Priklauso nuo vyro- leidžia už stiklo pastovėti, o kartais perrengia ir leidžia pabūti šalia...

Priklauso nuo operacijos "vadovo". Kaip susitari.. Pati gulejau ant stalo, viska maciau, viska girdejau. Man butu visai gerai buve, jei vyras mano butu sone sedejes ir uz rankos laikes. Takart laike anesteziologas

Juk koks skirtumas gydytojams, ar operacinej sutuoktinis bus ar ne. Juk salimais stovintys su baltais chalatais - ka tu zinai, kas jie?? Gal paprasciausiai studziai, ateje "pasiziureti" vaizdu. Kaip, beje, dazniausiai ir buna. Mano daug draugiu is mokyklos laiku pasakojo, kaip ejo gimdymo ziuret. Paprasciausiai sutaria su pazistamais daktarais, ir tie ileidzia, aprenge baltais chalatais.

Ir ka, pradesi prasyti dokumentu, kad irodytu savo teiseta buvima. Ziopso, ir tiek. Todel vyro buvimas salia dar sakyciau, suteikia daugiau privatumo. Nes jis tai jau gali paklausti ir pirstu durti tam, kuris atrodo "itartinas" - ka cia veiki?

O jei rimtai, tai kiek zinau, palydovas neturi karsciuoti,sloguoti, sirgti tuberkulioze..

Na kai man dare cezari, tai vyrui neleido buti, nors ir sveikas buvo kai pasiteiravom daktares ar gales buti, pasake, kad dar pas mus tai neimanoma, taciau kada nors ateityje gal ir prades leist... Tiesa gimdziau Klaipedos gimdymo namuose...

Mum cezaris buvo neplanuotas,mazylei apsisuko virkstele aplink kakliuka ir vos neuzduso bet vyras nebuvo ileistas.Tai operacija gan sunki ir rizikinga,juk daktarai atsako uz 2 gyvybes,nemanau,kad bus leista dalyvaut

Gimdžiau beveik prieš 6 metus buvo iškart numatytas cezaris. gimdžiau Mažylyje. gydytojai leido dalyvauti vyrui. taigi aš tik girdėjau ir vos jaučiau, o vyras viską matė. bet man buvo labai baisu nes gydytojos pripasakojo kad vyrai alpsta kai pamato prapjautą pilvą ir pan. tai aš pamenu vis tempiau vyrą už rankos kad nežiūrėtų,. po to vyras sakė kaip tik neleidau pamatyti to momento kaip ištraukė mūsų dukrytę. bet žinokit man kaip gera buvo kai vyras šalia. žymiai drąsiau. mano vyras truputį vėlavo į poraciją atvyko kai aš jau buvau paruošta pilnai tai iki tol drebėjau o kai pamačiau vyrą iškart nurimau. dviems drąsiau buvo.

man taj dare cezari BA ir vyrui leido buti per visa operacija ir po to kaj ishieme vaikiuka irgi leido likti (kol siuvo pilva) ir patys daktarai sake kad geraj kad vyras buvo salia ))) (bo man labai baisu buvo)

Skirtumas nedidelis, tik kazkokio vaikelio gimimas ar ne




Mano vyras dalyvavo operacijoje.Nuo pradziu iki tos minutes kai veze mane i pooperacine palata.Ir joje kartu su manim buvo.
Cezaris buvo neplanuotas.Ir viskas buvo per daug skausminga, kad buciau neatlaikiusi viena Jo rankos, balsas ir buvimas salia man padejo atsipalaiduoti ir siek tiek nurimti.Visas operacines personalas buvo Drasino, guode, bande nuraminti.Salia buvo anesteziologe, kuri kaip mama viska aiskino kas vyksta uz sirmos.Gimdziau Mazylyje

MUMS OPERACIJA TAIP PAT DARE NEPLANUOTAI. VYRO PAKLAUSE AR NORES DALYVAUTI OPERACIJOJE. VYRAS AISKU SUTIKO NES NENOREJO PALIKTI MANES VIENOS. AISKU STEBETI IR MATYTI KAIP 'PJAUSTO' TAVO BRANGU ZMOGU TURBUT NE KIEKVIENAS SUGEBETU. VYRUI DIDELIO ISPUDZIO NEPALIKO. SAKE NIEKAM TO NELINKETU. O SIAIP KIEK ZINAU MAZAI KAM LEIDZIA.

Tai idomu ,kur vyras stovi per operacija?Ar tik ne virs galvos....?O kas ten gali matytis,jei yra sirma?O ar jusu operacijos metu jis buvo prie koju?

per mano operacija stovejo ne virs galvos o prie koju nes buvo extra atvejis man pilna narkoze ir niekas neturejo kada reguliuot kur jam atsistot viska mate ir kai vaika iseme ir t.t.. o siaip kiek zinau buna kad apskritai vyrus papraso iseiti

Vyro neleido į operacinę Tik jau sutvarkytą mažylę išnešė už durų ir parodė. Man darė be narkozės, tik su epidūrine nejautra. Visiškai normalu, kad vyras laukė už durų, nes ką jis būtų ten veikęs Pasilikti primas 2 naktis irgi nebuvo reikalo, nes dukrytės man nepaliko pradžioje, kad pati pailsėčiau (nors aš nebuvau absoliučiai pavargusi ). Dėl vaiko kilnojimo, tai tie naujagimiai tokie plunksnelės, kad man net nekilo minties, jog galiu nepakelti Kas tas yra 3 kg Ir šiaip po Cezario jaučiausi labai gerai, kad 3 dieną vaikščiojau lengvai, lovoje varčiausi į visas puses ir netgi neprisiminiau, jog esu operuota

Musu tevelio neileido taip pat, Istiesu, jei cezaris neplaninis, tai nera kada dar vyra sterelizuoti Bet leido stoveti uz duru, o pro toki apvalu langa viska mate, ir net filmavo!!!
O as tai sunkiai atsigavau 10 dienu tai tikrai labai slkaudedavo nors kita diena irgi turejau eit ir siaip vaiksciojau nes turi ir vaika panesiot ir paimti pamaitinti, sunku buvo ir ant spnu pasisukti, bet manau skauda ir moterims kurias kerpa

Man irgi dare neplanuota cezari,bet net nepagalvojom kad vyras dar galetu eit kartu. Svarbiausia jau ta akimirka buvo kad tik nuimtu man ta skausma begalini nuo saremiu. Vyras sau "ramiai" lauke palatoje

Na gal cia tik Lietuvoj vyru neleidzia Nes mes gyvenam JAV ir vyras buvo aprengtas specialiais rubeliais ir ileistas i operacine. visada buvo salia ir vaikutis pirma pateko ne i mamos rankas, o i tevelio
tevelis laike mergyte salia, kol mamyte daktarai siuvinejo veliau ja trumpam isnese, kol mane baige siuvineti ir grazino abi i palata pamenu visa nakti gulejau ir ziurejau i savo angeleli, nors seseles norejo paimti, kad pailseciau, bet prasiau, kad man ja paliktu - vis delto pirmosios akimirkos ir apie pailsejima nebuvo ne minties
tai buvo pati stebuklingiausia diena musu gyvenime!!!

Leidžia ir Lietuvoj dalyvauti. Bent jau Kauno Mažylio GN. Man buvo neplaninis cezaris, tai įsileido ir vyrą, tik aš sugalvojau nulūžt, nes buvau įsijautrinusi ir man suleido didesnę dozę ( darė su epidūrine nejautra).Tai va, kai aš nusprendžiau pamiegot tai ir vyras išėjo, sako pilna ten daktarų, o man vistiek nėr ko morališkai palaikyt, nes brangioji pučia į ūsą . Bet sakė stebėjo per kažkokį tai langa specialų.

Sveikutes viskas taip pat ir man buvo lygiai lygiai zodis zodin viskas taip ir buvo

o ar esi tikra, kad... miegojai? Nes daugelis, ypac ekstriniu cezariu metu, kai suleidzia didele vaistu doze, nuo nervu ir persitempimo alpsta/netenka samones - bent man gydytojai taip sake

Mano vyrui neleido KKGN, o drauges vyras per stiklo sieną galėjo žiurėt klinikose

Aš dar pagalvojau, jog iš tiesų gerai, kad medikai leidžia mamai po operacijos pailsėti ir vaikučio nepalieka. Neneigiu, kad yra gana didelė moralinė trauma, kai kūdikio nepadeda ant krūtinės, po to kiaurą naktį košmaruose kamuojiesi, ar iš tiesų pagimdei, bet aš po operacijos nei fiziškai, nei morališkai nebūčiau sugebėjusi pasirūpinti kūdikiu Vienas dalykas, pooperacinėje palatoje mes gulėjome 3 moteriškaitės, kur kūdikiams ta patalpa absoliučiai nepritaikyta. Visos buvome leisgyvės, su "maišiukais", su temperatūromis, prapjautais pilvais, siaubingu alkiu ir nuvargusios kaip nežinia kas. Aš pvz. būčiau vaiku niekaip nepasirūpinusi O vat ryte, kai išsimiegojau, kai atsidūriau palatoje, tada jau vyrą variau vaiko ieškoti

Ir dar. Prieš kelias dienas mačiau tikras, autentiškas Cezario operacijos nuotraukas. Vaizdas man asmeniškai buvo baisus ir sukrečiantis. Kelias dienas, žiūrėdama į nediduką randelį, negalėjau patikėti, jog pati buvau tikrąją to žodžio prasme išmėsinėta. Na, tokia ta realybė. Todėl esu laiminga, kad mano vyras operacinėje nebuvo, o laukė už durų. Kuom jis man būtų padėjęs? Niekuo tikrai Man svarbiausia, jog buvo profesionali medikų komanda, kuri greitai, operatyviai ir su didžiausia sėkme padėjo man susilaukti dukrytės.

Man pries menesi taip pat dare cezario operacija KMUK ir vyrui leido dalyvauti, aisku buvo aprengtas kaip gydytojas zaliais rubeliais ir su kauke . As tai dziaugiuosi kad jis dalyvavo, nes man ramiau buvo, po to kai iseme mazyle tai keliavo i naujagimiu skyriu

Tikrai vyrams leidzia per cezari but salia, prie galvos, ypac jei daro daline nejautra. Juk jis gali bendraut su zmona Tik vyrai turetu labiau paprasyt nes gyd. nelabai megsta kai operacijos metu, nes tai rimta operacija, "blaskosi" kaip ir visai nereikalingas zmogus. Bet busimas tevelis labai reikalingas kad ir pirmam kontaktui su mazyliu, o ir kad pareguliuotu, jog mazyliuka kad ir po operacijos paguldytu mamytei ant krutines, ko daznai po cezario gyd. nedaro....

Antakalnio klinikose per cezario operacija apie vyro dalyvavima nera ne kalbos. mano gydytoja paaiskino, kad tai yra rimta operacija, todel dalyvauja tik mediku personalas. net jei atliekama spinaline nejautra. vyras lauke uz duru ir pirmas gavo palaikyti dukryte man ant operacines stalo dave ja tik pabuciuoti

Man dare ekstra cezari, tai vyras is gimdyklos ejo tik iki operacines, ir lauke uz duru (cia irgi Antakalnyje). Man vaika parode irgi is karto, apie buciavima man mintis neatejo, gal del to, kad jau 10 valandu mane visai "praperinejo", tai tik uzmeciau aki, koks tas musu mazgis gavosi, o vyrui akusere is karto i glebi iverte ir liepe palaikyti sunu

o zinot va ir man buvo atlikta visai neseniai neplanine cezario operacija... ir zinot, visai nenoreciau kad ten dalyvautu vyras... net man paciai buvo ten kraupu klausytis tu garsu kai pjauna ar ka ten daro... tai man kazkaip labaj blogai paciai paliko per ta operacija ir gavo suleist kazkokiu vaistu, kad as uzmigau labaj greit, gal ta pilna narkoze, ne pati nezinau... tai kazkaip mastau, kad mano vyriokas isvis nublebejes butu... tik liudna is tikrju daug kur skaiciau, kad po cezario duoda vaikuti ir palaikyt, ir pamaitint, o man nieko prinese, parode ir leido pabuciuot... tai tada kai isnese tikriausia protelis buvo biski paciuzes nuo tu vaistuku tai kai pradejau verkt, ne verkt, bet tiesiogiai zliumt ir verstis nuo to stalo... tai anestiozologas pradejo ramint labaj...

man taip pat buvo atlikta cezario operacija.nieko negirdejau nieko nemaciau gimdziau 2 ligoninej kaune.vyro neleido,nes pasake,kad tai rimta tai operacija as jam pavydziu tik vieno,kad jis pyrmas isvydo musu mergyte po cezario katik istraukta is pilvelio as ja pamaciau ti po 2 dienu,nes ji gulejo inkubatoriuja

Man buvo daromas neplaninis cezaris, 2 ligoninėje ir gydytoja paklausė ar norėčiau, kad tėvelis dalyvautų, pasakiau, kad man jau tas pats, kad tik greičiau baigtųsi, tai gydytoja sakė paklaus pas anesteziologą, ar jis neprieštarautų, o šis buvo labai fainas žmogelis ir sakė, tai, aišku, tegul dalyvauja ir žiūri kaip ten viskas vyksta. Pasodino jį prie mano galvos, liepė man ranką laikyti ir aiškino tėveliui ką kiekvienas skaičiukas reiškia, šiaip kažkokius anekdotus pasakojo, o paskui kaip čiupo už parankės ir sako : taigi stokis, žiūrėk kaip tavo vaiką traukia! Bet mūsų tėvelis sakė, kad gal geriau paskui į sutvarkytą pažiūrės ir taip per 13 valandų pamatė daugiau nei per visą savo gyvenimą . Paskui siūlė tėtukui bėgt paskui , bet jis iki pat galo išbuvo su manimi ir kartu iškeliavom į palatą .

man tai atorodo nesamone, kai vyra palieka uz stiklo ziuret, gi operacija, siaubas!
Kiek teko matyt is uzsienio gimdymo medziagos, tai vyrai stovi salia, zmonai uz rankos laiko ir nemato tokiu ziauriu vaizdu. Tada manau geriau jau uz duru tegul laukia. Cia mano nuomone

Na, bent jau mūsų tėvelis, tai PO TO sakė, kad vis tiek ramiau buvo, kad leido būti kartu . Ir laikas griečiau ėjo, nei trinant koridoriaus sienas . O ir vaikelį kartu pamatėm, bent jau man tai buvo gražu žiūrėt, kai tėtukas ašarą nubraukė išvydęs lelių .

mes klausem daktares ar leistu vyrui dalyvaut darant cezari,tai ji atsake,kad uz jokius pinigus jos nepriverstu pjaut zmonos vyro akivaizdoj

Geriau nekankint vyrų. Prieš gimdymą mačiau videojuostą su cezario operaciją, tai vos pati neapsivėmiau Čia galima įsivaizduoti, kad stovi šalia vyro, kai jam pjauna apendiksą. Fu.
O dėl verkimo po operacijos tai visai natūrali reakcija į stresą, nes šiaip tai operacijos dažniausiai atliekamos, kai pacientas be sąmonės, o per spinalinę nejautrą žmogus gi viską supranti, net ir tai, kad dabar tave pjauna!

Man irgi buvo atliekamas cezaris,deja vyras sedėjo už durų ir laukė.Kai tik užgimė mažiukas leido pasižiūrėti ir nufotografuoti Net kalbos nebuvo apie leidimą būti operacinėj,o vis dėl to norėtųsi,kad vyras būtų šalia

[ramzis69,2006 10 25, 20:34]
Man irgi buvo atliekamas cezaris,deja vyras sedėjo už durų ir laukė.Kai tik užgimė mažiukas leido pasižiūrėti ir nufotografuoti Net kalbos nebuvo apie leidimą būti operacinėj,o vis dėl to norėtųsi,kad vyras būtų šalia

Pasirodo, ne aš viena taip manau.

Na aišku,galėtų ir vyras pareikšti savo nuomonę,bet juk niekas jam ir neliepia žiūrėti į pjaustomą pilvą,tegu nors už rankos palaiko,pakalbina Nes aš visa tik purčiausi iš jaudulio,ir ašarų suvaldyti negalėjau
Be to būtų smagu pamatyti vyro išraišką kai užgimsta jo vaikelis,o dabar pamatai jį po beveik valandos,patenkintą ir jau visiems žinią apskelbusį

Yra vyrų, kurie išvis gimdyme atsisako dalyvauti, taip ir čia, galima paklaust ar tėvelis norėtų dalyvaut, nors mūsiškio, tai niekas neklausė , bet tėvelis buvo patenkintas, kad teko dalyvaut ''tokiam gimdyme''. Tik, kai anesteziologas pasiūlė atsistot ir pažiūrėt kaip vaikutį traukia, tai ši mintis nelabai tėtį sužavėjo .
Bet užtai mes buvom visą laiką kartu ir nors brangiausias ir niekuo negalėjo man padėt, bet vien jo buvimas šalia, laikymas už rankos, mane ramino .
Ir gražu buvo žiūrėt kaip tėvelis pamatęs sūnų apsiverkė , šiaip jam tai nebūdinga..

Bet žinokit,net nežinau kaip būtų sureagavęs brangusis,jei būtų pasiūlę pasilikti per operaciją.Nes jau grižęs namo prisipažino,kad gerai,kad neteko pačiai gimdyt(buvo prisižadėjęs dalyvauti gimdyme),nes ir dabar važiuojant į gimdymo namus,visas drebėjo ir pilvą suko(nors operacija buvo planinė,ir ruošėmės jai iš anksto)

Kadangi mes praleidom daugiau negu 12 valandų gimdykloje, ir paskui pradėjo vaikučio širdutė plakti vis rečiau, mūsų tėvelis norėjo, kad tik viskas gerai ir greitai baigtųsi . Ir tuo metu jis būtų daręs viską, net negalvodamas, nes operacija neplaninė ir viskas vyko labai greitai. Tuo metu, kai jo paklausė ar nori dalyvaut operacijoj, jis atsisuko į mane ir paklausė ar aš noriu, kad jis būtų kartu . Tada negalvojo kaip ten viskas atrodys, tiesiog laukė ''finalo'', mūsų leliaus ir mano kančių pabaigos. Galbūt todėl jam tai neatrodė taip baisiai, jam buvo sunkiau mane "tokią" (pavargusią nuo visų procedūrų ir viso kito) matyt...

Pas mumis lygiai tas pats buvo tik kad as pora valandu ilgiau kankinausi gimdykloj.Ir dar per operacija per skubejima pamirso duris uzdaryt tai jis viska mate is priekio Ir sake nebuvo nei slykstu nei ka tik lauke kada man bus geriau.Kai iseme dukra nuleke kartu i vaiku palatele

Aš tai tūrbūt labai baisiai atrodžiau , nes mūsų tėtis nebėgo paskui lelių, o pasiliko su manim, paskui kartu keliavom į palatą, ir tada jau abu džiaugėmės savo mažyliu. .

man taip pat dare cezari ir gyditojai siule vyrui dalyvauti, bet jis ir taip isbales buvo, tai tik uz stiklo pastovejo, bet viska mate

O mums kaip buvo...Kadangi darė epidūrą,tai aišku nejaučiau apatinės dalies.Mane operavo moteris,jai irgi asistavo moterys,tai baigus tvarkyt pilvą negalėjo manęs perkelti nuo operacinio stalo ant lovos,tai kvietėsi vyrą į pagalbą,tai kai pamačiau jį operacinėj,galvojau,kad tuoj pats atsiguls į tą lovą Nors paskui teisinosi,kad jam dėl manęs buvo baisu,nes atrodžiau nekaip

Na, maniškiui neteko manęs kilnot, nors prie manęs irgi "darbavosi" moterys išskyrus anesteziologą. Bet man jau labai mažai vaistukų davė , tai aš visos operacijos metu judinau kojas, tiksliau, tai pėdas, nes kojos buvo pririštos ir visus adatos dūrius jaučiau, kai siuvo. Tai brangiausiajam liepiau, kad perduotų gydytojom "linkėjimus", kad viską jaučiu, bet jos sakė : -Nieko baisaus pakentės, tuoj baigsim. . Tai galima sakyt aš pati po to persikrausčiau į lovą.

Maniškis irgi mane nuo stalo nukėlinėjo, bet visai drąsiai laikėsi , nors pats labai jau . Šiaip vyrui neleido dalyvauti, mindžikavo už durų. Bet paskui tai buvo tikras šaunulis. Savo sūnelį nešiojo, sauskelnes keitė, kol mamytė atsipapaliojo.

Siaubas . Nu man irgi atrode, kad mane mazokai uzmarino. Skaudejo kai siuvo, nu bet nei koju nei adatos duriu nejauciau. Tai pasakydavau kad skauda, anesteziologe suleidzia kazkokiu narkotiku i vena, keleta minuciu protelis iskeliauja, akys laksto i visas puses, miegas ima bet vistiek skauda.
O vyrui KMUK liepe laukti uz duru, operacija neplanine. Neleido i vidu, nors ir prasiau. Kazi kodel cia taip skirtingai.

Pas mus buvo planine operacija,kuri labai sauniai praejo.As buvau operacineje,o vyras pro duris is toliau viska ziurejo ir filmavo,nors ir neleido Na nei skaudejo,nei jauciau,o dar ir su gydytojais snekejau,o kai vaikutis gime,dar juokaut pradejom .Gal nuo gydytoju priklauso?

Tai jau tikrai viskas nuo gydytojų priklauso. Ir dabar, kai pagalvoju, tai viskas dzin, kad viską jaučiau ir buvo diskomfortas (nors tada buvo labai gaila savęs ), bet svarbu, kad leido brangiausiajam būt operacinėj , nes be jo nežinau, ar būčiau taip ramiai ir tyliai pragulėjus .

Na pas mus irgi planinė operacija, bet niekas net kalbos nevedė apie vyro dalyvavimą, mes ėjom kartu iki operacinės, bet toliau durų jam paprasčiausiai neleido nosies kišti, tai teko atsilabinti prie durų Tiesa, kai gimė Saulytė, tai jis buvo prie jos kol ją prausė, rengė ir pan., o paskui irgi buvo paprašytas padėti perkelti mane nuo operacinio stalo, mat operacinėjė buvo vienos moteriškės ir tos tokios liesos visos
Jausti tai tikrai nieko nejaučiau Nors kai padarė epidūrą, tai olgai vaistai neveikė, jau manė anesteziologė, kad gal ne ten ką pataikė, bet galiausiai viskas čiki, tik operacijos metu, kai jau išiminėjo dukryte tai nekoks jausmas buvo, aš tik vos vos susiraukiau, tai anesteziologė tai pamačius iškart kažką kyšt į lašalinės kateterį, ir atsijungiau kaip per galvą gavus Bet keisčiausiai, kad visai trumpam, nes kai jau gimė dukrytė, tai iškart leido man su ja susipažinti, davė pabūčiuoti, tai jau buvau sąmoninga, bet vos ją išsinešė tvarkyt, vėl atsijungiau Tarsi kas kokį mygtuką on - off man būtų nuspaudęs.

Bet šiaip ir gydytojos ir anesteziologė buvo labai malonios, tai visa operacija praėjo gerai, ta prasme man be jokio jaudulio, nors įeinant į operacinę tai labai jaudinausi, nes apkritai per gimdymą pirmą kartą ligoninėj per savo gyvenimėlį gulėjau, tai viskas taip labai jau nemaloniai nauja buvo

Na kai cezarį man darė prieš 8 metus, vyro neleido, bet dabar irgi cezaris nusimato, maniškis labai veržiasi į operacinę. Pasikalbėjom apie tai su gyd. ir jis pažadėjo kur nors kamputį maniškiui išskirt ir leist dalyvaut, na ką ten dalyvaut, stebėt iš šono

Sveikinu , dėl leliuko ir dėl to, kad radot gerą gydytoją, kuris leis ir tėveliui stebėt vaikučio gimimą .
Manau, kad tai taip pat svarbu, kaip ir dalyvaut natūraliam gimdyme.

man buvo atlikta neplanine cezario operacija ir vyrui buvo liesta dalyvauti(Londone).jis buvo pasodintas prie mano galvos,gloste man plaukus,kalbino o gimus vaikeliui kartu apsiverkem is laimes
paskui buvo liesta jam pasirinkti ar likti prie manes kol susius ar su vaiku kitoje palatoje pabuti.

Merginos, gal kurios turit patirties tarp naturalaus gimdymo ir cezario pagalba??? Ta prasme gal ir tai ir tai isbandyta..... mano pirmagime gime naturaliu budu, bet dabar galvoju, kai su antru pastosiu kaip geriau elgtis...gal nedraskyti maksties....