ir taip iki 7 val. ryto. Tada ateina musu gydytoja ir sako kad keiciasi pamaina ir ji paprasys kito gydytojo kad man padarytu epidura nes as tik kankinuosi o naudos jokios. As labai padekoju ir laukiu savo issvajotos epiduros. Tada apsizliumbiu kaip vaikas nes is vyro isgirstu gydytojo pavarde, pas kuri ne uz ka nenorejau gimdyt. Na bet saukstai po pietu pati kalta kad nepaskambinau savo gydytojai pas kuria ruosiaus gimdyti, bet atvaziavus i gimdymo namus, nusprendziau jai neskambint, nes buvo vakaras o ir iki galo mes nespejome visko aptarti. Taigi vis laukiau bet taip ir nesulaukiau savo issvajotos epiduros, nes naujajam gydytojui apziurejus pasirode kad uz valandos as jau busiu pagimdzius. Bet praejo ir valanda ir dar viena valanda bet niekas nesikeite. Jis tik ateidavo ir pakartodavo kad uz valandos gimdom. O man stogelis jau nuo skausmu ir nepaliaujamo vemimo vaziavo. Tik veliau is vyro suzinojau kad man ir skatinamuosius leido ir cezariui ruoses, bet jo neprireike, nes 13.16 pagaliau isvydau savo taip laukta ir mylima suneli 
Dziaugiaus suneliu nors jis buvo labai neramus, bet zinojau kad viskas laikina, svarbu kad augome sveiki ir stiprus. Bet pradejau naktim sapnuot kad as vel laukiuos nors i sapnus nekreipiau demesio, bet drauges priverte susimastyti. Vel prasidejus rytiniam pykinimui as jau begu i vaistine pirkti testo, nors esu isitikinus kad jis bus neigiamas, bet savo menesinem pasitiket negaliu o isitikinti kazkaip reikia. Vyras isvaziaves pas sese padeti darbuose, o as atlieku testuka ir einu mazyliui koses virti. Gal po pusvalandzio prisimenu testuka ir einu paziuret. Pradarius vonios duris ir vel sustingstu tik sikart ne is laimes o is siaubo ir vel matau dvi svieciancias juosteles. Nesuprantu is kur jos atrodo taip negali buti. Verkiu nes nezinau kas toliau bus juk musu Mantukui dar tik pusmetis, ir jam reikia tiek demesio o dar prisiminus gimdyma tai isvis silpna darosi. Verkdama skambinu vyrui sakau grizk reikia pasneketi, jis issigandes klausia kas yra ar vaikui kas nutiko sakau ne vaikui viskas gerai bet reikia pasneket, jis nenurimsta kol nepasakau kas yra. Neistverus rekiu as nescia! tada tyla telefono rageli ir isgirstu jo zodzius tai gerai ko cia verki. Siek tiek aprimstu ir grizta blaivus protas. Apie aborta aisku jokios kalbos nera negaleciau taip pasielgti, bet dziaugsmo irgi nejauciu. Bet praejus dar savaitelei jau myliu ir laukiu savo netyciuko, tik tas nelemtas gimdymo prisiminimas baime varo. Laikas eina, gydytoja suteike vilties kad sikart laukiam sesutes. Sunelis vis buciuoja auganti pilvuka, o as jam pasakoju kad ten gyvena sesute. Likus dviem savaitem iki gimdymo vizito metu pas gydytoja suzinau kad tai visai ne sesute o mazas broliukus, bet jau nebesvarbu svarbiausia kad butu sveikas
Sikart jau rimtai tariuos del gimdymo su gydytoja nes bijau jo kaip velnias kryziaus. Isausta sekmadienis. Visa diena mano nugara perveria didziulis skausmas. Bet jis visiskai nereguliarus, o as jau zinau kas yra saremiai tad suprantu kad tai ne jie. Galvoju gal mazylis taip baisiai spardos, bet laikrodi seku, kaip ir jo judesiukus. Pirmadieni viskas ramu. Skausmo nebera o judesiukai kaip tikro futbolisto. Treciadieni suplanuotas vizitas pas gydytoja. Nuvaziuoju pas ja, pasnekam, ji sako gulk apziuresiu. Tada matau kaip ji susiraukia ir klausia tai kada gimdom, kaklelis jau 4 cm. atsidares, vandenu minimaliai. O as negaliu patiket kad ir vel tuoj reiks gimdyt. Paklausiu ar galiu rytoj gimdyt, ji sutinka ir pasako kad ryt 8 val. manes lauks. Namo vaziuoju drebanciom kojom, naktis aisku bemiege. Ryte savo mazuliuka palieku sesei o mes su vyru vaziuojam gimdyt. 9 val. jau guliu gimdymo palatoj. Sikart padaro epidura ir visiskai rami laukiu savo susitikimo su jauneliu. 13.10 as jau ji turiu ant ranku. Viskas taip greit ir neskausmingai, kad dar sendien prisiminus nesuprantu ir ko gi as taip bijojau?Jie mano padauzos mano spinduliukai ir viskas cia buvo labai laiku. Grazu matyt kaip jie moka zaisti vienas su kitu, aisku buna jau ir mustyniu pas mus, bet nedidelis amziaus skirtumas manau tik privalumas
sveikinimai susilaukus dviejų sūnelių 
Vis delto as irgi baisiai bijojau pastoti, kol pirmam leliukui nesukako metukai.. 
Kaip matau, čia tiesiog klaidelė 
o pavadinti tikrai reikejo truputi kitaip