Ir ką gi, mamytė ėmė storėti, o tėtis nesvietiškai džiaugėsi.
Artėjo gegužė, puikus metas, kvapnus pavasaris. Mamytė jau vos galėjo vaikščioti, o vaikelis pilvelyje jau taip spurdėjo, kad rodės bet kurią akimirką iššoks iš pilvelio.
Visi pažįstami ir draugai juokavo - darykit europietį, atseit gegužės 1 dieną, kad gimdytumėme. Bet man tas nerūpėjo, juokai.
Vakare žiūrėjau koncertą per TV įstojimo į ES proga.Išaušo gegužės 1 oji. Labai graži diena.
Ryte buvau susitarusi su gydytoja apžiūrai, tai kartu su vyru ir nuvykome į ligoninę. Galvojom apžiūrės ir grįšim namo, bet gydytoja apžiūrėjo ir sako - tai kad tu jau gimdai. Ojoj, kaip susijaudinau, net ašaros ištryško. Tėtis irgi susinervino
Na ir prasidėjo mano vaikelio kelionė į šį pasaulį. Nužygiavom į palatą dviese - Aš ir tėvelis. Prijungė lašelinę, klausėmės širdelės tonų. Sunerimę stebėjome ką braižo aparatas, sąrėmius ir vaikelio širdelės virpesius. Man padarė epidūrą, kad lengvesnis tas kelias būtų, todėl nutirpo mano kojos, pasidarė kaip vata. Sąrėmiai nebuvo skausmingi. Priešais kabojo laikrodis, tai vis žiūrėjau į jį. Slinko valandos ir vis laukiau kada gi pasirodys mūsų džiaugsmas. Ir štai gydytoja pasakė - jau tuoj bus, stenkis. Stengiausi kiek galėjau. Galvojau tik apie vaikelį, kad tik jis nevargtų. Vargšiukas turėjo daryti posūkį, nes buvo ne taip pasisukęs. Tuoj pasigirdo garsus verksmas, kuris man pranešė, jog jau gimė mano berniukas. Pamačiau savo gražuolį ir įsimylėjau iškart. Mano mažylis, rieda džiaugsmo ašaros. Tėtis su pasididžiavimu kerpa virkštelę ir aš apglėbiu savo pumpurėlį. Nuostabus jausmas
15.40; 3250 ir 50; - tai tik skaičiai, bet aš matau mažus pirštelius, sulipusius plaukelius, akytes, kurios nustebę žiūri į mane.
Ir mes jaučiame begalinę meilę...
Kaip gerai, kad angelelis pasirinko Jus 
apsiasarojau 
