Alinuks2
2010 11 13, 19:54
Uz lango stugavo vejas, snigo as ruosiausi kelionei kroviausi lagaminus kelionei tai buvo pirmoji mano kelione i uzsieni vykau kaip ir visos merginos pas savo drauga atostogu-pailseti nuo visko: nuo baigusiu mokslu rupesciu ir t.t Draugas begalo dziugavo kad pagaliau atvyksiu pas ji i Airija, pagaliau jam pavyko mane ikalbeti atvykti pas ji nors trumpam keliems men. Stai sausio galas as su visais atsisveikinu ir isskrendu pas drauga...isskrisdama net nebuciau pagalvojus kad grisiu i Lietuva jau nebeviena... Mano istorijos pradzia tokia kaip ir visu merginu isvykau pas drauga ir va  , jau pirmaji men atskridus pas drauga supratau kad kazkas netaip? jog esu ne beviena bet vis dar tikejausi kad as klystu, bet pasidariau du nestumo testus kurie parode jog as neklydau, jog esu nebeviena. Draugas suzinojes, jog as laukiuos apsidziauge pagaliau busim seima tare ir pradejom ruostis vestuvems, nes abu esam issitikine kad vaikas turi gimti seimoje. Balandi grizom i Lietuva ir susirasem paprastos kuklios vestuves tokios kokiu ir norejom..nes po keliu dienu manasis turejo isvykti i Airija i darba o as atvykciau po men. Menesi paatostogavau Lietuvoje ir isvykau i Airija. Maziukas augo jautemes abu kuo geriausiai nepaisant to kad turiu liga epilepsija ir nuolat buvau priziurima grieztai kad nei man nei maziukui nieko blogo neatsitiktu. Visa nestumo laikotarpi jauciausi puikiai ir daktarai stebejosi negalejo patiketi kad mes puikiai jauciames. Stai man atejo 27savaite nestumo. Savaites pradzioje jauciausi puikiai nieko blogo net nebuciau pagalvojus, jog savaites galas mums apvers visa gyvenima aukstingojom. Liepos28vakaras jauciausi puikiai nuejau miegoti kaip ir visada tik staiga apie12val nakties prabudau ir pradejau verkti saukti. Vyras prabudo issigandes klause kas yra? atsakiau kad skauda blogai vyras tuoj pat mane aprenge ir isveze i ligonine...tik atveze prie ligonines duru-priamamojo as vel pradejau klykti verkti is kart iskviete mums is kito miesto greitaja ir isveze mane i kita miesta.... Atvykus i kito miesto ligonine buvo iskviesti vyras suskaiciavo net8-9daktarai....buvo vienas daktaras iskviestas net is namu nes jis mane priziurejo visa nestumo laikotarpi kol buvau uzsienyje. Daktarai tiesiai be uzuolangu pasake vaikutis ruosiasi gimti! mes nieko tau negalim padeti suleisim vaistus kurie gal but pades sustabdyt prasidejusi gimdyma bet labai abejojam, bet kaip juk man tik27sav. jis dar mazas man dar nelaikas as verkiu saukiu gydytojams...vyras salia manes stovi ir jauciu kaip jis verkia...abu stengiames nurimti stengiames negalvoti apie blogiausia. Suleidus man vaistus siek tiek saremiai aprimo taciau liepos 29 5ryto maziukas neiskente ir vistiek pasibelde i si pasauli Kazkada mano vyras sake kad nedalyvaus gimdyme ne jam tokie dalykai taciau kai ta nakti nutiko vyras dalyvavo gimdyme buvo salia, nes bet kuria minute galejo bet kas atsitikti  nes niekas nieko niekam nezadejo ir nieks nebuvo garanduoti kad viskas baigsis laimingai nors aisku visi tik galvojom tik apie laiminga pabaiga. Gimtymo metu vyras stovejo salia ir padejo man gimdyti, liepdavo kviepuoti ir stengesi kad neprarasciau samones. Dekui devui per gimdyma man jokiu priepoliu(epilepsijos) nebuvo pagimdziau pati, gime mazas neisnesiotas berniukas. Domantas taip skubejo ateiti i si pasauli kad gime 1kg40grm 38cm kai ji pamaciau pradejau verkti jis tilpo mano delne jo rankytes buvo tokios mazos o ka kalbeti apie jo pirstukus...is kart po gimimo ji pagulde i inkubatoriu- prasidejo musu kova uz gyvenima. Gydytojai mane kad jis gims dar mazesnis tat labai nustebo kai gime jis virs kg ir kuo puikiausiai pilnai issivystes Kita ryta mus isveze i Dublina kur specialiai priziuri tokius neisnesiotus leliukus....2men mes augom ligonineje mokinomes valgyt kvepuoti, turejom kraujo infekcija. Tie du men buvo patys sunkiausia musu gyvenime nes reikejo kovoti jau relybeje uz savo gyvybe, kuomet Domantas dar galejo buti pas mane pilve jis nusprende ateiti anksciau i si pasauli ir kovoti su juo uz savo gyvybe. Pagaliau pries tris sav mus paleido namo sveriam jau 3kg800grm. Dubline susipazinau su tokio pacio likimo nutikusiom seimomis kada ju vaikuciai gimsta 28-29sav sveria vos 900grm kai pamatai toki gimusi vaikuti tau pirmiausiai istinka sokas nezinai nei kaip elgtis nei ka daryti  ir nuolatos uzduoti sau klausima uz ka taip atsitiko? kodel man? juk jauciausi gerai viskas buvo tvarkoje Kaip ir minejau dabar jau esam namie, matau kaip jis auga ir tvirteja, taciau nuolat turim lankytis pas gydytojus ir stebeti save-kadangi as turiu liga epilepsija tat Domantas beabejo gali ir jis paveldeti sia liga bet kiek buvo daryta tyrimu pokolkas nera jokiu pozymiu kad jis butu paveldejas mano liga Atrodo jau nemazai praejo men bet vistiek kai prisiminu ta diena as pradedu verkti nes niekados nebuciau pagalvojus kad kagetu taip man atsitikti  kai pajimu ji ant rankyciu vien pagalvojus jei ta nakti butumem ji prarade  ta diena butu man gyvenime pati juodziausia ir skaudziausia o dabar ji pati nuostabiausia ir mylimiausia nors ir sunkiai ir netiketai Domantas atejo i si pasauli bet visgi jis yra laukiamas ir mylimas
*fujimi
2010 11 13, 20:46
smagu, kad augat, bukit sveiki sveikuteliai... Domantukui
Domantukui ir jo mamytei dar karteli sveikinimai is Airijos Gerai, kad visi sunkumai jau praeityje ...
*Vyšnelė*
2010 11 14, 09:15
saunuole mamyte
vilaguona
2010 11 14, 14:06
Svarbu, kad viskas baigesi laimingai Aukit sveiki ir stiprus
silciausi sveikinimai
Drugeliss
2010 11 14, 16:46
Šaunu, kad viskas gerai baigėsi  aukit sveikučiai ir didučiai
Simpatiška
2010 11 14, 16:56
Sekmės jums  Aukit dideli, sveiki ir gražūs
surmute
2010 11 14, 17:39
 SEKMES JUMS IR LINKIU BUTI STIPRAIS VISADA.
Sveikinimai  gerai, kad viskas gerai, aukit sveiki ir dideli
Maziuke...
2010 11 14, 19:37
Sekmes Jums didziausios, Augit diduciai:)
sveikinu! sekmes, aukit dideli ir sveiki!
Farida2010
2010 11 14, 22:48
augit sveiki
ŽanetaKava
2010 11 14, 23:57
Labai suprantu tokius isgyvenimus,linkiu daug sveikatos abiems ir kantrybes..viskas bus gerai .Mano uoga irgi gimus 38 cm bet siek tiek didesne 1770g,33sav ir ka isaugom dabar virs metu turim apie 10kg  viskas super.Dar karta sekmes
liolia79
2010 11 15, 03:15
Saunuoliai  Kuo didziausios sekmes ir daug daug sveikateles jums
audratum
2010 11 15, 10:39
augit sveikuciai ir diduciai  . smagu, kad istorija su laiminga pabaiga.pas mus panasi istorija tik pabaiga ne tokia laiminga. mano mazius gime 28 savaite,, svere 1290gr., plauciukai buvo dar neisiskleide, pats nekvepavo ko pasekoje turim VPC sunkios formos. bet jis musu seimos angelas dziaugiuosi, kad ji turiu.
deimanteS
2010 11 15, 23:33
Kas per mazumas  Sekmes ir stiprybes
tikri kovotojai  aukit stiprus
Svarbiausia, kad istorijos pabaiga laiminga  aukit didučiai
Svarbu, kad viskas gerai baigėsi. Sėkmės šeimynelei!
rosebud1
2010 11 19, 12:49
aukit sveiki ir laimingi
Gvadelupes mergele
2010 11 20, 17:29
sekmes jums dideliausios ir sveikatos
Saunuolis Domukas,kad sugebejo isikabinti i gyvenima
Garnier
2010 11 21, 22:35
Aukit diduciai
No comment
2010 11 23, 09:02
Nuoširdžiausi linkėjimai tau, brangioji.  Mes visos už jus laikėm kumštukus. Labai džiugu, kad jūs jau namie ir , kad tavo auxeliui viskas gerai
as, aisku, eilini karta apsiblioviau beskaitydama  saunuoliai jus! is tokiu mazulycius i tokius vyrus isaugot!
sveikinimai  aukit dideli ir stiprus
astinka*
2010 11 23, 13:59
smagu, kad pagaliau namie  aukit ir stiprekit
Rausvas_katinėlis
2010 11 23, 23:27
Sveikinu, linkiu, kad Domantukas nepaveldėtų epilepsijos!
Širdele
2010 11 24, 19:32
viskas bus gerai, abiems sveikateles. Ir mazi zmones tampa dideliais to ir linkiu.
Ribbena
2010 11 24, 19:59
galiu tik isivaizduoti, kokias akimirkas isgyvenote, o dar svetimoje salyje. Sveikatos mazyliui, nepastebesite kaip greitai pasivysite bendraamzius.
PinkySun
2010 11 25, 17:33
smagu girdeti kad jau namie
Wild Pearl
2010 11 26, 08:13
sveikinimai jums  aukite sveikuciai ir diduciai
Velaura
2010 12 08, 09:40
Sveikinimai  Aukit, stiprėkit , sunkiausia jau praeity
Vajei, taip isijauciau, kad net apsiverkiau  Sunuoliai judu su Domantuku!
Pretorija
2010 12 10, 10:03
Kaip gerai, kad viskas baigesi laimingai  O dabar jums linkiu tik augti ir toliau stipreti
mobilegirl
2010 12 12, 02:50
QUOTE(Alinuks2 @ 2010 11 13, 20:54) Uz lango stugavo vejas, snigo as ruosiausi kelionei kroviausi lagaminus kelionei tai buvo pirmoji mano kelione i uzsieni vykau kaip ir visos merginos pas savo drauga atostogu-pailseti nuo visko: nuo baigusiu mokslu rupesciu ir t.t Draugas begalo dziugavo kad pagaliau atvyksiu pas ji i Airija, pagaliau jam pavyko mane ikalbeti atvykti pas ji nors trumpam keliems men. Stai sausio galas as su visais atsisveikinu ir isskrendu pas drauga...isskrisdama net nebuciau pagalvojus kad grisiu i Lietuva jau nebeviena... Mano istorijos pradzia tokia kaip ir visu merginu isvykau pas drauga ir va  , jau pirmaji men atskridus pas drauga supratau kad kazkas netaip? jog esu ne beviena bet vis dar tikejausi kad as klystu, bet pasidariau du nestumo testus kurie parode jog as neklydau, jog esu nebeviena. Draugas suzinojes, jog as laukiuos apsidziauge pagaliau busim seima tare ir pradejom ruostis vestuvems, nes abu esam issitikine kad vaikas turi gimti seimoje. Balandi grizom i Lietuva ir susirasem paprastos kuklios vestuves tokios kokiu ir norejom..nes po keliu dienu manasis turejo isvykti i Airija i darba o as atvykciau po men. Menesi paatostogavau Lietuvoje ir isvykau i Airija. Maziukas augo jautemes abu kuo geriausiai nepaisant to kad turiu liga epilepsija ir nuolat buvau priziurima grieztai kad nei man nei maziukui nieko blogo neatsitiktu. Visa nestumo laikotarpi jauciausi puikiai ir daktarai stebejosi negalejo patiketi kad mes puikiai jauciames. Stai man atejo 27savaite nestumo. Savaites pradzioje jauciausi puikiai nieko blogo net nebuciau pagalvojus, jog savaites galas mums apvers visa gyvenima aukstingojom. Liepos28vakaras jauciausi puikiai nuejau miegoti kaip ir visada tik staiga apie12val nakties prabudau ir pradejau verkti saukti. Vyras prabudo issigandes klause kas yra? atsakiau kad skauda blogai vyras tuoj pat mane aprenge ir isveze i ligonine...tik atveze prie ligonines duru-priamamojo as vel pradejau klykti verkti is kart iskviete mums is kito miesto greitaja ir isveze mane i kita miesta.... Atvykus i kito miesto ligonine buvo iskviesti vyras suskaiciavo net8-9daktarai....buvo vienas daktaras iskviestas net is namu nes jis mane priziurejo visa nestumo laikotarpi kol buvau uzsienyje. Daktarai tiesiai be uzuolangu pasake vaikutis ruosiasi gimti! mes nieko tau negalim padeti suleisim vaistus kurie gal but pades sustabdyt prasidejusi gimdyma bet labai abejojam, bet kaip juk man tik27sav. jis dar mazas man dar nelaikas as verkiu saukiu gydytojams...vyras salia manes stovi ir jauciu kaip jis verkia...abu stengiames nurimti stengiames negalvoti apie blogiausia. Suleidus man vaistus siek tiek saremiai aprimo taciau liepos 29 5ryto maziukas neiskente ir vistiek pasibelde i si pasauli Kazkada mano vyras sake kad nedalyvaus gimdyme ne jam tokie dalykai taciau kai ta nakti nutiko vyras dalyvavo gimdyme buvo salia, nes bet kuria minute galejo bet kas atsitikti  nes niekas nieko niekam nezadejo ir nieks nebuvo garanduoti kad viskas baigsis laimingai nors aisku visi tik galvojom tik apie laiminga pabaiga. Gimtymo metu vyras stovejo salia ir padejo man gimdyti, liepdavo kviepuoti ir stengesi kad neprarasciau samones. Dekui devui per gimdyma man jokiu priepoliu(epilepsijos) nebuvo pagimdziau pati, gime mazas neisnesiotas berniukas. Domantas taip skubejo ateiti i si pasauli kad gime 1kg40grm 38cm kai ji pamaciau pradejau verkti jis tilpo mano delne jo rankytes buvo tokios mazos o ka kalbeti apie jo pirstukus...is kart po gimimo ji pagulde i inkubatoriu- prasidejo musu kova uz gyvenima. Gydytojai mane kad jis gims dar mazesnis tat labai nustebo kai gime jis virs kg ir kuo puikiausiai pilnai issivystes Kita ryta mus isveze i Dublina kur specialiai priziuri tokius neisnesiotus leliukus....2men mes augom ligonineje mokinomes valgyt kvepuoti, turejom kraujo infekcija. Tie du men buvo patys sunkiausia musu gyvenime nes reikejo kovoti jau relybeje uz savo gyvybe, kuomet Domantas dar galejo buti pas mane pilve jis nusprende ateiti anksciau i si pasauli ir kovoti su juo uz savo gyvybe. Pagaliau pries tris sav mus paleido namo sveriam jau 3kg800grm. Dubline susipazinau su tokio pacio likimo nutikusiom seimomis kada ju vaikuciai gimsta 28-29sav sveria vos 900grm kai pamatai toki gimusi vaikuti tau pirmiausiai istinka sokas nezinai nei kaip elgtis nei ka daryti  ir nuolatos uzduoti sau klausima uz ka taip atsitiko? kodel man? juk jauciausi gerai viskas buvo tvarkoje Kaip ir minejau dabar jau esam namie, matau kaip jis auga ir tvirteja, taciau nuolat turim lankytis pas gydytojus ir stebeti save-kadangi as turiu liga epilepsija tat Domantas beabejo gali ir jis paveldeti sia liga bet kiek buvo daryta tyrimu pokolkas nera jokiu pozymiu kad jis butu paveldejas mano liga Atrodo jau nemazai praejo men bet vistiek kai prisiminu ta diena as pradedu verkti nes niekados nebuciau pagalvojus kad kagetu taip man atsitikti  kai pajimu ji ant rankyciu vien pagalvojus jei ta nakti butumem ji prarade  ta diena butu man gyvenime pati juodziausia ir skaudziausia o dabar ji pati nuostabiausia ir mylimiausia nors ir sunkiai ir netiketai Domantas atejo i si pasauli bet visgi jis yra laukiamas ir mylimas 
Kokia graudi bet ir grazi istorija.svarbu jums viskas gerai
Ryto@Rasa
2010 12 23, 01:16
laimingo gyvenimo, domantai.....
Aissstute
2011 01 05, 11:36
Jetus, koka graudi isorina, as tai per jautri.. asarojau ir asarojau skaitydama..  Saunuoliai teveliai, saunuolis sunelis, kad taip sustiprejo ir auga stiprus  Dideliausios sekmes ateityje
smarty_978
2011 01 11, 15:27
stipruole mamyte! aukit ir stiprekit!
RytineSaule
2011 01 13, 22:13
Labai džiaugiuosi dėl tokios gražios ir laimingos istorijos  šaunuoliai abu O gydytojai paaiškino kodėl būtent taip užskubėjo mažiukas? Ar jam kažkas netiko mamytės pilvelyje, ar tai tiesiog normalu, jei mamytė serga epilepsija ra panašia liga?
Deja_Vu*
2011 02 05, 22:03
labai smagu girdeti, kad viskas laimingai baigesi. visiems jums daug sveikateles ir po
Arevika
2011 02 06, 10:48
QUOTE(Alinuks2 @ 2010 11 13, 20:54) Uz lango stugavo vejas, snigo as ruosiausi kelionei kroviausi lagaminus kelionei tai buvo pirmoji mano kelione i uzsieni vykau kaip ir visos merginos pas savo drauga atostogu-pailseti nuo visko: nuo baigusiu mokslu rupesciu ir t.t Draugas begalo dziugavo kad pagaliau atvyksiu pas ji i Airija, pagaliau jam pavyko mane ikalbeti atvykti pas ji nors trumpam keliems men. Stai sausio galas as su visais atsisveikinu ir isskrendu pas drauga...isskrisdama net nebuciau pagalvojus kad grisiu i Lietuva jau nebeviena... Mano istorijos pradzia tokia kaip ir visu merginu isvykau pas drauga ir va  , jau pirmaji men atskridus pas drauga supratau kad kazkas netaip? jog esu ne beviena bet vis dar tikejausi kad as klystu, bet pasidariau du nestumo testus kurie parode jog as neklydau, jog esu nebeviena. Draugas suzinojes, jog as laukiuos apsidziauge pagaliau busim seima tare ir pradejom ruostis vestuvems, nes abu esam issitikine kad vaikas turi gimti seimoje. Balandi grizom i Lietuva ir susirasem paprastos kuklios vestuves tokios kokiu ir norejom..nes po keliu dienu manasis turejo isvykti i Airija i darba o as atvykciau po men. Menesi paatostogavau Lietuvoje ir isvykau i Airija. Maziukas augo jautemes abu kuo geriausiai nepaisant to kad turiu liga epilepsija ir nuolat buvau priziurima grieztai kad nei man nei maziukui nieko blogo neatsitiktu. Visa nestumo laikotarpi jauciausi puikiai ir daktarai stebejosi negalejo patiketi kad mes puikiai jauciames. Stai man atejo 27savaite nestumo. Savaites pradzioje jauciausi puikiai nieko blogo net nebuciau pagalvojus, jog savaites galas mums apvers visa gyvenima aukstingojom. Liepos28vakaras jauciausi puikiai nuejau miegoti kaip ir visada tik staiga apie12val nakties prabudau ir pradejau verkti saukti. Vyras prabudo issigandes klause kas yra? atsakiau kad skauda blogai vyras tuoj pat mane aprenge ir isveze i ligonine...tik atveze prie ligonines duru-priamamojo as vel pradejau klykti verkti is kart iskviete mums is kito miesto greitaja ir isveze mane i kita miesta.... Atvykus i kito miesto ligonine buvo iskviesti vyras suskaiciavo net8-9daktarai....buvo vienas daktaras iskviestas net is namu nes jis mane priziurejo visa nestumo laikotarpi kol buvau uzsienyje. Daktarai tiesiai be uzuolangu pasake vaikutis ruosiasi gimti! mes nieko tau negalim padeti suleisim vaistus kurie gal but pades sustabdyt prasidejusi gimdyma bet labai abejojam, bet kaip juk man tik27sav. jis dar mazas man dar nelaikas as verkiu saukiu gydytojams...vyras salia manes stovi ir jauciu kaip jis verkia...abu stengiames nurimti stengiames negalvoti apie blogiausia. Suleidus man vaistus siek tiek saremiai aprimo taciau liepos 29 5ryto maziukas neiskente ir vistiek pasibelde i si pasauli Kazkada mano vyras sake kad nedalyvaus gimdyme ne jam tokie dalykai taciau kai ta nakti nutiko vyras dalyvavo gimdyme buvo salia, nes bet kuria minute galejo bet kas atsitikti  nes niekas nieko niekam nezadejo ir nieks nebuvo garanduoti kad viskas baigsis laimingai nors aisku visi tik galvojom tik apie laiminga pabaiga. Gimtymo metu vyras stovejo salia ir padejo man gimdyti, liepdavo kviepuoti ir stengesi kad neprarasciau samones. Dekui devui per gimdyma man jokiu priepoliu(epilepsijos) nebuvo pagimdziau pati, gime mazas neisnesiotas berniukas. Domantas taip skubejo ateiti i si pasauli kad gime 1kg40grm 38cm kai ji pamaciau pradejau verkti jis tilpo mano delne jo rankytes buvo tokios mazos o ka kalbeti apie jo pirstukus...is kart po gimimo ji pagulde i inkubatoriu- prasidejo musu kova uz gyvenima. Gydytojai mane kad jis gims dar mazesnis tat labai nustebo kai gime jis virs kg ir kuo puikiausiai pilnai issivystes Kita ryta mus isveze i Dublina kur specialiai priziuri tokius neisnesiotus leliukus....2men mes augom ligonineje mokinomes valgyt kvepuoti, turejom kraujo infekcija. Tie du men buvo patys sunkiausia musu gyvenime nes reikejo kovoti jau relybeje uz savo gyvybe, kuomet Domantas dar galejo buti pas mane pilve jis nusprende ateiti anksciau i si pasauli ir kovoti su juo uz savo gyvybe. Pagaliau pries tris sav mus paleido namo sveriam jau 3kg800grm. Dubline susipazinau su tokio pacio likimo nutikusiom seimomis kada ju vaikuciai gimsta 28-29sav sveria vos 900grm kai pamatai toki gimusi vaikuti tau pirmiausiai istinka sokas nezinai nei kaip elgtis nei ka daryti  ir nuolatos uzduoti sau klausima uz ka taip atsitiko? kodel man? juk jauciausi gerai viskas buvo tvarkoje Kaip ir minejau dabar jau esam namie, matau kaip jis auga ir tvirteja, taciau nuolat turim lankytis pas gydytojus ir stebeti save-kadangi as turiu liga epilepsija tat Domantas beabejo gali ir jis paveldeti sia liga bet kiek buvo daryta tyrimu pokolkas nera jokiu pozymiu kad jis butu paveldejas mano liga Atrodo jau nemazai praejo men bet vistiek kai prisiminu ta diena as pradedu verkti nes niekados nebuciau pagalvojus kad kagetu taip man atsitikti  kai pajimu ji ant rankyciu vien pagalvojus jei ta nakti butumem ji prarade  ta diena butu man gyvenime pati juodziausia ir skaudziausia o dabar ji pati nuostabiausia ir mylimiausia nors ir sunkiai ir netiketai Domantas atejo i si pasauli bet visgi jis yra laukiamas ir mylimas  Suprantu kuo puikiausiai.. Skaitant net asara istrysko.. Ir mano lelyte gime neisnesiota. Ne tokia mazyte, 33sav, bet mes taip pat turejom sepsi, +meningita +listerioze (pasauly literiozes atveju pasitaiko i metus 2000). Mes taip pat nuolatos tikrinames (galvytes echoskopai, tyrimai ir t.t.), bet kol kas nieko rimto, augam sveiki  Suprantu Jus ir dziaugiuosi uz Jus  aukit sveiki ir laimingi
QUOTE(Arevika @ 2011 02 06, 11:48) Suprantu kuo puikiausiai.. Skaitant net asara istrysko.. Ir mano lelyte gime neisnesiota. Ne tokia mazyte, 33sav, bet mes taip pat turejom sepsi, +meningita +listerioze (pasauly literiozes atveju pasitaiko i metus 2000). Mes taip pat nuolatos tikrinames (galvytes echoskopai, tyrimai ir t.t.), bet kol kas nieko rimto, augam sveiki  Suprantu Jus ir dziaugiuosi uz Jus  aukit sveiki ir laimingi  Džiaugiuosi kad būna ir laimingų istorijų,aukit dideli ir stiprūs.Mano istorija baigėsi tragiškai.Man gimdymas priešlaikinis prasidėjo vasario 4 d. Todėl kad mano gydytoja nepastebėjo infekcijos ,kurią galima butu nesunkiai išgydyti.Mano mergytė buvo visiškai sveika tik dar labai mažutė,jei tebuvo 24 savaitės.Kai pastebėjau kad kažkas negerai iškart nuvažiavom su vyru į Antakalnio gimdymo namus,apžiūrėjusi gydytoja pasakė kad nuo infekcijos prasidarė gimdos kaklelis 2 cm.Dar išgulėjau ligoninėje parą,gydytojai bandė kuo ilgiau išlaikyti gimdymą, kad daugiau šansų mergytei būtų išgyventi.Bet vasario 3 d. 9 valandą vakaro nubėgo vandenukai.Atėjęs gydytojas iškart pasakė kad situacija bloga ,kad vaikelis išgyvens mažai šansų ,kad per mažai savaičių.Širdis plyšo iš skausmo ,verkėm abu su vyru,bet tikėjomės dievo pagalbos.Gimdymas buvo sunkus ,gimdžiau 12 valandų jeigu ne vyro palaikymas tikriausia nebūčiau ištvėrus ,ne nefizinio skausmo, o skausmo kuris draskė viską ,kiekviena kūno ląstelę vien pagalvojus kad ji gali neišgyventi...Gimdai ir girdi kaip plaka jos širdutė... nėra žodžių kuriais galima ta būseną apsakyti.Mūsų mergytė gimė 9val.19min svėrė 700gr. 30 cm.Mūsų saulytę iškart nunešė į inkubatorių,gydytojai darė viską ką galėjo. Kai iš gimdyklos nuvežė mane į palatą ,a iškarto nulėkiau pažiūrėti savo mergytės,ji tokia maža ir tokia graži...visa širdimi tikėjausi stebuklo.Po valandos vyras atvežė kunigą ,kad pakrikštytu mūsų mergytę tikėjomės dievulio pagalbos.Visą dieną buvo laukimas ir tikėjimas.Vyras vaikščiojo kas pusė valandos žiūrėt ar viskas gerai.Vakare vyrui liepiau važiuot namo nes buvo nemiegojęs 2 paras.Kai vyras išvažiavo man užėjo nenumaldomas noras eiti pas dukrytę.Tik įėjau pro duris skyriaus kur guli neišniašiotukai, gydytoja iškart liepė sėstis...Išgirdau žodžius - jūsų vaikelis neišgyveno...numiriau ir aš pati.Leido man paglostyti paliesti per langeli savo dukrytę,net pabučiuot negalėjau.Šeštadienį savo angelėlį palaidojom.Į baltą ,maža karstelį galia kojyčių sudėjau rūbelius kuriuos jai buvau pirkus ...Kaip toliau gyvent nežinau.Rytoj eisiu pas savo gydytoja noriu jai į akis pažiūrėt.
QUOTE(Alinuks2 @ 2010 11 13, 20:54) 2men mes augom ligonineje mokinomes valgyt kvepuoti, turejom kraujo infekcija. Tie du men buvo patys sunkiausia musu gyvenime nes reikejo kovoti jau relybeje uz savo gyvybe, kuomet Domantas dar galejo buti pas mane pilve jis nusprende ateiti anksciau i si pasauli ir kovoti su juo uz savo gyvybe. Pagaliau pries tris sav mus paleido namo sveriam jau 3kg800grm. Sakitau jusu istorija lyg buciau pati parasius,taip viskas sava ir isgyventa stiprybes jums ir sekmes,labai sauniai augate
Pievų_medus
2011 02 12, 15:37
Gerai, kas gerai baigiasi. Sveikatos ir stiprybės jūsų šeimai.  Ypač Domantukui.
Velaura
2011 02 19, 17:49
Svarbiausia sveikatytės  Aukit, stiprėkit ir džiaukitės gyvenimu
|
|