Full Version: be mamytes niekur
mano mazytei 8ni men ir as jos negaliu palikti vienos ji tiesiog nezmoniskai spiegia ir nuo manes nesitraukia nei per zingsni...viena niekada nezaidzia, visuomet turi matyti mane jei tik nemato is karto puiola i isterika...ar tai normalu?gal ji jaucia baime ar kazka panasaus kad niekur neina viena?
Mano mergaitei 1 m 8 men.Situacija tokia pati.Jei kur reikia isbegt,tai per duris iseinu taip,kad ji nepastebetu.Man isejus,laksto po kambarius,saukia mane ir visur iesko.Po kiek laiko pamirsta.
maniskis 1 m 3 men taip pat maminukas. vaikstom visur kartu, net ir pas nykstukus. is namu iseinu laabai retai be vaiko, ir tenka daryti tai paslapcia, nes jeigu atsisveikinu mazajam prasideda vos ne isterija.
bet kas cia yra tai niekaip nesuprantu kodel kiti vaikai laisvai buna vieni o musiskia taip prisirise?
mano atveju, vaikas taip stipriai prie manes prisiriso, nes visa laika praleidzia tik su manim
 kiek kartu esam issiskyre ant pirstu galima suskaiciuoti. reikia vaika pratint prie savarankiskumo, bet nera kam be manes su maziuku pabut
Mano Smilte tikra "mamine" pasidare: nuramint tik as galiu, o kai siandien nuejau i rusi bulviu, tai rusy girdejosi, kaip ji verke, kad as isejau, nors su teciu liko. Maniske labai prisiriso prie manes apie 1,3 m. Dabar nakciai bijociau ja pvz. tevams palikt, nes reikalauja tik manes. Namuose "opa" ir "opa". Bet uztai lauke lekia kuo toliau viena. Zodziu man tenka pasportuot - paskui palaxtyt. keista, kad namie isikibus manes, o lauke viena kazinkiek nulektu.
maniskis taip pat lauke ar parduotuvej lekia tolyn neatsigrezdamas, cia matyt smalsumas nugali viska. o namie pabandyk iseiti is kambario ir uzdaryti paskui duris, tooooki verksma uz nugaros isgirsi 
Aš tai pastebėjau tokį dėsningumą. Kai ilgiau esu namuose - pvz., nereikia eiti į darbą keletą dienų ir pan., ir jis su močiute pabūna tik porą trejetą valandų - tada viskas gerai. Tačiau kai išnykstu ilgėlesniam laikui - kai su močiute bendrauja nuo pat ryto, paskui "perleidžiamas" tėčiui iki vakaro - tada jau nekas. Kokias dvi dienas vaikšto tiesiog įsikibęs, tikrina, ar niekur nesiruošiu išeiti, naktimis jautriau miega...Anksčiau, kai daugiau sėdėjau namuose, tokių problemų nebūdavo, gal todėl, kad mama - kaip oras - kol šalia, nepastebi
Aš irgi be jokios pagalbos viena auginu, retai kur viena išeinu, bet kažkaip neprisirišus ji taip labai prie manęs Va dabar prie lopšelio pratinames- atrodo , kad patinka ten jai. Naktimis miega ramiai- vadinasi nestresuoja. O palieku tai visai svetimiems, nematytiems žmonėms...(Užtatai kokis stresas man!)Beja, pastebėjau grupėj tokį berniuką- didelis(lyginant su maniške)- jau trimetis. Toks mėlynakis blondinas. Matos, kad jam klaikiai blogai. Visas susitraukęs, susisukęs, sėdi kur kamputy ir nuolat verkia. Jis jau mėnesį lanko lopšeli, tačiau reikalai negerėja...Su vaikais visai nebendrauja, net lauke mačiau vienas vaikštinėja...Šitam vaikui tikrai didelė trauma...Pagalvojau, kad tokio vaiko išvis negalima leisti darželin, bet paskui susimasčiau- juk į mokyklą vis tiek reikės...Tik tada jau reiks dėmesį skirti mokslams, o ne socialinam adaptavimuisi... Šiandien dargi tokį dalyką pastebėjau- per pietus vienas mažulis(kai auklėtoja trumpam nusisuko), supylė tam mėlynakiui blondinui savo sriubą. Pats mažius sėdi davolnas- tipo suvalgė, o dičkiui blondinui vėl kapt kapt ašarytės. Atrodytų juokinga, jei nebūtų skaudu. Ir kaip toks mažius tokią gudrybę sumąstė? įdomu ar tą berniuką vaikai taip visada engia? Nejaugi jis pasmerktas jau nuo mažumės būt visų ujamu ir nelaimingu?
Sie vaiko issiskyrimo su jam artimiausiais zmonemis sunkumai, vadinami atsiskyrimo nerimu. Visi kudikiai ir mazi vaikai patiria si nerima, ir tai turi biologine prasme: vaikas siekia buti arti zmogaus, kuris ji gali apsaugoti kilus pavojui. Issiskyrimo nerimo zenklus vaikas gali pradeti rodyti 6-7 men. amziuje, bet krizinis amzius buna apie 12-18 men..Trunka ilgiausiai iki 3 metu. Daznai sis nerimas sustipreja, kai vienas is tevu pradeda dirbti, arba, kai reikia issiskirti su vaiku ilgesniam laikui. Taigi, issiskyrimo nerimas yra normalus dalykas. Del ko vieniems vaikams jis pasireiskia stipriau, kitiems silpniau? Ko gero tam itakos turi vaiko-mamos santykiu patyrimas, ir vaiko temperamentas. Pavyzdziui, vaikai, turintys toki temperamento bruoza, kaip gebejima greit adaptuotis naujoje situacijoje, maziau nerimaus issiskiriant.
Issiskyrimo nerimas isnyksta, kai vaikas -suformuoja prieraisuma su ji priziurinciu asmeniu, pvz., verkia, kai mama iseina, -pradeda suprasti objekto pastovuma. Tai reiskia, kad vaikas ima suprasti, kad jei objekto nematau, tai jis vis tiek egzistuoja. Iki 9-10 men. kudikis mano, kad, jei mamos nematau, tai jos nebera. Verkia del to, nes yra prisirises prie mamos. -isvysto pasitikejima. Atsiranda tikejimas, kad jeigu man prireiks pagalbos, mama visada bus salia ir man pades. Kaip padeti vaikui issiskirti? Tuo amziaus laikotarpiu, kada vaikas jautrus issiskyrimams, tiesiog ju vengti, kol baigsis si vaiko raidos faze. Jei reikia vaika palikti kito zmogaus prieziurai, geriau rinktis pazistama zmogu, arba suteikti vaikui galimybe priprasti prie to zmogaus, kuris ji priziures. Issiskiriant su vaiku svarbu atsisveikinti, pasakyti, kur Jus einate, kada grisite, bet ne per ilgai uztrukti atsisveikinant. Niekada nereikia iseiti paslapcia, vaikui nematant, nes tai trukdo vystytis pasitikejimui, didina nerima (vaikui atsiranda mintis, kad reikia nuolat stebeti, kur mama, ar dar nedingo). Issiskyrimo nerimas gali tapti patologisku, jei uzsitesia ir po 4 metu ir trukdo vaiko kasdienei veiklai.
va as zinojau, kad reikia atsisveikti su vaiku pries iseinant, ir dar pries iseinant pasakyti, kad gris mamyte. taip po keliu kartu, vaika turetu raminti sie zodziai. bet realybeje, viskas kitaip. kai tik bandau atsisveikinti, vaikui prasideda toks isteriskas verksmas , ir verkia vaikas kol as negristu, yra praverkes taip kelias valandas. tada jau negelbeja niekas, nereaguoja, nei i teti nei i mociute, nei i dominancius ji daiktus ar skanestus.o jeigu iseinu vaikui nematant maziukas neverkia. bando ieskoti mamytes, bet jeigu nukreipi demesi nuo lauko duru , uzsimirsta ----- vaikas visur kaip seseliukas sekioja paski mane (tik lauke atvirksciai bega nuo manes). visa laika mes praleidziam kartu. savaitemis, menesiais. Jus rekemonduojat kiek imanoma maziau issiskirti. bet juk reiketu vaika mokyti r nors truputuka buti savarankisku, nors kazkoki laiko tarpa pabuti be mamos ? po pusmecio ruosiuosi vaika leisti i darzeli, ar nebus jam didelis sokas, kuomet staigiai reiks ilgam skirtis su mama? na ir man paciai stogas vaziuoja nuo mamos pareigu. as pavargau menesiais buti vien tik su vaiku, taip noriu pabuti viena, o vaikas niekur neisleidzia.
Idomu, o jei tuos atsisveikinimus pabandyti trumpai padaryti lauke, kai vaikui aplinka daug idomesne uz mama? Gal tada tai nebutu taip skausminga? |
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.