Pasyvus namas ir jo variacijos V

Garni, koks pas Jus stogo sumustinis?

Neginčiju akivaizdaus fakto, kad tokios lauko durys švelniai sakant brangokos, nes:
1. Savo laiku nepatingėjau paskaičiuoti kiek gi tokios superdurys prigaudys kWh daugiau, lyginant su įprastomis (su jų visais nesandarumais ir šalčio tilteliais)- galai niekaip nesuėjo.
2. Visada viską lyginu su alternatyviais sprendimais, ir nesunku buvo suvesti, kad pvz. superdurims reikalingus papildomus litus nukreipus saulės kolektoriams- pastarieji tų kWh prigamintų šimtais kartų daugiau, nei praganytų paprastesnės durys (su jų visais nesandarumais ir šalčio tilteliais).
3. Neskaitau, kad durims reikalingas kokia tai super apsauga nuo įsilaužimo, kai aplink visą namą užeiti prašo langai ir vitrinos, kuriuos bet koks pradedantis vagis per sekundes atsidarys vos ne plikais pirštais.

Kategoriškai ginčiju tik patį teiginį, kad PN statybose žmogus negali sau leisti paišlaidauti kokioms tai superdurims- ir tuo pačiu išlikti ≈ Standarto statybos kainų rėmuose.
Visi tie superrekupai, superdurys, superlangai ir t.t. brangūs yra tik vienu vieninteliu atveju- kai jie nėra pasirinkti dar planavimo etape. Jau penkta tema kartoju tą patį per tą patį: PN statyboms ABSOLIUČIAI netinka standartinė tautinė statybų schema. Jei po kiekvieno statybų etapo svarstyti kas toliau- viskas be išimties pasirodys per brangu, ir rezultate kaip teisingai pastebėjote „gulasi ant dugno“. KATEGORIŠKAI ir VIENAREIKŠMIŠKAI: viskas turi būti pasirinkta ir nuspręsta dar planavimo stadijoje (prieš pirmą kartą statybvietėje smeigiant kastuvą į žemę).
O kai jau kalbame apie tai, kad nediskutuotinai visų svarbiausia yra planavimo stadija, automatiškai išlenda vienas nepakeičiamas dalykėlis, kurį naudojame absoliučiai visai gyvenimo atvejais, išskyrus individualią statybą- šv. Balansas. O tai jau bus įrankis, kurio dėka atsiras galimybė tol stumdyti atskiras pozicijas (vienas branginti, kitas piginti ar visai atsisakyti), kol gausis pageidautinas rezultatas, neperžengiant savo galimybių ribos.
Tai dabar klausimėlis. Jei jau atiduosime priklausančią pagarbą šv. Balansui, ir šis aprėps viską nuo projekto iki pakabuko lauko durų raktams- ar bus sudėtinga įterpti kokius superduris ar superrekupą? 99,99... atvejų- besistatantis neturės reikiamo finansavimo viskam. Šv. Balansas tėra priemonė tinkamai susidėlioti prioritetus.

Patarkite, prasom , kaip reiketu siltinti karkasini nama, kad nors siek tiek priarteti prie pasyvaus? Siai dienai turime karkasas 20cm, is isores kol kas OSB ir tyvekas.Su vata kazkaip nesinori pradeti zaisti, o ir iki pasyvaus su ja sudetinga butu Kokius galetumete pasiulyti variantus, nes jau galvoje visiskas chaosas?

salia kaminu nepamirskite siltinti akmens vata, pagal normas reiketu apie 38 cm islaikyti nuo dumtraukio

Kadangi cia ziuriu kilo daug klausimu, tai bandysiu i viska vienu post'u atsakyt.


Aisku galima daryti prielaidas, kad ju galetu atsirasti. Taciau abejoju, o jeigu ir atsirastu laikui begant tai tikrai vienas kitas. Vienas dalykas, kad puta kruopsciai ir tiksliai supjaustyta, kitas dalykas kiekvienas sujungimas supurkstas putomis. Stogas sutvirtintas ir dar sutvirtinsiu kai bus pertvaros, todel mazai sansu kad judes. O jeigu stogas nejudes, tai nesandarumu ir neatsiras.
Cia tikriausiai apie ta apatine siena snekat, na jei vientisai buciau dejas nebeliktu kur visokius gipsus sukti aisku galima buvo deti neoporo lapus horizontaliai.


Va del grauziku tai ka zinau, dabar apacioje jie turi pilnas salygas ilysti i siena, kai truputi prasigriove. Taciau kazkaip nepanasu, kad juos ta puta labai trauktu. Aisku galutiniam variante, tai tikrai neturetu likti kokiu vietu per kur grauzikai galetu daeiti iki putos. Del to vidinio sluoksnio dabar kaip suprantu aplamai snekama apie visa kur gegnes, tai kad tada tikrai daug sansu butu, kad laikui begant nukristu ten tas neoporas ir atsirastu nesandarumas.


Cia ne visai U-verte taip parodyta kaip pas mane yra.. Esme, kad tie du sonai nuo perdangos isvis nera siltinti niekuo ir ten tik 2 blokeliai. Tai cia viena priezastis kodel buvo toks pasirinkimas, kita priezastis tai kad nesiltinant is vidaus tos dalies vargu ar pasiekciau sandaruma. Is lauko siltinsiu kiek leis stogas, nes mesiu nafik senus pakalimus(meistriukai ten sukise vidaus apdailines lenteles, as ir galvojau kodel kaikuriose vietose jos iskrito) ir darysiu naujus.

Del stogo buterbrodo:
sonai gegnes - skarda, lentos, difuzine plevele, 2x15cm EPS70n, priesvejine vata, atspindinti plevele ir gipsas.
virsuje kur horizontalios gegnes/balkiai - 4x10cm vata, 5cm priesvejine vata,OSB plokstes, atspindinti plevele.
Gal ir nieko nepamirsau.


Dar cia vienas forumietis asmeniskai klause, bet kadangi manau gali buti naudinga visiems tai atsakau bendrai.
-Taip, dedant pirma sluoksni neoporo palikau ~2cm tarpa. Telefonine nuotrauka, bet esme visa matos: http://img826.images...image0019u.jpg/
Tarpas tam, kad nubegtu kondensatas, o prielaidu tokiu turiu paziurejas kaip stogdengiai chalturos uzvare su difuzine plevele.
- Neoporas latviskas, kainavo ~165 pinigus uz kuba.
-Pirma sluoksni deti buvo pakankamai keblu, nes tarpai tarp gegniu buvo nevienodi. Todel reikejo daug ir nuobodziai matuoti, o veliau pjaustytis. Tiksliai susipjauscius tiesiog dejosi lapai, aplink tarpus supurskiant putomis. Antras sluoknis viskas paprasta, tiesiog pagal lapu dydi sukalti makaronai. *pastaba kas galvojat siltinati puta tik stoga, geriau pirkit ne spuntuota puta, as ziuredamas i prieki, kad kas liks naudosiu fasadui pirkau spuntuota.
-su samatele cia lb sudetinga, nes medziagas pirkau viskam bendrai. Tarkim mediena makaronams, sienu sonams, stogo stvirtinimui. Su kitomis medziagomis panasiai. Visa mediena ka as pirkau gavos ~2t. Netyngint daug skaiciuoti imanoma ir suskaiciuoti kiek kam tiksliai reik. Makaronus dejau 5x5cm. Kubas zalios medienos man atrodo ~560lt.. Varztai, visokios tvirtinimo detales, kampai ~550lt. Taciau pvz siltinant tik pati stoga nereik kampu ir begales varztu todel didziaja dali sumos galima atmesti. Tik viniu nepirkau, nes turejau. Montazines putos atsiejo ~700lt.
-taip desiu tik pirma dar desiu priesvejine vata, nes neoporas gana gerai praleidzia garsa. Ant priesvejines vatos desis atspindinti plevele.
-jeigu klausima gerai suprantu, tai beveik metras. Tokio ilgio kaip ir neoporo lapai, tik kad kadangi su spuntu, tai spuntas nusipjauna.
-Sandarinau penosil mazai besiplecianciomis. Ispradziu kur galima dirbti iki -5, bet su jomis vargas jeigu ir ~0 temperaturoje pastovi, neissipucia visos... Tai jas pasilikau pavasariui sunaudoti fasadui. Todel pagrindia naudotos Penosilio mazai besipleciancios kur galima dirbti iki -18.
- Kvadratu pas mane gaunas ~60 stogo sonai, ~60 virsuje gegnes, ~30 sienu sonai.
Lyg daug maz ir viska surasiau.

Kai sau Duru fabrike derinau, jie man tinkamu parametru duru negalejo pasiulyt. Dziugu kad ten randasi protingu zmoniu. Jei dar sugebes kaina geresne padaryt tai isviso bus puiku. Jei moket uz elementarios isvaizdos 8000e kaip vokietyne tai gal as einu pats pasidarysiu, pas teva dar visos stakles like, ir i 2kLt tureciau tilpt su jau labai siltom durim. Be sertifikato kaipnors isgyvensiu.

Dėl 2k visiškai pritariu, tai nesunkiai padaroma. Jei už 1200-1500 galima rasti gatavas U apie 1,3 tai paplatinus staktas ir varčias + įvertus truputi extra pir - gausim šiltas ir nebrangias. 8000e aišku bus šustresnės, su lankstymo reguliavimu, spyna valdoma atspaudais ir pan bet finale atliks tą patį. Gamintojų daug, krizė vis dar leidžia tikėtis protingų kainų ar bent normalaus dėmesio.

Viskas paprasčiau nei paprasta. Ant esamos OSB tvirtinate 12 cm frezuotą PIR/PUR plokštę- ir einate ieškoti katilinei naujos paskirties. „Pasyvinimo“ variantų gali būti ir daugiau/įvairesnių- paminėtas tiesiog pats paprasčiausias.

Manau luksė dar tikisi patarimo, kuom vatą pakeist pačiame karkase - kaip sudėti neoporą, kad karkasui liktų kvėpavimo galimybė? Iš išorės PIR/PUR su folija užtikrins sandarumą, bet hermetiškai uždarys medį.

Kaip gerai turėti draugą, kuris turi draugą dirbantį reikiamoj įstaigoj Tikiuosi greitai pateikti daugiau info apie kainas ir galimybes.

Jei mediena buvo išdžiovinta, kalibruota, o žingsniai stropiai sekti, vėlgi- paprasčiau nebūna. 12 cm frezuotą PIR/PUR plokštė („kailiniai“ karkasui) ne tik saugo konstrukcijas, bet ir leidžia nepersistengti su šiltinimu tarp statramsčių.

1. Pirma pilnai sutvarkomas fasadas ir stogas (įskaitant PIR/PUR šiltinimą).

2. Leidžiama natūraliai pradžiūti medienai/karkasui, arba procesas paskubinamas drėgmės surinkėjais. Negalima šiltinti kietu šiltinimu karkaso, kol šis nepradžiuvo iki reikalaujamos normos (iš atminties negaliu tiksliai paminėti %, bet jei Dario per tą laiką nepasakys- vėliau paieškosiu). Daugiau jokių gudrybių su drėgme ten nėra. Net ir tarp dviejų OSB „įkalintai“ likutinei drėgmei išlieka keliai „pasivaikščioti“ per pačias medines konstrukcijas.

3. Užsisakomas pagal karkaso žingsnį supjautas statramsčio matmenų/storio EPS (bent jau 70).

4. EPS sudedamas, atliekomis fiksuojant jo padėtį tarp statramsčių taip, kad iš visų pusių išliktų ≥ 1,5 cm plyšiai.

5. Kviečiami termoputininkai, kurie ir išsiaiškins su šiais plyšiais.

6. Toliau pagal tai, ar buvo panaudota kalibruota mediena, ar ne. Jei kalibruota- iš karto hidroizoliacija ir suksite OSB plius GKP (ar kokia kita kombinacija). Jei nekalibruota- teks dar papildomai pažaisti su makaronais.

Rimtas tokio šiltinimo bonusas- ženkliai (vėl pamiršau kiek %) stabilesnė konstrukcija. Ilgalaikėje eksploatacijoje atsiradę tarpeliai- absoliučiai jokia problema, kai karkasas apvilktas rimtais „kailiniais“. „Kailiniai“ pasirūpina, kad netoli 100 % laiko karkasas darbuosis komfortiškoje pliusinėje temperatūroje, ir be problemų išsiaiškins su ekstrimo metu susidariusiais mikroskopiniais kondensato kiekiais.

Taip, jus teisingai viska supratote Is isores viskas daug paprasciau ir aisku, bet ka daryti su vidiniu karkasu, ko ten prideti reiketu???