Šiaip vaikas migdomas įprastai - mama ar tėtis (kuris nors vienas) tuo pačiu laiku nuneša vaiką į lovelę, paskaito pasakėlę, padainuoja lopšinę, paglosto, pabučiuoja, palinki jam labos nakities, atsisveikina su juo, išjungia šviesą ir uždaro duris. Dabar negalima migdomo vaiko žindyti, girdyti už buteliuko, ilgai nešioti ant rankų ar laikyti už rankytės. Vaikas turi išmokti paguldytas į savo lovelę nusiraminti be jokių ypatingų migdančių priemonių.
Žinoma, mažylis pravirks, nes tokia nauja situacija jam anaiptol neptiks. Jis norėtų, kad tėvai kuo greičiausiai atkurtų įprastas užmigimo sąlygas. Tačiau pagal šį metodą būtent to ir nereikėtų daryti. Įveikti šią naujovės baimę vaikui galite padėti vien tik užeidami į jo kambarį, bet ne iš karto, o po kelių minučių.
Užėjusi į kambarį galite pastovėti prie lovelės ir nuraminti vaiką. Paglostykite jam galvelę ir švelniai paguldykite vėl, jei jis atsistojęs lovelėje. Tik jokiu būdu neimkite jo ant rankų. Kitaip, mažylis bus pasiekęs savo tikslą. Šio metodo esmė - neleisti mažyliui savo verksmu išsireikalauti to, ko nori. Žinoma, jis nelieka be dėmesio, bet šis reiškiamas ne vaiko pageidaujama forma. Galiausiai jis nustos verkęs, nes taip nieko neišsireikalaus.
Ferberis labai tiksliai nustato, kiek turite laukti. Pirmasis "užribio" laikas (atitinkantis vaiko verkimo fazes) yra 3 minutės, antrasis - 5 minutės, trečiasis ir visi kiti - po 7 minutes. 3 minutės, nors tai ir labai nedaug, yra pats tinkamiausias laikas tėvams laukti. Į vaiko kambarį reikia įeiti griežtai paga laiką. Jei mažylis ir po to nenusiramina, galite vėl įeiti ir paguosti, bet tik labai trumpai, 1-2 minutes. Jei vaikas ypač garsiai klykia, rekomenduojama trumpinti raminimo laiką - kuo garsiau klykia, tuo mažiau būti šalia. Nesvarbu, ar vaikas nurims, ar nenurims, vėliausiai po 2 minučių išeikite iš kambario ir grįžkite tik po 5 minučių. Jei verksmas kartojasi, "užribio" laiką pailginkite iki 7 minučių. Tiek laukite ir kitus kartus.
Taip migdykite vaiką kaskart, kai guldote jį po pietų ir vakarais. Žinoma, iš pradžių taip vaiką galite migdyti vien tik po pietų, vėliau - ir vakarais. Tačiau sėkmę pagreitins veiksmų nuoseklumas.
Kitą dieną laukimo laiką pailginkite iki 5 minučių, paskui - iki 7 ir 9 minučių. Tas "užribio" laikas galioja tol, kol vaikas užmiega. Trečią dieną iš pradžių laukite 7 minutes, antrą kartą eikite vaiko raminti po 9 minučių, trečią ir visus kitus kartus - po 10 minučių. Nuo ketvirtos dienos laukimo laikas vienodas - 10 minučių. Ilgiau leisti vaikui verkti nerekomenduojama.
Ferberio metodas pasižymi tarsi dvigubu mokymosi efektu. Pirma, vaikas atpranta verkti. Kai tėvai reaguoja ne taip, kaip norėtųsi, tik trumpam užeidami į kambarį, vaikas suvokia, kad verkti neapsimoka. Jis, tarsi abejodamas, dar bando kviestis tėvus, bet, nepasiekęs tikslo, greit nustoja verkti. Antra, vaikas anksčiau ar vėliau išvargsta ir užmiega. Jei be tėvų pagalbos tai jam pasiseks padaryti vieną, du, tris kartus, vadinasi, metodas veiksmingas: vaikas išmoko užmigti vienas. Tai galioja ne tik užmigimui, bet ir visam nakties miegui. Išmokęs vienas nusiraminti ir pats užmigti, vaikas tai galės padaryti ir prabudęs naktį. Jo jau nebaugins mintis, kad jis vienas savo lovelėje. Vaikas žinos, kad visai natūralu vienam užmigti ir miegoti savo patalėlyje.
Kaip rodo patirtis, sveiką, gerai augantį 6-7 mėnesių vaiką tėvai gali pradėti migdyti Ferberio metodu. Svarbiausia, kad jau būtų susiformavęs stabilus dienos ir nakties ritmas.
Kai kuriems iš Jūsų tikriausiai plaukai stojasi piestu nuo to, ką perskaitėte. Tai visai suprantama. Iš pirmo žvilgsnio, šis metodas iš tiesų atrodo griežtas ir negailestingas. Mano pirmoji reakcija buvo lygiai tokia pati. Mane taip pat kankino daugybė abejonių. Tačiau nuovargis nugalėjo. Esu tikra, jog daugeliui tėvų taip atsitinka. Taigi gerai pamąstykite ir nuspręskite, ko iš tikrųjų norite, kur pagaliau yra Jūsų galimybių riba. Vaikai nori pasikliauti savo tėvais. Jei jie nejaučia tos ribos, tai pasigenda atramos ir patikimumo.

Ištrauka iš Andrea Schmidt-Forth knygos "Jei vaikas nemiega"

Ką manote?

idomus metodas,toki panaudociau su antru vaiku,nes su pirmu vaikuciu elgiamasi daug atsargiau,nes neturi patirties.Bet...man tai per griezta,nors tikiu,kad veiksminga

Kazkada teko isbandyti...cia tada kai sunu krausciau is musu lovos i vaikiska...
Tiesa sakius pabandziau pirma nakti ir nepatko...ne todel kad vaikas verke, bet todel kad labai neramiai nakti miegojo...Taigi pasirinkau kita buda... Kur lovyte pristumi prie savosios, o po to kiekviena nakti kazkiek patrauki, kol nukeliauja iki ten kur reikia metodas...man patiko...ir vaikas uzmiega ramiau be ilgo verkimo...ir rezultatas pasiektas - miega lovytej...Po keliu sav kai paguldydavom i lovyte reikedavo tik kambary pasedet ir sunus uzmigdavo per 5min.

O aš vis svarstau, kur ta mano "galimybių riba" Migdau vaiką jo lovytėj, tačiau ta lovytė pristumta prie mūsų lovos ir pertvara išimta, taigi gaunasi trigulė lova Atsigulu arba atsisėdu šalia ir laukiu, kol užmigs. Jei užmiega per pusvalandį - labai gerai, o jei tenka laukti virš valandos - pradeda imti siutas. Ir ant vyro, kad drybso prie teliko bambą išvertęs, ir ant vaiko, kad bando mano kantrybę, ir ant savęs, kad esu bloga mama
Bet turbūt šiam metodui dar nepribrendau Bent jau šią savaitę

o mes šiuo metodu migdemės nuo 2 mėnesių,buvo labai gerai o po skiepo 1,6 metų,rodų negaunu :

Tas Ferberis rašo taip pat kaip Spokas.Buvo toks super duper gydytojas apie 1945 Amerikoj. Jo metodai jau dvidšimt metų tenai laikomi pasenusiais ir jais seniai nbesivadovaujama.

Man šis metodas nepriimtinas. Vien dėl to,kad taip yra sulyginami visi vaikai ,o juk jie visi skirtingi Skirtingi charakteriai,polinkiai,baimės. Pavargs ir užmigs iš nuovargio Man tai skamba baisiai. Nenoriu,kad mano vaikas jaustusį paliktas,vienišas ir užmigtų nuo verksmo

Tarp kitko,juk net supermamos tituliniame pyuslapyje buvo psichologų komentarai, taip pat ir ,rodos, " Mažylio" žurnale taip pat psichologo aiškinimai,jog toks migdymo būdas yra atgyvena ir nerekomenduojamas . Pasirodo ,jog vaikai prisimena šią palikimo būsena ir tai gali pavirsti į nerimo sutrikimus jiems jau esant suaugusiems. Vaikas turi visą laiką jausti tėvų meilę ir rūpestį ( ne lepinimą).

Rikdymai man panašūs į kareivio muštrą.

O maniškė taip migdoma nuo kelių savaičių Būdavo, kad bevalgydama užmigdavo ant krūtinės, bet kitais atvejais tiktai taip.. Su miegu neturėjau jokių problemų. Ji žino, kad jei jau paguldžiau, tai kitaip nebus, reikia miegoti. Aišku, labai svarbu vaiko režimas, jei jis nenorės tokiu metu miegot, tai ir burbuliuos ten nosį krapštydamas Kita vertus, vaiką migdau taip, kaip pati norėčiau užmigti Mane nervuotų, jei kas už rankutės laikytų

pritariu dididu vaiku rekinimas man irgi kazkoks viduramziskas metodas man jis nepriimtinas. mano kaimyne taip savo mergaite bande "dresiruoti", ir ka, po 4 val. rekimo vis tiek teko kartu miegoti...tiek del tokio metodo. o isvada tokia, ne kiekvienas vaikas gali tai ismokti, ir tai yra patirkrinta praktiskai.

Negalėčiau tokio metodo taikyti man nepriimtina jau vien kai pora minučių verkia plyšta širdis o ka jau kalbėti pora valandų aš manau kad vaikas iš tėvų turi gauti meilę o ne muštrą ir vaikystėje patirti nemalonūs pojūčiai tikrai liks (aš ne tokį prisiminimą noriu kad ji turėtų apie vaikystę) na gal jeigu ir vaikas ir mama šaltesnių nervų taip ir galėtų ryžtis bet kai pagalvoju apie mudvi su dukrele tai niekaip

Gal per jautriai sureagavau bet šiurpas ėjo kai taip šaltakraujiškai rašė 3min rėkia tegul po to 5min rėkia, po to 7.... 9..... 10 na dar galiu pasakyti kad taip sugalvoti gali tik vyras

O paskutiniame (2006/1) "Tavo vaikas" numeryje būtent psichologė rašo apie tokį migdymo būdą Ir nepateikia jo kaip atgyvenusio Todėl ir nutariau užvesti šią temą
Na, o mūsų migdymo pasiekimai tokie. Jau antra savaitė migdau vaiką jo lovelėj, tačiau pati sėdžiu šalia, kol jis užmiega. Tai ilgiausiai migdėsi virš valandos, tačiau (kad tik neprisišnekėčiau ) pastebėjau, kad palaipsniui šis laikas trumpėja, štai vakar vakare užmigo per pusvalandį, o šiandien pietų - per 20 min Gal ir neteks mums išbandyti šio metodo
Papildyta:

Vat man irgi labiausia kliūva, kad eiti pas vaiką į kambarį kas 10 minučių tol, kol jis rėkia. O jei jis rėks kelias valandas? O tada įsiaudrins, pradės isterikuoti ir iš viso nebegalėsi jo nuraminti Vieną kartą man būnant šalia bandė taip protestuoti, tai po to tiek įsikūkčiojo, kad ir per miegus kūkčiojo, blaškėsi ir tepamiegojęs pusvalandį atsikėlė...

teko dometis tais vaikuciu migdymo budais ir anglu vaiku specialistai nerekomenduoja sito budo, tvirtindami, kad sitaip palikinejami vaikai palaipsniui praranda pasitikejima tevais. jiems isliks tokia zinute "kodel neateina mama, kai man jos labiausiai reikia, o dabar man reikia, kad ji padetu uzmigti"...

as net negaleciau taikyti sito metodo, nes palikta dukryte uzsisklykia iki isterijos jau po 1 minutes

dabar per anglu televizija yra rodoma programa, kaip pratinti vaikucius prie savo lovytes, atskirame kambary. kazkas panasaus, bet maziau ziauraus. ten taikomas greito sugrizimo ir grazinimo i lova metodas. vaikutis paguldomas, uzgesinama sviesa ir mamyte arba tevelis iseina ir pridaro duris (kartais pasilieka salia loveles ir po truputeli, ant keliu, juda link duru). is pradziu vaikai iskart soka is lovos ir bega ieskot tevu, tevai juos guldo atgal i lova gal kokius 70 kartu per nakti. kas nakti sokinejimai is lovos reteja, kol galu gale vaikas pripranta prie savo loveles.
per telika atrodo viskas taip
pprasta, nes ten seimos apgyvendinamos vienam name ir jas priziuri vaiku psichologe.viena taip darydama pasiduociau, nes pora naktu buna is vis bemieges ir tik kazkam palaikant, konsultuojant galima to pasiekti... viena nelabai

As tai isvis pries sviesos isjungima ir duru uzdaryma...
Maniskis iki siol uzmiega su pravirom durim ir koridoriuje palikta sviesa...Uzmiega per 5 - 10 min, tada viskas isjungiama ir uzdaroma

Pas mūs panaši situaciją su vyresneją dukrelębuvo ,nes užmigdavo tik su įjungtą švėsą ir butinai pravirom durim,o kai užmiėga po 10min. tai išjungiamą švėsą,tik kai serga tai ijungiam naktinį švėstuvą vaikišką kad nebutų baisu jai,o Fėrbėrio mėtodą niekada nėrėikėjo nauduot nes kai paguldėm į jos lovytę jai buvo 6mėn. taigi kuo puikiausiai mėguojo visą naktį ,o su mažilę nelabai dabar išėina viska pakartoti nes maitinau iki 1.3men.taigi mėgojo su manim tai į savo lovytę nelabai nori eiti kolkas

Niekada nemigdyčiau vaiko tokiu būdu
Kam to reikia, kad vaikas visam gyvenimui bijotų eit miegot...
Manau kad viską galima išsprest gražiuoju, jei ne dabar tai kiek ūgtelėjus tikrai ši problema išsispres..

Mes savo mazyli, kai jis buvo 10 men ismokem miegot viena (atpratinom nuo uzmigimo zindant) man daugiau priimtinu budu-mes ji guldydavom i jo lovele ir salia, savo lovoj likdavo guleti tetis, kuris jokiu budu neimdavo jo lauk is lovos. Ispradziu vaikas reke, nes mamos reikejo, paskui priprato, po keliu dienu jau taip pat galejau uzmigdyt ir as. O po menesio vaika tiesiog paguldydavom i lovele, labanakt ir viskas-pats uzmigdavo. Bet su buteliuku pieno Ir iki siol nepastebejau jokiu baimiu-jis visai tamsos nebijo, ir duru palikti atviru taip pat nereikia, nors miega jis jau savo atskiram kambary...

Aš taip pat manau, kad kiekvienas vaikas individualus. Jautriam vaikui toks migdymas gali likti visam gyvenimui. Svarbiausia, kad vaikas jaustų tėvų meilę ir rūpinimąsi. Tai nebijos ir užmigti. Mano sūnui dar tik 4 mėn. tai miega kai pavargsta. Jei nieko neskauda, nėra diskomforto "lūžta" ten kur gulėjo. Tenka ir pasūpuot, ir šalia pagulėt, ir lopšinę padainuot.

Mano sūnelis tai nuo pusės metų užmiega vienas. būna kad ne iš karto, tenka užeiti kartą, kitą, nuraminti, paglostyti galvelę - ir vėl išeit. tačiau jis neklykia ir neisterikuoja, manau, kad jam patinka migdytis pačiam, nes jeinori, mamą ar tėtį visada prisišaukia

o dėl Ferberio metodo - nebandžiau, nes man atrodo gana makabriška. esu per jautri BET: turiu draugę, kuri jį sėkmingai pritaikė savo 8mėn kūdikiui, kuriam dabar 1,5m, ir jis labai gerai pats užsimigdo.

kazkaip is tiesų tai nelabai aš matau prasmės taip migdyti. bent man taip kaip mums dabar sekasi yra pakankamai gerai. Vaikučio lovele stovi šalia musų lovos pristumta, mes atsigulam, "paplepam", užgesinam šviesą, aš jį pasiguldau ant keliukų ant pagalvėlės, pasupuoju 3 minutes ir jis jau miega. Matau kaip jam gera, silta ir saugu. paglostau jo veidelį, pabučiuoju, matau kad jis ramus. Nemanau kad taip elgdamasi pakenksiu jam, bet rikdydama nebūčiau tuo tikra. Po to dar kokiam "sugrizime" per TV3 pasakotu, kaip jam baisu buvo kaip tevai palikdavo viena ir jis nusiklykes užmigdavo... Brr...
Žodžiu man Ferberio metodas nepriimtinas.

Mano mergyte nuo pat pirmuju savo dieneliu miegojo savo lovyteje.Su miegu jokiu problemu nebudavo.as pati maitinau tik tris savaites,bet i savo lova neguldydavau,o beto nera labai saugu,gali prispaust ir net nejaust.Kai paaugo,tada jau buvo didesnes problemeles,biski parekdavo ir uzmigdavo.Buvo laikotarpis,kai teko ir ant ranku paimt ir supuot ir dainuot,nes pati kitaip neuzmigdavo.O dabar kazkaip ir vel pati uzmiega,as net stebiuosi,idejau zaisliuku i lovele,apsikabina ir uzmiega.Anksciau ir raudona sviesele palikdavom,bet kad paziurejau,kad ji visai tamsos nebijo,tai dabar ir nejungiam,tik duris ne uzdarom,bet priveriam.Tiesa ji miega musu kambary,kadangi butukas 2 kamabriu,tiksliau vienas su virtuve ir miegamasis.Bet ateity,gali but problemeliu,kai reikes vienai miegot kambary.

niu metodika tai idomi. nezinau ar praktikoj tektu taikyt.
siaip maniske pas mums lovoj ner miegojus - va cia as kategoriskai pries, bet uzmiega tai pati, su supimais mes neprasidejom, merlukas salia ir miega vaikas

O aš ir dabar savo vaikį ant rankų prieš miegą pasūpuoju, jis išgeria pieną, palaikau truputį ir guldau į lovytę.Bo jeigu iškart į lovytę kiščiau tai jis kokias tris valandas migdytųsi,išlipęs po namus blūdinėtų...Ir nemanau, kad visiem vaikam galima vienodus metodus taikyti, nes kiekvienas vaikas kitoks...Pvz. jei man kas lieptų ant pilvo migdytis, tai aš irgi niekaip neužmgčiau

o maniske labai daznai pas mus lovoj miega, nors jos lovele- salia. as visai ne pries bet jai kazkaip uzeina tas noras tai pas mus, tai pas save, nors jau kelios naktys pati atsikelia ir sako: einu i savo lovyte arba uzmiega joje, o nakti isirobscia pas mus. vienas prof.(pats turi 7 vaikus) yra pasakes savo knygoj: tai, kaip ir kur vaikai miega, yra visiskai nesvarbu, jei tai yra gerai ir patogu visiem seimos nariam. man si mintis tai labai patinka

Man toks metodas taip pat nepriimtinas.Kazkaip man cia sadizmu kvepia... Aisku,yra vaiku,kurie labai lengvai uzmiega,tai gal ir gerai tada juos taip palikti.Nes tu desimties minuciu ir nereiktu laukt,kol galesi ieit i kambari.Bet jei vaikas klykia,o tu i laikrodi ziuri ir skaiciuoji minutes?Man nesunku savo vaikus pamigdyt ir svelnesniais budais.Zinoma,norisi,kad greiciau uzmigtu ir lengviau.Nes gi kada vaikai miega,mamoms atokvepis .Ne visam gyvenimui gi esam taip ,,pasmerktos''O jei norisi kazka dresuot,tai gal geriau suniukus,o ne vaikiukus?

Aš irgi stoju į šio metodo priešininkų greats Kaip kažkuri čia teisingai pastebėjo, tik vyras tokį metodą galėjo sugalvoti..
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad viskam ateina savas laikas: kažkada galvojau, kad bus labai sunku pripratinti dukrytę užmigti be papuko ir juo labiau be mamos ... bet nuo 6 mėn. vis reguliariai pamėgindavom migdyti su tėčiu, taičau jei pradėdavo graudintis iš karto nutraukdavom ekperimentą. Kol dukrytė įsiverks nelaukdavom specialiai, kad paskui nesusiformuotų supratimas, kad galima viską pasiekti verkimu. Žodžiu - 6 mėn. eksperimentavom nesekmingai, 7 men. - nesekmingai, 8 mėn. - nesekmingai, 9 mėn. nesekmingai, 10 mėn. - vieną vakarą dukrytė be jokių graudinimųsi ir ašarų saldžiai užmigo su tėtuku (vyras tiesiog gulėjo šalia jos). Nuo tada migdymasis tėtuko ir dukrytės ritualas. Panašiai buvo ir su naktiniu maitinimu. Beje užmiega labai greitai per ~ 10 min. tamsoje.
Žodžiu laikausi nuostatos, kad verksmas nėra gera būsena ir jeigu įmanoma reikia tvarkytis taip, kad jo pavyktų išvengti. Žinoma, tai ne visuomet įmanoma, ypač kai tai susiję su ožiukų problema, bet čia manau visiškai išskirtinis atvejis reikalaujantis atskiros diskusijos .

Aš taip pat prieš. Labiausiai šioje istorijoje nesuprantu kaip iki 6 mėnesių vaikas migdomas - sūpuojamas ir myluojamas, o nuo 6 mėn jau nusprendžiama, kad jis didelis arba kad mamos kantrybė baigėsi, ir tada jis miega vienas su parėkimais ???
Mes namie naudojam Zhvirbliu metodikas, kol kas pasitvirtino. Nors būna protesto periodų, kai vaikas nori miegoti su tėvais ir viskas, bet tada bandom nukalbint, leisti kažkokią kitą privilegiją, bet kad lova ir liktų lova, o ne siaubas į kurį lipti nesinori. Blogiausiu atveju, perkeliam užmigusį. O užmiega su rankyte per 5 min. - nieko tame blogo nematau. Tiesa, pradžia buvo visokia: ir valgydavo naktį, ir miegodavo su mumis, ir nešiodavom, ir sūpuodavom, ir dainuodavom, net kartais galvodavom, kad reikia įjungti šviesą ir leisti žaisti...

Baikit, moterys, nėra tas metodas toks jau žiaurus, kaip jūs įsivaizduojat Mano manymu, vaikas turėtų būti labai jau jautrus ir galbūt emociškai nestabilus, kad toks migdymo būdas kažkaip paveiktų jo psichologiją. Šiaip tai net nežinojau, kad yra aprašytas toks metodas ir kad jis dar kažkaip vadinamas

Gana ilgai migdžiau sūnų sėdėdama šalia jo lovelės, toks migdymas užtrukdavo geriausiu atveju pusvalandį, dažniausiai apie valandą, o kartais ir dar ilgiau. Galų gale supratau, kad man visa tai jau įgriso iki gyvo kaulo ir nelaukdama, kol pradėsiu darytis pikta, paniurusi ir t.t., pradėjau jį migdyti kitaip. Sūnus jau buvo virš metų. Paniūniavau jam lopšinę, paguldžiau į lovytę, palinkėjau saldžių sapnų ir ate. Ir uždariau duris, kad neišeitų iš kambario Pirmą vakarą buvo gal 15 minučių ašarų, durų trankymo ir t.t. Na, nebuvau skaičius, kad gal reikia kas 3 ar 5 minutes eiti jį nuraminti todėl tiesiog laukiau, kol viskas aprims. Kai nurimo, radau jį miegantį lovytėj.
Kitus vakarus (kuriuos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų) verkimo buvo žymiai mažiau. Šiaip aš jam dar palikdavau naktinę šviesą įjungtą kol užmigs. Bet dabar tai dažniausiai išjungiu, nes jei palieku, tai prasideda žaidimai, varinėjimai pas sesę į lovą ir t.t. Todėl ateinu, liepiu miegoti ir išjungiu šviesą. Tada užmiega greitai be jokių šposų

Apibendrinus galiu pasakyti štai ką:
1. Vaikas priprato prie tokio migdymo labai greitai.
2. Nepastebėjau jokių neigiamų pokyčių vaiko elgesyje.
3. Kai pradėjau taip migdyti, sūnus nustojo naktį prabudęs verkti ir ieškoti manęs. Dabar arba išmiega visą naktį savo lovytėj, arba kažkuriuo momentu persikrausto į sesės lovą. Anksčiau mažiausiai porą kartų per naktį jis prabusdavo ir verkdamas varydavo lauk iš kambario manęs ieškoti.

Nesakau, kad visus vaikus taip lengva pripratinti pačius užmigti, bet manau, kad tikrai verta pabandyti toms, kurioms migdymo procesas jau darosi nebemielas ir pačios jaučia, kad tai sekina ir pan.

Aš sutikčiau su Dusios nuomone. Ir patirtis panaši. Nebuvo taip, kad iki metų migdžiau supdama ant rankų ar su krūtimi burnoje ir staiga nusprendžiau - ponuli, laikas užmigti pačiam. Bet panašų į Ferberio metodą naudojau palikdama sūnelius užmigti vienus.

Pradžia buvo jau jiems įprasta: maudynės, pižamos, reikalingos vakarinės procedūros, pasakėlės ir lopšinės. Bet po jų nebepasilikau laukti, kol vaikas sumigs, o pabučiavusi ir pasakiusi, kad būsiu kitame kambaryje, išėjau. Pradžioje mažasis protestuodavo: kėldavosi ir šaukdavo, todėl grįždavau paguldyti. Po to pradėdavo verkti, tad kas kažkiek laiko grįždavau nuraminti (į laikrodį nežiūrėjau, jaučiau pagal vaiko verksmą, kada reikia), galiausiai užmigdavo po dvigubai ilgiau nei įprasta trukusio migdymosi. Antrą vakarą ašarų būdavo mažiau ir užmigdavo žymiai greičiau. Po nepilnos savaitės abu ramiausiai atsisveikindavo su manimi ir užmigdavo patys. Vyresnėlį taip pratinau 10mėn., antrąjį (turėjusį nuo gimimo gana rimtų neurologinių problemų) 13mėn.

Beje, vaikų ašarėlės nesustabdė manęs ir atpratinant vaikus nuo naktinių valgymų, pratinant prie savarankiškų užsiėmimų, atsisveikinant su čiulptuku ir t.t. Bet nei karto nei vienas sūnus tikrai neverkė ilgiau valandos, visada stengiausi būti šalia arba parodyti, kad esu netoliese (kai pratinau užmigti ar pažaisti savarankiškai), ir bet kuriam pripratinimui užteko 2-3 audringesnių protestų kartų. Pratinimui prie naujų aplinkybių pradėdavau ruoštis ir vaiką ruošti prieš kelias savaites (kalbant apie miegą išbėgdavau trumpam vaikui dar neįmigus ir stebėdavau, kaip jis sureaguos, atsisėsdavau taip, kad besimigdantis vaikas manęs nematytų ir pan.), per tą laiką ir išsiaiškindavau, ar vaikas sugebės prisitaikyti. Nei karto neteko susvyruoti ar atsisakyti pradėtų pasikeitimų. Abu vyresnieji sūnūs dabar drąsūs, lengvai adaptuojasi bet kurioje aplinkoje ar situacijoje, tad tikrai nemanau, kad tokie, pasak jūsų, sadistiški metodai jiems turėjo neigiamos įtakos.

o aš net nežinojau kad tai yra kažkoks metodas. viską pradėjo mano vyras. paguldėm į lovytę ( net nepamenu keli mėnesiai jai buvo, gal tik mėnuo ), pridarė duris, o vaikas rėkia lovytėj. manęs į kambarį neįleisdavo, nes nuo to pasirodymo vaikui dar labiau klykti pradėdavo. aišku žiauru buvo, širdis plyšo.... bet po savaitės vaikas išmoko pats užmigti ir iki šiol manęs nereikia užmiegant. šiuo metu tik užmaunam pižamą, o ji jau "ate" rodo - paguldom, įjungiam naktinę lemputę (kuri įsikiša į rozetę, tai kiek to ten apšvietimo ), paliekam praviras duris, koridoriuj šviesą paliekam ir viskas.

jei ne vyras, tai net bijau pagalvoti kaip reikėtų vargti su miegojimu

tai va, kaip jau ir mineta- kiekvienan savo. as saviskes taip ir dabar neuzmigdyciau, jai reikia prie manes prisiglausti arba jausti, kad esu salia. tokia ir as buvau vaikystej

Ir vis del to kam ašaros, jeigu galima apsieiti be jų???

Na, pas mus situacija priešinga Kaip tik aš griežčiau auklėju mūsų ponaitį Tiesa, šio metodo nesu bandžiusi, nes vaikas užmiega maždaug per 20 minučių, taigi man nesunku šalia pasėdėti, už rankos palaikyt Tačiau... nesu ir tokio migdymo metodo priešininkė, ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pratinčiau miegot vieną. Na tos aplinkybės būtų, tarkim, jei laukčiausi antro leliuko po nedidelės pertraukos, tai tikrai pratinčiau vieną miegot, nes negalėčiau iš karto dviejų vaikų migdyt... Arba jis migdytųsi virš valandos, o aš jau dirbčiau (šiuo metu dar nedirbu)... Bet mano vyras turbūt neleistų Vos tik vaikas pradeda verkti - iš karto guodžia, ant rankų ima Tai turbūt jis vyresnį migdytų

visiškai sutinku su tavim, Zaiza Ir aš negalėčiau šaltais nervais klausytis, kaip rėkia mano vaikas Tikrai niekada

Na, as pabandziau panasiu metodu uzmigdyti savo dukrele, kai nusprendziau, kad jau butu laikas iskraustyti ja migdytis i savo lovyte, juk ir atsikrausciusi buvo tik kokiam menesiui. Mergyte verke su pretraukomis 30 min, apsidziaugiau kai uzmigo, bet po valandos pabuto klykdama ir teko mikdyti su savimi. Po tokio mano bandymo dar gal koki menesi vaikas ikeltas i lovyte pradedavo klykti net dienos metu lovyte tapo mirtinu priesu...

Tai va tokia ta patirtis, nors mergaites nebuvau palikusi kambaryje vienos, vistik pasijuto ji ne migdoma o nubausta, net bijau spresti kas butu jei buciau palikusi. Suknu pasakyti kokia trauma vaikui galima sukelti tokiais migdymo budais.

Lieku prie jau dabar musu iprasto uzsimigdymo musu lovoje, ir tik uzmigus perkeliu i lovyte, pietums uzmiega ant mano ranku. Nesutinku, kad atskyrimas ir iprasto silto kontakto nutraukimas turetu teigiamu pasekmiu. Smagu yra ziureti kai pietu miego ji pati atnesa man dekuti ir isitaiso ant ranku, o vakare malasi patenkinta lovoje apkabindama tai mama tai teti.

Man pavyko įgyvendinti migdyma pagal Ferberį, bet kai sujo 2metai kažkaip patys prisippratinom pas save į lovą atsinešti, kai prabunda ir verkia.

Musu mazajai 2metukai,as maitinau iki 6.5men,ir ta laika ji miegojo su manimi,kad maziau sunkumu butu aisku pirmiausia man,tik pradeda kniurzet iskart pienukas vietoj,o veliau ji labai nusispardydavo visa antklode,kokio dydzio ji be butu ar vaikiska ar dvigule,ir mes[tiksliau as]nusprendziau kad man taip patogiau bus,nereiks nakti begiot ir ziuret ar uzsiklojus ar ne,bet viena grazia diena tevelis nusprende kad jam laikas gryzti i savo[musu]lova,tai kai mazoji uzmigo mes tyliai,ramiai perkelem i jos apartamentus,o tada jai jau buvo 1m,5men,nu ir viskas ramu mes sugulem liuliuku,bet teveliui kaip zinodama sakau:pasiklok sau lova jeigu ka...Pats miegas 3valanda nakties,girdziu-mamu mamu!ir viskas aisku,vaikutis pareina"namo",nu ir ka,aisku jai nepatiko kad tevelis guli salia mamos,tai tokia"signalizacija"savo ijiunge,kad tevelis staigiai isgaravo,o po 10min,mazoji miegojo savo vietoj,ant savo pagalves ir salia mamytes...Dabar jau 2m,ir vis dar tevelio neleidzia net salia atsigult Tai kai yra"reikliukas"tai susimatom su teveliu pas ji.. Ir pilnai suprantu kad cia musu paciu problema,nes mes visam tam reikalui leidom rutuliuotis,ir nieko negalim kaltinti,tik save O taip noretusi jau to amenisko prvatumo

aš irgi negalėjau, vyras pristatė mane prie viryklės ir aš žiauriai bliaudama kad vaikas rėkia gaminau valgyti
gal man buvo lengviau, nes aš pati jos nemaitinau, o mišiniu maitinau jos lovytėj

Rėkimo klausytis galiu, bet tikro verkimo - ne

Labai teigingas pastebėjimas. Iš tiesų yra didelis skirtumas tarp rėkimo ir verkimo.

[quote=babania,2006 02 14, 00:54]
Musu mazajai 2metukai,as maitinau iki 6.5men,ir ta laika ji miegojo su manimi,kad maziau sunkumu butu aisku pirmiausia man,tik pradeda kniurzet iskart pienukas vietoj,o veliau ji labai nusispardydavo visa antklode,kokio dydzio ji be butu ar vaikiska ar dvigule,ir mes[tiksliau as]nusprendziau kad man taip patogiau bus,nereiks nakti begiot ir ziuret ar uzsiklojus ar ne. Dabar jau 2m,ir vis dar tevelio neleidzia net salia atsigult


Va va, lygiai kaip pas mus Tėvelis ištremtas, net 5 minutėm į didžiąją lovą negali prigult Kartais papyksta, ale ko dėl savo kukulio nepadarysi O mažiaus lovytę tai jau seniai pardaviau, vistiek nėkart joje nemiegojo, tik vietą užėmė.
Va mano vyras tai šitą aptariamą metodą staigiai įgyvendintų, jeigu tik aš kur išvažiuočiau. Bet nesulauks, kad leisčiau taip mažutį aukselį virkdyt

Nu maniskis ir paskaites kaip reik migdyti,tai nelabai leistu vadovautis tokiais metodais,pirma gaila vaiko,o antra ateis laikas uzmigs pats,nieko nereikia daryt anksciau laiko ir per prievarta rikdytil vaikus

čia turbūt man akmuo - nu netaip parašiau kūdikystėjė ji verkdavo ir smarkiai, o dabar jau rėkia. tai va ir susimakalavau

Niekada bet kokių metodų nepriimkite kaip vienintelį ir geriausią būdą. Tačiau į juos atkreipkite dėmesį, paanalizuokite, kai kurias detales išbandykite. Kiekvienas iš tėvų puikiai jaučia kas geriausia jų vaikučiui ar vaikučiams. Pavyzdžiui, mano panelytė nei vienos dienos nemiegojo su mumis lovoje, nes paprasčiausiai nemiegodavo. Vos perkeldavau į lovytę, tai iki kol išalks, miega kaip angelėlis. Ir kai į atskirą kambarį perkėlėm, o tai buvo apie 10 mėn., ji jokių protestų nepareiškė. Antrasis vaikelis buvo toks mamyčiukas, kad maniau jau iš proto išsikraustysiu. Miegojo tik su manimi, o tiksliau tik ant mano krūtinės iki metų. Paskui visaip jį bandėm pratinti miegoti nors šalia, bet nepasidavė, kol vyras sugalvojo vaikams sumeistrauti namelį, kuriame galėtų žaisti. Vos tik pamatė tą namelį, taip įsimylėjo, kad jame padėjau čiužinuką ir jis miegojo be jokio vargo. Namelį perkėlėm į vaikų kambarį ir abu vaikai miegojo: vienas lovytėje, o kitas namelyje. Dabar trečiasis iki pusės metų miegojo su mumis lovoje. Paskui perkėliau į lovytę, kuri šalia mūsų lovos, bet palaikydavau rankytę. Dabar užleidžiam lopšines, jis pavalgo MP ir paguldau į lovytę. Jei bandau ant rankų pasupti, tai muistosi. Išvada: kiekvienas individualus vaikutis ir priėjimas prie jo unikalus, tačiau įvairūs metodai duoda minčių kaip palengvinti spręsti vieną ar kitą problemą.

aš ati savo mažylio taip nekankinčiau nors dar maitinu pati tai ir miega kartu su manimi. Man nepakeliamas vaiko verksmas negaliu klausytis jei vaikutis verkia,visada prieinu,apsikabinu paglostau pasupuoju

Bet kažkada vaiką reikia atpratinti nuo supimo ant rankų, nesupsi iki 5 metų, o pats vaikas nepasakys, na užteks, dabar aš pats užmigsiu.
Mano mergaitės kitaip neužmiega, tik supamos ant rankų 20-30 min., aš galvoju dar taip pamigdysiu iki 2 -2,5 metų, o paskui dėsiu į lovytę, aišku jos kelias dienas paverks bet paskui užmigs pačios. Nes kaip kitaip vaiką atpratinti, aišku aš labai nenorėčiau taip mergyčių rėkinti, bet ka daryt?

Kai tavo mergaitems sueis 3 metukai, jos pacios uzmigs--patikek!
Manau si metoda praktikuoja musu kaimynai, virs musu. Ju sunelis kiek zinau 1,8menesiu, tai tas vaikas vakarais laksto iki tok kol nuluzta, o jei jis nelaksto, tai ji uzdaro viena i kambari ir jis ten po 2 arba 3valandas verkia. Kaip jums tokie kaimynai? Viena nakti neapsikentusi, net policija iskvieciau, nes vaikas buvo isklykes apie 2val., tai po policijos apsilankymo tokie migdymo metodai praejo. Dabar vel tas pats! Man labai idomu, ka tevai veikia, kai vaikas tiek laiko verkia-klykia! Na, as taip tikrai negaliu, jei verkia supu, jei uzmiega pats ok. O, toki migdymo buda as sulyginu su vaiku namu auklejimu, nes ten mazyliu niekas nesupa per naktis!

nu neduokdie o jeigu tam vaikui kazkas skauda, dantys auga ar siaip ne nuotaikoj, o cia bact, policija prie duru
is savo vaiko zinau, vakarais pervargsta, tai nei miegoti nei zaisti, zirzia, verkia, jei dantukai auga, tai is vis rekia vakarais be sustojimo. kita diena kaimynai klausia ka vaikui darom, nu tokiu momentu vos laikausi pora zodziu nepasakius...
jei policija iskviestu koks piktas senis ar sene, gyvenime vaiku neregeje, tada suprasciau, bet dabar...

Kai su žvake šalia nestovi, nieko nežinai, tai ir kaltinti nederėtų Draugės sūnus iki 1,5 pastoviai klykdavo, žiauriai nervuotas buvo ir pan. O tokių vaikų tikrai ne vienas ir ne du. Tai ką, visiems policiją

Gal ne taip supratote Tas vaikutis tikrai fainas ir geras ir niekada tokiu reikalu nebudavo. Na, bet mamai ten viskas po..... Sitas variantas su policija buvo ankstyva rudeni, kai buvo silta ir atviri langai..... Girdziu verkia vaikas is pradziu pamaniau, kad laukia kazkokie valkatos paliko, nes ne verksmas o klyksmas, veliau isiklausiusi isgirdau, kad kaimynu vaikas pribega tai prie vieno lango, tai prie kito lango... pamaniau, gal ji viena paliko...nu maza ka. Pasitariau su vyru ir iskvieteme policija, nes klykimas vaiko tesesi 3valandas. Kaltinkite mane, jusu teise! Na, bet tuomet tikrai visokios mintys lindo i galva....
Dabar, kad ir klykia ju vaikas demesio nekreipiu, nes tikrai isitikinau, kad tevai bando ji migdyti viena kitame kambaryje.
Jus rasote dantys, ligos! Na ir pas mus buna verkia, saukia, paimi vaikuti ant ranku, siek tiek nuramini, veliau vel verkia, cia visai kas kita.....
Na, bet klykimo 3 valandas tikrai nelyginu su dantu dygimu.... pasakykite, kodel po policijos apsilankymo jokio garso nebuvo, vaikutis nurimo, paaiskinkite, gal as ne taip suprantu Gal savo vaikus ne taip auginu?!

tikrai nekaltinu, bet pati prisiminiau tokius savo nekantrius kaimynus ir sukilo viskas...dabar kai vyras buna piktas ant kaimynu ir grasina pocija iskviesiantis, ar man kantrybe nebelaiko, visada randu iseiti apsieiti be tokiu incidentu. tiesiog nueinu ir pasiteirauju kas vyksta ir dazniausiai visada tam buna priezastis ir paaiskinimas. todel pati visada buciau dekinga sulaukusi pirma demesio is kaimynu ir tureti galimybe pasakyti viska, kaip yra is tikruju....
nera dvieju vienodu mamu, nera dvieju vienodu vaiku, auklejimo ir migdymo metodai gali buti skirtingi, kas priimtina vieniems, nepriimtina kitiems...jeigu vaikutis butu musamas, tada kitas reikalas....
neabejingumas yra sveikintinas ir greiciausiai kiekvienas turi savo budus tai isreiksti...

Visiskai sutinku su tavimi, kad nueiti pas kaimynus ir viska issiaiskinti! Jei veiksmas butu ivykias dienos metu ar vakare, gal ir buciau ejusi, bet tikrai nekreipiu demesio i verksma, vaiko lakstyma ir t.t.
Na, bet tuomet viskas prasidejo nakti gal apie kokia 2val., pamaniau gal nueiti pas juos ir paklausti kas vyksta, bet pirma mintis kilo, po tiek valandu klykimo, kad jis paliktas vienas.... Todel ir kvieciau policija... Nesu as kazkokia blogiete ir nusiteikusi pries kitus, bet tuomet tikrai mintys sukosi, kad vargsas vaikas vienas
Kitos mamos, kai rase, kad klykia, verkia ir t.t., tikiu visko buna. Na, bet tikrai nepatikesiu, kad kazkuri is ju leistu savo vaikui klykti 3valandas?! As tokiu atveju sunerimciau, gal mazyliui kazkas skauda, cia apie kudykius. Na, bet ten vaikutis 1 metu ir 8menesiu, tai daug lengviau issiaiskinti problema..
Kiek mamu tiek nuomoniu, bet as laikausi savo, kad vaikas tikrai neturetu klykti 3valandas be perstojimo!