Ar žinote, kad skausmas yra vertinamas skalėje nuo 0 iki 10? Gimdymo skausmas yra prilyginamas 8, kas reiškia „žudantį skausmą“? Pritaikius epidūrinę nejautrą, skausmas prilyginamas 2, t.y. pakeliamas, lengvas skausmas. Aš apie tai sužinojau nėščiųjų mokyklėlėje.

Po pirmo gimdymo pasakau sau: kitą kartą gimdysiu tik su epidūru! Galvojau, kad to skausmo niekada gyvenime nepamiršiu.... Pradėjus lauktis antrą kartą, po truputį mintys sukasi apie gimdymą, koks jis bus, kaip aš norėčiau, kad jis vyktų. Mintyse susikuriu Gimdymo planą, pagal kurį, jeigu prireiktų skatinimo, prašyčiau epidūrinės nejautros, o jeigu veikla vyktų natūraliai, bandyčiau be nuskausminimo (giliai širdyje norėjau, kad jokių medicininių intervencijų, tarp jų ir nuskausminimo, neprireiktų, bet kentėti pragariškų skausmų irgi nebuvau linkusi). Kažkodėl labai tikėjausi ir tikėjau, kad antras gimdymas bus lengvas ir sklandus, mintyse kūriau vaizdinius kaip aš sąrėmių metu sėdėsiu ant kamuolio, vėliau gulėsiu burbulinėje vonioje (sako, labai padeda), kaip gimdymo metu gros rami muzika, vyras bus šalia ir skausmo akimirkomis masažuos man nugarą, kaip lengvai ir be plyšimų aš išstumsiu vaikelį... Taip aš norėjau, kad viskas vyktų, tikėjau (ir dabar tikiu), kad mintys, troškimai materializuojasi... Aplinkiniai turbūt klausydami mano sapalionių mintyse sakė: "taip taip, naivuolė" Spėkite, ar pavirto mano norai realybe? Beje, gruodžio mėnuo Ukmergėje nusimatė labai derlingas, labai daug nėštukių turėjo gimdyti būtent gruodį – jeigu būtų įmanoma paskirstyti, tai kiekvienai gruodžio dienai gautųsi po 1-2 gimdyves per dieną. Be to, panašiu laiku apie mano termino datą nusimatė pilnatis, kurios metu yra tendencija gimdyvių antplūdžiui... Visi šie dalykai mane truputį gąsdino - kad nebus laisvų palatų (o apie komercinę belieka pasvajoti), kad nebūsiu pakankamai prižiūrėta ir apšokinėta ir t.t. Tai kaipgi viskas vyko, ar pasiteisino mano nuogąstavimai?

Gruodžio 19d. Mano termino diena. 1:30 nakties. Bemiegant pajuntu, kad kad tarp kojų kažkas išbėga. Apsidžiaugiu, kad turbūt tai gleivių kamštis arba vandenys. Nepraeina nė pusvalandis, kai pajuntu maudimą pilvo apačioje. Nueinu į wc. Pakeliui šliūkšteli dar viena dozė skaidraus skysčio. Nudžiungu. Turbut šiandien ta diena! Daugiau į lovą nebegrįžtu. Įsijungiu kompiuterį, pasileidžiu sąrėmių skaičiuoklę, naršau internete. Galima sakyti, visą likusią nakti skaičiuoju sąremius, laukiu jų reguliarumo. Deja, jie kartojasi kas 10, 7, 15, 20, 5, 10min. ir t.t. – jokio reguliarumo, bet skausmas bėgant laikui truputį stiprėja. Iš ryto, palikę dukrytę vyro mamos globai, apie 10h neskubėdami judame link ligoninės. Verdiktas – atsidarymas tik 3cm "Galite dar važiuoti namo arba likti stebėjimui, nes vistiek vakare turėtumėte pagimdyti." Nusprendžiame likti. Akušeriniame skyriuje tylu, ramu, tik retkarčiais pasigirsta kokio naujagimio verkimas. Pasirodo, skyrius beveik pilnas jau pagimdžiusių, visos naujai atremontuotos palatos užimtos, bet iš gimdyvių esu tik aš viena Abu su vyru esame patalpinami į priešgimdyvinę palatą. Gydytoja pasiūlo vyrui nupirkti man ko nors užkrimsti, atsigerti, juk iki gimdymo dar nusimato visa diena, reikia pasistiprinti. Aš paprašau kamuolio ir po poros minučių jau sėdžiu ant jo. Mūsų didelei nuostabai paaiškėja, kad komercinė palata laisva ir mes galime ją „imti“!! Dar negaliu patikėti, kad viskas vyksta taip sklandžiai! Vyras atveža valgyti, gerti, taip pat muzikos. Klausausi Norah Jones. Už lango gražiai sninga. Palatoje šilta ir jauku. Personalas labai malonus. Dirba ta pati akušerė, kuri priėmė dukrytę. Ji prisimena mus. Stebisi mano nedideliu pilvuku ir sako, kad turbūt jis dar mažesnis negu pirmą kartą bei prognozuoja man mažą vaikelį. Viskas būtų nuostabu, bet.... veikla nesinormalizuoja, t.y. sąrėmiai netampa reguliarus, kartojasi tai kas 15, tai kas 5, tai kas 10 minučių... Taip ateina ir vakaras... 19val. Nors atsidarymas jau 6 cm, gydytoja su akušere, apžiūrėjusios mane pasiūlo skatinti, nes esą, priešingu atveju, galiu pagimdyti tik naktį ar paryčiui, būsiu pervargusi, antrą naktį nemiegojusi ir be jėgų stumti... Jau prieš tai esu užsiminusi gydytojai dėl epidūro, tačiau iki šiol jo neprireikia, nes sąrėmiai pakenčiami. Man prižadama pati mažiausia skatinamųjų dozė ir pasakoma, kad epidūro daryti neverta, nes nedaug centimetrų trūksta iki pilno atsivėrimo. Truputį paskatinus viskas turėtų vykti greitai. Ką padarysi. Patikiu. Sutinku... Su visais daiktais ir su kamuoliu persikeliame į gimdyklą. Ten įsijungiame ligoninės kompaktą su labai gražia ramia muzika (kažkas gražaus iš klasikos, gaila, kad nepamenu...) Nors skatinamųjų kiekis minimalus, bet jau darosi „salduuuuu“ Gerai, kad vyras šalia. Akušerė pamoko jį daryti masažą. Tai man truputį padeda. Skyriuje tyluma ramuma, gimdykloje gera atmosfera. Su vyru kalbame, kokia nuostabi ta ramybė (pirmas gimdymas vyko dienos metu, buvo daug triukšmo, skyriuje daug lankytojų, taip pat abi gimdyklos užimtos, o sienos gana plonos). Dabar atrodo tiesiog idealus laikas gimdyti. Vis dar sėdžiu ant kamuolio, ir kai tik užeina sąrėmis, pradedu klubais sukti ratus ant jo. Gimdykloje taip pat yra mano išsvajota burbulinė vonia, tik gaila, kad man į ją neleidžiama, kadangi vaisiaus vandenys nubėgę.. Sąrėmių skausmas vis stiprėja, darosi sunku sėdėti ant kamuolio. Išbandau visokias kitokias pozas. Nelabai padeda Ateina akušerė su gydytoja. Visi keturiese kalbamės. Jau net pokalbio temų neatsimenu, tik žinau, kad buvo bandoma nukreipti mano dėmesį nuo skausmo. Ir vėl laikas gimdos kaklelio apžiūrai (tai turbūt antras, ne, trečias skausmingiausias dalykas po sąrėmių skausmų!) Net silpna pasidaro nuo to ką man pasako… Per lėtai viskas vyksta, gimdos kaklelis vos vos pajudėjęs nuo skatinimo pradėjimo momento… Ir tada jau manęs niekas nebeklausia, noriu aš ar ne, paskelbiamas nuosprendis man nuskamba kaip didžiausia pasaulyje bausmė – didiname skatinamųjų lašelių skaičių! Neverta nė sakyti, kad epidūro man niekas nedavė. Na ką gi... lašeliai padidinti, nereikia laukti nė minutės – prasideda "žudantis" skausmas!! Sunku net kvėpuoti, burzgiu kaip koks traktorius, bandau rėkti, bet atrodo nėra jėgų, laisvu kelių sekundžių atokvėpio metu galvoje šmėsteli mintis (kuri man dabar atrodo baisiai juokinga), kad reiktų gal pasiprašyt ant žemės ir pabandyti ropoti (akušerė pasakojo, kad būta pas juos tokių pageidavimų), bet ta mintis akimirksniu ištirpsta užėjus dar vienai skausmo bangai... Mano brangiausiasis papučia man į veidą, gal norėdamas nupūsti užkritusius plaukus (turbūt atrodau kaip laumė ragana ). O! man tai patinka! Taip gera ir gaivu!!! Sakau: pūsk, dar pūūūūsk!!! Ir vyras pučia (kaip jam galva neapsisuka? ). Praėjus porai dienų po gimdymo jis paironizuoja: „pūskit į mane, pūskit, aš plunksnelė!” Tik tada prisimenu savo keistus pageidavimus ir suima labai nuoširdus juokas Taigi... jei gerai prisimenu, vis kartojau žodzius: o, Dieve, o Dieve, neištversiu.... Sukaupusi paskutines jėgas paklausiu gydytojos, kiek čia man dar skirta kankintis. Ji pasako, kad apie valandą gal... Tai dar vienas baisus mano ausims verdiktas.... Tada kažkas atsitinka – vieno, po to kito, trečio sąrėmio metu pradedu jausti kažkokį karštį gimdos kaklelyje Labai keistas jausmas... Apie tai pasakau gydytojai, kuri iškart puola tikrinti kaklelio. „Aha, pažiūrim, ką čia turim..........jau gimdaaaaaai!!!!!” Nuo skatinamųjų dozės didinimo nepraėjęs nė pusvalandis! Aš negaliu tuom patikėti Supuola akušerės, slaugytojos ir kitas reikalingas personalas. Tada aš irgi jau pajaučiu… “oooooi, kažkas darosi, stumiuuuuu”!!! Akušerė: „dar nestuuuumk, ne ne!!!“. „Bet aš negaliuuu nestumti, ir kaip man susilaikyti???“ Pagaliau man leidžiama stumti. Bet... man nebesinori... vėl laukiame sąrėmio. Sulaukiame. Bet tos stangos tokios silpnos, atrodo, kad jų visai nebūtų ir tik aš viena savo jėgomis stumiu.. o taip sunku, taip nėra tų jėgų... Pagaliau ateina viena galinga stanga, aš stumdama pradedu garsiai spiegti. Personalas sudrausmina mane, kad taip nedaryčiau, nes negirdėsiu, kas man liepiama. Susikoncentruoju ir pabandau tylėti. Gaunasi! Bet veidas atrodo sprogs nuo susidariusios energijos ir noro rėkti, iššsilieti Skirtingai nei pirmo gimdymo metu, stumimas žiauriai skausmingas, jaučiu kiekviena skausmelį, jaučiu kaip.....o Dieve, mane keeerpa, aaa!!!! Jaučiu kaip nubėga didelis kiekis šilto skysčio...„ „Kraujas“, pagalvoju „Nieko nieko, nebedaug liko, galvytę jau matome!“. Dar porą sunkių stumimų ir išgirstu riksmą!!! Tada mano veidą nutvieskia šypsena. Dar kokį pusvalandi kartoju visų įmanomų dievų vardus (tarp aikčiojimų ir verkšlenimų dėl skausmingo manęs siuvimo, siuvimas – antras po sąrėmių baisiausias skausmas pasaulyje), dėkodama, kad viskas pagaliau baigėsi.... Mūsų didelei nuostabai, Deividukas gimė 54cm ir 3750g!! Ir kur jis pas mane galėjo tilpti tokiame mažame pilvuke??? Glaudžiu savo stebuklėlį prie krūtinės ir jaučiuosi esanti devintame danguje...

Kitą dieną po mano gimdymo prasideda pilnatis... Ryte nugirstu personalą už durų šnekant: „tai kur guldysime?“ Pasirodo, po manęs gimdyti atvyksta dar gal 3 gimdyvės, o skyrius beveik pilnas. Mintyse sau pagalvoju: „ir už ką man taip pasisekė, kad aš laiku atvykau, laiku gimdžiau?“

Praeina kokia savaitė. Aš susimąstau ir sakau vyrui: „žinai, visgi aš manau, kad svajonė apie tai, kaip turėtų atrodyti gimdymas, išsipildė. Netgi tas nežmoniškas paskutinės valandos skausmas, nors buvo sunkiai pakenčiamas, bet jis netruko juk labai ilgai. Be to, išsipildė net mano vidinis troškimas pagimdyti natūraliai be nuskausminimo.“ Ir kas paneigs, kad psichinė energija egzistuoja – mes visada gauname tai, ko trokštame, kuo tikime... Todėl linkiu visoms kuo pozityvesnio mąstymo

Labai gražiai aprašyta istorija. Paprastai, ir su puikiu humoro jausmu

Super gimdymo istorija Dar karteli sveikinu

Aciu Niekuom gal neisskirtine, bet turejau atlikti pareiga - dukrytes rasiau gimimo istorija, tai negalejau nuskriausti ir savo maziaus

vaje, super, labai graziai papasakota
aukit diduciai

labai nuosirdziai viskas aprasyta!!!Aukit sveikuciai ...

Tahoe, turi nepaprasta rasytojos talenta Super aprasei Deividuko gimimo istorija Laaabai gerai skaitesi ... Ir smagu, kad turejai toki gimdyma, kokio ir norejai
Linkejimai nuo gruodinuku

Aciu

Kokia šilta, graži gimdymo istorija

Dovanok, bet tavo aprasytos kancios man nepanasu i svajoniu gimdyma, taciau kiekvienas isivaizduoja viska skirtingai ir svarbiausia, kad igyvendinai savo norus, nepaluzai ir labai idomiai, netgi ispudingai aprasei savo gimdymo istorija
Aukit sveikuciai ir grazuciai!

Teisinga pastaba Na taip, tai buvo "ne pagal plana" Galvodama pavadinima bei deliodama kai kurias mintis irgi apie tai masciau.
Tuo momentu tikrai atrode, kad neistversiu, bet, kita vertus, tai truko gana trumpai, tiesiog labai jau as cia smulkiai aprasiau Bet as vertinu viska bendrai paemus - gydytojus, demesi, visas aplinkybes, aplinka ir t.t. O skausmas, kurio aprasymas nors ir didele dali istorijoje uzima, jis is tiesu tik vienas is fragmentu

labai įdomiai išsireiškėte- ,,kančios" mano nuomone, kančia, kai kankiniesi be prasmės...o gimdymas yra prasmingas, nuostabus, šventas skausmas, kurį tikrai galima iškęsti ir be tų epidūrų ir kitų vaistų

Autorės pasakojimas tikrai labai gražus ir mintys puikios ir teisingos- Mintys tikrai materializuojasi

Tahoe labai grazi tavo sunelio gimimo istorija

Pirmiausia sveikinu gimus jūsų lauktam sūneliui, sveikatėlės, aukti dideliam, gražučiui, meilučiui . antra labai tave palaikau, kai svajoji ir tiki savo svajone ir ja neabejoji . Tai svarbiausia, kad tavo gimdymas - svajonė, ir kartu pavyzdys kitoms mamytėms svajoti ir tikėti, kad viskas bus gerai
Ačiū tau už šią istoriją.
Ir užsuk pas mūsų 2009 pirmo ketvirčio mažylius pasidžiaugti kaip augate

Tahoe- labai grazi istorija

Labai grazi istorija, prisimeniau net as savo gimdyma

super,viska pries akis maciau Sveikatytes jums

Na, tikrai nenorejau pasakyti, kad gimdymas- tai neprasminga kancia, ir visiskai sutinku su tamstos nuomone apie sventa skausma
Svarbiausia, kad istorijos autore teisingai suprato mano komentara

Tahoe, buvo gera skaityti tavo istoriją.. nors ir nemažai iškentėta, bet džiaugiuosi kad pasidalinai. Aš taip pat panašiai svajojau, ir nors mano mintyse susikurtas gimdymo planas buvo pakoreguotas vaikučio, neprisireikė nei muzikos, nei kamuolio, ant kurio man iš karto pasidarė silpna po pirmo rimtesnio sąrėmio, bet viskas vyko sklandžiai, be nuskausminamųjų, be plyšimų, ir svarbiausia, labai greitai... Taip pat tikiu, kad mūsų mintys materializuojasi, tiesiog kartais viskas pakoreguojama pagal aukštesnį planą, kaip geriausiai mums ir mūsų vaikučiams...
Ačiū ir sėkmės bei kantrybės auginant mažylį

labai graži istorija, papasakota nuoširdžiai ir paprastai. Mintys tikrai turi materiją, ir jos pildosi, jei labai tiki ir nori
sėkmės auginant mažuosius padaužas.

TIkrai labai jaukiai ir šiltai papasakota istorija

Labaaaaiiiii grazu

Tahoe, didziuliai sveikinimai

Ir planavom, ir nestavom "kartu", o dabar ir ciuciuojam

Aciu labai visoms uz grazius zodzius








Aciu Ir aciu uz kvietima








Tikrai taip



Aciu, Selva Seniai "matyta" Tau irgi didelis glebys sveikinimu susilaukus dukrytes

Turbut pirma gimdymo istorija, kuria skaitant nezliumbiau, o sypsojausi . Labai taikliai aprasyta

Smagu, kad nuotaika pakeliau

Labai gražiai viską papasakojai
Esi labai stipri moteris ir nuostabi mamytė
(dar kartą širdyje pasidžiaugiau, kad CP apturėjau )

O as, nors trecio vaikucio neplanuojam, bet jeigu taip atsitiktu, tai noreciau tik naturaliai gimdyti

Labai grazi jusu istorija Pritariu jums pilnai del paskutinio jusu istorijos sakinio. Mano antras gimdymas irgi buvo toks apie koki svajojau, tetruko 2 val., be jokiu plysimu... svajoniu gimdymas. Taip pat nuo nestumo pradzios isivazdavau sau kaip viskas vyks... o dar iki nestumo svajojau apie suneli, nestumo metu isivaizdavau kaip darant ehoskopija gyd. man pasakys - berniukas... Na ir tas pilnai pasitvirtino!!!
Todel galiu tik pakartoti::: mes visada gauname tai, ko trokštame, kuo tikime... Todėl linkiu visoms kuo pozityvesnio mąstymo

Del lyties man irgi panasiai buvo Vyras buvo isitikines, kad bus berniukas, na, cia jo tokie vyriski norai O man buvo tas pats, ar berniukas, ar megyte, vien del vyro norejau berniuko ir vis eidama echoskopuotis galvojau, kad tikrai turetu pamatyti kazka tarp kojyciu, ir pamate

Kokia istorija!
Zinau sio vaikelio pradejimo istorija, zinau, kaip mamyte kentejo del kai kokiu bedeliu. Zinau, kas padejo mamytei istverti baiminga laukima, o dabar dar zinau, kad TAS, kas buvo planuose ir mintyse prasomas pas Dievuli, isikunijo ir stai taip, palyginus lengvai ir sklandziai atejo gyventi su mumis kartu!
Linkejimimai mamytei, mazajam naujajam Zmoguciui ir visai jos seimai!

Aciu
Tikrai, vos pamaciusi NT du bruksnelius verkiau is dziaugsmo ir is baimes, nes buvau pasmerkusi save persileidimui del tam tikru bedeliu... Netikejau ilga laika, kad viskas bus gerai...

Labai grazi istorija

Labai gražiai aprašyta sūnelio gimimo istorija Ypač lengvai skaitėsi ir pozityviai nuteikė

labai smagus gimdymo istorijos pasakojimas, be pilstymo is tuscio i kiaura

Na, gal kai kur ir papilstyta is tuscio i kiaura, kai kur per daug issiplesta, bet turbut toks mano rasymo stilius

Labai labai sveikinu Saunuole
Netyciom uzsukau i sia tema,ir saunu,kad ji tokia is linksmesniu ,nes kitos ,kad ir baigiasi laimingai,privercia isspausti asaras....
beto,kai skaiciau,rodes,kad tarsi pasakojama ir dalis mano isgyvenimu.As irgi buvau susidariusi gimdymo plana,viska viska(nes ir siaip esu gyvenime didele planuotoja).Tad gimdyciau ir gimdyciau,jeigu ir antrakart viskas taip butu
O svarbiausia,kad kai pamatai savo vaikeli-dingsta visi skausmai,viskas pasimirsta!!!!!
Tad graziu akimirku augant

Aciu

Na svarbiausias viskas greitai ir beveik pagal planą, bet tie skausmai visi atrodo baugiai Bet tas optimizmas trykštantis iš mamos kažkaip gerai nuteikia

Sėkmės ir sveikatos jūsų šeimynai

Na, gal cia dar priklauso ir nuo aprasymo - galima skausmus apibudinti keliais zodziais, o galima prieiti iki toookiu smulkmenu, kad tikrai gali pasidaryti negera

Aciu

labai graziai aprasyta, jaudinanti istorija.
sveikinam su antragimiu

Linksmai papasakota Sekmes,sveikatos ir laimes jusu seimai

Subtiliai,švelniai parašyta istorija,sveikinu su sūnelio gimimu,aukit didučiai