as laida maciau kai pas paminklu restauratore toks atejo
QUOTE(Semilga @ 2011 01 03, 15:27)
Girdejus,kad prie silpnesnes psichikos, labiau pazeidziamu zmoniu jie "kabinasi"
todėl, kad pažeidžiamų žmonių ar jautresnės psichikos žmonių pasaulis daug atviresnis antgamtiniams dalykams
Dažniausiai vaidenasi vaikams...o jų psichika yra daug jautresnė
QUOTE(rittux'e @ 2011 01 03, 14:41)
todėl, kad pažeidžiamų žmonių ar jautresnės psichikos žmonių pasaulis daug atviresnis antgamtiniams dalykams
Dažniausiai vaidenasi vaikams...o jų psichika yra daug jautresnė
Dažniausiai vaidenasi vaikams...o jų psichika yra daug jautresnė
Kai buvau vaikas ir netgi paauglė paniškai bijodavau bet kokių pasakojimų, istorijų apie aną pasaulį, įvairias dvasias, vaiduoklius, kapus ir t.t., psichika mano buvo ypatingai jautri. Vis patirdavau keistų išgyvenimų naktimis, garsai, sapnai, dėl kurių ir iki šiol nesu įsitikinus ar tai tik nebuvo tikrovė. Dažnai jausdavausi tarsi mane kas vis stebėtų ir sekiotų... na, dabar galvoju, kad tai galėjo būti paprasčiausa fobija (kur fantazija pati prikurdavo ko nereikia), arba buvo kažkas tikrai daugiau..
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 03, 17:09)
Kai buvau vaikas ir netgi paauglė paniškai bijodavau bet kokių pasakojimų, istorijų apie aną pasaulį, įvairias dvasias, vaiduoklius, kapus ir t.t., psichika mano buvo ypatingai jautri. Vis patirdavau keistų išgyvenimų naktimis, garsai, sapnai, dėl kurių ir iki šiol nesu įsitikinus ar tai tik nebuvo tikrovė. Dažnai jausdavausi tarsi mane kas vis stebėtų ir sekiotų... na, dabar galvoju, kad tai galėjo būti paprasčiausa fobija (kur fantazija pati prikurdavo ko nereikia), arba buvo kažkas tikrai daugiau..
man vaidendavosi, kad virtuvėje kažkas puodelius kilnoja (nors tuo metu būdavau svetainėje), arba svetainėje dureles darinėja (nors būdavau savo kambaryje). Daug kam iš mano draugių tas pats buvo.
Kuo dariausi vyresnė, tuo vaidenimosi buvo mažiau, nes stengdavausi viską paaiškinti racionaliai (skersvėjis, vamzdynas ir pan.)
O dabar turiu vaiką, kuris bijo tamsos ir tualeto, nes jam vaidenasi, kad ten yra vaiduoklių...
atsimenu, dar mano močiutė pasakojo, ką iš savo močiutės buvo girdėjus. Dar caro laikais, berods, kai baudžiava dar buvo nepanaikinta, gyveno kažkoks baisus dvarininkas, kur labai savo valstiečių nekentė, nevengdavo juos nuplakt, merginas jaunas mėgdavo prieš jų valią paimt ir pan. Tai kai tas ponas mirė, jį pašarvojo specialioj kriptoj tos šeimos koplyčioj. Ir nuo tada prasidėjo visokie keisti dalykai - žmonės pasakodavo matę, kaip aplink tą koplyčią kokie juodi šunys gaujom slankiodavę, švieselės blykčiodavo, kartais dejonės ar tai juokas ataidėdavo. Ne vienas ten pasiklysdavo ir namo kelio ilgai nerasdavo, nors koplytėlė ne miške ir ne kokiam užkampy. o kai tas ponas pašarvotas buvo bažnyčioj, tai po nakties vis rasdavo vainikus išmėtytus, žvakes išvartytas... . Nežinau, gal fantazijos čia kaimo žmonių, bet dar močiutė sakė, kai užėjo rusai ir prisireikė tą koplyčią nugriaut, tai vienas iš tų ggriovėjų (dabar galvoju, gal girtas buvco 
), pasiuto visas ir nubėgo laukais rėkdamas, kad velnias į jį žiūri iš tos koplytėlės.
. Nežinau, gal fantazijos čia kaimo žmonių, bet dar močiutė sakė, kai užėjo rusai ir prisireikė tą koplyčią nugriaut, tai vienas iš tų ggriovėjų (dabar galvoju, gal girtas buvco ), pasiuto visas ir nubėgo laukais rėkdamas, kad velnias į jį žiūri iš tos koplytėlės.
QUOTE(rittux'e @ 2011 01 03, 15:46)
man vaidendavosi, kad virtuvėje kažkas puodelius kilnoja (nors tuo metu būdavau svetainėje), arba svetainėje dureles darinėja (nors būdavau savo kambaryje). Daug kam iš mano draugių tas pats buvo.
Kuo dariausi vyresnė, tuo vaidenimosi buvo mažiau, nes stengdavausi viską paaiškinti racionaliai (skersvėjis, vamzdynas ir pan.)
O dabar turiu vaiką, kuris bijo tamsos ir tualeto, nes jam vaidenasi, kad ten yra vaiduoklių...
Kuo dariausi vyresnė, tuo vaidenimosi buvo mažiau, nes stengdavausi viską paaiškinti racionaliai (skersvėjis, vamzdynas ir pan.)
O dabar turiu vaiką, kuris bijo tamsos ir tualeto, nes jam vaidenasi, kad ten yra vaiduoklių...
Man irgi vaidendavosi panašiai, kad iš virtuvės sklisdavo visokie garsai.. Brolis neseniai prisipažino, kad būdamas mažas girdėdavo tarsi kas pjūklu būtų ką pjovęs virtuvėj ir jis eidavo vis patikrint (nors pjūklo neturėjom)..
visokie traškesiai, kasnakt man girdėdavos ir dingdavo tik atsimerkus... kiek visko buvo, užimtų daug vietos jei norėčiau papasakot.. neaišku ar tai buvo vaizduotės padariniai ar kas 
QUOTE(imarta @ 2011 01 03, 15:51)
as laida maciau kai pas paminklu restauratore toks atejo
Aha aš irgi tą laidą buvau mačius
Bet tai ir darbas toks nemalonus kapinėse tryntis visas dienas Nors būna žmonių kuriems kapinėse kaip tik patinka,sako taip ramu taip gera ,o man tai kaip tik labai nemalonu visada bloga,silpna pasidaro
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 03, 19:59)
Man irgi vaidendavosi panašiai, kad iš virtuvės sklisdavo visokie garsai..
Nu man tai būna iki šiol kad va kažkas sutraška namie ,nu bet irgi sakau ne baisiai taip .Bet jei pvz pjūklų pjautu ,tai eina kaki ,bijočiau nerealiai .Nors nuomavomes toki nemalionu butą tai ten irgi už kambario durų traškėdavo ir sandeliukas amžinai atidarytas ryte būdavo nors uždarydavau
Man tai baisoka ir MISTISKA atrodo gimdymas...
Zinau, nustebsite, juo labiau kad dauguma cia esate gimdziusios...
O as nesu gimdziusi, aisku kiek veliau, po keliu metuku noreciau ir as vaikiuko, o dabar dar jauciu kazkokia ir mistika, nors man jau 26-eri, nezinau, kai pagalvoju kad kitos mano amziaus jau dauguma vaiku turi, tai lyg ir as noreciau, bet kazkokia nezinia apima, gal todel, kad niekada joks vyras rimtai su manimi apie vaikus nera snekejes...
Zinau, nustebsite, juo labiau kad dauguma cia esate gimdziusios...
O as nesu gimdziusi, aisku kiek veliau, po keliu metuku noreciau ir as vaikiuko, o dabar dar jauciu kazkokia ir mistika, nors man jau 26-eri, nezinau, kai pagalvoju kad kitos mano amziaus jau dauguma vaiku turi, tai lyg ir as noreciau, bet kazkokia nezinia apima, gal todel, kad niekada joks vyras rimtai su manimi apie vaikus nera snekejes...
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 03, 17:09)
Kai buvau vaikas ir netgi paauglė paniškai bijodavau bet kokių pasakojimų, istorijų apie aną pasaulį, įvairias dvasias, vaiduoklius, kapus ir t.t.,
QUOTE(rittux'e @ 2011 01 03, 17:46)
man vaidendavosi, kad virtuvėje kažkas puodelius kilnoja (nors tuo metu būdavau svetainėje), arba svetainėje dureles darinėja (nors būdavau savo kambaryje). Daug kam iš mano draugių tas pats buvo.
Analogiskai buvo ir su manimi
Ale a.a. probobute mane itikino, jog gyvuju reikia bijoti labiau nei mirusiu Ji sakydavo, kad vaiduokliai mums nieko negali padaryti, kad cia tik siaubo filmu kuryba, nes mire NIEKADA nepasieks musu, netrikdys musu gyvenimo, atvirksciai, kartais jie saugos mus. O va gyvieji tai baisiau, nezinai, koks plesikas isivers del 10 litu ir lygintuvu kojas palygins Labai itikinama kalba jos buvo, kai paaugle eidavau is sokiu kaime, drasiai zengdavau pro sodybas, kuriose, kaimieciu teigimu, vaidendavosi. Ir atvirksciai, slepdavausi krumuose, kai pamatydavau nakti vaziuojancios masinos sviesas.
Ir dabar savo vaikams visada sakau: bijokit, vaikai, gyvuju, o ne mirusiu...
QUOTE(sapnu_gaudytoja @ 2011 01 04, 00:52)
Anokia cia mistika: lygiai taip pat kaip pas dantista nueiti-nemalonu, ale atsisedus i kede nepabegsi
QUOTE(sena pažįstama @ 2011 01 04, 08:58)
Analogiskai buvo ir su manimi Ale a.a. probobute mane itikino, jog gyvuju reikia bijoti labiau nei mirusiu Ji sakydavo, kad vaiduokliai mums nieko negali padaryti, kad cia tik siaubo filmu kuryba, nes mire NIEKADA nepasieks musu, netrikdys musu gyvenimo, atvirksciai, kartais jie saugos mus. O va gyvieji tai baisiau, nezinai, koks plesikas isivers del 10 litu ir lygintuvu kojas palygins
Labai itikinama kalba jos buvo, kai paaugle eidavau is sokiu kaime, drasiai zengdavau pro sodybas, kuriose, kaimieciu teigimu, vaidendavosi. Ir atvirksciai, slepdavausi krumuose, kai pamatydavau nakti vaziuojancios masinos sviesas.
Ir dabar savo vaikams visada sakau: bijokit, vaikai, gyvuju, o ne mirusiu...
Anokia cia mistika: lygiai taip pat kaip pas dantista nueiti-nemalonu, ale atsisedus i kede nepabegsi
Ale a.a. probobute mane itikino, jog gyvuju reikia bijoti labiau nei mirusiu Ji sakydavo, kad vaiduokliai mums nieko negali padaryti, kad cia tik siaubo filmu kuryba, nes mire NIEKADA nepasieks musu, netrikdys musu gyvenimo, atvirksciai, kartais jie saugos mus. O va gyvieji tai baisiau, nezinai, koks plesikas isivers del 10 litu ir lygintuvu kojas palygins Labai itikinama kalba jos buvo, kai paaugle eidavau is sokiu kaime, drasiai zengdavau pro sodybas, kuriose, kaimieciu teigimu, vaidendavosi. Ir atvirksciai, slepdavausi krumuose, kai pamatydavau nakti vaziuojancios masinos sviesas.
Ir dabar savo vaikams visada sakau: bijokit, vaikai, gyvuju, o ne mirusiu...
Anokia cia mistika: lygiai taip pat kaip pas dantista nueiti-nemalonu, ale atsisedus i kede nepabegsi
Pritriu.
Nuo mažų dienų kiek save pamenu eidavau į laidotuves, mama šeimininkaudavo, tai ir aš trindavausi. Padėdavau. Juk anksčiau tai kaime ilgai užtrukdavo tos laidotuvės, keli vakarai atsisveikinimui, paskui laidotuvių diena, pietūs po laidotuvių. Žinojau visas tradicijas, visas giesmes, maldas, kas po ko, kada ir ką reikia daryti, o kiek prisiklausydavau pokalbių artimųjų, juk kam ten rūpi vaikas, ką jis supranta, bet aš suprastadau, kad jau turtą dalintis ruošiais, kad jau tą ar kitą apgauti nori, girdėdavau negražiai kalbant brolius ant kitų brolių ir t.t.. visiškai nebijojau mirusių, nes man lygiai taip pat mama pasakė, kad gyvųjų reikia bijoti.
Tiesiog dar vaikas būdamas suvokiau, kad bijoti reikia tiems, kurie su pikta mintimi gyvena, kurie kažką blogo mirusiam padarė, kurie apkalba jį mirusį, kurie yra šiaip tokie na pikti, blogo kitam linkintys žmonės, o aš einu visada pas mirusį, artimą ar ne, su linkėjimu jam ramybės, su maldele ir nuoširdžiu gailesčiu, todėl niekaip nesuprantu, kodėl aš jo turiu bijoti.
na ir mane daznai i laidotuves bobulka vesdavosi, bet as po to blogai miegodavau bijodavau. O dar pamenu kai viena giminaite mire seniau gi nevezdavo niekur, tai bobulka vaziavo padet nuplauti aprengti ir mane pasieme, nes neturejo kur palikti. Gerai kad buvau 4m, tai vis galvojau ko ta teta nesioja, dabar tai numirciau is baimes
QUOTE(imarta @ 2011 01 04, 14:11)
na ir mane daznai i laidotuves bobulka vesdavosi, bet as po to blogai miegodavau bijodavau. O dar pamenu kai viena giminaite mire seniau gi nevezdavo niekur, tai bobulka vaziavo padet nuplauti aprengti ir mane pasieme, nes neturejo kur palikti. Gerai kad buvau 4m, tai vis galvojau ko ta teta nesioja, dabar tai numirciau is baimes
tikras siaubas...
po tokių dalykų ir miknium gali patapti ...
