Baisybės

Prisiskaičiau čia visokių baisybių    Negaliu teigti, kad tikiu visokiomis dvasiomis ir bildukais, bet negaliu teigti ir kad netikiu.... Turbūt esu ta per viduriuką, kuri pati yra susidūrusi su kažkuo, ko negali paaiškinti, bet labai nesigilinu į tai taip pat  Štai mano istorijos,  jei jas galima taip pavadinti 

Pirma susijusi su sapnais, dar buvau gal penktoje kl. kažkur, sapnuoju, kad pas pusbroli, kur yra daug vaių šeimoje, kaime vyksta didelė šventė, visi ateina, bet mažytė puseserė kažkodėl neatėjo    klausiu visų kur ji, kodėl neatėjo ir pan., nes žmonių daug, bet taip ir pabudau nesužinojusi nieko. Ir tą patį rytą skambutis iš tetos, kad tą mažytė puseserė ligoninėje prie mirties, nes ją nukankino mama, tiksliau nužudė.... Gal ir sutapimas, kad sapnavau daug žmonių, kad jos nebuvo, nznau, bet esmė, kad sapnavau 

Kitas nutikimas,, kad miegu, tiksliau pati suvokiu, kad nemiegu, bet atsimerkti negaliu, o ant kojų kažkas guli.... Galvoju šuniukas mano, bet taip ir kažko neramu baisu... Ir staiga tas kažkas nuo kojų nušoka ir aš atsimerkiu, kambaryje nieko nėra, šuns taip pat... 

Dar vienas, kad buvo namie remontai ir teko miegoti koridoriuje mažame ant čiužinio i kurio eina durys į neįrengtą palėpę. Kartu su manim buvo ir šuo. Tamsu, jau ko ne miegu ir staiga mano šuo pradeda urgsti ir visas drebantis palindo po anklode. Palindau ir aš po ja    Abu tada ilgai drebėjom    Nežinau ko jis taip išigando, bet pati galvoju, kad gal kokios pelės    Nors šiaip nėra bailys jis   

O dėl to būrimosi su akim, esu kažkada dariusi, nznau ar ten buvo mano pasamonė ar kas, bet pamenu taip neiškiai, kad iš raidžių sudeliojo žodžius, bet po to buvo baisu ir daugiau niekad taip nebežaidžiau   

O šiaip pati esu didelė bailė, po siaubo filmo bijau ir į toletą eiti   

Reziumė - tą vakarą ji buvo nusiteikusi pasiimti kažką su savimi, dairėsi, įspėjo (muzika, kurią aš girdėjau), pamatė, kad mums dar ne laikas, kad mylintys, kad reikalingi, tad pasiėmė, visai dar ne seno, o pačiame jėgų žydėjime, gyvybę.
Mano vyras netikintis antgamtiniais ir čiaip panašiais reiškiniais juokėsi iš mano "kliedesių" apie nuotrauką, bet kai pati parožiau, juokinga jąm nepasirodė.
Taigi, manau, kad ne visada mirtį gali pats pasirinkti, dažniausia mirties angelas pats pasirenka tave.

Su nepaaiškinamais reiškiniais susiduriu nuo vaikystės, mano mama taip pat.
Papasakosiu vieną istoriją, kuri nutiko vakare, viena diena likus iki kūčių.
Mes gyvename nuosavame name, tad nulipau į pusrūsį užmesti krosnin malkų ir vos priėjus išgirdau tylią muziką, na net paaiškinti nemoku, tokia be instrumentė, lyg niūnevimas, lyg šnarėjimas, bet ne kakafonija, o švarus garsas, tik nenusakomas, tylus. Viską nurašiau ant nedamiegojimo. Užlipau viršun, gryžo vyras, pavakarieniavom. Skambina krikšto mama ir sako, kad nufotografuoičiau savo mažąją, nes nori padaryt jai dovaną - kalėdinį puoduką su jos atvaizdu. Sutinku. Su vyru nusivedam dukrytę į svetainę ir pasodinę į pintą krėslą visaip bandom juokint, kad tik ji ramiai sėdėtų, nesimuistytų, žodžiu fotografuojam. Bet kiekviena nuotrauka išeina, kaip per rūką, šventiška eglutė taip pat lyg per rūką. Vyras sako, tai čia bus nuo balto lango rėmo atšvaitas, bet ne, nes kiek befotagrafuotumėm ir kad ir kokiais rakursais - niekaip, viskas rūke. Na, ok, šiaip ne taip nusiunčiam į elektroninį vieną padoresnę nuotrauką. Jau vėlu, staiga užeina į kambarį mama, sako kažkas pas kaimynus negerai. Eina laikas. Iš pradžių buvo greitoji, vėliau policija, dar vėliau katafalkas. Išaiškėjo, kad kaimynui širdis sustojo. Visiems stresas.
Klausit kas čia tokio, normali istorija, bet palaukit dar nebaikta.
Kadangi naktinėju dažnai, tai ir senas nuotraukas kompiuteryje pavartau. Tai štai, atsiverčiu neseniai darytas krikštamotei mano dukrelės nuotraukas, vartau, staiga akis užkliūva už foto, kur lango atspindyje matosi vyro atvaidas, tolėliau mirusiojo kaimyno svetainės langas, ten degė šviesa, o mano vyro užnugaryje rūko pavidalo, bet gerai matoma ir baugi figūra, su veidu, ir gaubtuvu.
Reziumė - tą vakarą ji buvo nusiteikusi pasiimti kažką su savimi, dairėsi, įspėjo (muzika, kurią aš girdėjau), pamatė, kad mums dar ne laikas, kad mylintys, kad reikalingi, tad pasiėmė, visai dar ne seno, o pačiame jėgų žydėjime, gyvybę.
Mano vyras netikintis antgamtiniais ir čiaip panašiais reiškiniais juokėsi iš mano "kliedesių" apie nuotrauką, bet kai pati parožiau, juokinga jąm nepasirodė.
Taigi, manau, kad ne visada mirtį gali pats pasirinkti, dažniausia mirties angelas pats pasirenka tave.

butu idomu ta nuotrauka pamatyt

Man negaila, galiu įkelti foto, tik nežinau kiek jum ten matysis, nes foto teko sumažinti ir apkarpyti.Na jei išsisaugosit ir prisitrauksit arčiau, tai manau vistiek matysis, o ir iš toliau matosi. Atkreipkit dėmesį į vyro atspindį lange, tai štai, už jo reikia žiūrėti. Kas netiki, tas nematys, kad susidūręs ar tikintis, gal neapšauks manęs paranojike. Bet taip iš tikrųjų buvo.
Nuotrauka ČIA

Man negaila, galiu įkelti foto, tik nežinau kiek jum ten matysis, nes foto teko sumažinti ir apkarpyti.Na jei išsisaugosit ir prisitrauksit arčiau, tai manau vistiek matysis, o ir iš toliau matosi. Atkreipkit dėmesį į vyro atspindį lange, tai štai, už jo reikia žiūrėti. Kas netiki, tas nematys, kad susidūręs ar tikintis, gal neapšauks manęs paranojike. Bet taip iš tikrųjų buvo.
Nuotrauka ČIA

Atsiprašau , bet man ten panašiau į gyvo žmogaus atvaizdą , atsispindintį lange .

Atsiprašau , bet man ten panašiau į gyvo žmogaus atvaizdą , atsispindintį lange .