Siuo metu man labai sunku sirdyje, todel ir kreipiuosi psichologes ir jusu visu patarimo. Kaip apsispresti skirtis? O gal dar palaukti, gal viskas susitvarkys.
Nors kitas pasakys-lauksi kol uzmus.
Pries kelias dienas vyras gerai man trinktelejo i veida, kai neisileidau i namus, isiverze, grizes is pasivazinejimu su neaiskia kompanija. Smugio pasekmes trigubai istines veidas ir akiduobes skilimas. Skausmas, pazeminimas, savigrauza, abejones, svarstymai... Gydymas, kuris tikiuosi bus sekmingas ir operacijos neprireiks.
Jauciu, kad jis ismuse meile jam savo veiksmais. Tai ne pirmas jo smurto priepuolis, tik pats stipriausias, su pasekmem.
Neissiemiau abdukcsijos nenoredama jam pakenkti, nes teistas ir galetu iskart uzdaryt, nors dabar kai ka pasakau del pasodinimo, sako abdukcija jam pakenktu ne tiek kiek as manau. Manau, kad turetu, nors gal ir klystu, noret skirtis grazuoju. Gal ir pasigailesiu, kad jos neissiemiau. Yra bendras butas, kurio tikrai nenoreciau palikti jam, bent atsiimti savo dali noriu.

As nezinau kaip apsispresti- skirtis ar dar palaukti. Jau esu numaciusi kaip gyvenciau be jo, savo gimtam mieste, grizciau pas tevus, kurciau savo gyvenima. Dar nesuvokiu ar tikrai liko meiles jam, ar jau viskas prarasta. Noriu susivokti.
Jis atsiprasineja, apgailestauja, sako, kad su manim praras viska, kas jam svarbiausia, tuo paciu ir tevus, kurie grasina jo nepriimti atgal. Vos ne atsizadeti. Gaila, kai jis sako, kad jam gyvenimo nebus be manes. Bet jis ir nezino, kaip gyventumem toliau, kas pasikeistu ir butu geriau.O man reikia kazkokio aiskumo, kad galeciau apsispresti ir paielgti teisingai.
Jis mane sumuse blaivas, ir po pokalbio su abejais tevais supranta, kad reiketu nueiti pas psichologa. Issiaiskinti viska, apsispresti.

Gerbiama psichologe, gal galite rekomenduoti, kur kreiptis Kaune, kad konsultuotu seimas ant skyrybu slenksio. Kad padetu man atgauti dvasine pusiausvyra ir savigarba.

Sorry, kad as isikisiu, bet trinktelejes viena karta, trinktels ir antra ;( juk pati jau zinai su tokiu zmogumi tikrai issiskirciau, nemanau, kad jam jau kazkas pades
Bet cia tik mano nuomone, spresti belieka tau
Stiprybes ir istvermes...

Yra toks paprastas posakis - jei pats saves negerbsi, negerbs ir kiti. O gyventi su vyru, kuris tave musa tikra nepagarba savo asmeniui. As kreipciausi i psichologa, taciau tikrai ne tam, kad bandyti aiskintis santykius su tokiu sutuoktiniu, o tam, kad susivokti savyje ir pasisemti stiprybes palikti ji visiems laikams.

As bandau suvokti ar jam dar jauciu ka nors.
Kaip mano mama sako, jus tokie skirtingi, gal psichologas pasakys, kad jus negalit gyventi kartu. Gal man dar ir tokio patvirtinimo reikia.
Zinau, kad turiu keisti savo gyvenima, nes kitaip zlugsiu, jauciu kaip psichologine prasme silpstu.

Jei turėčiau kur išeiti, tai išeičiau ir neatsisukčiau

Sorry, ale tu ieskai ne patarimo, o pritarimo.
As pritariu - skirkis.

Miau

Dabar man sesija, egzaminai ir bent kelias savaites turiu likti cia. Po jos dar susitvarkyti su darbu- iseiti, susirasti kitam mieste.
Dar abejoju del buto, kad nelikciau be nieko, nenoriu jam jo palikti. Kaip uzsitikrinti sau garantijas?
Gerai, kad neturime vaiku, tai bent jiems nereikia kenteti.
Papildyta @ [mergetime]1086508832[/mergetime]
Mew, gal tu ir teisi. Gal man ir pritarimo reikia. Bet palaikymo taip pat.
Ir jusu patirties. Gal ne tik smurto klausimu, bet skyrybu, nesvarbu kokia priezastis. Kaip tai isgyventi?

Jei butas pirktas santuokos metu, tai jis bendra nuosavybe ir niekur nedings, nes be tavo sutikimo jo parduoti negali. Del visa pikta nueik pas koki advokata pasikonsultuoti, kokie tavo veiksmai turetu buti (tai neturetu brangiai kainuoti, o po to vaizdas labai aiskus buna).
Tik bek nuo jo kuo toliau, kur akys mato, kol dar neturit vaiku, kol dar jauna esi ir turi sansu surasti SAVO zmogu. Netikiu as tuo posakiu "jesli bjot znacit liubit". O dar teistas Jis gi tave viena grazia diena uzmus, pries tai pavertes invalide tave ir sutraumaves tavo vaikus.

Teisingai kazkuri rase, kad pas psichologa eiti reikia tau vienai, kad susiprastum savyje ir atrastum jegu gyventi toliau.

Nepyk, kad as cia taip grieztai, bet nekenciu as tu museiku ir nesuprantu, kaip kas nors gali su tokiais gyventi ir dar rupintis, kad nesugadinti jiems gyvenimo.

Viešpatie , važiuok kuo greičiau pas tėvus ir net negalvok apie susitaikymą . Darbe paprašyk atostogų . Pabūk viena toli nuo jo psichologinio ( ir ne tik ) spaudimo . Pasiimk lapą popieriaus , padalink per pusę ir surašyk gerąsias ir blogąsias jo savybes . Parašyk kokio gyvenimo tu norėtum ir ką dabar turi . Net neabejoju , kad minusų bus kur kas daugiau . Tikrai nesu už skyrybas ir visada raginu neskubėti . Bet jeigu mane vyras nors kartą sumuštų ( neduok dieve ) , tikrai lėkčiau kuo toliau , nežiūrint į tai , kad turime du vaikus . Neleisk savęs žlugdyti kaip MOTERIS ir kaip ŽMOGUS . O turtą teismas ir taip padalins pusiau .
Linkiu apsispręsti , pakeisti savo gyvenimą ir būti LAIMINGAI .

Negaliu isvaziuoti, nes man ryt kontroliniai, laboratoriniai, ir vizitai pas gydytojus, net nezinau kaip viska suspeti. Gerai,kad jauciuosi jau geriau.
Svarbiausia, kad noriu pabuti viena ir atsigauti, o jis nieku gyvu nesutinka iseiti kelioms dienoms pas savo tevus, cia pat netoli. Sake jei tau reikia tu ir iseik, nors as ir neturiu kur, tevai per toli. Tai jau matyti, kad jam ne motais mano ramybe, nors prisiekineja, kad pasikeis.
Isvaziuosiu kai tik galesiu, ir tikiuosi, kad laikas suteiks man jegu.
Aciu visoms uz palaikyma.

Laukiu psichologes patarimo. Ir rekomendacijos del psichologu Kaune. Aciu.

Gana idomus straipsnis Delfyje:
http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/H....php?id=4456223

Jau nebeisivaizduoju nieko bendro, nors dar vakar atsiprasinejo.
Siandien aiskina, kad senaties terminas praejo del abdukcijos ir as nieko nepasieksiu. Buto niekad neparduos, nebent ismokes puse to kas buvo sumoketa perkant, aisku verte pakilo zymiai.
Jauciasi teises asas ir tik niekina mane.
Pas psichologus jam jau per brangu eiti....
Net sirdi skauda.
Turbut kvaila, kad dar kazkiek pergyvenu. O as galvojau apie ji ir neemiau abdukcijos.

KA REISKIA ATSIPRASINEJO? PATI PERSKAITYK KA PARASEI, TU JO GAILI LABIAU NEI SAVES. JOKS PSICHOLOGAS CIA NEPADES, JIS TAVE SUMUSA, O PASKUI AISKINA, KAD NIEKUR JIS NEEIS, KAD BUTO SU TAVIM NESIDALINS, KAD ABDUKCIJOS TU PAVELAVAI! MAZA TO, KAD SUMUSE, JIS DABAR TAVE SPAUDZIA I KAMPA, MATO, KAD TU DAR NORI TAIKYTIS IR SAIPOSI, BUK ISDIDI, KOVOK. KREIPKIS I TEISININKUS DEL BUTO, JIE TAU VISKA PAAISKINS KA DARYTI, IR ISEIK, JEI DAVE VIENA KARTA DUOS IR KITA, JIS JAUCIA, KAD TU SILPNA IR PASIDUODI. KAIP GALI TAU SKAUDU BUTI? KA CIA DABAR SUMASTEI? SPJAUK I JI, IR GYVENIMAS TAPS NUOSTABUS. STIPRYBES TAU IR NEPASIDUOK. NESUPYK JEI AS CIA PER GRUBIAI, PATI BAIGIAU PSICHOLOGIJA, DAUG MOKIAUSI IR APIE SMURTA SEIMOJE, TODEL GARANTUOJU TAU JIS NEPASITAISYS. STEBUKLAI BUNA RETAI, PAGALVOK KAS BUS JEI ATLEISI, SUSILAUKSI VAIKELIO IR VEL JIS TAVE SUMUS, IR DAR VAIKO AKIVAIZDOJE!

Angele,

Paklausyk mano istorijos. mano pirmas vyras gere ir smurtavo, o as vis kazko laukiau ir tikejausi, kol jis nesulauze man rankos. Tada isejau is namu i niekur-be daiktu, be dokumentu ir net be batu-su pedkelnem rugsejo menesi iki taksi stoteles... Visa laime, kad neturejome vaiku. Po to metus atsiprasinejo, grazino man visus mano daiktus ir pan. Buvo sunku, kol susiradau normalu darba ir buta, teko ir pabadauti. bet nieko. Dabar esu istekejusi ir auginu du vaikucius, o pirmoji santuoka atrodo kaip slogus sapnas. Turiu tik viena patarima-skirkis. Jis dauzzzys tave ir toliaau. Nebuk naivi-tokie gyvuliai niekada nepasikeicia. Kiek suprantu, vaikuciu dar nera, tvarkyk savo gyvenima kol dar nevelu. Buk stipri.

Angele... nusisypsok! Tu esi GERAS zmogus. Apie save negalvojai ir gynei vyra... Nereikia, jis naudosis tuo kol gales, o gales ilgai. Uzteks!
Bugen istorija ziauri. Paklausyk ir ciuozk is ten. Tik neieskok priezasciu kodel dar TRUPUTI turetum pabuti: egzai? - galima ir veliau islaikyt jei nepavyks. Darbas? - ne vilkas, atostogos juk buna.
Buk tvirta ir nesigreziok atgalios. Pamilk save ir angelas sargas pats tave suras

Lengviausia pasakyti skirkis, bet kai pradedi galvoti, kad jei pati būtum tokioj situacijoj galvotum daug apie ką, manau, kad reikia apsvarstyti visus už ir prieš, gal pati prisidirbai??
gal pažeminai jį neįleisdama jo į jūsų bendrus namus?? kaip čia atrodo, juk tai ir jo namai - pasijautė pažemintas irgi, bandė atsigriebti.
Viskas priklauso nuo jūsų santykių kokie jie??
gal jis yra geras žmogus ir t.t. bet paprasčiausiai karštakošis?? Na manau reikia pagalvoti, viską mesti lengviausia, o paskui sugrįžti bus sunku.
Ne taip lengva surasti gerą vyrą, nesakau kad geras tas kuris smurtauja. Na smurtas nepateisinamas, bet šiuo atveju gal yra kažkoks pateisinimas, gal ne viską mums čia pasakei.
As su saviskiu kartais pasikumsciuoju juokais, bet kartais būna, kad perlenkiu ir pagalvoju jei jis dabar man trenktų būtų visiškai teisus, na bet m,aniškis netrenkia.
Privalai jam duoti šansą juk jis atgailauja - gal pasitaisys ir po 10 metų galvosi kai laimingai nugyvensi, kad galėjau šito ir neturėti

Na ir nesamone. Ka reiskia pati prisidirbai? Koks dar gali buti pateisinimas. Vienas protingas zmogus yra pasakes kad moteri galima musti tik gele, ka ji bepadarytu

Ne, moteru musti negalima. Mano vienas draugas savo moteru nemuse, o laiste jas vandeniu, kaip geles ir labai gerai tas laistymas suveikdavo

Bėk ir kuo greičiau

Seimyniniam gyvenime nesu patyrusi fizinio smurto (3k. nusispjaunu), bet zinau kad yra psichologinis. Visos priezastys is jo neiseiti, kaip egzaminai, darbas ir pan. yra grynas saves apgaudinejimas. Tikrai, patikek manim. Jei nuspresi kazka keisti, pamatysi, kiek energijos atsiras naujo gyvenimo kurimui, kiek zmoniu isties pagalbos ranka. Man yra teke kraustytis lauk, kai laikiau paskutinius egzaminus, kai iki diplomo atidavimo buvo likusios kelios savaites, o as ji tebubuvau vos ipusejusi. Atrode neimanoma. Bet zinai... islaikiau viska kuo puikiausiais rezultatais, uz diplomini gavau auksciausia ivertinima, viskas susikloste kuo puikiausiai, nes as atradau sielos ramybe, kas ir yra laime.
Sekmes, buk ryztinga ir stipri. As pritariu visom keturiom, palik ji ir kuo greiciau. Jis taves nevertas.
Mano mintys su tavimi.

Nieko naujo nepasakysiu, tik pritariu cia pasisakiusiom. Muse viena karta,mus ir kita.Patikek,zinau ka sakau . Tegu atsiprasineja nors milijonus kartu,bet tam tikroje situacijoje jis ir vel pasielgs taip pat. Pati pagalvok,jis tave sumuse,tu jam (tarkim) atleisi. Vadinasi,tu toleruoji toki jo elgesi ir leidi jam kelti pries tave ranka. Jo samoneje jau uzsifiksuos tas faktas ir kita karta ranka gali pakilti dar lengviau.
Deja,geriausia tokiu atveju butu begti neatsisukus nuo tokio tipo
.

Laivana, visiskai su tavim nesutinku. Manau, jog seimoje partneriai nera bokso kriauses viens kitam, o normalus zmones, mastantys ir valdantys savo instinktus bei veiksmus. Nepateisinu nei nepateisinsiu smurto nei is vyru nei is moteru puses, issikyrus savigynos atvejus. Be to, tu minejai kad uz duru niekas nelaukia. Manes lauke - nauji draugai, naujos galimybes, gera nuotaika, sielos ramybe ir naujas, nuostabus, mane dievinantis vyras. Taigi, kiekviena pabaiga yra naujo pradzia.
Angele dar be to minejo, kad tai jau ne pirmas kartas kai ji patiria smurta is jo puses. Bek, Angele nuo jo, ir kuo greiciau. Jis menkysta.
A. Bieliauskas yar pasakes: ,,..tikrasai zmogaus paveikslas - ne isore ar net ne to zmogaus darbai, o jo paziura i motina ir i moteri, kuria pasirinko." Sekmes tau Angele!

na ka jau ka, bet atleisti tokiam tikrai niekada. jei man taip atsitiktu, iskart susirinkciau savo daiktus. koks bebutu konfliktas ar gincas ar dar belekas, vyras negali musti moters, na nebent su gele kaip kazkas pasake...

Angele,
iš ties sunku apsispręsti skyrybom, net tada , kai atrodo, jau nebėra priažasčių kartu gyventi. Jūms teks išsiskirti ne tik su konkrečiu vyriškiu, bet ir su savo svajonėm, kurias siejot su bendru gyvenimu, su dar negimusiais jūsų bendrais vaikais ir k.t. kaip nekeista, tačiau būtent smurto atveju, moterim labai sunku išsiskirti iš karto. taip yra todėl, kad pats smurtas (fizinis ir psichologinis) pakerta pasitikėjimą savimi. jei prie to prisideda dar ir grasinimai fiziniu susidorojimu ir šantažas jausmais ("aš be tavęs prapulsiu"), tai situacija pasunkėja keliskart.
Paguosti negaliu - smurtas nesibaigs, šantažas stiprės, jūsų pasitikėjimas savim nuolat mažės, o tai reiškia, kad su kiekviena diena senka vidinė energija ir galimybės greitai išspręsti šią situaciją.
Labai maža tikimybė, kad jūsų vyras eis pas psichologą, nebent pajaus realią skyrybų grėsmę ir nueis dėl "šventos ramybės" ir laiko uždelsimo, o ne dėl santykių keitimo. Iš jūsų aprašymo netarodo, kad jis bent per nago juodymą gailėtus dėl savo veiksmų. panašu, kad jis priklauso tokiam žmonių tipui, kurie nesugeba pasimokyti iš savo klaidų, nesugeba atjausti ir realiai mylėti jokio žmogaus. tame nėra jūsų kaltės ir nėra jūsų galimybės ką nors pakeisti. Todėl, kuo greičiau išeisite iš situacijos pati, tuo greičiau galėsit pradėti naują gyvenimą. Praktinių patarimų daug prirašė mamos, atsirinkit, kas jums geriausiai tinka ir ... nebetempkit ilgai gumos

Daugelio mamyciu mintys sutapo su gerb. psichologes.

[QUOTE=Libra,2004 06 09, 08:03] [/QUOTE]
O gal Laivana bando pateisinti savo vyra? [/QUOTE]
O gal save???

Ir jei iš tikrųjų, tai sutinku su Jumis, gal ir pati pradėčiau galvoti apie skirybas jei gaučiau į kaulus, bet jei tai atsistiko vieną kartą na juk galima duoti dar vieną šansą jis gi ne asilas - atgailauja, gal tikrai taip niekada nebedarys.
Mano draugei jos kadras dar draugaujan yra taip trenkes, kad gera nepasirode, nes jis pamanė, kad ši jam neištikima, bet po to išsiaiškino, apiženyjo laimingai sntuokoj gyvena jau 6 metai turi 2 dukras, tai aš tik norėjau pasakyti, kad vieną kartą taip padaręs jis yra tikrai dar nebūtinai pamerkas absoliutus mušeika.
Pamatysit duos jam dar vieną šansą Angele, na tikiuosi tik vieną jeigu ką

sunku apsispręsti...sunku išsiskirti...sunku po skyrybų, jei jausmai bent kokie teigiami yra , aš pati tai praėjau, bet jau nesigailiu, gerai kažkuri forumietė kitoj temoj pasakė "ką gyvenimas atėmė, grąžins su kaupu" ...dabar turiou antrą labai mylintį patikimą, darbštų vyrą, laukiamės mažiuko, mano dukros iš pirmos santuokos neskausmingai ir neilgai gedėjo tėčio, aš ilgiau , nes labai mylėjau...bet dabar esu savo gyvenimo šeimininkė:laisvesnė, dalykiškesnė, stipresnė (kas mūsų nepražudo-tas sustiprina), net mano antras vyras manim žavisi , sako" nu va, tu šaunuolė, išdrįsai išsiskirt, nors mylėjai, išsaugojai savigarbą, neleidai vaikams matyt nesąmonių "...
Aišku, mano mintis skyryboms pamažu brendo (galvojau ir susiradau darbą, paauginau vaikus...) iki kol buvo paskutinis lašas-stipriai sumušė (tai buvo antras kartas...), aš jo labai bijojau, ir išsigandau, kas dar toliau būtų buvę, jei vaikai nebūtų prabudę ...liūdna... apmaudu buvo, bet viskas praeity, bendraujam su buvusiu beveik kaip draugai, man savaime pavyko atleist ir taip patogiau, geriau...
Aišku norisi, bet ne visada logiška mylimą vyrą laikyti pašonėj tik dėl to, kad jį myli ir viską kęsti, žemintis, geriau GYVENT pačiai ir leisti gyventi jam...Tiesa, aš dabar nemirštu iš meilės, bet ransdu labai daug šitokio gyvenimo privalumų...o meilė-ją perteikiu vaikams ir buvusį dar šiek tiek myliu, bet tai manęs jau nekankina...
Reikai paleisti praeitį, savęs nesigailėt, o kurt, kurt savo ir vaikų gyvenimą, kam dejuot, jei pačios būnam kaltos-nesiryžtam pokyčiams.Tai visad sunku, bet dažniausiai-verta.
Yra nemažai temų forume, kaip atsigauti po skyrybų, kaip ryžtis skirtis, apie vyro smurtą ir pan.,jau ne vienoj esu pasisakiusi, paskaityk.

Laivana...

Karta as esu patarusi vienai pazistamai, kuria vyras sumuse, begti kuo toliau nuo tokio. Tai buvo sudetingesne situacija, nes buvo jau vaikas ju bendras. Zinoma, jis dar ir santazavo ja, grasino, jog padarys jos gyvenima neimanoma, jei ji paliks. Isivaizduoju kaip jai buvo sunku. Bet vis tik ji ryzosi ir siuo metu, kiek zinau, jai puikiai sekasi, sukure nauja seima.
Zodziu, galiu tik ta pati ir tau patarti, bei to paties palinketi.