Pasyvus namas ir jo variacijos V

bet tas 120kWh/m2 tikrai gerokai per didelis, jei skaičiuoju (teoriškai) savam namui gaunu 60kWh/m2, bet pirmų dviejų užduočių nepatenkinu

Su dujom čia viskas ok, taip, jos šildo patalpas, tik neilgam. Sandariam name su rekuperacine vedinimo sistema tai būtų didele energijos balanso dalis.

[/quote]


Nesupratau ka reiskia sita fraze..

Sodyboje per ziema pastoviai gyvena vienas zmogus ir savaitgaliais atvaziuoja ~8-10 zmoniu:Siltuoju metu laiku pastoviai gyvena 2 zmones ir daug buna atvaziuojanciu savaitgaliams ir atostogoms.
Elektriniu prietaisu yra sociai - kaip ir visuose normaliuose namuose + kiemo apsvietimas + visokie darbai atliekami.
Virykle elektrine gal ir patogiau, bet imant domen, kad kaime dazni elektros tiekimo sutrikimai, tai dujos patikimiau. Moderni dujine orkaite su dujiniu griliumi.
Ko as nesuprantu,tai kame tie privalumai PN, jei ji islaikyt kainuoja brangiau uz kiaura chalupa?

Tai is savo namu,bardeli padari?

[quote=biesas66,2010 11 25, 20:43]
Su dujom čia viskas ok, taip, jos šildo patalpas, tik neilgam. Sandariam name su rekuperacine vedinimo sistema tai būtų didele energijos balanso dalis.

[/quote]
Nesupratau ka reiskia sita fraze..
[/quote]

Gaminant maista, ypac orkaiteje, issiskiria didelis kiekis silumos.Veikiant rekuperatoriui si siluma neprarandama, kaip paprastos ventiliacijos atveju o panaudojama susildyt i patalpa tiekiamam orui.Kitaip tariant, iskepei orkaitej visciuka ir triobos sildyt dvi dienas nebereikia

Mano skaiciavimais R atitvaru lygus 10, praradymai vien per atitvaras bus apie 30 kwh/m2 (ivertinus langus, durys ventiliacija - dar tiek pat prideti reiktu)

koks naturalus silumos saltinis kompensuos skirtuma?

Draugu ir giminiu nemazai turiu, o kadangi sodybos karma gera, tai...

[quote=biesas66,2010 11 25, 20:43]
Su dujom čia viskas ok, taip, jos šildo patalpas, tik neilgam. Sandariam name su rekuperacine vedinimo sistema tai būtų didele energijos balanso dalis.

[/quote]
Nesupratau ka reiskia sita fraze..
[/quote]
Siluma iš dujines virykles sudarytu ženklią šildymo poreikio dalį, reiskia sildymui reiktu papildomai palyginti mažo galingumo. Dabartiniam variante tarkim kokie 1,5-2kw virykles ištirpsta 9-12kw visame poreikyje... Jei poreikis 3-4kw tuomet virykle dengtu apie 50proc(čia tik jai dirbant). Ir nesvarbu - viryklė dujinė ar elektrinė.
Papildyta:
[quote=Carbon,2010 11 25, 22:01]
Nesupratau ka reiskia sita fraze..
[/quote]

Gaminant maista, ypac orkaiteje, issiskiria didelis kiekis silumos.Veikiant rekuperatoriui si siluma neprarandama, kaip paprastos ventiliacijos atveju o panaudojama susildyt i patalpa tiekiamam orui.Kitaip tariant, iskepei orkaitej visciuka ir triobos sildyt dvi dienas nebereikia
[/quote]

Realiam variante yra viena didelė problema - gartraukis. Kol kas nerandu gero sprendimo, todėl tai tikras "pain in the ass" šilumos taupymo prasme.
Dvi dienos - visai įmanomas atvejis, jei už lango ne speigai. Be papildomo šildymo vidaus temperatura neturetu kristi daugiau nei 1C per para - tai jei viščiukas buvo kalakuto dydžio....
Papildyta:


Jus savo medkirčio bei kuriko darbą vertinate 0LT, imate tik medžio kaina - todėl atrodo kad išlaikymas kainuoja kapeikas. Ar gal baudžiauninku/vergų turite nemokamai kapojančių? Kaip ir arabijos šeichai vis dar Hummer'iais važinėja, dzin kad 24l/100km - ant gręžinio gyvenant tai labai pigu.
Primeskit savo skaičiavimuose jei malkos iš Aleksoto o kūrikui realią algą reik mokėt - tada viskas sustos į savo vietas. Jei PN standarte yra įrašas apie 120kwh tai dar nereiškia, kad tiek ir išdegins - žr. Giedruolės postą. O vėdinimo temoj rasit Vyckaju su jo rekupo realiom prisuktom kwh.

Viskas labai paprasta: 3. punktas- tai labai savotiška apsauga nuo bereikalingų diskusijų su visokiais „gudručiais“. Pvz.:
* Turite deklaravęs 100 m² PN- tačiau elektros skaitiklis per metus prisuka 20.000 kWh.
* Neįsitenkate net į 12.000 kWh, nes- per naktį laikote apšviestą visą sklypą, rūsyje auginate kanapes, laisvu nuo kanapių auginimo laiku su kompanija ištisai sėdite lauko pirtelėje, ŠK/NM šventėms užsitaisėte kokių 100 kW iliuminaciją ir t.t. (tikiuosi patį principą supratote).
* Taipogi tai apsaugo nuo nesusikalbėjimo šildymui sunaudotų kWh skaičiavimuose. Tikrai būtų keista, jei pagrindinė šildymo sistema prisuktų savo 15 kWh/m² per metus, tačiau paaiškėtų, kad dar neoficialiai talkininkauja kokie dujų balionai, visame name sustatyti kondicionieriai, praeito šimtmečio gamybos šaldytuvas ir etc. Talkininkauti aišku gali (net ir priklauso išnaudoti sriubos puodo šilumą)- bet tik iki 120 kWh/m² per metus bendroje sumoje ribos.
* Kad žmonės nepirkinėtų ką papuolė, W.Feist numatė energijos suvartojimo ribą ir rekuperacinei- 15 kWh/m² per metus. Kad viršyti šią normą, reikia arba rekupą pasirinkti jau absoliutų šlamštą, arba ką tai prisigrybauti su su rekuperacinės kaip pagrindinės šildymo sistemos įrengimu.
* Vyriausias PN apaštalas Wolfgang Feist nusprendė, kad tokie gudravimai ir toks energijos švaistymas nėra toleruotini- ir numatė štai tokį apribojimą, kuris vis tik suteikia pakankamai laisvės visokiems paišdykavimams. Žodžiu: iki 120 kWh/m² per metus- tu dar ir pasyvus, ir žalias; viršijai šią normą- jau nebe. Kodėl apaštalas nepasirinko pvz. 60 kWh/m² per metus ribos- nežinau (pačiam keista).

Praktikoje dažniausiai sutinkamas bendras energijos suvartojimas- apie/iki 60 kWh/m² per metus. Vieną atvejį mačiau 26 kWh/m² per metus- bet tai lėmė daugiau gyvenimo būdas, o ne technologijos (saulės kolektoriai, saulės/vėjo jėgainės ar pan.). Šiaip tai, šis rodiklis svarbus tik kai kalbama apie parenkamą saulės jėgainės galingumą. Kuo mažesnis bendras suvartojimas- tuo pigesnis kelias iki Zero, ir tuo daugiau vokietis parduoda savo skirstomiesiems tinklams (Plius namas).

P.S. Kaip tik šiuo klausimu išryškėja takoskyra tarp vokiško ir lietuviško mentaliteto. Visai natūralu, kai vokietis skaičiuoja visą sunaudotą energiją (įskaitant žoliapjovę ir vejos laistymą). Visai natūralu, kai tautietis skaičiuoja tik malkos kainą, ir visą kitą nutyli/pamiršta.

Manau pirmi du parametrai pasiekiami išskirtinai sandarumo, varžų bei rekuperacijos pagalba.
Ar įvertinote energijos pritekėjimus? Berods suaugusį vokiečiai vertina kaip 0,9kw šildytuvą, plius viryklė, telikai per visus aukštus ir pan? Savo suskaičiuotąjį šildymo poreikį padalinęs iš šildomo ploto irgi galėčiau ašarą nubraukti, bet tikiuosi, kad energijos pritekėjimai viską sustatys į savo vietas. Gal pirma laiko, gal verta sezoną pagyvent ir realiai įvertinti skaitiklių parodymus? Kitą vertus - dar ne viskas prarasta, dar galite bandyti pataisyti reikalus su varžom/sandarumu/ventiliacija, jei yra poreikis.

Jūsų paskaičiavimai neteisingi- ir dar kartais. Todėl sudėtinga atsakyti į užduotą klausimą.

Pirmus du punktus skaučiuoju jau vertindama, kad dirbs ŠS, vadinasi jei dirbtų dujinis katilas tai skaičiai būtų ašarų verti Varžos pas mane bus pakankamai nestadartinės. bet ne pasyvios. Skaičiavimuose didinant varžas ženklaus pagerėjimo pirmuose punktuose nematau. sandarumo prognozuoti negaliu... kamino tikrai negriausiu o apšiltinant tikrai labai stengsiuosi kad būtų sandaru, Tik termovizija parodys pasiekimus ir klaidas. Dėl šalčio tilto net skliauto vieno neleidau mūryti užtat dabar turiu galvos skausmą kaip jį apipavidalinti
MAno skaičiuotėj pritekėjimai nevertinami, tai labai teoriniai skaičiavimai. Viso skaičiavimo esmė parinkti šildymo sistemą, o ji parenkama ne pagal vidutines temperatūras, o prie -21C Kaunui. Taigi kokie bus pirmi du punktai kaip sako EVOY parodys tik sąskaitos už elektrą eksplotuojamų metų intervale. Tad teoriškai reikia prie kažko rištis, kad žinoti kuria linkme eiti, bet praktika visur sudėlioja taškelius.
Būtų įdomu pasiskaičiuoti nuostolius su pasyvas namo skaičiuote, deja tokios neturiu
EVOY ačiū už nuorodą žemės šilumokaičio skaičiavimui Sėdžiu dabar su google vertėju