Nuo lapkričio vidurio ėmiau kas savaitę lankytis Vilniaus gimdymo namuose apžiūrai ir tyrimams - kas savaitę tie patys žodžiai - galvutė įsistačiusi, kaklelis ruošiasi,tonai geri, nors ginekologė prižiūrėjusi mane nėštumo metu tvirtino, kad gruodžio nesulauksiu, bet...
Gruodžio 2 diena - terminas. Vis dar nieko nejaučiu, jokių paruošiamų ar juolab tikrųjų sąrėmių - nieko, tik atrodau visa lyg vienas sutinęs burbulas.. o Tu vis spurdi - nori pas mamytę
vėl apžiūra,jau paskutinė echoskopija ir vėl tie patys žodžiai su pasakymu, kad savaitgalį tikrai negimdysiu ir ateiti pirmadienį. Ką gi, manykim, kad tai paskutinis savaitgalis, kai mes namie tik dviese..grįžusi peržiūriu rūbelius tyliai gulinčius stalčiuje ir laukiančius savojo šeimininko...dar ne dabar, dar palaukite...Savaitgalis buvo aktyvus, sekmadienį prigūžėjo pilni namai svečių irtas pats klausimas, tai kada gi?... Kadangi nieko nejutau, tai atsipūtusi gukšnojau vyną
: Naktį išgūžėjom visi į Vingio parką pasivaikščioti, o suspaudus šaltukui sugriuvom į kavinę "pasišildyti", ta proga išlenkiau puodą karšto vyno... o Tu nuolat groji per mamytės šonkaulius... draugai dar pajuokavo, kad galėsim visi važiuot griaut gimdymo namų 
svečiai išsiskirstė, liko tik pora pas mus nakvoti.. Gruodžio 6 diena. Pirmadienio rytas, vyras mane prikėlė, sakydamas, kad man į apžiūrą reikia. Palikom svečius miegančius, pranešdami, kad tuoj grįšim (nes vis dar nieko nejutau, tad buvau įsitikinusi, kad tikrai paleis namo) ir drauge papusryčiausim. Mano gydytoja VGN, vos įėjus praneša, kad ilgiausiai galim laukti iki penktadienio, o apžiūrėjusi mane, pažvelgia keistu žvilgsniu klausdama, ar nieko man naktį neskaudėjo, tai kad ne...
Atsidarymas 5 centimetrai, einam tiesiai į gimdyklą.. kąąą? aš gi net daiktų neturiu, aš net pasidažiusi 
bet šito jau daktarė nebesiklausė, liepė vyrui važiuot daiktų, o man mintyse sukasi, kad taip norėjau pusryčiams varškėčių...Toliau dokumentacija, persirengimas...Kažkoks rėkiantis ir piktas vyras vis praveria priėmimo duris apkoliodamas ten sėdinčias ir mano popierius pildančias moteriškes už lėtą darbą, iš susijaudinimo, kad šiandien didžioji diena aprėkiu papiktintą vyrą, ir šis jau nebekišo nosies
Gavau ir valdiškus naktinius ir chalatą (nes mane vis skubino į gimdyklą, negalėjau palaukti net kol vyras grįš )... o Tu dar labiau spurdi pajutęs, kad greit pamatysi savo mamytę 10:17 Gimdykla. Maniau, kad bus baisesnė - baltos plytelės, keisti aparačiukai, kiek sovietinės išvaizdos, bet akivaizdžiai tvarkingi ir prižiūrėti. Nuleidžiami vandenys, pajutau tik šylant užpakalį... Tada dar nukrypuoju iki tualeto,su tekančiais vandenimis stoviu prie kriauklės ir bandau nusipraust "špaklių", įtariu, kad užtrukau ilgokai, nes išėjus palei gimdyklos duris manęs laukė daktarė, akušerė ir net registratorė, aš tik sakau ai na va kamštis išgriuvo ir greit įlėkiau į gimdyklą... apjuosė mane dirželiais ir liepė gulėti. Guliu. Tu vis spurdi ir spurdi, ir su kiekvienu suspurdenimu srūva tave supantys vandenukai, bet tebūnie, nes akušerė patikino, kad gimtadienis bus šiandien...
12:00 atsidarymas 7 centimetrai ir vis dar nieko nejaučiu... liepiama keltis ir spyrokliuoti ant kamuolio per sąrėmius, o kaip man tai padaryti, kai jų nejaučiu? na bet tiek to - spyrokliuoju.. vyras šalia su kostiumu ir "šlipsu" krizena iš manęs
dar sako galvą vaikui suspausi...14:00 atsidarymas 8 centimetrai, va jau imu jausti kokį tai maudimą nugaroje, dar dozė skatinamųjų ir jau galiu kukuoti, bet guliu didvyriškai
nes vis jaučiu kaip Tu mano mažasis gyvenime spurdi lauke tyliai krenta snaigės, taip lengvai, ramiai, taip kaip kad Tu beldiesi pas mane 16:00 daktarė vis klausia, ar man nėra jausmo, kad norėčiau tuštintis, ir kartoja tą klausimą kas minutę, nežinau, sakau, noriu vaiko
sąrėmiai tik nugarinėje dalyje, tad dar ir kalbėti sugebu..16:10 lova kaip transformeris transformuojama į ale gimdymo stalą, ir gaunu paliepimą stumti. Stumiu ir noriu rėkti, bet daktarė vis kartoja: be garso be garso be garso...
tai bent jau iškvėpdama su pasitenkinimu surikdavau, kad turbūt visi gimdymo namai aidėjo Išpila prakaitas, dantis sukandus stumiu, nes daktarė pasakė kad jei taisyklingai stumsiu per sąrėmį neskaudės, ir tikrai! o mintyse galvoju ar mano akys jau raudonos ir ar skruostai mėlyni (nėštumo vadove buvoi parašyta, kad stūmimo metu taip įvyksta...)16:22 ant akušerės rankų išvystu Tave, tokį nuostabų, tokį spiegiantį... Kad net nuo lovos pakylu, kad pažiūrėčiau
Tave nuogą paguldo ant mano nuogos krūtinės ir pajuntu tokį jausmą, kurio žodžiais nusakyti neįmanoma - Tu mano dalis, Tu taip ilgai lauktas, Tu... Vis dar tyliai krenta snaigės... Aš pirmą kartą gyvenime, bet jau visam gyvenimui tapau MAMA, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai bus taip nuostabu Taip gruodžio 6 dieną 16:22 gimė 3840g ir 55cm mano mylimiausias Titas Mikalojus
(ir kur jis toks didelis tilpo mano miniatiūriniame pilvukyje )Pagimdžiau lengvai, neplyšau, nekirpo, iškart sėdau, tokio gimdymo galiu palinkėti visoms būsimoms mamoms, ir už tai galiu būti dėkinga tik savo daktarei..
Ir labai silta istorija 
