- 13 sav. nėštumas. Įtrauksim į nėščiųjų įskaitą... Bet man įtarimą kelia gimdos dydis. Darysim echoskopo tyrimą.....
.Sveikinu dvynukai! Ar aš jums nesakiau???
- Dvynukai???
- Dvynukai!!!
. Tyla
nuostaba
- Dvynukai???
- TAIP!
Manau čia geriausia vieta pradėti mano gimdymo istoriją...
Pačiai apsiprasti (jei taip galima pasakyti) reikėjo 2 val. ašarų... Džiaugsmo, nusuvylimo, nuostabos ašarų? Taip... būtent tokių ašarų. Ir dvi valandos be sustojimo...
Tada vyko pasaulio futbolo čempionatas... Varžybos. Žaidė olandų rinktinė. Tėtei taip pat buvo sunku suprasti pasakymą Dvynukai. Todėl jis savo emocijas išreiškė žiūrėdamas rungtynes. Tyliai pasakiau... turi olandai patekti į finalą... Nors buvo dar tik čempionato pradžia. Taip ir buvo! Pateko! Vadinasi tikrai pas mus dvynukai!
Prasidėjo dvigubas laukimas. Artimiausiems ilgai reikėjo įrodinėti, kad nejuokaujam. Užgriuvo lavina klausimų ir nusistebėjimų iš artimųjų, draugų ir pažįstamų KAIP? KĄ? KODĖL? IŠ KUR? Na ir žinoma galiausiai iš jų išgirsdavome.... KAIP BUS SUNKU.
Patys pradėjom ieškoti priežasčių ir teorijų, kodėl laukiamės dvynukų. Daug visokių teorijų radom. Daug ir atmetėm. Štai kas liko:
- Paveldimumas. Ar yra giminėje? Sužinojom, kad pas kažką yra. Pasinagrinėjus radom, kad ten visai kita giminės linija. Atkrenta, bet viltis lieka... Nes genetika toks dalykas, kad ją gali pakoreguoti koks kaimynas ar šiaip kokia paslaptis.
- Įkalbėjimas. Kai manęs laukėsi tėvai - visi gydytojai kaip susitarę šnekėjo, kad bus dvynukai. Tėvai jau beveik buvo patikėję. Ir gimiau AŠ. Jokių dvynukų nebuvo.
- Simbolika. Pirmagimį pavadinom Juozu. Juozas - iš hebrajų (sen. žydų) kalbos išvertus reiškia teprideda Jehova (dievas) prie šio (gimusio) dar vieną vaiką. Žinojau šią reikšmę pavadindamą sūnu šiuo vardu. O antro vaiko tikrai norėjome, todėl ir juokais pasakėme teprideda, teprideda...
Na ir pridėjo Dievulis... tiesiog drėbtelėjo. Dvigubai...
Dvigubas laukimas ne tik dviguba laimė, bet ir dviguba baimė, dviguba rizika ir t.t. Susidūrę su tokia situacija pasakytų ne dviguba, bet 20 kartų didesnė. Taip ir laukėm... nuo vieno vizito pas gydytoją iki kito. Ir širdyje baimė ar viskas gerai? Ar tikrai jie ten vis dar du? 17 sav. nėštume sužinojom, kad bus mergytė ir berniukas. Norėjau tuo tikėt, bet protas vis neleisdavo... Bet širdis tikėjo... ir taip iki paskutinės dienos, kol atsirado faktas.
Prabėgo karšta vasara laukiam, eilinį kartą nepavėlavo ruduo laukiam, pūga atpūtė žiemą... Laukiam. Gimdymo terminas sausio 6 14 d. Bet aš buvau šventai įsitikinusi, kad gimdysiu gruodį. Še tau ir ilgai lauktas gruodis! Laukiam.
Gruodis pas mus švenčių metas... labai norėjau, kad vaikučiai turėtų savo šventę Gimtadienį. Todėl pas mus šis gruodis buvo suskirstytas etapais. Laukiam Juozuko gimtadienio sulaukėm, laukiam mano gimtadienio sulaukėm, laukiam Kalėdų sulaukėm. Laikas bėga, naktimis kankina paruošiamieji, bombikė tiksi... bet kada gali būti! NEE! Tik ne per šventes. Jaučiu, kad iki Naujųjų neištemsiu. Iš karto po Kalėdų su tėveliu gulamės į ligoninę. Dvi dienas laukiam (tas dienas mane be proto ima miegas)... trečią dieną paskirtas pasimatymas. Pagaliau ilgai lauktas pasimatymas. Baimės kažkodėl tik minimumas.
Gruodžio 29 d. - apsnigta, apšarmojusi, apledėjusi diena, šalta. Tikra žiema. Puiki diena naujai pradžiai... Balta balta... puikios sąlygos pradėti naują gyvenimą. Ir pradėti ne po vieną... bet visiems kartu - didelėje šeimoje.
10.17 val. gimsta berniukas Kasparas (3610 g. 53 cm). 10.19 val. gimsta mergytė Barbora (2620 g 50 cm). Verksmas... dvigubas verksmas... tikra muzika... Džiaugsmas, palaima, ašara, ramybė, meilė ir visa kita, kas telpa žodyje LAIMĖ.
Operacija praeityje, ligoninė su savo palatomis, tyrimais ir adatomis praeityje... Mes nuo sausio 2 d. jau vis namuose.
Laiminga mama, laimingas tėtis, laimingas brolis ir visų mūsų stebuklas...

