Sveiki,mano sūnus jau kuris laikas nuolat sako priešingai, nei aš pasakau.Na,pvz:
eik valgyt-nevalgysiu,aš tave myliu-nemyli, ateik-neisiu,išeinu-neišeini ir t.t. ir pan.Kartais būna ir taip: eik valgyt-nevalgysiu-neik valgyt-valgysiu. Kas tai yra?Ar čia normalu?Ar kažkas slepiasi už to? Krizė?

ta vadinama krizė -- tai vaiko raidos fazė, kuomet jis stengiasi įtvirtinti savąjį "aš" ir atsiskirti nuo mamos. dėl to ir priešinasi viskam -- valgymui, rengimui, migdymui, bet kam.
tėvai galėtų kažkiek nukenksmint situaciją, leisdami vaikui rinktis -- kepurę žalią ar mėlyną? pižamą su dryžiukais ar su žvaigždutėm? nu kažkas tokio... šiaip ta tema daug literatūros prirašyta.

Kartais tai iš proto veda.Ką sakyt tuomet,kai reik rengtis į darželį,o pasirinkimo kito kaip ir nėra.Ką darot?Kol įkalbinu,žūsta milijonai nervinių ląstelių

negi tikrai nėra? išrikiuokit ant lovos tris megztinius. ar teturit tik vieną vienintelį?

man rytais reikia 2 vaikus i darzeli isruosti, tai patikekit, zusta mln nerviniu lasteliu, kol parengiu juos bunu visa slapia, susinervinus, bet iseinam dazniausiai graziuoju

Su tais pasirinkimais tai žinau, taikau visada.... Bet ką daryt, jeigu nesirenka nė vieno? Arba apskritai - tyli ir nesikalba

Nežinau, kaip su tais psichologais, bet kai matau, kad nusiteikusi viskam prieštarauti, sakau pvz. - tik tu neik ir nevalgyk... Oi, koks kyla nepasitenkinimas ir puola valgyt tada.
Rengiasi be problemų kol kas, užtenka pasakyt, kad į darželį neišeis, nes tėtis jau važiuoja. Paprastai per 20 min. nuo atsibudimo stovi prie durų pasiruošusi

sakykit viska atvirksciai
nevalgyk! nesivilk megztinio!
oi, tik nesivilk striukes!
ne ne, nesimauk pirstiniu

neziurekit i ta vaiko "atvirkstuma" labai rimtai - elkites lanksciau, siulykit pasirinkimus (pvz., eisi i darzeli su mama ar su tete? eisi i darzeli su raudonom pirstinem ar melynom? eisi i darzeli su meskiuku ar su kaciuku? ir tt), pazaiskit su vaiku "atvirkstukus", kai viskas sakoma priesingai negu daroma ir tt.

Pasirodo, galima taip Nes aš kartais suabejoju, ar gerai taip atvirkščiai, bet kad kartais kitaip neišeina.
Aš dažnai svaitgaliais paklausiu - "Sima turbūt nemiegos pietų miegelio?" Ir dažniausiai suveikia - susipakuoja miegoti

turim ne vieną,aš kalbu apie rengimąsi prie durų,jau lauko rūbais.Užsimano striukės rudeninės,o tu nors nusprok besakydama,kad žiema atėjo,šalta jau
Papildyta:

reiks pradėt taikyt šį metodą.

Vieną kart nuėjau paimt sūnaus į darželį,o jis besirengdamas klausia:
-kur tėtis?
namie,-sakau
-noriu,kad tėtis ateitų manęs,mama tu išeik ,- sėdi supykęs ir nesirengia.O tada gali kad ir ant galvos stovėt,o kur dar dvimetė sesė šalia stovi aprengta ir šyla.Smagu,nors į orą pakilk iš pasiutimo
Papildyta:

suprantu jus,aš ir du vedu.Bet mažoji dar paklusnesnė,susitart lengviau,nors ir ji jau pradeda rinktis,ką nori rengtis.

Mes ir turime beveik 4 metį ožiuką Oj kaip sunku su juo ne tik namuose,bet ir darželyje auklėtojai,sako daro viską atvirkščiai ir spitceliai,žiūri į akis ir daro Pasakai,kad taip nedaryk,tai jis sako darysiu ir žiūri kaip sakant naglai į akis
Reikės ir man pabandyti daryti atvirkščiai,sakysiu nesirenk,nesitvarky,gal suveiks atvirštinė reakcija.

O geriausia tai kai pasakau sysiuką reikia daryti į tualėtą ne į kelnes ( kartais ir į kelnes padaro) Tai spitceliai prisisioja į kelnes,ir auklėtoja pastebėjo,kad daug ką daro spiceliai ir atvirkščiai nei liepi

Pradėjau sutikt su vaiko prieštaravimais,veikia sako nevalgysiu-sakau ir nevalgyk pavalgo

Tikrai veikia,aš ir taip pradėjau daryti,tai suveikė kuo puikiuausiai Užpyko baisiausiai,kad liepiau išmesti šiukšles kurių prikkarpė,tai sakau neneš Deivydai nenešk tų šiuklių nereikia,nu ir nereikia,tai kad puolė nešti tas šiukšles,sako reikia išmesti

Jums veikia, o man ne. Pradeda žviegt arba išvis tyli ir stovi nejudėdama.
Kad ir šiandien daržely: kalbinau, kad eisim ten ir ten, siūliau rengtis pačiai, sakiau, kad nesirengtų (tipo atvirkščiai), ir gėdinau, ir gražiai - nesirengia ir taškas. Tas pats buvo pakeliui namo kokius 5 kartus. Stovi kaip įbesta ir viskas.
Tai ką tada daryt?

stovet ir nejudet

reiks ir mums išbandyti tą atvirkštumą, nes kai prašau valgyt, gert arbatą daro priešingai...

Jūs rimtai? Ir kiek taip reiktų stovėt? Bandžiau, bet matyt kantrybės neturiu daugiau už jos užsispyrimą...

O pas mus didziausia problema rengimasis Nors esu labai kantri, bet jau kartais tikrai koks simtas tu lasteliu zuna
Pvz ruosiames vaziuoti kur nors, pas mociute, kurios nemate kelis menesius, i miesta, prie upes, gali sakyt, nors ir i atrakcionu parka. Laukia visa diena, ateina laikas rengtis, tai vaikas tarsi uzsiblokuoja. Nieko negirdi, nieko nemato Niekas neveikia. Net priesingybes, Sako, as pasiliksiu, namus sutvarkysiu Visiskai niekas. Po valandos derybu siaip ne taip iseinam. Karta net teko mums iseiti i laiptine, kad suprastu, kad tikrai mes iseinam jau. Tada verkia, kad rengsis, tik ateini ir vel nesirengia.
Arba dabar viska PATI, nu ok, netrukdom, pati tai pati, net nelendam i akis, jei nepraso. Bet pvz uzeina jai ryte, kad PATI, po kiek laiko, sako, ne mama, geriau tu aprenk, as pradedu, tada ji rekdama: mama, tu tikriausiai galvojai, kad as dar maza??? Aaaaa Tada nusirengia nuo iki, reikia butinai padeti kaip buvo ir ne kitaip, tada bandymas is naujo Teorija puikiai zinau, jei kas sakys, kad toks amzius. Bet negalime gi laukti 2 val kol apsirengs, ir i darzeli paveluos, ir tetis i darba.
Zinau, kad tai kazkada baigsis, cia laikina, bet kartais taip nervas ima, kad rrrrr
Siandien ryte: mama supink viena kasyte. Supinu, ne geriau dvi. Nu dvi tai dvi. mama, geriau viena ir ant sono Ne, geriau vis tik su kita gumyte

Paskaiciau is sono, ka parasiau, nu viskas normaliai atrodo Bet vis tiek kantrybes daug reikia
Papildyta:


O sakykit, visada reikia daryti taip, kaip vaikas nori? Ar nebus po to paaugus problemu? Kad pripras, kad mama viska daro, kaip vaikas nori paaugus, tai turiu omeny, kokiu 5-6 metu?

eda9,

nu kaip apie mano vaiką parašei

O su tuo visko darymu, tai tikrai nešokinėju aplink
Pvz. vakar grįžom namo, nesiauna kelnių ir nors tu ką jai. O tikrai moka ir gali. Tai prasėdėjo pusvalandį, pasipykom ir vis tiek pati nusirengė. Arba nuo darželio 5min kelio ir užsimano, kad neščiau Tikrai juk nepavargsta. Sakau, galim neskubėt, pastovėt, pailsėsi
Nors mano mama sako, kad turėčiau ją daugiau lepint. Bet žinot, nenoriu aš taip, nes ir mūsų mama apie mus su sese, ir mano teta apie sūnų šokinėja aplink, oi tai tą, oi aną... Ir 5-6 metai tai čia juokas, jos tą daro paaugliams... O už minutės apsisuka ir skundžiasi "aš jums tarnauju, pataikauju, kokie jūs nedėkingi, tingit užpakalius pakelt" Bet gi pačios taip išauklėjo.

Na, as jau namie tai parejus nieko nesakau, pati nusirengia, nes nenori buti su kelnem. Be to, niekur neskubam, tai gali buti kaip tik nori apsirengus. Tik rankas nesu tiesiai plauti, kitaip net i kambari neleidziu
Sakoma, kad duok rinktis kelis variantus. Nelabai mums tai tinka. Nueis i spinta, ir pati issirinks. Bet isvers visa lentyna, aisku, netycia. Arba sako, as nesirinksiu, as nenoriu nei to, nei to nei ano
Arba sako, kad reikia pradeti rengtis anskciau. Na, ziema tai nelabai tinka, nes sukais. O ir siaip nekelsi gi vaiko i darzeli 6 h. Siaip kai pradedu rengti apsimiegojusia, tai greiciau buna, nei kad issibudinus pati rengiasi
Arba tie priesingybiu sakymai. Nu netinka mums irgi. Jei pasakysi, kad nenori nevalgyk, tai ir nevalgys. Sakys, as jau didele ir pasiimsiu pati Bet kai jau reikes batus autis ir eiti, staiga prisimins, kad valgyt noriu!! Nu cia tik keli pvz, bet kasdien ju buna daug ir skirtingu. Pastoviai visokios derybos vyksta.
O siaip galiu pasakyti, kad mano vaiko nuotaika tiesiogiai nuo manes priklauso Jei as kantriai laukiu, kad ir valanda, tai yra tikimybe, kad pavyks galu gale islaukti. Bet jei as saku, nu renkis pagaliau, tai sakes, nusirengs, susides viska atgal ir tada viska is naujo Nu bet is kur kartais semtis tos kantrybes. Buna, kad uztenka ir islaukiu, bet vis tiek milijonas lasteliu zuva

Nors siaip savo vaiku nesiskundziu, auksinis vaikas, su savo norais ir poreikiais. Va, pagranduke auga, tai jau nuo metu pamaciau, kai supykus nukrito. Vyresnele dar nebuvo nukritus is pykcio

ne, ne visada.

As nekalbu apie pavojingus norus, kai nori i gatve eiti ir pan. Savaime suprantama, kad nedarysi taip. Bet jei siaip vaikas uzsimano, kad dabar geriau ne einam valgyti, o piesti, ne maudytis, o skaityti ir t.t. ?

kova "is principo", ty "tu jau didelis, gali pats" - visai beprasme... kas is to, kad del kelniu susipyksit?

taip, ji moka kelnes nusiaut, ji gali pareiti pesciomis namo - bet jai taip pat reikia, kad mama ja paglobotu, pamyluotu... (na, mes juk irgi kartais prasom vyru "kavos i lova" - juk ne todel, kad negaletume pacios pasidaryti tos kavos...)

daug paprasciau takart tas kelnes numauti - arba bent parodyti nora vaikui padeti nusirengti. kartais vien "geros pradzios" pakanka, kad vaikas toliau viska padarytu pats. tas pats ir su nesimu lauke - bent mano maziui dazniausiai tokiais atvejais uztenka panesti kelis zingsnius, pvz.., "iki sito stulpo", o tada jau jis eina pats. pakeliui dar randam kokiu nors idomybiu - ziureti masinu markes ar laipioti ant tvoros, arba sokineti per plyteles, ir tas "panesk, as pavargau" pasimirsta...

su rengimusi irgi - mano mazius kartais pareiskia, kad "niekur neis" ir "bus namie vienas". as su juo del to nesiginciju - visada, kai jau is tikruju pradedam rengtis, jis prisistato ir eina kartu

Pas mus vakare kovos vyksta. Apsirengiam pižamą, tada prasideda "mama noriu valgyt" (o kaip neduot, jeigu išvis vakarienės nevalgė - nenorėjo), "mama noriu sysiuko" (ir taip kelis kartus, o tualete sėdi ir krapštinėja ką nors), tada dar filmuką, gerti, kakoti ir t.t. Stengiuos neužtempt į naktį, tai duodu laiko "limitą" - jei darysi tą ir aną, nebus filmuko prieš miegą ar dar ko nors... Žodžiu, leidžiu rinktis. Dažniausiai suveikia Ryte keliu su mintim, kad nespės ant pusryčių daržely, nors ji jų tikriausiai nelabai ir valgo

na, kai vaikas alkanas - jis ir valgo.
kai ruosiames valgyt, as nesakau "ar nori valgyti?". jei vaikai zaidzia, dazniausiai is anksto perspeju - "uz 5 minuciu valgysim" ir nustatau virtuvej orkaites skambuti, kad suskambetu. kai suskamba, kvieciu prie stalo "vaikai, valgyt" arba "vaikai, maistas ant stalo". jei nezaidzia - pasikvieciu padeti "serviruoti stala". tada ir del valgymo klausimu nekyla.

o maudytis ar knyga skaityt - mano akimis, lygiaverciai pasirinkimai, del kuriu nera prasmes gincytis siandien ar rytoj issimaudys - koks skirtumas

Iš principo nekovoju. Manau, kad neturiu vaiko rengti iki n metų, jeigu ji moka pati. Žinoma, nereikalauju, kad apsirengtų viską nuo... iki... ir visada pasisiūlau padėti, parodau, kaip tą padaryti (vakar irgi rodžiau, siūliau padėti).
O pasimyluojam mes tikrai labai dažnai
Na, kad ir kaip ten bebūtų, kartais užtenka paskaityt, kaip daro kitos mamos, kad ne viena turiu tokių problemų ir žymiai ramiau, nes kartais apninka mintys, kad esu prasta mama, kai visai nebesusišnekam Suprantu, kad vaikas mažas, daug reikia aiškinti ir mokyti, bet mamų nervai irgi ne geležiniai. Tuo labiau, kad kartais yra ir kitų suaugusių problemų, kurių negali pamojus piršteliu nuvyti šalin.
Papildyta:


O kaip tada derinti tokius laisvus pasirinkimus su kai kurių rekomendacijom turėt apibrėžtą dienotvarkę?

Va, gerai, kad Jums veikia. O mums ne. Sese sukaista aprengta, patys jau irgi susile, o ji sedi ir nereaguoja. Net negirdi. Pas ja ten atsijungia kazkokia smegenu dalis



Vakare, kazkaip lengviau. Aisku, buna, kad 100 kartu eina sysiot ir gerti. Bet yra pas mus aiskus grafikas: pavalgom, valom dantukus, rengiames pizama, skaitom pasaka ir i lova. Aisku, vienas is tevu migdo, pati dar nemoka uzmigti. Reikia salia buti ir pasakoti ka nors arba dainuoti. Per 0.5-1 val. uzmiega.
O kai nenori vakare ko nors daryti, tai sakau, kad dabar skaiciuosiu iki 5 ir kas greiciau. Tai taip skuba, kad tik spetu. O as atsilikus lekiu i vonia ir, aisku, nespeju. O juoko kiek Ir dabar daug kur skaiciuojam iki 5, kad tik mama nespetu
Papildyta:


Del maisto mes irgi taip darom. Bet kartais buna, kad nenori pusryciu, nes pieno buna prigerus, o kai reikia eiti, tai uzsimano.
O del maudyniu, tai nera lygiaverciai dalykai, nes jai paprasius prileidziam vonia vandens. Ir negaliu prileidineti kada tik uzsinores ir isleisti, jei jai praejo noras maudytis. Gi vanduo irgi kainuoja

matyt, tai "sisteminis dalykas" - i viena kruva susideda ivairios smulkmenos, kurios vercia vaika butent tokiu budu itvirtinti save kaip svarbu asmeni - juk kiek jis gauna demesio, kai sedi uzsioziaves koridoriuj, o visi jo laukia ir sokineja aplink!


verta keisti "sistema"...

matau,kad ne aš viena taip kovoju-net lengviau.Ir jau pyktis taip nesinori,stengiuosi su šypsena priimti visus prieštaravimus,geriau jaučiuosi ir aš ir vaikas.O ir ašarų nėra Šiandie,sakau, einam į polikliniką,neisiu,o aš-neik,aš su sese einu,tu lik namie.Pradėjom rengtis,jis ir kartu Grįžom namo,stovi laiptinėj prie durų,ir sako: nenoriu namo,neik,sakau,stovėk laiptinėj ir duris darau,tai greit į namus į smuko!

O su mažiuke dėl nešimo,tai ir aš darau kaip raganez,kai pasiprašo,paimu.Kelis žingsnius panešu,tada pastatau ir toliau eina kaip niekur nieko.

Kiek reik turėt su vaikais kantrybės!

zinoma, kad tai nepriimtina. ir jei tokie "persigalvojimai" vyksta nuolat, panasu, kad vaikas butent to ir tikisi - "dabar mama mane ikalbines maudytis!". zinoma, tai nevyksta samoningai, bet procesas mazdaug toks - sukurti situacija, kurioje suaugusiuju reakcija taptu neisvengiama.

todel ir sakau - reikia permastyti visa "sistema"...

oi pas mus ir prasidejo prietaravimu laikas ,neiena susikalbet,bet apsisarvuoji kantrybe ir toliaui i prieki

Mano dukrytė irgi greičiau apsisprendžia, kai pasakai, kad jei nenori eiti, tai neik, bet liksi viena namie. Arba pasakau, kad neskaitysiu pasakos prieš miegą, jeigu neis dantų valyt. Kelis kartus neskaičiau, nors ir buvo ašarų, bet dabar visada suveikia vien pagrasinimas.

Mes tokį neigimą jau pragyvenom. Maniškei tai užėjo kelis mėnesius prieš 3 gimtadienį. "Kaip gyveni? Negyvenu..." Nekreipėm dėmesio, į diskusijas nesileidau (pasakyta ir taškas, nesiginčydavau.) ir praėjo. Man atrodo, vaikai siekia tokiu elgesiu primesti savo valią. Būdavo kviečiu valgyt, sako neisiu. Aš nieko neatsakau, tai jinai apie kojas trinasi ir kartoja "neisiu, neisiu, nevalgysiu...", kol atsibosta ir atsisėda valgyt... arba pradeda man "sufleruoti" ką aš turėčiau pasakyti jai į tai, kad jinai nevalgys (pvz. tu pasakyk man, kad vistiek valgyčiau, o aš tada pasakysiu tau, kad vistiek nevalgysiu)
Ką darysi, visiems vaikams taip būna... Tenka tik laukti, kol šį etapą pakeis kitas

maži žmogeliukai,bet jau gudrumas
Aš jau su dičkio prieštaravimais susitaikiau,linksma dabar,nors pradžioj baisiai siutino Bet va,mano mažoji 2metė,ir taip pradėjo kalbėt.Sakau dabar nuo brolio mėgdžioji,3 būdama pati pradėsi neigti.Teks apsišarvuoti kantrybe