Sveikos mamytės, savo mažuliukus maitinusios po cezario ,

Papasakokite, kaip sekėsi maitinti mažylius po cezario:
Ar buvo pienuko (priešpienio)?
Ar turėjot jėgų po operacijos maitinti?
Kaip patogiausia maitniti (juk pilvukas bus susiųtas ir skaudės?
Kiek žinau, po cezario pirmą kartą atneša pamaitinti po 6 val., o iki tol vaikučiui duoda gliukozės? Ar po to jis normaliai ėmė krūtį?
Ar pakako, kad nešiojo kas 3,5 val?

Labai laukiu jūsų patarimų, nes už 10 dienų laukia cezaris, o labai jau noriu pati maitinti savo mažiuką

Nepergyvenk, manau viskas bus gerai
Po cezario manau ne kitaip nei paprastai, jei nesinervuosi ir nebus kitų problemų sėkmingai maitinsi
Aš tą dariau iki 1,5 metų.
Padėtis tai kaip kam patogiau, kažkaip man buvo patogiau sėdint, mano palatos kaimynei gulint (abi po cezario).

Sėkmės

VAika po operacijos atnesa is karto, bent jau Kauno 2-oj ligoninej , todel operacija ta prasme beveik nesiskiria nuo naturalaus gimdymo. Jei taikoma ne spinaline, o bendrine nejautra, tai atnesa is karto, kai tik mama atsibunda po narkozes . O siaip svarbu vaikiuka po operacijos kuo anksciau pamaitinti, kad uzsivestu gera pieno gamyba.

Aš po cezario sėkmingai išmaitinau iki 2 metukų . Svarbu tik pridėti prie krūties netrukus po operacijos. Man atnešė po valandos. Miegojo mano lialia,tai prisėjo žadint. Žindžiau ant šono pusiau pasisukus.
Tikrai nieko baisaus.Ir pieno bus. Svarbu pradėti

O man kliacką atnešė tik po gero pusdienio. Bet buvo ir priešpienio, ir pieno. Ir maitinu iki šiol, va jau 1,5 metų Svarbiausia - nusiteikt, kad maitinsi. Ir, aišku, paprašyk seselės, kad parodytų, kaip taisyklingai mažulį prie krūties pridėti. Man pirmą kartą pagimdžius nieks nieko nepaaiškino, tai tiek problemų turėjau, net prisimint baisu. Užtat maitinau tik tris savaites.
Dėl padėties maitinant - čia jau kaip kam patogiau. Aš maitinu iki šiol gulėdama, man taip patogiau

o man deja taip ir nepavyko..... iš pradžių nebuvo priešpienio (o vaikiuką tai iškart po operacijos atnešė man, kartu mes į palatą atvažiavom), tada pradėjau rankomis bandyti spaudyti nes vaikas niekaip neėmė... po poros dienų tokio "spaudymo" pieno atsirado be proto daug, manau gal per daug jam buvo ir per sunku apžioti vienu žodžiu, valgyti taip ir neišmokom, tik vaiką iš bado nualinom iki tiek, kad leisgyvį namo parsivežėm pradėjau maitinti iš buteliuko, nutrauktu pienuku. taip išvalgėm beveik iki metų, va kątik nutraukiau tokį valgymą, nes jau matyt vaikui nebebuvo poreikio - spjovė
man atrodo, po cezario iš tiesų skurdžiau būna su priešpieniu (bent jau iš pradžių), nes nėra to viso gimdymo, kurio metu gaminasi oksitocinas ir skatina pieno gamybą. bet paskui viskas susitvarko. deja mums nepasisekė. pykstu tik ant tų, kurie bandė man įrodyti, kad nutraukiant pienuką, jis tuoj dings. nedings būčiau norėjusi, būčiau ir ilgiau metų išmaitinusi.

man viskas buvo ok, tikiu kad kad ir tau taip bus
Atnese vaikiuka po gimdymo tik sekancia para.Pati buvau gerokai nukankinta ir ne taip lengva atsigaut po operacijos. priespienio jau pries gimdyma buvo daug, reikdavo net iklotus deti. taigi pirma diena gavo priespienio, o paskui ir pieno. Labai svarbu kad parodytu kaip zindyti vaika, nes apie tai supratimo neturejau. lengviausia buvo pasidejus vaika ant pagalves (paprasyk kad irgi parodytu sesele)
teisingai idet speneli i burnyte. Sekmingai ismokau ir iprato mazius tik po 1 men. paimt ir zyst. o jei papukas perdaug pritvinkes geriau nusitrauk truputeli, lengviau bus leliukui apzioti.
Beje man po cezario leido kelis antibiotikus, tai net ir gaunant doze vaistu leeido maitinti.Ismatinau iki 10 men, dabar noriu atjunkyt nes issekau. Vaiko svoris apie 15 kg- 10 men.ir tai tik nuo mamos pieno, (prastai valgo kita maista).
Man net nebuvo minties kad galiu nemaitinti, sekmes

Mano pusseserė po cezario nemaitino...Sakė pienas dingo...

sveikos,cezariu as turejau net tris.ir maitinau vaikus sekmingai nuo pat gimimo iki 1,5-2metu

sveika,aš taip pat po cezario ir pirmą kart išgirdau,kad po operacijos kūdiki atneša tik po 6val ,gal čia ne visur taip.Jokių sunkumų nebuvo ir sėkmingai maitinau iki 1metukų ir 10mėn

sveikos vieno likimo mamytes
man irgi dare planuota cezari, bet buvo ir priespienio ir pienuko.
mazyte taip gerai zinde, kad nebuvo jokio spenelio iplysimo - matyt ilgai mokesi pilvelyje sededama
atnese po kokiu 3 val. kai prasiblaiviau ir paprasiau vaikiuko. pirma para maitinau guledama ant nugaros, o po to jau biski varciausi, tai guledama ant sono.
mums jau tuoj 3 men. ir viskas sekasi puikiai.

Tiek cezario būdu, tiek natūraliai gimusių mažylių sėkmingam žindymui svarbiausia didelis mamytės noras ir žinios apie žindymą. Skaičiau, kad nėra įrodyta, kad cezaris būtų pieno nebuvimo priežastimi.

Po operacijos kūdikėlį atnešė nuo jo gimimo nepraėjus nei valandai. Po nakties (maždaug 8-ių valandų) su kūdikiu nebenorėjau skirtis (intensyvios priežiūros palatoje neleido jo pasilikti šalia). Laiką leidom kartu toje pačioje lovoje. Pienuko atsirado 3-ią parą. Pirmąsias dvi paras kūdikis buvo labai mieguistas (numanau, kad ir epidūro metu kūdikiui vaistų pateko).

Su kūdikėliu būkit nuo pirmosios jo gyvenimo dienos. Jėgų dar bus mažai. Geriau jau naujagimių sesučių prašykit pagalbos kūdikiui pervystyti, nuprausti ir kt.

Dabar mažyliui jau beveik 11 mėn., mėgiamiausias jo maistelis - MP.

Sėkmės mamytėms žindant

Manau, visų čia pasisakiusių patirtis griauna mita apie cezarį + žindymą.

man irgi darė ezarį (neplaninė operacija), pirmasyk maitinti atnešė po kelių valandų. Maitinu iki šiol (žr. į kairę, kiek mano vaikui metų)

Darė Cezarį, o vaikelį atnešė tik po paros. Per tą laiką maitino mišinukų iš buteliuko Kai atnešė, pradėjau pati maitint, o trečią parą pienukas liejosi laisvai..... net jokie įklotai tarp maitinimų nespėjo sugert
vienintelė bėda buvo, kai nuo mišinuko perėjom prie MP vaikiukui pradėjo baisiai viduriukus pūsti, nėjo pasituštint.... vargom kelias dienas, daba lyg ir normaliai viskas....

Man taip pat dare cezari. Vaikiuka atnese po 6 val. Tiesa pasakius, man dar pries gimdyma kazkas bego, tai po to ir priespienio buvo, ir pieno... Bet veliau kazkaip dukrele apetito neturejo, tai pieno 'pravalu' daug turejau ir panikoj buvau. Bet ismaitinau. Ir dabar maitinu, ir kada baigsim zisti, kol kas visai neaisku..

Maniškis irgi gimė po cezario. Mažylį atnešė pirmąkart pamaitinti po valandos, maitinu iki šiol. Koks skirtumas, kaip gimė vaikelis, jei negali maitinti, hgal yra, kokios kitos priežastys.

Mano mergytę tai pirmą parą po operacijos maitino mišinukais, o aš ją pamačiau tik kitą dieną, nes ji gulėjo reanimacijoj. Tą itą dieną ir liepė pradėti nusitraukinėti, o likusią dalį duodavo mišinukais. po kelių dienų pieno padaugėjo, ir mišinukų nebereikėjo. MP maitinu iki šiol.

Man darė neplanuotą cezarį, kai lygiai 36 sav nubėgo vandenys. Savo mažylį pamačiau tik gulėdama ant operacinės stalo, o sekantį kartą tik po 3 parų. Pradėjau dėti mažąjį prie krūtinės, nors krūtyse niekas nevyko Bet tada prasidėjo plaučių uždegimas ir pradėjo leist antibiotikus, tai dar sustabdė. Pieno gamyba prasidėjo tik maždaug 6 parą po operacijos. Nutraukinėdavau, nes savaitę iš buteliuko maitintas mažylis krūties kategoriškai atsisakė. Pieno buvo labai mažai. Grįžus namo, kai mažyliui buvo maždaug dvi savaitės pradėjo važiuot stogas dėl to nusitraukinėjimo ir primaitinimo mišiniais, pasikviečiau žindymo specialistę ir žįsti išmokome. Bet kol kas bent jau trys dienos, žindau pati, vaikelis labai neramus (buvom šiandien pas gydytoją, paaiškėjo, alkanas, per mažai pieno pas mane ), liepė primaitinti. Nors ir skaudama širdimi, nes noriu maitinti pati, vėl pradėjau duoti mišinukus - skaudu matyti, kai trečią savaitę pradėjusio naujagimio akytėse nuo verkimo atsiranda ašaros Ir taip tikiuosi, kad pienelio dar atsiras, nes kiekvieną maitinimą pirmiausia duodu iš abiejų krūtų žįsti...

Šaunuolė, kad labai dėl savo mažylio stengiesi
Man buvo panašiai - tai nervus atidėjau į šalį, atsiguliau į lovą ir kelias dienas ten tiesiog praleidau su mažyliu ant papulio Na ir žinok padėjo. Tik prabudo, niurzga - papulį siūlau ir tai pavargau gal kokias keturias dieneles, vėliau pienelio atsirado daugiau negu reikia.
Nusitraukinėjant tik sumažės pienelio, nes su rankom ar pientraukiu neina tiek ištraukti kiek vaikelis ištraukia.

Pirmiausia pienelis gaminasi pas mamyte galvoje - tai galvok ir nusiteik, kad viskas bus gerai.
Kantrybės! ir jums abiems viskas susitvarkys. Aš vien tik savo užsisipyrimo dėka maitinu savo vaikelį ir ruošiuosi toliau maitint. Kai mano mažiui buvo trys savaitėlės, jis buvo labai neramus, tai gydytoja nusprendė, kad mažyliui pienelio trūksta liepė primaitint - aš nepaklausiau, o nusprendžiau palaukt mėnesio svėrimo - tai žinok priaugo 1600 g

Sekmes

Ačiū už padrąsinimą, tik ką daryti, kai mažylis klykia, o iš papulio šnipštas, matyt visai nieko nebūna, nes vaikas griebia, patraukia patraukia ir paleidžia Jau pasikankinom tris dienas Bet kuriuo atveju, mažyliui vis tiek pirmiausia duodu atsižįst iš abiejų ir tik tada primaitinu. Šiaip per savaitę po ligoninės esame priaugę 250 g, bet turiu įtarimą, kad buvo daugiau, o per paskutines tas dienas kai maitinau tik pati, galėjo sumažėt ir galutinis svoris toks likti Žiūrėsim kaip seksis toliau. Šiaip neišsigalvojau kad pienuko per mažai... Šiandien gavau maitinti pas gydytoją kabinete, svėrė prieš ir po. Tai po 15 min intensyvaus žindimo paleido krūtį, o pasvėrus paaiškėjo, kad prisriaubė tik 20 ml

Jurgele, blogai kai mažylis alkanas klykia.... bet jis gali klykti ir dėl kitų dalykų pvz. jam gali skaudėti pilvelį...
Kiek teko girdėti tai tas vaiko svėrimas "prieš" valgį ir "po" nėra teisingas.... o ir primaitinant nėra skatinama atsirasti daugiau pienelio, nes kiek vaikas ištraukia - tiek jo ir pasigamina.
Siūlau pasiskaityti žindymo forume - ten rasi daug kitų mamyčių patarimų, kaip elgtis panašiais atvejais.
O be to, jei nieko neišeis, tai mišinukais užauginti vaikai neką prastesni už vaikus valgiusius MP

Siūlau gerti daugiau skysčių, sočiai pavalgyti - man tai gerai veikia - pieno upės

Po cezario dukryte man atnese po valandeles. Daugiau mes nesiskyreme. Pienas atsirado po triju dienu. Viena nakti buvau supanikavusi, kad mazylei neuztenka priespienio. Net begau pas sesute, kad padarytu truputi misinelio. Bet is ryto atejusi gydytoja nuramino ir itikino, kad pienas tikrai atsiras, o dabar kudikiui uztenka ir to priespienio. Viskas taip ir buvo. Dukrelei jau tuoj pusantru metuku, o vis dar maitinu krutimi.

Man irgi darė cezarį. Vaiką atnešė iškart, kai tik perkėlė į palatą. Ligoninėj pieno trūko, dabar irgi trūksta, primaitinu mišinėliu. Nežinau, ar tai susiję su cezariu ar tiesiog tokia fiziologija. Nors ligoninėje sakė, jog po cezario sunkiau su pienu būna

Dabar tik prisiminiau, kad pora dienų prieš gimdymą paskelbiau šią temą
Žindau savo mažulį sėkmingai iki šiol
Atnešė man jį maitinti tik kitą dieną, bet pienas 3 dieną liejosi per kraštus - labai jau norėjau maitinti pati, tai ir išsipildė mano norai
Beje, man irgi lašino antibiotikus ir kitoms 2 po cezario, bet vistiek visos maitnome

Nemanau, kad del cezario pieno gali nebūti - čia irgi gimdymo būdas tik kitoks
Manau viskas priklauso nuo mamytės minčių ir ar turi pakankamai žinių apie žindymą

Buvo priešpienio, nors man atrodė, kad jo nėra. Spaudžiau krūtį - anei lašo. Bet priešpienio tikrai buvo, nes noriai žindo. Be to, pradėjo tuštintis dažnai, tai irgi ženklas, kad vaikas privalgo.

Apie jėgas po operacijos... Kam kam, o jau vaiką pamaitint tai tikrai gana tų jėgų. Taigi tik gulėt ir bereikia...

Man vaiką pirmąkart atnešė tik po 5 val. Labai jas iškalbėjau. Būčiau pati nuėjus ir atsinešus, bet kad negalima vaikščiot keletą valandų. O šiaip praėjo 10 val po operacijos - ir tapu tapu pati į palatą, po to į WC. Gyvenimas teka savo vaga..

Skaitau ir idomu daros, kad kai kurioms po cezario vaika maitinti atnesa po 5 val ar net kitadien Mane vos tik po operacijos parveze i palata, tai mazdaug uz 20 minuciu ir vaikeli atnese. Pasake, kad turesiu bandyti maitinti, kad kuo greiciau gamintusi priespienis, o po to pienukas. As ir nesipriesinau, nes labai jau norejau ja visa apziureti, istyrineti, taip smalsu buvo, kokia mano dukryte

Man urgi mano varlytę atnešė po kokių penkių valandų, nors aš jau laukiau nesulaukiau jos anskčiau - niekaip negalėjau pamiršti jos veidelio, kai man davė pabučioti ją po operacijos Nei priešpienio, nei pieno nepastebėjau, tačiau mažoji kažką pavalgė ir labai sladžiai užsnudo prie mano šono

Pas mus Klaipėdos GN niekas "nesicackina" - ima ir pamaitina vaiką mišinukais - kaip mano klecką O arnešė tai po paros. Vėliau tik sužinojau, kad turėjau pilną teisę iš sesučių reikalaut, kad man vaiką kas tris valandas nešiotų, bet jos man vis karksėjo, kad atseit pailsėk- suspėsi. O pasirodo jos tingi į kitą ligoninės galą vaikčiot ir vaikelius gimdyvėm nešiot
Tai iš pat pradžių turėjom daug bėdų su viduriukais... tik gimęs primaitintas mišinukais, o čia po paros imk ir tenkinkis mamos priešpieniu bet nieko - viskas susitvarkė

Sveikutes.

Na ir sekasi kai kurioms mamytems. Man , o ir kitoms Raudonojo+ cezariukems vaika pamatyti buvo lemta tik paciom nuejus i vaiku skyriu (t.y. tik po paros), ir net tada viena sesute neleido net liestis prie mazulio.
Po poros savaiteliu pienas bega upeliais, o ta pati sesute (as ja pavadinau VEDMA) sake, kad nesugebesiu pati maitinti.

ir as po cezario... kai tik atgavau samone,atnese ir maziuka.Iskart maitinau ir nenesiojo man vaiko.. atnese o paskui tik nakciai isnese nes pooperacinej buvau.Nu ir maitinu dar ligi siol.Pieno kaip ir priespienio buvo labai daug.antra diena po gimdymo papai taip isdidejo kad galvojau susprogs
Bet zinai Rita.. Man ir antibijotikus lasino.. Bet as maitinau nuo pirmu dienu ir kuo dazniausiai.. jokiu pertrauku nebuvo.

nors po opereacijos maze atnese praejus 6 valandoms ir 4 paras nakciai paimdavo i naujagimiu skyriu-labai stengiausi teisingai prideti prie kruties. mano pastangu ir sekmes deka dukrele sekmingai zindau

Mano abudu cezariukai,mazesni iki siol truputi maitinu,vyresneli maitinau kol pastojau
Pieno buvo daug,tik turejau problemu su krutimis
Siap manau,kad beveik visos mamos gali maitinti,tik kartais truksta noro,kantrybes,ziniu ir pasitikejimo savim

Atnese maziu pamaitint po pusvalandzio kai atsigavau po narkozes. Ir as tos nuomones,kad Cezaris maitinimui itakos neturi. Net minties nekilo,kad del operacijos negalesiu maitint

Sveikutes,
man irgi dare cezari .Dar ant operacinio stalo ispaude sesute kelis lasus priespienio is mano krutines, paskui vaikelis buvo pas teveli kol mane siuvo , o kai nuveze i palata tai ir vaikelis su vyru atejo ,tada jau isrenge vaikeli nuoga ir padejo ant manes ( sake tai svarbu) ir taip daugiau nesiskiriam . Pirma nakti valge beveik nuolat sesutes ateidavo tik sauskelniu pakeist siule isnest bet nesutikau. Maitinu ir labai noreciau kuo ilgiau ismaitint Taigi manau , daug kas priklauso ir nuo mamos pasiruosimo, zinojimo kaip maitint ir nuo pacio vaikelio vieni godziai ryja kiti tinginiukai Ir svarbu pasirinkti kur gimdysi , apsilankyt is anksto , zinot koks personalo poziuris ir t.t. O jei butina primaitint taigi reikia duot is puoduko ar svirksto, o ne buteliuko I kiek gi tam vaikeliui reikia pirmas dienelias Sekmes visoms

Aš pradžiai sėkmingai žindžiau, bet praėjus dviem parm po operacijos pienuko nebeužteko. Teko duoti mišiniko (po parašu ). Bet viskas susitvarkė. Iki šol sėkmingai maitinu

Maitinti kūdikėlį po Cezario sekėsi labai gerai. Mergytę maitinti atnešė po 5 val. Ji puikiai apžiojo spenelį ir atsigėrė. Rūpintis mažyle nebuvo labai sunku, nes ligoninėje buvo puikus personalas. Pjūvio vietos beveik neskaudėjo. Savo mažę maitinu iki šiol ir manau, kad cezaris maitinimui tikrai neturi.

Priešpienio turėjau jau nuo 22 savaitės. Ir daug (teko nešioti įdėklus maitinančiom). Pienas atsirado diena vėliau, bet problemų nekilo
po operacijos atnešė ir paguldė šalia mažylę, o išsitraukti krūtį jėgų užteko Aišku patogiausia maitinti atsigulus buvo, nes aplamai pakilau tik ant rytojaus. Tačiau su MB pasiėmėm privat palatą, todėl mažylės priežiūros ir kilnojimo problemų nebuvo
Mažylė iš karto suprato ką reikia daryti, kad pasisotint, todėl problemų nekilo Ir nešė man tik du kartus. Po to su MB pasiėmėm nakčiai į savo palatą, tai valgyt mažoji galėjo kada norėjo Nors norėjo dar rečiau nei kas 3,5val

Man irgi maitinimas sekėsi neblogai - skausmo nejaučiau, tik va, vienas spenelis plokščias, tai tos krūties nė į burną . Taip ir maitinau viena krūtimi. O jau spenelį kad buvo nugraužus . Nors pieno taip normaliai atsirado tik kai grįžau namo - į ketvirtą parą.

Man darė cezarį, su epidūru, vaiką atnešė po 1 val. Maitinu tik papuku.
Pirmą mėn. maitinau atsigulus, paskui visaip: sėdint, gulint, stovint.

Pas mane irgi priešpienis atsirado kažkur apie 20-21 savaite, o paskutinį mėnesį tai reikėjo įdėkliukų. Nors po cezario pirmą dieną maniškis neėmė krūties, nes pridėjus prie krūties iškarto užmigdavo, antrą dieną turėjau tiek pieno kad teko pientraukiu naudotis, bučiau galėjusi tris vaikučius pamaitinti, ir iki šešių mėnesių vaikščiodavau su įdėkliukais. O speneliai irgi iš pradžių buvo plokšti, bet panaudojus kelis kart pientraukis, jie susiformavo

man taipat dare cezari, kaip matot visai nesenai. sunku buvo ir su priespieniu ir su matinimu, poto viskas lyg ir normalizavosi, vaikas valgo pienukas bega, bet pasirodo jo pas mane tik po 20ml kiekvienoj kruti yra ir viskas, tai vaikas labai nusilpes buvo, bet dabar jau duodu misinukus ir ta pieneli kiek jo turiu, tai leliukas akyse atsigauna, as vis dar neprarandu vilties ir tikiuosi kad atsiras pienelio

Mano situacija identiška. Pienas atsirado tik penktą parą po cezario. Vaikas per tris savaites svorio beveik nepriaugo. Tenka primaitinti mišinukais. Noras as dar turiu vilties ir nenutraukiu maitinimo iš krūties.

Po pirmo cezario pienukas atsirado tik penktą parą. Dukrytė ligoninėje buvo labai nerami, todėl jau poros dienelių jai teko ragauti mišinėlio. Viskas baigėsi tuo, kad pienelis dingo jau po mėnesio.
Antro vaikučio pusę paros man nenorėjo atnešti bjauri naujagimių skyriaus seselė, nes nusprendė, jog mažylis truputį apsinuodijo nejautra ir žiaugčioja. Nors vaikiuko išsireikalavau, vis dėlto jis bevalgydamas tikrai atpylė priešpienio ir savo seilyčių. Bet nepasidavėm ir sūnytis vis dar mėgaujasi mamos pieneliu (nors atpylinėja, kartais net ir gausiai), kuris atsirado trečią parą.

Man tik pirmas dvi dienas labai pritvinkus buvo krutine nes maziukas niekaip negalejo istraukti spenelio. O po to jokiu bedu

Skaičiau ir sunku buvo patikėti, kad gimdėme toje pačioje ligoninėje Man taip pat Raudonajame kryžiuje atliko cezario operaciją, bet seselių slauga negalėjau atsidžiaugti, labai šiltos pasitaikė. Gal dėl to, kad vyras visą laiką šalia buvo (ir naktį). Tad vos gimus mažylei, tapu tapu su daktare į naujagimių skyrių, palaukė kol sutvarkė, pašildė dukrytę ir pats ją atsinešė į palatą. Vėliau atėjo sesutė, įdavė papuką ir nuo to laiko ji žindo iki 15 mėn.

Būna, kad ir po natūralaus gimdymo neleidžia prie vaikiuko liestis pora parų (ar net daugiau), juk pasitaiko bėdelių. Bet daug priklauso nuo mamytės atkaklumo ir tikėjimo, kad jos vaikiukui reikia JOS pienuko.

Man prieš 10 metų darė Cezarį, buvo pilna narkozė, 3 dienas po operacijos lašino lašines po 5 kartus per dieną
Vaiką atnešė kai atsibudau po narkozės, bet su visam atidave tik po trijų parų...
Priešpienio buvo iš karto po operacijos, tik negalejau duoti dėl lašinamų vaistų, tai maitinau jau tik trečią dieną... Speniukai buvo maži, tai labai sunkiai mums sekėsi... Temaitinau iš viso 2 savaites, buvo mastitas, po to pienas dingo

Šį rugsėjį nusimato vel Cezaris. Paskaičiau Jūsų aprašymus, tikiuos, bus viskas gerai!

na as tai nesuprantu kada tas tikrasis pienukas o kada netikrasis buvo. 3 savaites Agne valge pastoviai - karta buvo 6 val. neatsistojau nuo maiinimo foteliuko, dar ir vyro tadien namie nebuvo, tai pati labai isalkau tai ar gali tiek laiko nebut tikro pieno - nzn, tu labiau kad po 5 savaiciu jin buvo priaugusi 1300 g.
kazkaip nebandziau ivardint zodziaistai kas vyksta - todel ir nezinau kas tas tikras pienas, kiek ml. yra mano papuose, kiek kartu per para Agne valge, kiek sunaudojom pampersu ir pan. Tiesiog sedejau, skaiciau zurnalus, ziurejau telika ir maitinau.
Dabar viskas gerai - maitinu su didziausiu malonumu kas 2-3 val, Agne valgo godziai ir greitai, o paskui dar megsta pasimegauti - tai jei nesu graziai apsirengusi - kartais leidziu - nes po toki pasimegavimo bunu visa apvemta
Tiesa, niekada neturejau ir tokios problemos kai bega pienas is kitos kruties ar siaip bega - niekada nenesiojau tu ideklu i lemenuka.

Sveikos mamytes, as jau 3 para po Cezario pjuvio. Mudvi su dukrele niekaip neismokastame valgyti. Niekaip mazyle nemoka paimti gerai papuko. Nervuojas del to pati ir mama i panika puola Bandom treniruotis, gal pavyks. Pienuko dar nera, bet je moketu gerai paimti papuka, uztektu gal ir priespienio. Dabar sesutes paisiima ja damaitint,. Ar buvo kam nors dar toki sunkumu. Kad taip ilgai vaikiukas nemoketu zysti.


ACIU.

Snowgirl, sveikinu su dukrutės gmimu!

Ar tu žinai KAIP tos sesutės primaitina? Ir kuo? Vaikas turi rezervų pirmoms paroms, priešpienis yra svarbus, o primaitinimas iš buteliuko gali visam laikui sugadinti sugebėjimą žįsti. Jeigu vaikas turi būti atskirtas nuo mamos, mamą sesutės turi išmokyti nusitraukti pienuką(priešpienį) rankomis ir sugirdyti būtent jį iš puodelio, ne iš buteliuko.
Po cezario iš karto vaikelis turi būti paliktas mamai, vos tik ji atsigauna, ir pradėtas žindyti, turi būti su mama visą laiką. Jeigu gulint ar sėdint nesigauna, galima pabandyti pasiguldyti vaikelį įstrižai krūtinės (kad rando nespaustų) ir leisti susirasti ir apsižioti krūtį pačiai. Čiulptuko neduoti. Buteliuko neduoti. Ir praktikuotis, praktikuotis, praktikuotis kuo daugiau. Vaikus reikia mokyti teisingai apsižioti krūtį.

Stiprybės ir kantrybės!