyti: O tu zinai kiek aukles siais laikais kainuoja po tokiu zodziu net vaiko nesinori palikt, dazniausia tada imu ji su savim

Visuomet reikia moketi ivertinti tai, kas tau duodama nematerialiai .

Tai va, nusprendžiau ir aš pasisakyt. Aš dažnai palieku savo vaikučius mamai, bet pinių už tai ji niekada nepaimtų, bet visgi norisi atsidėkot, tai dažnai nusiperku jai visokių dovanėlių įvairiomis progomis, ir pačiai malonu ir mama patenkinta.

Pas mus situacija panasi. Bet kas liecia mano mama, jei as jai pradeciau kalbeti apie pinigus ji isizeistu. Tai mes su vyru stengiames jai nupirkti tokiu daiktu, kuriu ji pati nepirktu, bet kurie palengvina bei pralinsmina gyvenima: kompas, skalbimo masina, visokios smulkmeneles... aisku tokios dovanos ne kas menesi, bet pagal situacija.

As svajoju, kad mano mama bent kiek padetu priziureti vaikus...Deja, per toli gyvena ir siaip visai nesiverzia i pagalba... Turiu drauge, kuri savo mamai mokejo po 800lt i menesi, kad priziuretu vaika, nes pries tai si irgi nuolat priekaistavo. O kai gaudavo atlyginima, kalbos baigesi. Vistik man keistai nuskambejo tokie santykiai.

Kai išėjau dirbti, paprašiau, kad mama būtų su vaiku. Tuo metu ji turėjo darbą, bet mažai apmokamą (atskaičiavus dar kelionės išlaidas į darbą). Mes sutarėm, kad aš jai mokėsiu atlyginimą, na gal kiek mažiau nei samdytai auklei būčiau mokėjusi. Mums patinka toks variantas, nes 1) aš nesijaučiu išnaudojanti mamą, užkrovusi jai savo naštą, 2) žinau, kad mano vaikas saugus ir prižiūrėtas, nes su juo ne svetimas žmogus iš gatvės, kurį reikia stebėti ir bijoti dėl nesąžiningo elgesio, 3) mama nesijaučia išlaikytinė, ji turi savo pinigų, nereikia prašyti kas kartą kelių litų kremui, kojinėm ar kt.
Jei tai būtų ne kasdien paliekamas vaikas, ar tik keliom valandom, savaitgaliui, tai visa kas kita. Bet šiuo atveju aš vertinu visa tai kaip darbą kuris vertas atlygio.
Mūsų santykiai su mama labai šilti, draugiški. Beje, mes gyvenam kartu. Vaikas ir vakare jai neduoda ramybės. Tada jau sakau, kad kai aš gryžtu namo, ji nebe auklė, o močiutė
Dabar pusdieniui į darželį vedam vaiką. Kad vaikas pabendrautų su bendraamžiais ir ji kiek atsipūstų.

mes kai su vyru isvaziavom i uzsieni vaikuti palikom mano anytai, nes svetimam zmogui nebuciau palikus ilgam, kas menesi siusdavom po 500lt vaikas buvo priziuretas, dar turedavo jie aukle samdyt kad kartais paziuretu, nes abu dirbo , as labai patenkinta kad jie apsieme nes bijojo vistik ne dienai palikau

O pas mano mama gyvena broliene su vaiku. Ji neprisideda prie buto mokesciu. Mano motina jos vaika daznai priziuri, gamina visiems valgyti, plauna indus, kasdien plauna grindis ir tvarkosi (bet po poros val. efektas toks pat). Ir negauna uz tai NIEKO. Tik priekaistu isklauso. As tai net ir savo mamai, jei ne pinigu duociau (tikriausiai ir neimtu), tai bent kokias dovaneles nupirkciau. O jau jei pas ja gyvenciau ir dar savo vaika uzkrauciau, tai prie mokesciu prisideciau, ir mokeciau didesne dali, nei ji viena moka. Juk vaikas irgi naudoja vandeni, jam kambary irgi ijungiama sviesa, jam atskirai naudojamos dujos maistui gaminti.

Įtariu už šiuos žodžius mane akmenis užmėtys, bet mane augino, taip kad užaugę vaikai neprivalo rūpintis savo tėvai. Man tėvai aiškino, kad vaikai gali rūpinti tėvais, bet tikrai neprivalo. Čia manau priklauso nuo to kaip buvo auginami ir auklėjami vaikai.

O kas dėl to kad mokėti pinigus seneliams už anūkų priežiūrą, tai man priimtinas Darijos variantas.

as ta minti parasiau taip, kaip yra formaliai. o buna gi visaip... ir ne visi tevai netgi savo vaikais rupinasi...
kiek zinau yra istatimiskai, kad tevai gali prisiteisti alimentus is savo suaugusiu vaiku.

Sveikos. Mūsų mažiuką šiuo metu irgi prižiūri mano mama. Už tai pinigų nemoku - tai mums natūralu - juk Paulius jos anūkėlis (vienintelis kol kas). Šią pagalbą labai vertinu ir atsidėkoju smulkmenėlėmis, dovanėlėmis, dėmesiu. Artimai bendraujame ir visą gyvenimą laikomės nuostatos, kad ne viskas perkama.

Mano mergytę irgi kartais pažiūri mama (būna kad ir kartu su mano tėčiu) - savaitgaliais ar darbo dienom po kelias valandas, buvo ir kai savaitę žiūrėjo, nes auklė išėjo neperspėjusi. Mama - ne pensininkė, dar dirba. O tada pasiėmė atostogas ir žiūrėjo mažulę. Aš jai l.dėkinga Ir jokio atlygio nepaprašė (o aš ir nepasiūliau ). Manau, ir neimtų.
O anyta mano ir šiaip nesaugo savo anūkės - vis negali
Iš tiesų buvo toks atvejis, kad siūliau savo sesei, kuri nedirbo, už mano mažės priežiūrą pinigų - jinai įsižeidė - pasakė, kad jos dukterėčia yra jos draugė . Turbūt ir mama būtų panašiai sureagavusi.

Pas mus atvirksciai! Kai anyta buna laisva, tai paziuri vaikuti, kai reikia kur isvaziuoti ar iseiti. Pinigu nesiulome, bet vyras lauktuviu parveza, kai gryzta is kelioniu. Na, o kai paprasau savo mamos, ji visuomet atranda priezasti.... Suprantu, gal per sunku, bet kai mazius serga ir vyro nebuna namuose, reikia apsipirkti, o ji nei poros valandu nesutinka pabuti su leliuku Sesuo, kai nedirbo vasara, tai paziuredavo, bet visuomet atsilygindavau uz praleista laika ir dar su kaupu!

mano mama laaaaaaaabai daznai pabudavo su vaikais ir net minties nera buve apie kazkokius mokejimus ji tikrai isizeistu jai anukai-visas gyvenimas ir dziaugsmas

Paziuri, ir daznai, kai esam isvyke - parom. nu tikrai isizeistu, jei pinigu pasiulyciau,anyta taip pat. net promociute, kuri dar pakankamai jauna - ir ta atsisakytu.Mes kalbejom apie tai - todel zinau, ka rasau.

siaip juk tai anukas ar anuke.....

Visiškai sutinku ,juk yra skirtumas,kai močiutė pabūna su anūku(-e),tėvams kur nors išvykus, ir kai močiutė dirba aukle (kiekvieną darbo dieną) .

Pas mus panasi situacija - vaika labai daznai priziuri tevai, bet dar ne karto neteko moket uz ju paslaugas Na tikriausiai ir nesuprasciau jei paprasytu, vistik anukas. O jei taip atsitiktu anuko daugiau nebematytu ...

sutinku kad gal kam ir keistokai atrodo dėl pinigų mokėjimo. Dabar, kai įsivaizduoju save močiute. sėdinčia su anūkais, tai galėčiau prisiekti, kad pinigų tikrai neimčiau. kad mane tai žemintų. Bet, kai būsiu močiutė, gal mano nusistatymas pasikeis, pasikeis situacija ir t.t. , ir galbūt tuomet kitaip šnekėsiu. Mano vaikai beveik paaugliai, problema, kad tingi patys pasišildyti maistą ir pan., tai ateina mano mama išspręsti šio mitybos klausimo. Ir atvirai pasakius nežinau, gal irgi turėčiau mamai kažkaip kompensuoti tai. manau, kad auksinės taisyklės kuri visiems tiktų nėra. Užsienyje paaugliams, prižiūrintiems giminaičių vaikus, taip pat mokama. taip jie lyg ir mokosi užsidirbti.
Atvejis su mokėjimu močiutei irgi nėra vienpusiškas, močiutė jaučiasi reikalinga, močiutė jaučiasi pajėgi užsidirbti, turėti kažkiek atliekamų pinigų sau, bet jei gauna atlygį, tai lyg ir pririšta, ir eina kaip į darbą, ir kitą kartą gal ir nenorėtų eiti, blogai jaučiasi ir t.t., bet juk lyg ir kaip į tarnybą. Kitos nė už jokį atlygį, nei už jokius pinigus su vaikais nesėdi. Kitos jaučiasi atstumtos, jei to jų neprašai. Variantų begalė.

Mano mama dažnai dukrytę prižiūri, uošvienė irgi neatsisako, bet jei dažniau nuvežu tai kokių nors priežasčių susigalvoja, kad nereikėtų būti. Bet nei viena nei kita pinigų niekada neprašė, o aš ir nesuprasčiau jei mano mama paprašytų.Supykčiau tai jau tikrai. Kokia ji močiutė jei ima pinigus.Na čia nepriskiriu atveju, kai dėl anūko reikia mesti darbą ir pan.Bet aš žinau, kad mano močiutei tėvai už mano priežiūrą mokėdavo. Ji visaip kratydavosi manęs ir sesės, prisigalvodavo visko, kad tik nereikėtų su mumis būti, bet jei duodavo pinigų tai viskas o.k.Beje nenusipigindavo Kažkada man mažai ji buvo pasakius, kad jai gėda, kad turi daug anūkų, gėda su jais lauke būti, nes ji nesijaučianti sena. Na vat tokios kartais babytės būna...

Aš moku Aišku ne tiek, kiek mokėčiau samdytai auklei, bet moku. Mano tėvai pensininkai, galėtų gyventi sau: sodas, poilsis... kada nori paguli, kada nori pasivaikščiot išeina... O su vaikais užsiimti reikia ir neišeisi kur nori ir kada nori. Manau, kad jie tą poilsį sau užsitarnavo. Be to, pensijos mažos, užtenka vos, vos... Kodėl bent tokiu būdu negaliu juos sušelpti

mano tevai vaikus paziuri be jokiu problemu,jei koki savaitgali neateinam tai jau praso kad vyresneli isleistumem pas juos pabut savaitgali,ir jiems neliudna ir man gerai pailsiu,o mazosios dar niekur nevedu ir nepalieku,isskyrus kai mama atein pas mus kokiai valandelei paziuret,o uosviene tai tik didiji paziuretu jei paprasytumem,bet ne mazaja,o ir pati niekad nepasisiulys

as irgi taip manau mociute tikrai gali paziureti anukus

Jei mama pastoviai prižiūrėtų vaiką, kiekvieną darbo dieną, tai savaime suprantama, kad pati pasisiūlyčiau sumokėti. Na ir kas, kad yra močiutė. Savo vaikus užaugino, kodėl jai reikia primesti anūkus. Nebent ji pati norėtų veltui prižiūrėti. O užmokestis už pabuvimą retkarčiais, tai . Nebent kokia smulkia dovanėle.

na jei mano mama tebebūtų gyva, tai tikrai mielai leistų laiką su anūkėm ir dar visko pripirktų.Apie jokį mokėjimą nėra net minčių. Žinoma, kartais miela staigmenėlė yra kiekvienam miela O va uošvienei niekada nepalikčiau savo vaikų net jei man milijoną pasiūlytų.

kai Eglė gimė mano mama nedirbo. ji gyvena sodyboje už 20 km. mama prižiūrėjo mūsų vaiką savo namuose 4 dienas per savaitę 2,5 metų, nuo tos dienos kai Eglei suėjo metai ir aš sugrįžau į darbą, iki kol ji pradėjo lankyti darželį. mes atveždavome vaiką 4 dienom, jom abiem maisto, parūpinome telefoną ir apmokėdavome jo sąskaitas, bet pinigų nemokėjome. net nesiūlėme, nes mama būtų įsižeidus.

Na manęs laukia tokia situacija,planuoju eiti dirbti,o mano mama eis žiūrėti anūko Tai aš nežinau,kaip reiks elgtis Kažkaip atsilyginti reikės,gal dovanų,o gal kaip kitaip Žiūrėsim kokia finansinė situacija bus ir mamos ir mūsų

mano seimoj mociutei pinigeliu nemokam uz anuko paziurejima. tenka palikti 1 -2 vakarus per savaite. jeigu tik mama laisva tuo metu - visada prasom. labai gera ir malonu, kai zinai, kad esi laukiamas ir mylimas. as kartais ir pati isivaizduoju, kaip uzaugs mano sunelis ir tures vaikuciu, ir kaip as su ju lauksiu. ir nenoresiu imti pinigu uz anukelio prieziura kaip uz darba ( bent jau dabar man tokios mintys )
bet jokiais budais negaliu smerkti seimu, kurioms toks variantas priimtinas. tiesiog skiriasi musu poziuriai i seima.