Spalio 25d. mano geriausios draugės gimtadienis ir jame buvo viena pažįstama, kuri turėjo greitai gimdyti
. Mano akys visą vakarą slydo į ją, kokia ji buvo man graži
ir kažkokia neaiški nuojauta apėmė mane .... Po kokios savaitės man nerimą pradėjo kelti, kodėl nėra mmm...na galvoju nusipirksiu aš testą dėl viso ko ... Ir ką ryte darau testą, žiūriu ir pati netikiu savo akimis . Išėjau iš vonios paplūdusi ašaromis, suprasdama, kad visas mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, buvau jau atsigavusi po skaudžių skyrybų ir vėl patikėjusi meile, bet šitam žingsniui jaučiausi dar nepasiruošusi. Tačiau pamačiusi savo mylimo žmogaus akis, supratau viskas bus gerai
.... Susituokėm tyliai ir ramiai, tik mėnesį prieš gimstant mūsų meilės vaisiui
. Iki pat galo nežinojome kas gims, gydytoja buvo nustačiusi terminą 06 21d., tą dieną aš turėjau laikyti paskutinį egzaminą . Bet kažkodėl jaučiau, kad suspėsiu aš viską atlikti ir nėtrupučio nesijaudinau, o dar atsimenu draugės žodžius nu tu čia tipo susiplanavai viską (nes turėjau perduot darbą, 19d. privest dukrelę prie komunijos ir išlaikyt egzaminus) ir atseit suspėsi, tai ne nuo tavęs priklauso ir t.t.. 21d. visi mano darbai nudirbti, na pagalvojau dar būtų neblogai kokią savaitelę pailsėti nuo visko . 27 d.rytas, važiuojame eilinį rytą į ligoninę pasiklausyti vaikučio tonusų, ten budi mano gydytoja, pasiklauso viskas tvarkoje. Nueiname apžiūrai, oba 5 cm. atsidarymas
, o aš nieko nejaučiu. Gydytoja taria viskas brangioji, jau laikas, gal truputi paskatinsime dar... Išvažiuojame su vyru abu pasiimti daiktų ir mane apima kažkoks jaudulys ir kartu baimė
, matau, kad vyras irgi kažkoks pasimetęs. Grįžusi atsisveikinu su savo dukrelėmis su ašaromis akyse
ir išvažiuojame. Ligoninėje būnam 12 val., pradeda skatinti vaistais, kas valandą, kas pusę, o aš sėdžiu ir sprendžiu kryžiažodžius
ir gal tarpais tik sumaudžia kažkas. Be to dar sugebu pastoviai informuoti tėvus ir draugę kas vyksta
. Pagaliau 17 val. mus išveda į gimdyklą, labai džiaugiuosi, kad teks gimdyti pas savo gydytoją
. Vyras matydamas, kad aš kol kas jaučiuosi puikiai, taip pat jaučiasi gerai. 18 val. atsidarymas 7 cm. gydytoja nuleidžia vandenis, skausmas pradeda stiprėti, bet dar sugebu parašyt vieną kitą žinutę ir pajuokaut. 19 val. man stato lašalinę, subado visas rankas
, kol akušerė sugeba pastatyti, pati pasimetus tipo pas tave labai nesimato venos, būtumėte mačiusios mano rankas po visko.... Skausmas daros sunkiai pakenčiams
, o mano vyras klausia kur tualetas
, matau jam iš susijaudinimo susuko pilvą, tuo metu sugebu pradėti dar juoktis
. Bet greitai skausmas darosi nebepakeliamas , per lašalinę negaliu laisvai judėt ir tiesiog šaukiu jau, kad nebegaliu, neberandu sau vietos... Tačiau vis stengiuosi galvoti, kad jau tuoj tuoj laikysiu ant rankų savo angelėlį
. Štai mane palaipina ant stalo, skausmas beprotiškas, jaučiu jis užvaldė mane ir aš jau sunkiai suvokiu viską, pasimečiau , o taip norėjau pati viską kontroliuoti, tik jaučiu vis tvirtai už rankos mane laikantį vyrą ir dar pamatau jo truputį išsigandusį žvilgsnį. Stumiu, jau jaučiu be galo didelį tempimą ir staiga baigias sąrėmis ir tik beprotiškas skaumas ir tempimas
. Pasirodo įsistatė galvutė ir pasibaigus sąrėmiui man nebeleidžia stumti, o skausmas man temdo jau protą. Gydytoja pliaukšnoja man per veidą ir sako buk gerutė, pažvelk man į akis sukaupiu visą valią, kad tai padaryti, nes begalo skauda, pažvelgiu į gydytoją ir jį taria žinau tau labai skauda, bet pakentėk truputį, sukaupk savo visas jėgas ir prasidėjus sąramiui, stumk iš visų jėgų, pakentėk dėl savo mažiuko
. Man prašvėsėja akyse, sukaupiu paskutines jėgas ir jaučiu sąrėmis, aš stumiu ir štai jaučiu beprotišką palengvėjimą. Tačiau matau išsigandusius gydytojos ir akušerės veidus, negirdžiu verksmo, ištarti akušerės žodžiai o dieve. Per tą minutę išgyvenau tiek daug
....Nežinau ką jos tą minutę darė, bet staiga pasigirsta silpnas verkimas ir gydytoją pakelia ant rankų mažutį kamuoliuką ir taria mergytė
. Dieve, kokia ji visa pamėlusi, vargšelė buvo visa pridususi ir tokia mažutė, kokia ji graži....Dukrelės man nepadėjo iškart ant krūtinės, o puolė apžiūrinėti, tačiau greit visi atsidūsta su palengvėjimu ir matau visų besišypsančias akis, kad viskas bus gerai. Dukrelė gimė 20val.20min. 3100g.52cm.,pasak gydytojos dar kokią savaitelę nedanešiota. Matau begalo laimingas savo vyro akis, (jam tai pirmas vaikas) ir esu pati laimingiausia mama . Dukrytę po apžiūros suvysto ir paduoda vyrui. Vyras visas švytėdams atneša ją man. Štai ir susitikome mūsų mažute, ar žinai, kokia tu brangi, tu pats brangiausias turtas, mes tavęs taip laukėme, mano mažyte dukrele...
as vyriausia sese ir prisipazinsiu vis dar negaliu apsidziaugt musu pagranduke kuriai jau 8 
Gero laukimo, malonaus susitikimo su savo mažiuku 
Aukit didelės ir sveikos!
