pradžių pradžia.......2005 01 26,pagaliau sėkmingai įveikiau sesija,važiuoju namo,kažko silpna ir truputį pykina,ai pamaniau nieko tokio matyt nuovargis.Grįžtu namo ,einu truputį nusnausiu,bet niekaip negaliu užmigti,vis pykina.mintyse švysteli mintis,gal aš laukiuosi,nes mano dienos vėluoja,bet man jau taip yra buvę aksčiau,jog dėl streso ir nuovargio buvo dingusios mm
ateina mano draugas (dabar jau vyras)pasakau jog man bloga,ir kad įtariu jog aš nėščia,o jis ramiu veidu atsako,nusiramink einu nupirksiu testą ir viskas bus aišku 
testas mano rankose,neturiu kantrybės laukt iki ryto,pasidarau......išryškėja viena juostelė,o netrukus ir kita,o Dieve aš laukiuosi,rankos,kojos nutirpo pasakau draugui,o jis mane apkabina ir sako viskas bus gerai,turėsim leliuką 
nueinu pas medikus,žiūri echoskopu,taip mnyje tupi mažas žmogiukas,tik keturiolikos milimetrų,tam stebūklėliui jau penkios savaitės lialius turėtu gimti rugsėjo 8 dienąprasidėjo visi''smagumai,"pykina,negaliu žiūrėt į maista,beveik visą diena vartaus lovoj
mėnesiai bėga,o su jais auga mano pilvukas,vaikelis slapukas nerodo ką slepia tarp kojyčių,bet nuojauta man kužda jog bus mergytė . vasara.mano pilvas didokas,kojos tinsta,vis sunkiau ir sunkau darosi vaikščioti,laukiu nesulaukiu rugsėjo.o štai ir rugsėjis,jau greit pamatysiu savo
daiktai jau sukrauti,belieka laukti .....tap belaukiant atėjo ir aštunta diena,nieko,šiek tiek maudžia,bet tai viskas.kas keturias dienas lankausi passavo gydytoją,pas kurio tariausi gimdyti,apžiūri kaklelį sako jau 3 cm,kamštis šėkęs,savaitgalio greičiausia nesulauksi,klydo,vaikelis nenori pasirodyt.vėl apžiūra,kaklelio atsidarymas jau 4cm.ir vis dar nėra jokios veiklos,išleidžia dar namo ,pasako jei per pora dienu nieko nebus,guldysim ir skatinsim.nu ir ką,nieko.Rugsėjo 13.paguldo,i stacionarą, kaklelis vis dar keturi cm,daro eschoskopiją,vaikelis ne iš didžiųjų.Galvoj viena mintis ,nenoriu jog gimtų 13dieną
Gydytojas ,nusprendžia,kitą rytą septintą valandą keliausiu į gimdyklą.Naktis ligoninėj,negaliu užmigti.Rytas,nuėjau po dušu,pasidariau klizmutę,atvažiavo vyras.Aš jau pasiruošus,širdis daužosi atrodo tuoj išoks.Įveda į gimdykląpaguldo ant stalo,kad paklusyt vaikelio širdutę,o man sako,ko jūs tylit juk jums sąrėmiai kas keturias minutes,kokie sąrėmiai aš nieko nejaučiu 
ateina,mano gydytojas,nuleidžia vandenis,parodo man skaidrūs.O jau jaučiu sąrėmius,skauda.Buvau sakiusi jog gimdysiu su epidūru,kol ateina anesteziologė,teko pasikankinti,nes sąręmiai vis stiprėjo.Gaunu epidūrą,viskas nieko nejaučiu,šiek tiek nusnaudžiu.Kaklelio atsidarymas 12val 8cm,po pusvalandžioateina gydytojas,apžiūri,perspėja jei po valandos neprasidės gimdymas,leis skatinamuosiusjuokaujam su vyru,ateina akušerė,sako turi atsirasti jausmas,kyg norėtum kakoti,kai taip bus pakviesk,nepraeina nė penkios minutės,kažkoks keistas jausmas.Prašau vyto jog pakviestš daktarąarba akušerę.Ateina,pasakau ką jaučių,akušerė sako-negali taip būt,jok tik aštuoni cm atsidarę.O man tas jausmas stirėja,skauda,spaudžiu vyrui ranką ir verkiu.ateina gydytojas,apžiūri kaklelį,matau jo nustebimą,šypsodamasis atsako pilnas atsidarymas,gimdom
Užeina sąrėmis,visi šaukia stumk stumk,pirmas bandymas nesėkmingas,vėl sąrėmis,stumiu iš visų jėgų,vyras sako pasistenk jau matosi galvytė,perkitą sąrėmį išstumiu galvytę,oi koks jausmas,maniau jog plyšiu pusiau 
girdžiu,stumk be sąrėmiostumiu,tik jaučiu pliumt.......girdžiu mergytė.Vyras nukerpa virkštelę,leliuką padeda man ant krūtinės
verkiu iš džiugsmo ,turiu dukrytę pasižiūriu į ją tokia gležnutė-mažutė 2980g/52 cmužgimsta placenta,per gimdymą ,neplyšau.Visas procecas truko 6val ir 18 min
guliu gimdykloj,ir žiūriu į savo stebuklėlį,negaliu patikėti aš jau mama
dabar mao mergytei jau 4 mėnesiukai,labai greit tas laikas prabėgo....
Aukit sveikutės ir didutės 
