Nemažai apie tai prirašyta, bet norėčiau, kad atsakytų būtent tos, kurios gimdė savo vaikelius ir be epidūrinio, ir su juo Jūsų patirtis man būtų aukso vertės patarimas. Iš anksto dėkoju, Nigrita.

pirmą gimdžiau -su ( bo labai bijojau ir panikavau) , antrą-be ( bijojau ir panikavau, bet nebe taip smarkiai)
nieko nepatarsiu, nes labai individualu
aš pvz., sužinojau, kad moku ir galiu iškęsti skausmas buvo pakenčiamas-nerėkiau, tik norėjau žinoti kiek jis tęsis
ar Tau sunku apsispręsti?

tas vienas nesiskaito...prabalsavau neisiskacius...atsiprasau

Gimdžiau be epidūrinio, nors man buvo 35m. Kai laukiausi, buvu įsitikinusi, kad gimdysiu tik su nuskausminančiais, o gal ir išvis "cezarį" darysiuos -maždaug metai ir visa kita...Palankiusi Šemetos kursus įgavau pasitikėjimo savimi.
Vyras išmoko pamasažuoti, paspausti reikiamas vietas. Jis visą laiką buvo kartu, kuomet užėjo sąrėmiai, masažavo, glostė, drąsino. Prieš tai, tiesa, pasiteiravau, per kiek laiko suveikia vaistai - galvoju, kritiniu atveju, jei jau nebeištversiu, paprašysiu suleisti. Bet, kuomet man skausmas buvo gana stiprus, aš pasisakiau, kad man reikėtų vaistų, pasirodo, jau buvo vėlu, aš jau buvau didžiausią dalį atkentėjus, tai ką man reiškė pakentėti dar truputį. Taigi, iškenčiau.

Papildyta @ [mergetime]1086346005[/mergetime]
Aš irgi atsiprašau, gal neįsiskaičiau į temą. Pasidalinau patyrimu, tačiau nebalsavau, todėl rezultato neįtakosiu.

Vienu šūviu, o tiksliau vienu vaiku, išbandžiau abu variantus:
gimdžiau su epidūrų, bet jis nesuveikė (ne ten pataikė), tai gavos kaip ir be...
Jei gimdyčiau antrą- tik su epidūrų, tik dabar žiūrėčiau, kad viską gerai padarytų
Joks skausmas man neatrodo prasmingas, net jei ir užgimsta nauja gyvybė... Gyvenime ir taip daug skausmo, dar laukia senatvė, viokios ligos, vėžys ar dar galas žino kas. Nesu mazochistė- nematau jokios romantikos tame , kai iš skausmo apsivemi, apsitriedi ir prarandi sąmonę, o tas džiaugsmas, su sąrėmiais kas minutę trunka pusę paros. Vaiku jau nebesugebi džiaugtis, nes sunkiai beprisimeni savo vardą ir ką čia veiki...

Kai laukiausi augustes as visada zinojau, kad gimdysiu be epiduro. Buvau nusistacius pries visokius nuskausminimus, nes buvau prisiskaicius ir prisiklausius nemazai istoriju, kas po to gali nutikti. Tad gimdziau naturaliai. Nors gimdymas buvo sunkus ir labai greitas, pagimdziau nuo reguliariu saremiu per 4 h. Kai jauciau, kad jau nebeistversiu to skausmo, as jau prasiau epiduro. Bet jau buvo per velu, nes uz valandos laikiau ant ranku karalaite.

Kiekvienas zmogus visiskai skirtingai isgyvena ir jaucia skausma, todel kad ir kiek nuomoniu tu isgirstum, tau is ju jokios naudos. Suzinoti, koks yra gimdymo skausmas ir ar imanoma ji istverti ar reikia epidurinio, galima tik tada, kai pati ta patiri.
Budama nescia as taip pat visu klausinejau, bet vistiek viskas vyko visiskai kitaip nei isivaizdavau. Mano atveju tiko posakis ,,vilkas ne toks baisus, kaip ji paiso". As gimdziau be nuskausminimo.

Pirma gimdziau be jokio nuskausminimo ir skatinima. Todel skausmas buvo labai didelis, ishtveriamas zinoma, bet gal 4 valandas neatsimerkiau ishvis tik gulejau suspaudus vyro ranka ir dejavau. Nepatiko man, nes galejeu galvoti tik apie skausma, o ne apie vaikeli. Galvoj buvo visai juoda.
Antra gimdziau su epiduriniu, deja gale prireike cezario, nes reikejo gelbet mazule (virkstele buvo labai stipriai dukart apsisukus ir slinkdama zemyn ji eme dusti). Man patiko epiduras, geriau jauciausi, galejau galvoti apie mazyle ir kad jos greiciau sulauksiu.
Todel treciakart rinkciausi su.

Nigrita, visgi labai siauras yra klausimas. As irgi "uztersiu" tema. Pakartosiu - pirma syki nedare nuskau7sminimo ir skatino: buvo ziaurus reikalas. Antra syki neskatino, viskas vyko greitai, tai pagalvojau, kol cia subadys, kol ka, tai ir pagimdysiu... Ir 50 litu buvo gaila... Be to, man iki 6 cm nebuna skausmo - tik pamaudenimai.
Bet daktarei sakiau - JEIGU REIKS SKATINTI, TIK NUSKAUSMINUS, nors ir 8 cm butu. Jokiu budu nereik kankintis, nes su skatinimu yra ne pyragai.

Miau

Gimdžiau su epidūru ir vėl taip daryčiau. Gimdymas buvo šauktas, kas tai išgyveno turėtų suprasti, kai sąrėmiai taip vadinami ne natūralūs. Iš kart po vandenų nutekėjimo sąrėmiai prasidėjo kas 15-30 sek. Gimda atsidarinėja o kaklelis nei minkštėja nei trumpėja. Su tokiais dalykais pagimdo per kokia parą. Gydytoja pati liepė daryti epidūrą. Pataikė puikiai, jaučiau viską išskyrus skausmą. Dukrai jau trys mėnesiai jokio nugaros skausmo kaip kitos rašo. Beje pagimdžiau per 4 valandas po nuskausminimo. Pasirodo epidūrinis skatina kaklelio trumpėjimą ir minkštėjimą. Žinoma priklauso nuo anesteziologo suleidžiamos vaistų dozės ar nesustos gimdymo veikla ir nesibaigs cezariu. Pati norėjau gimdyti natūraliai, bet para laiko... tam nelabai buvau nusiteikus. Mano patarimas: nesiklausyk kitų nuomonės, nes į kelnes gali pridėti. Spręsk pati ir vietoje pasitarus su gimdymą priiminėsiančiu gydytoju.

Sveikos. As gimdziau be epiduro, bet ipusejus saremiams kvieciausi anesteziologe, kuri pasake, kad epiduras nepades, nes jau puse gimdymo praejo ir kad epiduras gimdymo skausmo nemazina, tik apmalsina saremiu skausma. Tad suleido nuskasminamuju i raumenis ir tuo pasibaige. Bet jie nieko nepadejo. Kankinausi nerealiai, nes po magnezijos sunkiai ir skausmingai veresi kaklelis, tad klykiau is skausmo. Tiesa, visas tas skausmas greitai uzsimirso ir is dalies dziaugiuosi, kad per velai paprasiau epiduro ir kad man jo netaike. Jau kita diena galejau ryztis gimdyti antra vaika, nors ir skaudejo visi sonai. Tas skausmas trumpalaikis, o mazas kudikelis jo prisiminima greitai isdildo.

Na, kai sako, kad negali galvoti apie vaikeli per skausma, tai nesutinku - per pati didziausia skausma as kaip tik galvojau apie savo mazule, kaip ji vargsele spraudziasi, kokia ji saunuole, stipruole ir man tai labai padejo, juk tas skausmas toks tikslingas, o be to nera jis jau toks didelis...

Dukrą gimdžiau be nuskauminimo su skatinančiais. Tiesa prieš suleidžiant į lašinę skatinančius, gydytoja pasiūlė epidūrą, bet aš, kaip kokia marytė jo atsisakiau. tiesa pasakius man ir dabar negera pasidaro, prisiminus tuos skausmus. Priešui tokių nelinkėčiau. Gerai, kad viskas truko gan trumpai- 6 valandas. Prieš pastojant antrą kartą, vyrui buvo iškeltos 2 sąlygos: jis dalyvaus gimdyme ir gimdysiu su nuskausminimu. Taip ir buvo. Nežinau, bet man kojos nebuvo nutirpusios, aš net stovėjau, nes vaikelio galvutė nenorėjo įsistatyti į dubenį. šį kartą taip pat buvau skatinama. Negaliu sakyti, kad visai neskaudėjo, kol atsidarė gimdos kaklelis iki 3 cm, kol atėjo anesteziologas, kol viską padarė(tiesa dirbo greitai ir profesionaliai), kol suveikė...
Dabar, praėjo metai su trupučiu po antro gimdymo, bet aš galėčiau gimdyti be baimės, žinodama, kad ir vėl prašysiu nuskausminimo.

Pirma gimdziau be epiduro. Antra su. Trecia karta gimdyciau su epiduriniu nuskausminimu.

Nuskausminimo stipruma pasirinkau pati- tiek, kad jausciau savo kuna (sedausi, sukinejausi, kaip patogiau, kojos pilnai jautrios), taciau skausmas butu vos vos juntamas. Gimdymo eigoje bendravau su anesteziologe, nuskausminimas buvo pareguliuojamas pagal pageidavimus.

Viskas vyko sauniai. Valanda po gimdymo nukeliavau i dusa (ir ta valanda guledama sunkiai istveriau- buvau zvali, stipri, tik gydytoja liepe paguleti), buvau kupina jegu. Po pirmo nenuskausminimo gimdymo buvau skausmo labai isvarginta...

Jokiu problemu po nuskausminimo nebuvo, jokiu skausmu ar pan.

Abu mano vaikai gime beveik po 4 kg., ugis 56 ir 55 cm. Pati nesu is "dideliu mamu", gal todel pirmas gimdymas buvo sunkus. Buvo mintis ir antraji gimdyti be epiduro (juk tiek zmones prigasdina...), bet kai jau atsidarymas buvo 6-7 , kai atsigaivino mano atmintis apie tu paskutiniu cm atsidaryma... tai nedvejodama paprasiau epiduro.

Beje, abu mano vaikai gavo po 10 APGAR.

Pirmą gimdžiau su epidūriniu. Iš tiesų esu labai patenkintą. Stipraus skausmo nejaučiau. Jaučiau tik kaip gimda susitraukinėja Tik kai vedė į nugarą dreną, matyt gydytoją kažkur ne ten pataikė, nes buvo pradėjus drebėti dešinė koja, kai pasakiau, pataisė, ir toliau viskas vyko sklandžai.
Dabar, kai jau po kelių mėnesiukų antrojo eilė gimti, kol kas manau bandyti natūraliai Gal nebus labai skauda?... Kažkaip labai jau daug baimių turiu (gal tas kojos trūkčiojimas išgąsdino), dabar visai kitokie jausmai apima. Bet kategoriškai negaliu taip tvirtinti. Kas žino, kaip šnekėsiu, kai prasidės pirmi sąrėmiai .

Mano brangiausioji ciocia pirmaji vaika gimde be epiduro,nes tais laikais to nebudavo. Pamenu jos laisko nuotrupa: "lipau sienom..."

Treciaji gimde su epiduriniu

Skubu nuraminti, kad nebalsavau. Gimdžiau be epidūro ir žiauriai skatinama. Galiu pasakyti, kad man nenuostabu, kai sakoma, kad apie vaiką tuo metu negalvoji. Antrą bandyčiau natūraliai jei nereikėtų skatinimo.

Guledama Antakalnyje (del didelio pykinimo ir vemino) konsultyavausi su palatos gyd. sia tema> Tai jos atsakymas toks: gimdant pirma karta galima su epiduru, bet antra karta, paprastai, pagimdoma lengviau ir greiciau, tai tiesiog jo naturaliai neprireikia.

As pirma gimdziau be epiduro: gimdymas kaip pirmas uztruko normaliai - 10 val., bet skatino, tai gana skaudejo, bet istverti galima. Bet tikiuosi, kad su antru bus lengviau. Tai vienareiksmiai nusprendziau be epiduro. Kazkaip visada buvo smalsu, koks tas gimdymo skausmas. Tai savotiska gyvenimo patirtis. Kai pagalvoji, kad anksciau ir nuo adatos durio rekdavai, tai dabar tik juokas ima. Ta skausma verta pajusti...ugdo kantrybe ir pakantuma visiems gyvenimo dalykams.

apklausos rezultatu neitakoju (nebalsavau)

pirmaji gimdziau naturaliai..........siurpas puola prisiminus

jeigu dar kadanors tektu gimdyt, gimdyciau tik su nuskausminimu, gal net rinkciausi cezari

as gimdziau su nuskausminimu ir jutau kojastik skausmo nejutau ir nenoreciau nei cezario , nei naturaliai gimdyti. Dabar jauciuosi puikiai ir gimdyma prisimenu su sypsena veide , nes tai tikras stebuklas

Ketinau gimdyti be epiduro, nes norejau patirti tai, apie ka moterys su tokiu isskirtinumu tarpusavy snekasi ir dusauja, prisimindamos... Taciau prasikamavus nuo 8 vakaro iki paryciu 5 val., be jokiu abejoniu prasiau epiduro ir kuo greiciau. Rekomenduoju visoms! Tikra atgaiva! O gimdziau be nuskausminimo. Maniau, arba isprotesiu, arba tikrai mirsiu. Kazkodel lauke, kol baigsis epiduro veikimas. Mat epiduras suletina gimdymo eiga... Tai to skausmo ir beviltisko jausmo stumimo metu nepamirsau ...pora dienu. Bet trecia diena jau emiau svajoti, kad reiktu pagimdyti mazyliui broliuka ar sesyte....

O as net nezinau kaip dabar mano gimdymas skaitosi ar su epiduru ar be... Siaip jau dare man ta epidura... bet... Buvo taip kad daktare sake pagimdysiu kazkur paryciais, o buvo vakaras kai i ligonine atvaziavom... Kai vandenis nuleido labai greitai skausmai stiprejo, tai sake greitai nusprest ar epiduro reikes. Kenciau kenciau, skausmai jau daresi nepakeliami, jau sakau darykit epidura, iki ryto taip nekentesiu galvojau... Kai atejo epidura daryt, tai buvo baisus saremiai.. saremis po saremio.. Padare siaip ne taip ta nuskausminima, pagulde ant lovos nuo gimdymo stalo, galvoju ko man skausmai nelabai rimsta, jau sakau akuserei kad tox noras lyg y tuoleta.... akusere paziurejo, sako - gimdom!.. Turbut nuo epiduro nei 10 min nepraejio. Ir po 15min turejau savo angeliuka... dar ta pati vakara, o ne paryciais... Tai ir mastau as ar man cia jautesi tie tikrieji jau skausmai ar butu vis gi ir dar labiau skaudeje... Nors atrodo kad labaiu ir negalejo

Man epiduras pasijuto tik po pusvalandzio, nors is esmes tiek ir linkejo man pakenteti, kol suveiks. Tai gali buti, Godutia, kad tau epiduras suveike jau po viskam.

Na kojos tai man jau lipant nuo gimdymo stalo buvo aptirpusios... skausmai vos vos pamazeje, bet tuoj ir pagimdziau.

Mano nuomone, tai labai individualus reikalas, bet turėti epiduros rinkini ar būt dėl visa ko aptarus ši reikala, manau nepamaišytų. Teko gimdyti ir su ir be. Tik kadangi pirmas kartas buvo priverstinis 30sav. ir organizmas nebuvo visiskai pasiruošęs gimdymuj, tai nelabai isivaizduoju, kaip bučiau iškentėjusi po dvi paras trukusio skatinimo. Epidura leido sukaupti jėgas paskutiniam zingsniui-stumimui, nes jėgų nebuvo perdaugiausia.
Antrą kartą irgi prašiau epiduros, bet man specialiai nedare, kadangi vandenys buvo nubėge, o kaklelis atsidarinėjo l.lėtai ir su nemažai skatinamųjų, taigi teko pavargti. Skirtumas tas, kad skausmas buvo visai pakenčiamas bent jau po visko taip atrodė, tik antrą kartą buvo mažiau jėgų stumti, o dar ir panelytė 4300g, nepalengvino darbo:). Ir po visko buvo mažoka jėgų nors viskas praėjo skalndžiai ir galėjau nuo gimdymo stalo žigiuoti pati.
O dėl to, kad su epidura kojų nejuto, tai man taip tikrai nebuvo. Buvo šiek tiek užtirpusios, bet nuo to, kad ilgai užkeltos buvo, o ne dėl epidūros. O jei kojų nejautė, tai manu, kad vaistų buvo padauginta.
Be to, manau, kad tos kurios nori pajusti gimdymo skausmus, tai gali pilnai padaryti ir su epidura, nes vaistus suleisti gali paprašyti kada jau nebegalėsi kentėti, o kol gali, tai ir kentėk, nes šiaip paklausia ar jau reikia, ar dar pakartotinai reikia vaistų?

net nenoriu prisiminti.... vandenys nubėgo ir niekas daugiau nesidarė skatino... ir daugiau aš tokio baisaus skausmo nenusipelniau maniau mirsiu...
tik su epiduru nors ir nejausčiau kojų 3 paras, tis su epidūru

Abu vaikus gimdžiau be epidiuro ir puikiausiai pagimdžiau,betviskas priklauso nuo žmogaus,jei esi nepakanti skausmui,gal geriau gimdyti su nuskausminimu,jei žinai kad gali pakentėti tai gimdyk natūraliai.
gimdymas nėra neskausmingas dalykas, bet manau kad viską galima iškentėti

gimdziau lb lengvai, tdl be nuskausminimo ir be rimto suvokimo apie gimdymo sunkumus cia kiekvienai individualiai

Ką reiškia gimdyti be epidūro jau žinau .
Šį kart tikrai , tikrai gimdysiu su nuskausminimu .

As pati patyriau abu variantus: mergaite pagimdziau be nuskausminimo... per 14 val. (po siai dienai nesuprantu, kodel gerb. docente leido tiek ilgai vargti), nes gimdos kaklelis "atsisake" atsidarineti, nors prie tokiu saremiu jis PRIVALEJO atsidaryti. Kai ejau gimdyti antro, su gydytoja nusprendem, kad viska darysim pagal situacija. O kadangi situacija pasikartojo, t.y. gimdos kaklelis ir vel neatsidarinejo, suleido vaistukus ir per 4 val. pagimdziau . Taigi toms, kurios niekaip nenusprendzia, patarciau visus imanomus variantus aptarti su savo gydytoja ir, laikui pribrendus, elgtis pagal situacija. Sekmes .

Savo gimdymus galiu palyginti su naktim ir diena.
Pirmą kartą gimdžiau be nuskausminimo. Pradžioje buvo tik 2 cm., atsidarymas. Visiškai nebuvo gimdymo veiklos, teko skatinti, prakirpti "vandenis". Šis "malonumas" truko 10 val., kol gimė sūnelis su išnarintu petuku. Vos pagimdžius pasirodė, kad ir placenta "neatsidalina". Tada laukė narkozė, siuvimas ir t.t. Po gimdymo gydytoja pasakė, kad tokį sunkų gimdymą seniai turėjusi. Žodžiu, šį gimdymą prisimenu kaip košmarą, ar slogų sapną. Vyrui sakydavau, kad jei gimdysiu, tai tik su nuskausminimu.
Na, o antrą kartą viskas buvo kitaip. Nors pradžia buvo panaši į pirmąjį: skatino, kaklelis atsidarinėjo per valandą pusė cm., kol atsidarius 5 cm., nusprendė, kad "bus ilga daina" ir pasiūlė epidūrą. Labai bijojau epidūro pasekmių, bet sutikau. Padarius epidūrą aš po 2,5 val pagimdžiau savo pupytę . Svarbiausia, galėjau pailsėti, nes visai nejaučiau skausmo, tik dilkčiojimą pilve, nors sarėmiai buvo aukščiausi. Žinoma, gimdant viską jaučiau (gerai anesteziologas apskaičiavo dozę), bet tai truko tik 20 min. .
Jeigu reikėtų gimdyti trečią kartą - pasirinkčiau tik su epidūru .

Abu vaikus gimdziau su epiduru. Jei bus trecias gimdysiu irgi tik su epiduru. Viskas praejo kuo puikiausiai, pasekmiu nugarai jokiu. Gimdymus prisimenu kaip pacius nuostabiausius ivykius mano gyvenime:)

Pirmąjį gimdžiau be epidūro. Tai ir po 7 metų nepamirštu tų skausmų. Jei ne epidūras tikrai nebūčiau sutikusi dar kartą gimdyti. Nežinau, gal aš kažkokia bailė, bevalė, bet nesugebėjau savęs kontroliuoti. Kadangi veiklos nebuvo - nuleido vandenis ir skatino 7 val. Skausmai kas minutė, o per tokį trumpą laiką net atsikvėpti negalėjau. Aišku antrą kartą gimdžiau tik su epidūru. Jaučiausi puikiai, nereikėjo aimanuoti, verkti, galėjau kalbėtis, bendrauti, per patį gimdymą klausyti akušerės ir gydytojos nurodymų.

Pirmą gimdžiau naturaliai, o antrą su apidūrinę nejautrą. Viskas ėjo sklandžiai, bet sugalvojau kad noriu nejautros, man ją padarė, buvau nerealiai patenkinta, vyrui sakiau čia tai jėga jokio skausmo bet kai pajungė prie aparato kur rodo saremius, jis parodė, kad su nejautra baigėsi saremiai. Tada kruva skatinamųjų+ lašelinę, ir gimdymas be nejautros, nes gidytoja uždraudė. Paskui kraujavau tai darė valymą, nieko nesurado, pasakė kad taip kartais buna
Tai mano išvada: tik be nejautros

Niekaip nesuprantu, kam kentėti, jeigu galima nekentėti? Kam užsiimti sadizmu?
Nėra tas epiduras pavojingas, vienu ar kitu atveju jis gal pakeičia gimdymą, sustabdo sąremius, čia jau negerai, bet jei yra žmonių, kur viskas gerai, tai kam kentėti? Gal kam ir patinka? Bet man geriau buvo su epiduru, nors kelias valandas pailsėjau ir visitek teko operuoti, tai p, kad nemanau kad skausmą kentėti reik.

Be epiduro,tai as tikrai antro vaiko negimdyciau,man uzteko pradzioj pajusti saremiu skoni,nors jie ir nebuvo labaiiiiii jau tokie skausmingi,bet galiu isivaizduoti kas butu buve toliau,o su epiduru,kaip baltas zmogus,gali guleti,sneketis,laukti,pats gimdymas labai sklandziai praejo,jauciau gale as tuos saremius,pagimdziau gal per 2 min.....O kaip pagalvoju,kad saremiai jau buvo,kaklelis 2cm ir taip mazdaug nuo 2val. nakties iki 12 val. ryto,tai epiduras ir skatinimas man labai padejo.
As uz,kam kankintis,jeigu siais laikais yra priemones palengvinti skausmams,cia tas pats kaip danti traukti su nuskausminanciais ir be ju

aš irgi tik už epidūrą - viskas ėjosi sklandžiai, tiesa, skatinančių irgi gavau, bet dėl to neliepė gimdyt be nuskausminimo; nejutau jokių skausmų ir nebaisios mintys apie antrą mažiuką

As abiem rankom UZ epidura! nejutau nei menkiausio skausmelio, pagimdziau greitai ir sklandziai ir jokio salutinio poveikio man tas vaistas nesukele. kai gimdysiu antra syki net neabejosiu-tik su epiduru!

as gimdziau be nuskausminamuju ,buvo nelengva bet manau kad ne veltui duota galimybe moteriai gimdymas
o kas liecia epidura mano nuomone tokia kad tai savotiskas mamytes ranku nusiplovimas as skausmo nejauciu o tu vaikeli gimsi pats juk saremiai ir yra kad motina padeda vaikuciui ateiti i si pasauli,juk saremiu metu mama turi kvepuoti taisiklingai kad pakankamai kudikis gautu deguonies saremio metu ,o jei nejauti saremio kaip padesi mazyliui ,suprantu kad bus pasipiktinusiu mamu bet taip tik as galvoju
siuo metu planuoju kudiki ir tikrai gimdysiu naturaliai gal tik vandenyje
Sekmes jums mergaites