Taigi, jau budama nėščia 4 mėn. sužinojau kas mano pilvelyje gyvena, ogi ten augo isvajotoji dukryte
. Nėštumas praėjo sklandžiai. Ir štai atėjo sekmadienis balandžio 4d. Aš jau nemiegu antra para taip laukiu savo mažiukės. Pirmadienį 9 val. susitariau su gydytoja susitikti ligoninėje. Taigi štai ir rytas... aš ligononėj...po apžiūros gydytoja praneša, kad šiandien gimdysim...kaklelis atsidaręs 4cm....bet dar porai valandėlių išleidžia pasivažinėt... abu su tetuku netikim, kad stebuklas ivyks jau šiandien...vyras išsiprašo iš darbo... aš dar pailsiu namie valandelę ir štai mes vėl ligononėj...aš pasimetus...15val. mane paguldo ant gimdymo stalo ir nuleidžia vandenukus... po truputi pradedu jaust sarėmius...visai neskauda...plepam su vyru...sarėmiai stiprėja, bet man neskauda...17val.vyras jau nori miego nuo nuobodulio...parsineša kavos...18val. šakes nebegaliu kentėt...epidūras...ach prašviesėjo akyse...sarėmius fiksuoja tik aparatas...man nieko nebeskauda...po valandžiukės vėl skausmas atsinaujina...nauja dozė...vėl gerai...ir taip iki 21val...guliu pasisukus ant šono...staiga pajaučiu didžiuli nora i gerą vietelę...viskas stumiu...21.20val. ji mano mžoji Viltelė jau guli man ant tuščio pilvuko visa šlaputė ir šilta...ir laiko įsikibus mamytei į pirštuką rankytę...tokią mažytę, nuostabią...tėvelis drebančia ranka perkerpa virkštelę...ir netrukus jau pats laiko savo dukrytę ant rankų...stai mes jau ir seima...visi beprotiškai laimingi...
Mums tai visi aiskina, kad epiduras daromas tik iki 4 cm, o po to nebegalima 
