Svarsčiau, nuo kada nebėra taip baisu palikti vaikelį auklei...
O nuo kiek laiko palikinėjot savo vaikus auklėms  :, nuo kokio mažiausio amžiaus, manot, kad jau galima palikti juos auklei?Nuo kada nebe taip skaudu?

Manoji dabar 11,5 men. ir antra deina kaip auklei palieku. Sirdi baisiai skauda, bet ka daryti, kad mano mama dirbanti, priziurejo tik pora savaiciu, o mociutei su sveikata blogai pasidare.  :( Joms palikti be jokio sirdies grauzimo galejau, o va svetimam zmogui - sunku kol kas. Tikiuosi priprasim ir as, ir mazoji...

as pirmaji (sunu) palikau 3 menesiu auklej. t.y. kai baigesi dekretines, i vaiko auginimo nebejeu. tiesiog norejeu ishlaikyti savo darbo vieta, neatitrukti, o ir nesu namiseda shejp. sunku buvo, nes maitinau vien savo pienu ji dar pora menesiu, o shejp ishmajtinau iki 19 menesiu. Taigi pradzioj palikinedavau po 4 buteliukus peino perdien (pietu grizdavau), po poros menesiu 3 ir t.t. faktishakj iki 11 menesiu palikinejeu piena. o dabar su antra pupa tai nezinau, nebenoriu to koshmaro, nusitraukinejimo, begiojimo, ziurejimo i laikrodi, pergyvenimo ir pan. labai sunku psichologishkaj buvo. o jei nematinceu butu dauk lengveu, taciau matinti juk taip malonu...

palikau trijų mėnesių, žinoma, labai skaudu būdavo, net verkiau pirmom dienom,  :'( bet deja daugiau neturiu kam palikti, o mokslų atdėti nesinorėjo,paskutinis kursas beto ir vėliau auklės reikėtų, labai ilgai rinkomės auklę, išsirinkom jauną, bet skųstis tikrai negaliu gera buvo, o prie širdies skausmo... priprantama, kaip sako ir šuo kariamas pripranta

Aš vaiką auklei palikau po trijų savaičių. Reikėjo lankyti paskaitas, rašyti diplominį, o dėstytojai nebuvo nusiteikę manęs matyti su vaiku. Palikdavau tris kartus per savaitę po 4-6 val. Sunku nebūna, jei žmogus buvo patikimas, laiko patikrintas. Po mokslų pati sėdėjau su vaiku 6 mėn., bet man tai pradėjo įgrįsti. Susiradau darbą ir metinį vaiką palikau auklei. Gal tai ir skamba žiauriai, bet dabar esu laimingesnė, labiau vertinu vaiko pasiekimus, pastebiu kiekvieną smulkmenėlę, kurios anksčiau atrodė bevertės. Rudenį bandysiu vesti į darželį, nors bus tik 1.8 m.

aš saviškę leidau į darželį 1,8m., labai liuks variantas, patiko, pritapo prie kolektyvo ir auklės samdyt nereikėjo  ;), kai lauksiuos trečio, planuoju leist į daržą ir baigt sėdėjimą namie-eit dirbt irgi nuo būtent tokio amžiaus

man teko pirmaja palikti nuo 4 men., o su antruoju pasedejau "net" iki 5 men. Siaip tiek viena, tiek kita palikti buvo labai skaudu ir sunku, bet gyvenimas yra negailestingas. Pirmosios dienos buvo siaubingos, bet pripratau. Dabar vyresnioji eina i lopseli ir dziaugiuosi, kad jokiu problemu neturejau. O kai kurios mano pazistamos, auginusios vaikus iki lopselio ar darzelio, turejo labai dideliu problemu "priduodamos" vaikus i darza. Kitaip tariant anksciau ar veliau tenka per tai "pereiti". Dabar turiu nauja sirdagrauzi - mazyliui (7,5 men.) reikia naujos aukles. Gal kas turite pasiulyti Gera aukle Vilniuje.

Savo pirmaja buvau palikusi auklei viena karta gal kai jai buvo 8 men. vakarui. Neprisimenu ar buvo sunku, veliau palikinejau nuo 1, 5 metu.
O su antraja pradedu galvoti, kad jau noreciau isbegti bent kelis kartus pers savaite, vis ziuriu i mazaja ir galvoju: ar atsiras tokia moteris kuriai galeciau palikti savo aukseli Mociutems galiu palikti tik, tai taip retai buna, kad jau neprisimenu
Aisku nerealu, bet gal kas zinote kokia superine aukle kelioms valandoms ir dar Lentvaryje Kazin ar turiu sansu Beje galimas variantas aukles namuose, pvz. Vilniuje.

Saviksi pradejau palikineti su vyru, kai pradejau dirbti. I darbeli grizau, kai maziui sukako 1 m ir 2 men. Dar vasara su juo pabuvau, nes buvo pirma vasara, kai galejom kazkur visa seima isvykti. O jei buciau i darba anksciau grizus - nebutu galimybes .

Bet... vyra issiunte i kita miesta praktikai, grizdavo tik savaitgaliais. Todel, kai as dirbdavau (i sav iseidavo tik 1-2 naktys darbo dienomis), mazyli priziurejo anyta. Kad ir kokia ji bebuvo, bet kitos iseities tuo metu neradome. Nes visa seima praktiskai laikesi vien is mano algos. Todel apie aukle ir nebuvo kaip galvot

Siuo metu auklei palikciau nebent nuo 3 metu. Kai vaikas jau gali isreiksti savo norus (mokantis gerai sneketi), galetu pasiskusti, jei aukle ka ne taip padare ir pan.

as tai palikciau tik tada kai vaikas moka normaliai kalbeti, kad man galetu pasiskusti reikalui esant bet ir tai vis pergyvenciau

su vyru vis pasisnekam apie aukles ir visa laika preieiname tos pacios nuomones - tikriausiai auklei nepaliksim, ieskosim kitu variantu. ypac kai vyrui klientas papasakojo, kaip jo vaikui aukle raminancius girde (iki metuku) mat jai trukde mokytis
o kol kas neisivaizuoju, kaip galima butu palikti kam nors gerai, kad turiu salygas buti su leliuku...

Sveiki,

gal galetumeta pasidalinti patirtimi nuo kokio amziaus vaikeli jau galima palikti auklei?

As neilgai pati galesiu priziureti savo gimusi vaikeli... Darbo specifika tokia, jog i darba turesiu grizti po poros men. po gimdymo... O kur dar magistro studijos... Ir, deja, nieko negaliu nustumti... Nebent studijas... Vaikiuka prizius tetis, bet manau, kad nevisada ir jam iseis buti istisai namie... Juolab, kad lakunu darbo grafikas slankiojantis ir daznaiausiai naktinis... Mano mama irgi tik tam tikromis valandomis gales buti prie mazyles...

Prisimenu psichologes Erikos Berzinienes straipsni "Mamos zurnale", kuris turbut nepaguos Ji raso, kad iki vieneriu metu vaikui butinas rysys su mama, kurio niekas niekada gyvenime nebepakeis. Bet pati turbut zinai, kad tikrove daznai prasilenkia su teorijomis. Yra kaip yra, ir jei vaikeli ziures savi zmones, tai tikrai ne tragedija. Drasos ir sekmes

Ech, as zinau visas tas teprijas, bet...
Ir dabar sirdis plysta, zinant, kad savo mazyte teks ilgesniam laikui palikti...
Dabar man labai svarbus susirasti patikima aukle, kuri galetu buti su itin mazu vaikiuku...

As lygiai taip pat jauciausi kaip tu dabar. Kai gime mazyte, man net verkt noredavos, kai pagalvodavau, jog kazkas svetimas liesis prie mano vaiko. Galvojau, kad VISKA darys su ja blogai Dabar musu Viltei eina 11 menuo ir kadangi ieskausi darbo, tai palieku po kokias 3 val ja su aukle, ne kasdien. Ir nepatikesi, labai ramiai jauciuosi. Gal atejo tas metas, kai vaikas jau didesnis, ne poros menesiu ir dar aukle gera radom

Aš pirmą kartą palikau auklei 7 mėn. Nu kaip bijojau Tas tris valandas(kol buvau palikusi) vaikščiojau kaip ant adatų. Bet grįžus pamačiau, kad pasaulis nesugriuvo, pasirodo ir be manęs gali pabūti. Paskui palikti buvo vis lengviau.
Aišku, labai svarbu pasitikėti aukle.

Lali, patikek, as tokioj pat kaip tu situacijoj.. nors dar vaikiuko laukti kelis men, as jau zinau, kad 3 men ji turesiu palikti auklei. Ir eisiu dirbti. Ir niekam nera idomu, kaip as tuo metu jausiuosi, ir kaip butu geriau mano vaikui ar man. Nes vieninteles musu pajamos bus tai, ka as uzdirbsiu. . Ir dabar jau sedziu, ir skaiciuoju, kiek as sumokesiu auklei, kiek mokesciam, ir kiek gi mum abiem liks pragyvenimui..

Liudna, bet .. jau nuo dabar pradedu nusiteikineti..

Kol dar laukiausi aš irgi žadėjau 2 mėn po gimdymo grįžti į darbą, bet kai gimė mažylis suvokiau, kad negaliu taip žiauriai skriausti mažylio, o ir pati dar ne pakankamai tvirtai jaučiausi. Pavyko susitarti darbe ir palaukti iki liepos mėn. Dabar jau svajoju, kaip čia iki rugsėjo pratempus, bet turbūt nieko neišeis:(((

Gal dar pagimdzius persigalvosi ir nutarsi taip greitai negrizti
As irgi dar neisejau dekretiniu, o jau planuoju sugrizima i darba-tiesa, vaikui jau turetu but apie 7 men ir dirbsiu pradzioj tik puse dienos...
Jau isbandziau tai su pirmaja dukrele -viskas buvo
O dabar tai net nezinau-neramu, bet tikiuosi, kad kaip nors viskas susiklostys...

savo vaiko nepatikeciau auklei be metu, ne uz ka

O aš turėjau savo pagranduką palikti su aukle ir eiti į darbą. Tokie laikai ir nieko čia nepadarysi, nors mes visos puikiai suvokiame, kad tai nėra gerai .
Aš savo pyplį palikau su aukle nuo 2.5 mėn. Iš pradžių buvo visokių jausmų sumaištis: baimė, nepasitikėjimas ar auklė gerai prižiūrės, kaltės jausmas.
Bet dabar viskas tvarkoj - auklė pasirodė esanti rūpestinga ir gera, kleckas auga, storėja, o aš sėkmingai darbuojuosi

Šiaip jeigu tik yra galimybė, reiktų bent iki metų auginti pačiai. Nors ir vėliau sunku palikti savo mazylį auklei, bet bent jau tie pirmieji metai bus praleisti kartu. O dėl auklių, tai kaip ir visi žmonės yra visokių Tiesiog reikia kantriai ieškoti

mano katineliui jau 8men, ir gavau labai gera darbo pasiulyma...o tokie pasiulymai gali pasitaikyti tik viena kart gyvenime, todel ir tenka vaikui ieskot aukles, mociuetei su sveikata nelabai, o mamos darbas savaitinis, tai ir ieskau aukles kas 2savaitei....

P.S. gal kas gali ka pasiulyti is N.Vilnio, ar pavilnio, grigaiciu...

Aciu dievui yra tokia temele ir as busiu ne viena mama, kuri paliks vaikeli anksti su aukle, nes jau kai pasakau, akd teks greitai gristi i darba pritarimo is aplinkiniu nesulaukiu. Geriau jau nieko nesakyti. Zinau, bus sunku. bet kitaip neiseina.

Aš šiandien buvau susitikt su šeimą, kurios vaikutį prižiūrėsiu per vasarą. Jie man patiki 6mėn. mergytę. Mama atrodė nepergyvenanti, kad tokį mažutį leliuką jau reikia palikti auklei. Kiek pati mama man papasakojo, tai viresnę jos dukrytę 3 metus prižiūrėjo viena auklė, kuria ji labai pasitikėjo ir buvo patenkinta. To paties, manau, ji tikisi ir iš manęs Nenuvilsiu jos

Sveikos mamytės, as manau kad vaikutis iki 1 metukų turėtų augti su mama. Man dabar yra iškilusi dilema nuo rudens norėciau pradėti dirbti, mergytei jau būtų metukai taciau jauciu is aplinkinių spaudimą, o svarbiausia, kad dukrytė labai yra prisirišusi prie manęs, būna tik su keliais artimiausiais žmonėmis.
Gal kas turit tokį mažiuką kuris butų mamiciukas ir būtumėte palikusios su aukle?
Pasidalinkit patirtimi kaip vaikiukas apsiorato su aukle, o gal teko mesti darbą?

Nors mes dar mažos, bet jau ieškosim valandinės auklytės, kad padėtų mamai.
Visai dienai nepalikčiau tokios mažos, nebent nuo metuku....

Valandinę auklę turėjau, kai pirmam buvo 4 mėn, o antrasis paveldėjo ją ir turėjo nuo gimimo Pilnai dienai pirmasis nuo 7 mėn, o antrasis nuo 8, taip į darbą išėjau...

Buvau palikusi savo sūnelį auklei (pusę dienos) kai jam tebuvo 2,5 mėn Tiesiog atsirado proga padirbėti tris mėnesius už nemažą atlyginimą, ir tik pusę dienos, tai surizikavau. Neapsirikau, nes auklė buvo nuostabi, ji buvo mano kaimynės dukterėčia, studentė, bet tikrai nepaprastai švelni ir supratinga mergina. Maitino mano šaldytu pienuku, vėliau mišinėliais, veždavo į lauką (kartu su teta vaikštinėdavo), šauniai padraugavom iki kol sūneliui suėjo 5,5mėn tada atsisveikinom. Nuo tada su sūneliu praktiškai iki dviejų metukų buvau namuose
Vienintelis minusas buvo, kad mažylis pradėjo keltis vieną kartą per naktį ir verkti (nes jau nuo dviejų mėnesiukų miegodavo ramiai visą naktį), bet pamaitintas vėl toliau užmigdavo. Kai atsisveikinom su auklė, po kelių savaičių baigėsi kėlimasis naktį ir parpiam kuo puikiausiai iki šiol
Tia va nžn ar aš blogai padariau sutikau dirbti tik dėl to kad trys mėnesiai, ilgesniam laikui nebūčiau sutikus dirbti, o tuo labiau visą dieną

Sveikos.
Nuo rugsėjo grįžtu į darbelį. Jau susiradom auklę, tad mažiuką teks palikti jai (rugsėjo gale bus metukai). Labai gaila mažiuką palikti, jau dabar įsivaizduoju kaip per visą dieną juo pasiilgsiu , bet kitaip neišeina.......

Sveikos,
savo du vaikucius pati ziurejau iki metuku (sunu tebeziuriu), o nuo metuku dukra vedziau i darzeli, sunu taip pat vesiu
Is tikro tai labai liudna, bet, manau, kad viskas bus
Ir man atrodo, kad paliekant vaikus daznai pacios mamos jaucias dar blogiau nei mazyliai, na, bent jau as Kai isleidau savo mergaite i darza, tai menesi prablioviau pati , o ji laikes gerai. Po to, kazkuri laika- ji verkdavo kai likdavo darze, bet man atrodo tai normalus etapas, o po to viskas savaime susitvarke. Manau, panasiai bus ir su sunum. Svarbu, kad tik papultu rupestingos aukletojos
Siaip vaikas buna laimingas, kada mama laiminga, tad kiekvienai savo nuomone ir patirtis

Manoji irgi maminė,bet va bandysim koperuotis su keliais vaikiukais,pamąstėm su vyru,kad taip bus jai linksmiau ir bandysim jau nuo rupjūčio palikti,o ką daryt,nepabandęs nesužinosi

palikti visada manau skaudu, as saviski palikdavau porai valandu pora kartu i savaite nuo 2 men. Per ta laika sutvarkydavau visus savo ir kitu reikalus galu gale paciai reikia iseiti tai i kirpykla, tai dar kazkur.

Mano mažasis irgi maminukas, tačiau neturėdama kitos išeities nuo 6mėn palikdavau jį auklei. Kadangi pati turėdavau galimybę susidaryti darbo grafiką, tai išeidavau max po 6val 3 kartus per savaitę. Labai skaudėjo širdelę, tačiau kuo toliau, tuo buvo lengviau. Auklė labai švelni ir nuoširdi pasitaikė (tiksliau pati tokios ieškojau), todėl benraujam iki šiol. Į darželį vesiu tik tuomet, kai auklė mūsų atsisakys

Na as jau irgi planuoju eiti i darbeli, o musu mergickai bus 1.5 metuku. Buvau galvojus, kad eisiu kai bus metukai, bet pagailo mazyles, tai dar pasilikau pusei metu ir nesigailiu, ne snuo metuku tokia protinga tapo, tiek visko naujo suzinojo ir as visai tai maciau, gaila, kad dabar jau maziau laiko teks praleisti kartu.

Jeigu yra palankios sąlygos, auklei vaiko visai nepalikčiau. O šiaip jei labai reikėtų, ir turėčiau kokią patikimą auklytę tai gal jau nuo 6mėn ir patikėčiau...

Na pas mus panašus variantas. Mergaitė draugauja tik su mama ir tėčiu. Iki kokių 9 mėn. iš vis svetimus ignoruodavo. Pradėdavo verkt, jei pas mus kas į svečius ateidavo. Dabar jau drąsesnė. Nuo rugsėjo galvoju palikt auklytei. Žiūrėsim kaip čia bus. Manau, kad pradžioje gal bus sunkiau, daugiau ašarų, bet apsipras ir viskas bus gerai
Labai gaila, kad Lietuvoje pinigėlius moka tik pirmus vaiko auginimo metus. Aš su savo mergaite tikrai pabūčiau ir iki 3 metų

Patikejau nuo 1 metuku. Ir super! Sutaria abu puikiai nuo pirmos dienos, as ramiai darbelyje sedziu.
O iki tol, kol apsisprendziau, tikrai labai neramu buvo....

mes auklę susiradome, kai dar dukra gyveno pilvelyje, tai nuo pat gimimo ji pas mus ir dirba, nors aš pati grįžau į darbą tik kai dukrai suėjo 10 mėnesių - ir nereikėjo jokios adaptacijos, o auklytė super dukra vis klausia, ar ateis rytoj, ir vadina mažybiniu vardu.

Sveikos, iškilo klausimas nuo kokio amžiaus geriausia būtų vaiką atiduot į auklės rankas?

Jei planuojate bendrauti su aukle tai reiketu pradeti daryti iki kol vaikeliui bus 10 menesiu. Psichologai teigia, kad iki tol vaikas nesupranta kad mama isejo, jis galvoja kad ji tiesiog dingo kaip ir visi kiti daiktai kuriu jis nemato, todel tai tinkmas laikas susipazinti su nauju zmogumi, kuris ji priziures. Velesniu laikotarpiu vaikelis pradeda bijoti issiskyrimo su mama, nes mano kad ji gali pradingti visam laikui. Tada jis sunkiau priima kitus zmones.

aciu uz atsakyma

Kai kuriems vaikams jau 6-ą gyvenimo mėnesį būna išsivystęs gana stiprus prieraišumo prie motinos jausmas.

O ką norite, kad prieraišumo jausmas įsivystytų prie auklės?
Būtina, kad vaiką ir mamą sietų glaudus ryšis...., nes kitaip jis gali ir nabesusiformuoti. Jūs šito siekiate?

Auklė - tik dar vienas žmogus, kuris ima bendrauti su vaiku. Apie 6-ą - 7-ą gyvenimo mėn. vaikas dažniausiai ypatingai prisiriša prie motinos ir, jei motina yra vienintelis su vaiku nuolat būnantis žmogus - vaikas gali labai sunkiai reaguoti į kitus: mamos draugę, močiutę, na, taip pat ir auklę, jei ji atsirastų kaip tik tuo (ar kiek vėlesniu) vaiko gyvenimo metu. Manote, kad būtų labai sveikintina, jei vaikas klyktų pusę dienos, kai motina išeina? O fiziologinis vaikelio ir motinos ryšys bet kuriuo atveju yra tikras ir kur kas stipresnis nei su bet kuriuo kitu žmogumi. Su aukle tokio ryšio tiesiog nė būti negali, nes auklė - svetimas žmogus.

Iš patirties galiu pasakyti, kad kuo mažesnis leliukas, tuo lengviau pripranta būt su aukle, o auklė labiau prisiriša prie mažiuko, lengviau reaguoja į vaikučio išdaigas, nes jis artimesnis būna. Kraujo ryšio niekas negali užgožti, jis įgimtas, net ir pati geriausia pasaulyje auklė niekada neatstos vaikui motinos, kurios kvapą jis pažįsta nuo gimimo momento... eįmanoma, kad būnant artimam ryšiui auklės su vaiku, vaikas nemylėtų mamos. Galimas tik toks atvejis, kad patyrusi auklė kažką labiau moka, nei labai jauna mamytė, bet tokiu atveju labai svarbu ir mamytės bendravimas su aukle, dalintis mintimis tiesiog būtina, kas susiję su mažiuku.

kažkaip bijočiau palikt...nžn kodėl...

kai reikia tokio zmogaus, tenka pasiklauti vien geromis mintimis..manes jos neapgavo mazosios laukia issizioje auklytes, mokosi rasyt, skaityt jei butu seneliai, tetos, kurie ziuret padedu, butu kitaip, bet vaikus mes auginam patys ir sukames kaip mokam..aukle musu ssigebejimas visuomet ir bet kur

nuo kokiu 3-4m.gal jai labai reiktu,patikeciau,bet labai tikiuosi,kad iseis uzauginti be aukles