Kai vardų skyrelyje paklausiama nuomonės apie populiarų vardą, dauguma komentarų būna: "Gražus, bet labai jau dažnas" arba "Klasėje bus po 3-4 bendravardžius". Man pasidarė įdomu, ar tikrai trukdo benravardžių gausa? Ar geriau būti pavadintam populiariu, ar retesniu vardu? Norėčiau išgirsti atsakymus iš tų, kurie buvo pavadinti savo laiku itin populiariu vardu

Dabar tikrai netrukdo, bet mokykloje Jurgų gausa erzindavo. Ypač, kai kviesdavo prie lentos - mokytojai vos ištarus vardą, stresą iškart patirdavo net 3 Jurgos Pamenu, kad vis stengdavausi pabrėžti, jog esu Jurga, o ne Jurgita (nes pastarųjų buvo dauguma), tad esu linkusi manyti, jog vaikui geriau, kai vardas retesnis.

Man gyvent netrukdo mokyklos laikais klasėje buvom penkios bendravardės, universitete buvau vienintelė grupėje. Šiuo metu vis rečiau sutinku bendravardžių
Būčiau nieko prieš turėti retesnį vardą, bet tik su ta sąlyga, kad būtų normalus

mes buvom dvi vienodais vardas, aš kadangi vyresnė buvau be mažybinės priesagos. labai erzino. dabar bendravardžių nepažįstu, nors mano vardas ir nebuvo itin ant bangos, tačiau dabar beveik išvis nevartojamas. jei būčiau buvusi kokia lina ar jurga, ko gero būčiau pristatinėjusi kitu vardu. jei gimčiau šiais laikais ir būčiau pavadinta austėja ar gabriele ar kitu vardu prie kurio reikėtų numeriiuko - tėvams ačiū tikrai nepasakyčiau. šiaip manau kad reikia galvoti apie vaiką, o ne man gražu.

Mano vardas buvo per vidurį- klasėj buvau viena, mokykloj buvom 2, grupėj viena, kurse gal 2, ar 3. Visose 4 darbovietėse, o jos apima apie 60-80 darbuotojų visada buvau viena. Esu Edita.
Labai patenkinta savo vardu.

ne į temą prisiminiau - porą klasių žemiau mokykloje buvo vienoje klasėje dvi Ramunės. Tai jas vadindavo Ramunėlė (ne smulkutė buvo) ir Storoji Ramunė

Klasėje buvom dvi bendravardės, tai mane vadindavo "didžioji Vardė", o kitą "mažoji Vardė" - man tas tikrai nepatiko. Juolab, kad didelė tikrai nebuvau, tik kad aukštesnė

Mano klaseje buvo 2 Aistes, tai mano mamai viena buvo Aiste, kita buvo Aiste su kasytem O Ausros buvo Va ir Vi, nes abieju pavardes prasidejo ta pacia raide

Mano vardas labai dažnas. Klasėje buvau tokia vienintelė, bet kurse bendravardžių buvome šešios Darbovietėje vienu metu tokios buvome dvi, tad mane vadindavo mažybiniu vardu. Bėgant metams vardo dažnumas nebekelia kažkokių problemų ar nepatogumų, nors kadaise galvojau, kad geriau būčiau buvusi pavadinta ne tokiu dažnu vardu.

Mano vardas yra iš tų, savo laiku pačių populiariausių (Jurgita) Klasėje buvome trys, per paralelines - be skaičiaus, studijuojant grupėje - "tik" dvi. Kur bepasisuksi, ten krūvos panašaus amžiaus bendravardžių. Teko dirbti kolektyve, kuriame buvom trys darbuotojos, ir visos trys tuo pačiu vardu... Vadinomės pavardėmis, pravardėmis. Ir kitur dirbant dėl dažno vardo kildavo nesusipratimų. Kartą apsaugininkai man atidavė dovanėlę, kuri buvo palikta perduoti kitai mano bendravardei Na, bet tie su vardu susiję nepatogumai yra labiau komiški, nei problemiški. Dabar dėl to galvos neskauda. Bet paauglystėje oooi kaip priekaištaudavau mamai, kaip čia dabar, ir aukštąjį išsilavinimą turėdama, pavadino taip tragiškai banaliai, kad toliau nėra kur... Mama dievagojosi, kad anksčiau šito vardo nebuvo girdėjusi, kad pamatė kalendoriuje ir jis jai labai patiko. Identišką istoriją pasakoja ir mano draugės bendravardės mama. Identiškas perkaitau ir SM populiariems vardams skirtose temose. "Labai gražus vardukas, ir nepasakyčiau, kad dažnas, nepažįstu nė vieno vaiko tokiu vardu..." Žmonės mielieji, jūs bent jau statistikos departamento duomenis pasižiūrėkite, kokie vardai kartojasi metai iš metų. Argi iš savo giminaičių rato ir girdėtų kieme pro langus šaukiamų vaikų vardų galima daryti tokius drąsius apibendrinimus, kaip "vardas nedažnas"? Tie vardai, nors ir atrodydami negirdėti, regis, "plaukioja ore", ir visiems kažkodėl vienu metu pasidaro be proto gražūs. Kaip paaiškinti šitą fenomeną? Užsifiksavo pasąmonėje, nors sąmoningai neatgamini, kad jis buvo kažkur išgirstas ar perskaitytas? Atvirai sakant, man ne kartą buvo kilę minčių pasikeisti vardą - į tą, kuris man duotas kaip papildomas krikšto vardas. Bet vis pagalvodavau, kad gali kilti nepatogumų, tai kam apsunkinti gyvenimą. Savo dukroms užtat išrinkau ypatingo retumo vardus. Užduotis buvo nelengva, nes išbalansuoti tarp reto ir normalaus, sąmoningo vardo tikrai nėra paprasta. Bet juk savo vaikams vardus renki, ne draugės šuniukui, kuris gali būti eilinis Ramzis ar Tuzikas. Ir, sakyčiau, pavyko rasti idealius variantus. Mano vyresnėlės gimimo metais bendravardžių iš viso trys ar dvi (šiuo metu tas vardas populiarėja, žmonės pradeda jį "atrasti", bet tai jau kaip ir kita karta, nes mano dukrai jau beveik 14 metų), o jaunėlė tais metais gimusi tokiu vardu pavadinta iš viso tik viena per visą Lietuvą.

mūsų darbe vienu metu buvo 8 Rasos ir Dariai (kelių šimtų kolektyvas buvo)... pavardėmis vadindavome tarpusavy kalbėdami, kitaip niekaip neatskirsi...

Nieko gero turėti populiarų vardą. Pati esu Jurgita. Savo vardą „atgavau“ gal sulaukusi kokių 25-erių, kai įsidarbinau kolektyve, kuriame nebuvo labai gausaus būrio mano bendravardžių. O iki tol nuolat sukausi amžiname būryje bendraamžių Jurgitų, todėl vadinama buvau arba pavarde, arba pravarde... Tiek darželio grupėje, tiek klasėje, tiek studentiškais laikais niekada nebuvau kolektyve vienintelė Jurgita. Pvz. studijų metu iš 20 merginų grupėje buvom 7 Jurgitos (o iš likusiųjų - 3 Rasos ). Prisišaukti kurią nors vardu - misija neįmanoma... Žodžiu labai ilgai pavardė man tarnavo už vardą. Gerai, kad ji buvo trumpa ir lakoniška. O kai populiaraus vardo savininko pavardė ilga ir sunkiai tariama - tai labai realu, kad tas žmogus gaus pravardę ir nešios ją laaabai ilgai...
Todėl savo vaikui stengiausi išrinkti vardą, kuris būtų „aukso viduriukas“.

Mano vardas dabar gana populiarus, anksčiau mano bendraamžių tarpe nei vienos savo vardu nepažinojau. Savo mieste žinojau tik dvi merginas, kažkur 2-3 metais jaunesnes savo vardu, tarp bendraamžių (kuriuos tik pažinojau) buvau 1, mokykloje buvau 1, universitete savo fakultete taipogi buvau 1, darbe irgi 1.
Mano varas Erika Kai mama man prieš 30 m. davė vardą tai jos darbovietėje buvo vos ne diskutuojama "eeee.... čia dabar ... nu kas čia per vardas...????" Va taip va.
Savo sūnui irgi daviau retesnį vardą Nors gal už kelių metų jo vardas irgi bus labai populiarus.

gal zinot, kur galima pasiziureti vardu statistika?kiek vaiku pavadinta tais metais konkreciu vardu

Cia yra statistika nuo 2006 metu kas pusmeti, dar galima populiaruma pagal miestus pasiziureti.

aciu
idomu, ar yra kokia statistika internete, kur galetum ivest varda, ir paziuret, kiek gimusiu vaiku tais metais pavadinta tuo vardu?

Anksčiau būdavo www.vaikis.com, bet dabar kažkodėl tos statistikos diagramos neveikia

dabar tai galima pažiūrėt čia :

čia

Laba diena,

Man neduoda ramybės vardų tema, noriu prisidėti prie lietuviškų vardų įžvalgų.
Ką tikatšventėme Lietuvos tūkstantmetį, o vardų statistika liūdna...Nėra populiariausių vyriškų vardų sąrašo 10-tuke nei vieno lietuviško vardo.
Užsienio ambasadose užregistruoti tokie lieuvių pasirinkti vardai: Emili, Emily, Erik, Duncan, Trojus, Tedas, Armaan, Denis, Majus, Samatha, Mia, Sam, Victoria, Villy, Kevin, Rebecca, Daniella, Gabriella, Maria, Daniel, Elvin, Damien, Rojus, Ali, Matthew, Aironas, Aaronas, Melodi.
Akcija „Mano vardas LIETUVIŠKAS!“ ambasada siekia, kad lietuviai puoselėtų lietuvių kalbos tradiciją ir nepamirštų senųjų lietuviškų vardų.
Senovėje ypač tikėta magiška vardo galia, manyta, kad vardas gali suteikti ne tik atitinkamų ypatybių, bet ir nulemti žmogaus likimą“.
Lietuvių kalbos puoselėtojai prmena:"Dažnai tėvai pasiduoda vadinamajai vardų madai, kuriai daro įtaką garsenybės, televizija, filmai ar knygos. Tačiau mada praeina, o žmogus su lengvabūdiškai, neapgalvotai parinktu vardu lieka visą gyvenimą. Neretai duodant vardą net neįsigilinama, ką jis reiškia. Taip atsiranda ir vardų, reiškiančių raišumą, aklumą. Todėl labai svarbu, kad žmonės domėtųsi vardais, jų reikšme ir kilme, kad rinkdami vaikui vardą, nesielgtų neapdairiai ir skubotai. "
Lietuviški vardai išskirtiniai, turintys puikius trumpinius, būkime sau teisingi, padėkime savo atžaloms likti identiškoms.
Šiuo metu įdiegiamos tokios galingos europinės programos tautų įdentitetui, sąvasčiai išlaikyti, o mes lengva ranka "prisiuvame" svetimybes savo vieninteliams nepakartojamiems...

Algirdas Patackas
naujasis židinys-aidai 2008 / 1–2
rašė: "... lietuviškoje tradicijoje
po vardų invertiškumu (sandų su-
sikeitimu vietomis) slypi iniciaci-
jos ritualas (pirmuoju sandu įvar-
dijama prigimtis, antruoju – kuria
kryptimi ta prigimtis turėtų būti ug-
doma)."

Tai kodėl ne Skomantas, Eitautas, Visvaldas, Gelgaudas, Daugirdas, Tautvilas,Tautginas... ? Mamos visada nori, kad sūnūs būtų tvirti, ryžtingi, atsakingi. Palinkėkime jiems to vardo kodu.
Viskas ką mes įdedame į kelionės krepšį eina kartu! Klausimas ar vaikui vardas gali daryti įtaką? Manau taip. Anksčiau išminčiai tai darė, karaliams, vadams labai motyvuotai jie rinkdavo vardą. Kodėl, pavyzdžiui, vaikui nėra gerai suteikti tėvų vardus, prietarai - bet jie iš patirties iškilę. Mano giminės 500 metų vardų studijoje tai pasitvirtino; vaiko vardas anksti "nusinešdavo į kapus" arba tėvą arba motiną, ir atvirkščiai, jei vienas iš vaiko vardų atkartodavo tėvų - vaikas anksti mirdavo. Tai nėra taisyklė, bet taip buvo. Priešingai jei vaikui suteikdavo populiaraus aktyvaus žmogaus vardą, jis irgi būdavo populiarus, matomai ir sėkmingas.

Tiek trumpai pasvarstymui, jokiais būdais neprimetant savo nuomonės, bet labai atidžiai žiūrint į vyriškumo ženklus.

Ele

Oho, jau kelios Jurgitos spėjo pasireikšti.
Mano vardas Monika, klasėj nebuvo bendravardžių, vienoj aukštojoj irgi ne, dabar turiu berods 2 bendrakurses Monikas. Šiaip nelabai daug pažįstu merginų tokiu vardu, bet problemų niekad nekilo dėl gausos. Netgi smagu buvo, kai su viena panele kartu dirbom ir tuo pačiu vardu mus šaukdavo. Savo būsimiems vaikams stengsiuosi išrinkti vardą, kuris nėra itin dažnai linksniuojamas ar ant bangos. Man bloga darosi nuo visų tų Ugnių, Gabijų, Skaisčių, Vilčių, Nojų, Lukų, Matų ir t.t. Nežinau kiek metų iš eilės šie vardai dažniausiai duodami ir užaugusioj kartoj turbūt klasėj sėdės po min 5 bendravardžius. Tėveliai visai neišrandingi daros

aš manau, kad vaiko vardas nėra ta sritis, kur reikėtų tėvams demonstruot išradingumą. o tai nusifantazavus ir atsiranda visokios a la Kaspisijos

Žodį ne tą pavartojau, matomai. Nežinau kokis čia labiau tiktų. Šiai dienai tėvukai dabar turbūt kaip tik išradingi, nes ir Enrikia, Traktorina, Gėjum pavadint nori...

Traktorina tai gerulis
Ir sumąstyk tu man tokį vardą duoti

Taip reikia suprasti, kad Austėjų ir Lukų (nieko asmeniško, tiesiog tokie vardai iš topų pirmiausiai atėjo į galvą) tėveliams vienintelis pasirinkimas buvo tarp šių vardų ir Gėjaus bei Traktorinos su Kaspisija? Tuomet ne fantazijos ir išradingumo čia trūksta, o elementaraus nepatingėjimo pasidomėti, darant tokį atsakingą darbą kaip renkant vardą savo vaikui. Egzistuoja ne tik topai versus legendos, bet ir aibė normalių, neišgalvotų, nesufantazuotų, gražių, bet šiuo metu retų, užmirštų vardų.

Aš dar besimokindama mokykloje buvau vienintele Liucija,kol buvau maža iš pradžių net nesupratau ar vardas šis vardas gražus ar senoviškas . Bet metms bėgant vardas tapo man labai gražus, net daugelis nepatikėdavo, kad toks mano vardas, dabar vis dažniau išgirstu bendravardžių.. Tai nusprendžiau, kad savo dukrytei ir dėsiu neeilinį vardą... Sukau, sukau galva, o vyras pasiūlė Beatriče... Man šis vardas labai gražus ir daugelis džiaugesi kartu su mumis ...

na mano vardas tikrai tarp tų dažnesnių (ir šioje temoje jau paminėtas), bet man matyt pasisekė, nes nei grupėje nei klasėje bendravardžių nebuvo. Užtat pažįstamų tokiu vardu - begalė. Man mano vardas laaabai gražus, nekeisčiau į jokį kitą retesnį. Aš manau, kad jei tėvams neužtenka fantazijos surasti ne patį populiariausią, tačiau normalų gražų vardą, tai geriau jau tebūna vienas iš topų. Baisiai neįprastas vardas ar toks, kurio kelis kartus žmonės turi perklausti, niekaip neprisimena arba kuris stebina iš blogosios pusės- labai retam vaikui (ir jau suaugusiam) patinka. Manau nevykes retas vardas yra blogiau nei kelios austėjos, gabijos ar lukai..

Pritariu Zyinciai

Labas, malonu susipazint, esu Jurgita. Ir myliu savo varda. Ir visad galvojau, koks grazus tas mano vardas Vienu metu klasej buvom trys bendravardes, veliau likau viena. Uni buvau viena savo grupej, o dabar isvis-esu unikumas, nes gyvenu ne LT Va cia gal sukelia sunkumu siek tiek, gavau keleta pasiulymu savo varda keistis i Urgheeta, jei jau noriu, kad tariamas butu iskart taisyklingai Realiai, tai suvokiau, kad mano vardas buvo labai 'ant bangos' tuo metu tik visai neseniai Nes pas mus klasej Ir Mantu, ir Aisciu, ir Rutu, ir Dariu buvo keli. Tai atrode, kad viskas taip ir turi but Man paciai Jurgita toks ypatingas vardas, iskart su Baltaragio malunu siejasi, taurius jausmus sukelia O dabar, gaila, bet mazu mergaiciu siuo vardu tikrai mazai-pati asmeniskai nepazistu nei vienos.

Mano vardas irgi daznas. Darzely buvom vienoj grupej 2 tokiu paciu vardu, klasej - 3, universitete kurse buvom 2, tik darbovietese vienintele
Savo dukrai kai davem varda - dar nebuvo tikrai daznas, net prie retesniu buvo, o po poros metu bumas prasidejo, dabar jau daug mergaiciu tokiais vardais. O sunaus vardas irgi is retesniu, tikiuosi ir neispopuliares pernelyg

pažystų tris seseris - austėją, smiltę ir gabrielę, 17, 15 ir 12 metų. kai vardus gavo, dažni tikrai nebuvo, netgi visai nepopuliarūs, o va dabar visi numeruotini. aš asmeniškai manau kad svarbu ne koks vardas tėvams gražus, o galvoti apie vaiką. jei duodamas vardas yra ant bandos kažin ar smagu vaikui bus be to man atrodo ar vienas iš numeruotinų matų, lukų, domų, rugilių, elzių, smilčių ir pan. ar koks kevinas, samanta, vanesa, džastina - tas pats biesas...

Drįsiu patikslinti - nežinau, kaip prieš 17 metų, bet prieš 14-15 vardai Austėja ir Gabrielė jau buvo ant bangos... Sprendžiu pagal savo dukros klasiokų, draugų ir pažįstamų ratą. Va Smilčių tai tikrai dar tada nebuvo prištampuota

ta Traktorina yra bajeris. Bet ar vardų skyrelyje nepakanka realių šedevrų? pvz. tokių kur iš tėvų vardų sumeistrauja vieną, arba kažkur girdėjo, atseit gražiai skamba, ką reiškia -- nusispjaut. ir jeigu kas pasako "žmonės, grybą pjaunat", tai pateikia neužmušamą argumentą -- "o tai ką dabar? Jonu pavadint?"
jau tikrai geriau Jonu

GAbijos ir Gabrielės jau tikrai prasidėjo maždaug prieš 12 metų. tik tada gal dar nebuvo galimybių pasitikrinti tą populiarumą.
bet atitinkamai mokiausi su Gabriele, Gabija ir Smilte, tada jos tikrai buvo vienetinės - atitinkamai 34, 32 ir 31 metų
o dabar tikriausiai Jurgitos ir Ingos nepopuliarios tarp mažikių.

Mano dukrytės vardas vienas iš dažnesnių šiuo metu (na top 10 nera, bet ...)
Bet ta varduka davem ne del to kad išmonės maža, o tiesiog taip jau buvo sugalvota prieš n merų. ir jei dukra būtų gimusi ne prieš 3 metus o po kokiu dar 5 vistiek turėtų ta varduka.
Mano vardas buvo vienas dažnesnių. Arba bant jau mano aplinkoj lakstė daug tokiu vardu. Tiek mano kaimukyje, tiek mokykloj. O universitete vien mano grupėje 3. Bet čia manau, kad sutapimas, nes teko sutikti žmonių, kurie net nustemba, sako nei vienos moters nepažystu tokiu vardu.... taip ir galvoji populerus jis ar ne, gal nuo regijonu priklauso. ???

kai mokinausi mes grupeje buvome 6 bendravardės

tikrai kažkiek priklauso - dabartiniais laikais skelbiami atskirų miestų topai skiriasi. ne kardinaliai; bet...

Kaip uzplauke tos populiarumo bangos,taip ir nuplauks Po 10 metu gal ne vieno is dabartiniu populiariu vardu teveliai nebenaudos...taip,kad sekmingai isimaisys tie Matai ir Austejos i bendra vardu buri...o va su itin retu vardu, manau zmogui sunkiau gyvenasi,pastoviai perklausia,nustemba,neistaria,pasijuokia,o ypac vaikui skaudu...

su itin retu, t.y. vertalu, raidžių kratiniu ar pan. - taip. su tiesiog retu -ne.

Nesakykit,nes pavz.is savo vaikystes mokykloje prisimenu,kai vaikai pasiepdavo varda Zita ar Stanislava (Stasele),normalus vardai,jokie kratiniai ar pan.,o tarp Rutu,Kristinu,Tomu ir Dariu tiesiog tada reti tokie vardai buvo ir dabar manau yra,bet lyg siol prisimenu,kaip nedrisdavo tos mergaites pasakyti savo vardo...

nenorėčiau, kad mano vaikui kabintų prie vardo žodelius "didžioji", "storoji", "akiniuotoji", kaip buvo mūsų klasėje su Lauromis.