Šiaip artimiausiu metu turi gimdyti. Noreciau paklausti musu mamyciu.
Ka jie kitaip padarytu ar nedarytu pries gidyma jeigu zinotu ir turetu tiek patirties kaip turi dabar? Turiu omeny ne kraiti, bet pvz. is anksto susitarti su sesele, gydytoju, neklausyti seseles, gydytojo, paaiskinti kazka vyrui, artimiesiems, paimti, neimti atskira palata, kazko ypatingo nepirkti arba nusipirkti. Labai noreciau gauti kuo daugiau nuomoniu, man tai labai svarbu. Gal mane jau baime veda is proto, taciau manau nieko tokio jeigu daugiau suzinosiu is patyrusiu mamu.

Nuosirdziai dekoju visiems

As manau, kad cia labai individualu. Kiekvienai skirtingai, viena del kazko gali gailetis, o kita del to pacio dalyko - ne. Juk niekad nezinai kaip butu buve geriau. Mano patarimas - atsipalaiduok, maziau nervuokis ir daugiau galvok apie maziuka. Vat, tiesa ka gali upatarti, tai daugiau ilsetis ir miegoti, nu ir apskritai leisti sau patinginiauti daugiau. Nes dabar visai kitaip vertinu poilsi, juk jo tiek nedaug...
O del tu visu gydytoju ir t.t. tai irgi galiu patarti - turek savo nuomone visada ir visur. Ir del nieko neteks gailetis. As tikrai zinojau, kad krutimi maitinsiu ir nekisiu vaikuijokiu misinuku. Jau antra para atejus sesele sake, jeigu tik pavalgo pusvalandi is vienos kruties, pusvalandi is kitos ir vis tiek verkia, tai ateikit - duosim misinuko. NU ir neklausiau as. Taip vis po pusvalandi be pertraukos maitinau nuo 22 val iki 4 val. ryto. Sunku buvo, neissimiegojau, bet ka darysi. Zinojau, kad vaikiukui daugiau reikia mamos artumo, nes pienuko dar tokiam mazuliui labai nedaug reikia. Ir ka, ir viskas buvo gerai. Kita diena buvo labai daug priespienio (dar nebuvo pradejes pienukas gamintis). O dar po keliu dienu pienukas upeliais liejosi. O kleckas mano per pirma men. priaugo net 2 kilus! Tai vat.

aciu river, bet manau kad geriau daugiau suzinoti, nors kiekvienam tai yra individualu negu net negalvoti apie tai o po to bum ir isterikos priepolis ir t.t. Mane tikrai duomina kuo tiksliau kuo issamiau. Pvz. kalbejau su pazistama tai jinai patare skutimosi procedura atlikti geriau paciai namuose, negu ligonineje. Noreciau daug nuomoniu net apie imtymius dalykus. Nes pazistamu apie tai nesusiprasi paklausti, jie patys nepapasakos ir t.t.
Aciu visiems

Suprantu tave, kad jaudiniesi dėl visokių dalykų, kurie man dabar jau atrodo smulkmenos kaip ir River, aš tau irgi patarčiau turėt savo nuomonę ir neklausyt, ką sako ar net liepia daryti kiti jeigu bijai skutimo procedūros ligoninėje, padaryk tą namie, nepakenks
Greito ir lengvo tau gimdymo

Pvz. kalbejau su pazistama tai jinai patare skutimosi procedura atlikti geriau paciai namuose, negu ligonineje. Noreciau daug nuomoniu net apie imtymius dalykus. Nes pazistamu apie tai nesusiprasi paklausti, jie patys nepapasakos ir t.t.
Aciu visiems

[/quote]

Tai vat, kad nuomoniu gali prisiklausyti daug ir visokiausiu, ir del to tik dar labiau susipainiosi. is patirties zinau. Kiek ilgai svarsciau ar tartis su gydytoja ar ne, prisiskaiciau, draugu prisiklausinejau, o nuomones visu skirtingos, o tada ir pati susipainioji galutinai ir apskritai nuomones labai subjektyvus dalykas. geriau paciai sau susidelioti pliusiukus ir minusiukus ir taip bus lengviau apsispresti. o aisku, dometis skaityti tai labai gerai, kad ir apie tokius dalykus kaip skutimas ar epiduras, bet tai daugiau svarbu zinoti koki e privalumai, trukumai vieno ar kito dalyko, kas gali nutikti ir galu gale kam tu skiri prioritetus...
kaip sakiau labai masciau ar tartis su gydytoja ar ne. Vieni sako tiktai taip, o kiti sako, kad nesamone! o argumentai aisku ivairiausi. Beje vyras paliko siuo klausimu man apsispresti, jis sake kaip nuspresiu taip jis mano toki sprendima palaikys, nors savo nuomone issake. Tai vat taip susipainiojus tiesiog ramiai pamasciau, kad man to reikia, nes bus ramiau paciai, o gimdau ne kiekviena diena, todel pinigeliai nuplaukia i antra plana. tai svarbu nusiteikimas, kad irr ka nusprestum buti tuo uztikrinta, kad TAU tai bus geriausia
laikykis ir viskas bus gerai! gero gimdymo

labai grazus River atsakymai. 100proc. del visko su ja sutinku.
mano nuomone tokia: kad ir kiek apie viska svarstysi, kiek besuksi galva, vistiek praejus tam tikram laikui pasakysi, kad reikejo visai ne taip daryt, sakyt ar pasielgt... taip jau yra. ir vistiek liks dalyku, del kuriu gailesies

Dėl tų visokių tarimųsi: jei neramu - susitark, bet kai nuvyksi į ligoninę, pažiūrėk, koks budintis gydytojas, jei pasirodys šaunus, savo gydytojos nekviesk. draugė prieš savaitę pagimdė taip: patiko budintis gydytojas, savo nekvietė, pagimdė pati, nors sutartoji gydytoja sakė, kad ji cezarį turbūt darys, nes pirmasis vaikas taip gimė. Ryte draugės palatos kaimynė papasakojo, kad naktį gimdė pas būtent tą pačią gydytoją, su kuria ir mano draugė susitarusi, rezultate to (iš gimdyvės ir jos vyro pasakojimo), keturi vidiniai plyšimai, siūlės, nukraujavimas ir t.t., gimdymas panašėjo į siaubo filmuose rodomą, + kainavo 600 lt, sakė ta gydytoja ir pas draugę tiek prašius buvo.

Aš ir gimdžiau pas bet ką, tik budinčioji gydytoja tikra "mymra" buvo, aiškino, kad ji norėtų miego ir t.t. Tai kitam gimdymui , manau, tarčiausi, bet jei patiktų budintis, savo net nekviesčiau

Dėl skutimų: gali tiesiog pasiimti savo priemones į ligoninę ir ten susitvarkysi, atėjus laikui

Sėkmės tau ir nesijaudink

Pritariu sakiusioms, kad svarbiausia nesijaudinti ir atsipalaiduoti, pailsėti, nes paskui jau vargiai beišeis... Pagalvok ar nori nuskausminimo (epidūrinio), pasiskaityk pliusus ir minusus čia, forume Dėl apsiskutimo... gal ir verta pačiai, vis tiek maloniau (bent jau man)... susiruošk daiktus į ligoninę, kad paskui nereiktų jaudintis ar viską pasiėmei...
Dėl tarimosi tai jau čia individualiai... aš pvz nesitariau ir visai nesigailiu... bet kiekvienai kitaip... teks vis viena pačiai nuspręsti
Dėl atskiros palatos - jei viskas tvarkoj, tai tos pora dienelių neprailgsta, bet būk pasiruošusi, jei kartais tektų kiek ilgėliau pagulėti, tada gal ir maloniau atskiroj palatoj... Pagalvok ar norėtum vonioj pagulėti, tada rinkis atitinkamus gimdymo namus...
Aš pvz su vyru buvau susitarusi, kad jei gimdymas bus sunkus ir jausiu, kad nesusitvarkysiu, tai jis liks su manim ligoninėje nakčiai... to neprireikė, nes jaučiausi gerai, bet buvom pasiruošę šitai galimybei (išsiaiškink ar ligoninėje, kurioje ruošiesi gimdyti tai leidžiama).
Šiaip tai visos smulkmenos, kam galėjai pasiruošti, bet nepadarei, nublanksta gimus mažyliui Svarbiausia, kad mažylis gimtų sveikas
Pasikalbėk su vyru, ko tikiesi iš jo gimdymo metu ir po jo, kad paskui nekiltų bereikalingų nesusipratimų ir streso... Net nežinau... geriausia tai pasiskaitinėk forume įvairias temas apie gimdymą ir pasiruošimą jam, apie naujagimio priežiūrą, yra labai daug įvairiausių nuomonių, iš jų galėsi pasirinkti tai, kas tau arčiausiai širdies

Gero ir sėkmingo gimdymo Ir sveiko vaikučio

kad ir kiek visko sužinosi, išgirsi, prisiskaitysi kai nuvažiuoti gimdyti tikrai pusę ar dar daugiau pamirši. tiesiog tuo momentu galvosi tik kaip greičiau pagimdyti. Ievius labai gražiai ir daug naudingos info parašė, todėl nesikartosiu. pasakysiu tik kaip buvo man: aš su daktarė tariausi ir buvau tuo labai patenkinta, nes buvo tikrai labai šauni daktarė; turėjau atskirą palatą, teko tik 1 naktį miegoti su kitom dvien mamytėm, tai buvau visai be miego, o be to ligoninėje praleidau 10 dienų; dėl apskutimų - man tą procedūrą atliko vyras namuose (nes pati nesugebėjau per savo pilvūzą ).
o šiaip man buvo viskas labai gerai ir net nebuvo kilusi mintis, kad ką nors būčiau norėjusi pakeisti

paklausyk mamyčių patarimų ir geriau kuo daugiau pailsėk, nes gimus leliukui laiko sau tikrai liks labai minimaliai.
lengvo ir sėkmingo gimdymo

O aš gailiuosi, kad nepasiėmiau pirmam aprengimui vaiko rūbelių iš namų Na, paskui ir bele kokie ligoninės geri, bet galėjau pasiimt naminius, su naminėm bakterijom

Nesijaudink, gimdymas, tai gamtos duotas reiskinys. I viska ziurek ramiai. Labai svarbu esant saremiams - giliai kvepuoti, greiciau praeina ir kiek imanoma masazuotis nugara juosmens sryti, man tai labai padejo.Akuseres reikia klausyti, maziau suplysi.
Prisimink kudikio gimimo minutes, kad galetum uzrasyti i savo kudikelio albuma smulkia data. O dabar bendrauk su juo, jis jaucia tavo emocine busena ir gimes jis bus ramus. Naujagimiui yra didziulis stresas patekti i nauja aplinka. Nerimaujanti, besiblaskanti mama tai dar daugiau pablogina. Mamos ir kudikio rysys yra artimiausias rysys pasaulyje. Nepamirsk dalele demesio skirti ir vyrui, jis turi buti salia, o ne "nustumtas" i antra plana. Sekmes!

Ka daryciau papildomai:
-jei nusprendei tartis su gydytoja, tai pasiteirauk ir apie akusere. Manau, tame procese ji svarbiausia, nebent, pati gydytoja ir priimines;
-maitinciau iskart is abieju krutu, jei neuztektu priespienio ar pieno, o ne viena maitinima tik is vienos, kita- is kitos, kaip rekomendavo man (gerokai veliau issiaiskinau, nors apie tai niekas man ir nepasake, kad kuo daugiau trauks, tuo daugiau gaminsis;
-naujagimio pirmus rubelius (vadinama kraiteli) aprengciau pacius pirmus, o ne isvezant namo- po to jie man prarado prasme; arba nusivezciau du komplektus;


sekmes

ir net, kai lieps stumti- neklausyk, jei jusu nuomones siuo klausimu issiskris

Labutis, kitka. kaip as tave suprantu, nes pati visa tai iskentejau, pilna to zodzio prasme, man gimdymas atrode pats baisiausias dalykas pasaulyje, baisesniu nebuna.o dabar juokas ima, kad tokią baimę nešiojau dešimt ir daugiau metų. kai pagimdziau tai pirmi zodziai buvo:tai ir viskas?man tai labai svarbu saugumo jausmas, todel saugiau yra gimdyti susitarus, pinigai cia buna nesvarbiausi.kai susitari su gydytoja tai su ja daugiau pabendrauji ispasakoji jai visas baimes, ji tada tave geriau pazįsta ir supranta.taip pat visom keturiom uz epidurinį! jau 21 amzius, o be to, uz patirtą skausmą niekas medalio neduoda, tai kam kankintis ir plėšytis.taip jau atsitiko, kad man reikėjo leisti skatinamuosius, tai visa diena juos ir leido, tai be epidurinio jau vakare bučiau leisgyvė, o dabar išbuvau kaip panelė, skausmai tikrai yra ir nemenki, per patį gimdymą, vaistų nebeleidžia, tai jau tą tikrą skausmą jauti ir patiri tikrą gimdymą, bet nors nebūni išvargęs iki tol, nes jėgų išstumti reikia labai daug.del intymios higienos, as nieko neskutau, o ir pasirodo nereikia.I ligonine krepšį susikroviau prieš mėnesį prisikaičius skyrelyje: i ligoninę, tai viskas ir pravertė.dar apie epidūrinį, vaikeliai gime buna ramesni.sesuciu ir akuseriu klausyti reikia, nes jos geriau zino, nei mes su tuo visai nesusidūrusios.maitinau as is abieju krutų per vieną maitinimą ir kaip bebūtų keista, pieno turiu iki šiol.svarbiausia meilė ramybė ir pasitikėjimas. viskas bus gerai, lengvo tau gimdymo ir fainučio mazučio, o jie tikri stebukliukai.

na o aš gailiuosi šiek tiek kitokių dalykų Nebespėjau nufilmuot judančio pilvo ir nenusifotkinau išvažiuojant į ligoninę Dabar labai norėtųsi pasižiūrėt
O šiaip visur vadovaukis savo galva ir nebijok reikšti pageidavimų

aš tai gailiuosi, kad neapsidraudžiau.Patariu apsidraust, maža kas gali nutikt.

Man labiausiai gaila, kad tempiausi tokia tase visokiausiu daiktu, kuriu taip ir neprireike, tik vieta uzime. Kazkaip leliukas atime didziausia laiko dali, o skaitymo, arbatos ir panasiai ir gimdykloj iki valios gavau. Beje, svarbiausia nepamirsti pasakyti ACIU dirbusiam personalui. As nekalbu apie pinigus, bet mamos kartais ir to stebuklingo zodelycio nepasako.

Laba
na as kaip su zviezia patirtim, tai isreshiu savo nuomone
As su gydytoja tariausi, akusere siaip pasitaike labai faina, zodziu, pasiseke. Mano nuomone, gerai yra susitarti su gydytoju, juk nelieka vienos nezinomybes, tai jau automatiskai vienu streso faktorium maziau... Na, aisku, jei tu toj gimdymo istaigoj, kurioj zadi gimdyt nei vieno gydytojo nepazisti, tai koks skirtumas, kas pas tave ateis... Bat gali pasteiraut, kad ir SM forume....
Siaip tik vieno dalyko gailiuosi, tai kad nepadariau pilvuko fotosesijos. Na tokiu nuotrauku is namu yra, bet galejau kur nors meniskai.... pasifotkint...
Kas cia dar...del vyro tai labai priklauso, koks pacios vyro poziuris i gimdyma. Maniskis jautesi labai normaliai ir ramiai, bet as ir pati nestresavau, tai gal del to...
Tai tiek...

Labi
Man svarbus buvo saugumo jausmas - tariausi su gydytoja, vyras dalyvavo, apie 10 d. gulėjau šeimyninėje mokamoje palatoje. Į ligoninę vykau apsiskutusi intymiąją vietikę, bet prieš cezario operaciją vis tiek apskuto
Jei tektų patirti cezario operaciją - būtinai tarkis su gydytoja, kad leistų maitinti pačiai ar ateitų paimti tavo nutraukto pienuko (mano zuikį primaitino mišinuku pirmą parą ) Dar ligoninėje man pravertė antspeniai (silikoniniai rodos). Pieno turėjau daaug, o krūtys kietos, niekaip nepaėmė mažius spenelio. Kai gamyba susitvarkė ir krūtys suminkštėjo, antspenių nebenaudojau. Nebėk iš karto pirkti Turėk omenyje, jei iškils panaši problemėlė.
O šiaip labai pritariu visoms pasisakiusioms - ramybė, teigiamos mintys, jokio skubėjimo. Lepinkis, pasidaryk gražių nuotraukyčių prisiminimui

Siulyciau pasiimti fotoaparata i ligonine Man tokios grazios musu pirmosios nuotraukos Nufotografavo kaip vaikiuka matavo, svere... Nesusipratom ligoninej budami visi trys nusifotografuoti (palatoj) ir namuose tik po menesio kazkur musu pirma bendra nuotrauka pasidarem
Daigtu priskroviau pagal pilna programa, dideliausia tase... bet kai laike 5 paras, prisireike visko ka susikroviau. Aisku, butu ir vyras atvezes jei ko pritrukus. Per mazai dideliu spec. paketu nusipirkusi buvau... Nenusiveziau vaikui sauskelniu iskart (vis atideliojom velesniam pirkimui, o pakeliui i ligonine pamirsom i vaistine uzsukt), tai pirma para i vystyklus vyniojau, o veliau vyras atnese
Gailiuosi, kad nepasiprasiau vienvietes palatos... mano vaikiukas ramus buvo, o kaimynes reksniukas... Per ko verkimus niekaip pailset negalejau, gerai kad paskutines dvi paras jau viena likau.
Gal negerai, kad nepasiprasiau, kad sese ar mama musu namus sutvarkytu pagal mane. Po vyro "sutvarkymo" pati parvaziavus turejau pasidarbuot siek tiek. Bet kai po penkiu paru, jau visai gerai jauciausi. Beda cia manyje, nu nepakenciu menkiausios netvarkos... Nepervargau, tik vyras liko nesuprates kuo man netiko jo "tvarka"
Dziaugiausi, kad pasiemiau savo vaistuku siuvimo zaizdai pasipurskeliot. "Zelionke" baisiai degindavo, o tie buvo pats tas, po kiekvieno naudojimosi tualetu, nusiprausus "gesindavau gaisra"

Laba, kiek daug as nepadariau... nespejau (tiksliau) neprisiruosiau nufotografuot pilvuko... netgi nenupirkau nieko musu angeliukui,- prarastas malonumas ruosti kraiteli su gydytoja buvau nusprendus nesitarti, bet paskutinemis dienomis perkalbejo. tik deja nebespejome, viskas ivyko anksciau visu menesiu. nieko nebuvau pasiruosusi i ligonine sau, bet viska puikiausiai nupirko vyras
jei nuspresim, kad dukryte bus nevienturte, tai dabar tikrai paskubeciau tartis su gydytoja, ne todel, kad likau nepatenkinta,- tiesiog jausciausi saugiau.

Oaš ir dabar nesitarčiau su gyditojeis ,ju toks darbas,beto gimdau aš ,o ne jie .Neimčiau didžiausios tašes su daiktais.o butinai pasiimčiau foto aparata,nes mažylis toks miela buna,kad tikrai reiktu ji nufotkint

Gailiuosi, kad budama nėščia nenusipirkau liemenelio maitinančiom ir diržo po gimdymo. Po to buvo labai problematiška viską pirkti.

kamera ir fotika i gimdykla - butinai, nes pirmosios gyvenimo minutes nepakartojamos!
ir dar- sesele labai stebejosi kad neturiu dirzo po gimdymo. tai norejo mane su paklode suverzt, bet kad man viska skaudejo, tai atsisakiau sitos egzekucines paslaugos.

fotoaparatas ir foto, kai mažiukas tik po gimimo guli tau ant krūtinės - mudu su vyru iš džiaugsmo ir jaudulio pražiopsojom tą momentą

aš tariausi su gydytoja ir nesigailiu. Susakiau jai ko noriu, o ko nenoriu jokiu būdu. Susiderinom su ja, susitarėm, ji man viską paaiškino - ėjau į gimdymą viską žinodama.

su vyru susitariau, kad jis stovės tik rpie galvos ir nežiūrės, kur nereikia. Ale vis tiek nepavyko, vienu moment pradėjo sakyt, kad galvytę jau mato

sutarėm su vyru, kad pasimms atostogas ir ligoninėja nakvos su manim.

nebūčiau tiek klausiusi aplinkinių, gadinusi sau nervų, ėmusi visko taip giliai į širdį ir siaubingai stresavusi pirmą mėnesį po gimdymo. Jei ne visas tas stresas ir aplinkinių kritika, gal dar maitinčiau pati

gailiuosi, kad iškart nepaklausiau ar geria pampersą dedu, nes mažius sumyžo visus atsivežtus drabužius

jei įmanoma, paprašyk, kad mama ar sesuo namus apkuoptų, kaip jau čia minėjo, kai vyras susitvarko, grįžus pačiai tenka

nepatikėsit, bet aš labiausia gailiuos kad nepabaigiau kursų anglų kalbos ir vairavimo. Dabar neturiu kada

O aš visus tris gimdymus gailėjausi, kad nesugebėjau susiorganizuoti maisto iškart pagimdžiusi. Nors gimdžiau greitai, vos kelias valandas, bet visus kartus gavosi, kad daugiau nei pusę paros (po paskutinio gimdymo beveik parą) teko kentėti be maisto. O alkis buvo toks, kokio daugiau niekada gyvenime nėra tekę patirti. Pagimdžius trečiąjį koją pakišo medicinos personalas beveik 4 valandas nesugebėjęs perkelti manęs į palatą, nors nebuvo jokių medicininių problemų. Labai gailiuosi, kad neįvykdžiau savo grąsinimų ir neužsisakiau picos į gimdyklą.

NUfotografuot gimusi vaikiuka-puikus sumanymas. Ir tevams kartu su juo nusifotografuoti - puiku. Bet kai mama rekia is skausmo, lenda vaiko galvute, o tetis vietoj to, kad padetu mamai, filmuoja jos intymias vietas - niekada nesuprasiu... Juk tokio filmo paskui nei paciam ziureti, nei kitam parodyti...
O siaip svarbiausia - ramiai elgtis, kalusyti gydytojo nurodymu - jis tikrai suinteresuotas, kad kiekvienas jo priimtas gimdymas butu sklandus. Patikekit, jiems ne vistiek, kaip gimdymas baigsis.

Aš tai gailiuosi, kad nenusifotkinoj nėščia pas profesonalą, kad nepaėmiau fotiko į gimdyklą irnusipirkau vežimėlį, nes turėjau greit gimdyt.Geriau būčiau padarius po to ir išsirinkus, nes viskas buvo ant greitųjų, o vežimėliu prireikė daug vėliau

Aš vežimėlį visada pradėdavau naudoti dar pirmą savaitę po gimdymo. O abu vyresnėliai jau iš GN sugrįžo vežimėlių lopšiuose.

gimdymo draudimo Lietuvoje dar nėra. visas draudimo bendroves apklausiau. pačiai reikėjo.

Kitka,noriu paklausti taves, o kam reikia skustis? Ar tai madinga ar del kazko kito. Ar kad aplinkiniams maloniau butu ziureti i ta vietele?
Gimdziau ne LT. Ten man nereikejo nei skustis nei klizmos darytis. Kudikelis gime normaliai, veidelio mano plaukuciai nesuzalojo jai. O ir susiuvo be problemu. Niekam tie plaukeliai netrukdo.
Manau,kad lietuvos gimdyklose reikalingas perversmas. Ir svarbiausia neleisti niekam is gimdyviu tyciotis, grubiai kalbeti ir nepadeti visuo kuo kitu. O, taip pat su naujagimiu privalo elgstis svelniai.
Svedijoje l megsta skusti visus. Kartais manau,kad svedai perlenkia lazda, bet is kitos puses nuskriaustieji turi kovoti uz save.
O lietuviams truksta drasos,todel ir kencia.

Mamytes.
Tai isena taip,kad uz ligonineje praleistas dienas ir maista ir patalyne jus nemokat? Vistik tai 600 lt yra dideli pinigai. Sutinku,kad vaikucio sveikata svarbiausia. Bet jeigu daktaras ne koks tai ir uz tukstanti litu pas ji nepagimdysi. Tai ar negeriau uz tuos pinigelius nupirkti leliukui gera vezimuka arba kad ir nuvaziuot savaitelei i sanatorija jegas atgaut.
Dziugu,kad ne visi daktarai stuobriai

Gailiuosi,kad per mazai domejausi apie speneliu ir zindyma.Kai pagimdziau jau buvo velu.Nuo zioplumo vaistu nera.

Visiskai pritariu. As irgi per ta savo nezinojima nukentejau. Labai daug domejausi apie nestuma ir gimdyma, o apie zindyma ne. Galvojau paduosiu kruti ir zis vaikas patenkitas. Oi, kaip klydau
Dar gailiuosi kad nenupirkau vaikui uztektinai drabuzeliu ivairiu dydziu. Jis pradzioj gausiai atpilinejo tai vienu momentu net neturejau vaiko kuo aprenkt. O per ta maratona( zindymas, zindymas, miegojimas, zindymas ir t.t) nebuvo laiko po parduotuves lakstit. Tai prasiau vyro, kad nupirktu

Gailiuosi, kad klausiau kitu ir per mazai nusipirkau rubeliu, nes sake - tik neprisipirk, greit isaugs ir pan., o man ju paskui zymiai daugiau reikejo. Pirko po to ir vyras ir mama , bet tai ne tokius kokius pati buciau jau geriau issirinkus. Kai , tai yra laiko ir be to vienas malonumas pirkti leliui rubelius
O dziaugiuosi tai tuom, kad lankiau baseina ir "mokyklele", kur svarbiausia ir daugiausia buvo kalbama apie zindyma Nes tai ypatingai praverte pirmom savaitem

As kaip tik dziaugiuosi, kad nepaklausiau draugiu patarimu ir daugiau rubeliu mazu dydziu nusipirkau, labai praverte kai vaikiukas daug atpylinejo. O ir sauskelnes ne visada gerai turini sulaikydavo Didesniu 68, 74 dydzio drabuzeliu reikejo maziau nei turejau, kai kuriu net nespejom uzsideti

as gailiuosi tik vieno - mazai fotografavausi su savo arbuzu. vyras kazkaip labai iniciatyvos nerode, o pati irgi kazkaip nu nzn

Pirmiausia daugiau atsimiegojus,pailsejus buciau Nes iki siol neturejau gero miego O ir nestumo metu,kazkaip neatsimiegodavau...Ir nuotrauku daugiau su pilvuku buciau pasidarius,nes dabar per visa nestuma tik 2 turiu

va sito ir as labiausiai gailiuosi ir vyrui negaliu atleist, kad nefotografavo manes nescios... tarp kitko, jau buvom sutare su fotografu atleje pasifotkinti pirmadieni, o as pagimdziau nakti is sestadienio i sekmadieni... geras, ne? : )))))))))

As pasigailejau, kad kai siule nepaemiau atskiros palatos ir kai siule ligoninej ilgeliau pasilikti nepasilikau, nes ligoninej poilsis, o namuose nei kas valgyti padarys ir atnes, nei kas kambario isvalys, viska pati turi daryti, o jei vaikas neramus, tai spek suktis

as gailiuos kad nenusifotkinau fotoatelje su arbuziku savo - kaip ir dauguma cia pasisakiusiu tiesiog biski pritingejau, neprisiruosiau, nors nei dirbau nei ka nu dar buvo tai kad gedijaus savo kuno biski apnuogint. namie, aisku, pridarem kruvas foto. is viso nestumo - gal koks 1000 vnt

dar gailiuos kad pati neapsiskutau...tarpviete reik apskust - jei kirpt reiktu ar plystu - reiks siut, o su plaukais nesius... oj kokiu repliku isgirdau priemime... bjauru prisimint...

ir dar - kai pagimdziau, po poros dienu jau gailejaus, kad paskutinemis dienomis nevalgiau cepelinu gi maitinant, kai vaikeliui problemu su pilvuku yra - negalima

o daugiau...lyg viska padariau ir viskas OK buvo...

aisku, nepirkciau tokio kraitelio kaip pirkau - pagal didziausia sarasa... gi reik loveles, patalu, vystyklu, paluciu, pora merliuku, rubeliu keleto... ir jokiu budu nepirkciau pradzioj nestumo vezimo ir vonios imantrios su visokiais isformavimais - nepatogu...

tikrai gailiuosi kad nepridariau savo pilvotos nuotrauku- vis nebuvo tai noro, tai nuotaikos... o dabar gaila

Taip, nuotraukyciu ir as pasigendu O dar gailiuosi, kad neprisiskaiciau literaturos apie cezario operacija, pogimdyvines depresijas ir t.t. O tai jauciausi, kaip i bala kritusi Pirmas motiniskos euforijos antpludis bei kiaurias pilvukas - oi kaip nesiderino ... ir kiek del to asareliu nuriedejo

Aš gailiuosi, kad neatsimiegojau (nors ko neprivalgei, jau ir nebeprilaižysi), neatsidžiaugiau laisve (ta tokia paprasta: ramiai išgerti arbatos, paskaityti ar išsimaudyti duše) ir kad per daug paprastai įsivaizdavau motinystę. Teisingiau, visai neįsivaizdavau.

O dėl pilvo foto visai nesigailiu. Jis buvo mažuliukas, bet man atrodo, kad visi veidrodžiai buvo virtę didinamaisiais stiklais... Labai sau nepatikau.

Aš tai suformuluočiau taip šį klausimą, ką tikrai padarysiu prieš kitą gimdymą. Ogi pareikalausiu echoskopo prieš pat gimdant, kadangi man tai nebuvo atlikta. Dėl to buvo didelių komplikacijų, nes mano situacijoje reikėjo cezario, bet buvo jau per vėlu jį daryti.
O šeip tai tikrai dėl nieko nesigailiu.
Dabar tikrai nusipirkčiau diržą po nėštumo, kadangi pilvelis nenoriai traukėsi Ir beabejo pasiimčiau antspienius, nes tokio malonumo antrą kartą patirti nenorėčiau

as gailiosi viena kad per nestuma nervuodavausi buvau labai nerami dabar labiau saugociau savo maziuka

As gal ne gailiuosi, o pykstu ant saves, kad turedama tiek daug laisvo laiko nesugebejau issilaikyti tu keliu dalyku ir mano mokslai nusikele neaisku kuriam laikui

Ko labiausiai gailiuosi, tai kad be reikalo daug nervinausi. Antrą kartą jau sau susikurčiau daug ramesnę aplinką. Žodžiu, daryk viską, kad tau būtų kuo ramiau.
Nežinau ar tai šiaip pletkai, bet viena sena pažįstama ginekologė yra pasakius, kad tas visas irzlumas persiduoda kūdikiams. Ypač neramūs tie vaikučiai, kurių mamos apie abortus galvojo ir pan.
Tai va kad būtų ramiau, aš bent jau daug ką iš anksto susiplanuočiau:
Pas ką gimdysiu, kur gimdysiu. aplamai,geras ginekologas tiek gimdymo, tiek nėštumo metu sutaupo daug nervų. Aš lankiausi pas nepatikimą sakykime, tad dėl įvairių nesklandumų, neaiškumų, tekdavo lakstyti pas privačius medikus. Gimdymo metu mokėjau, gal dėl to ir su manim pagarbiai elgėsi, padėjo personalas.
Iš anksto susidėti visas tašes, kad nereiktų paskui sukti galvos - o jei vandenys anksčiau nubėgs ar pan. Aš jau nuo kokios 36 sav. buvau ragožių sau susidėjus.
Nors daug kas prieš, bet aš dariausi ir depiliaciją, ir klizmą pati sau.

Paprašyk, kad vyras ar draugas, mama susiorganizuotų atostogas, kad galėtų padėti. Gi iš pradžių lėliuką baisu vienai prausti ir pan. Kad tau valgyt padarytų, namus apkuoptų, išleistų bent valandai pasiganyti vienai. Kaip bebūtų ir gimdyti su kažkuo lengviau nei vienai. Nenori vestis vyro, veskis draugę, sesę, mamą. Pirmakartės ilgai saremiauja.

Ir būtinai nusifotografuok su pilvuku. Aš to nedariau, dabar gailiuosi. lyg ir viskas
o šiaip pasimėgauk vienatve ir laisve. Paskui labai trūksta laiko vien tik sau.

pirmiausiai tai ilseciausi daug daugiau. pasidomeciau apie vezineliu praktiskuma, ir rinkciausi visus kilnodama . perskaityciau visas noretas knygas. pries dedama i burna kasni pagalvociau, kad po gimdymo tie kg netaip langvai ir tirpsta.
tikrai nesifotografuociau, nes 20kg labai jau nepatraukliai atrode