Ko gero esu pati kalta, kad išauklėjau vyrą būti pragmatišku. Todėl gėles tenka pirktis pačiai ir jos visada būna vazonuose. Sužadėtuvių žiedą irgi rinkausi pati, nes kiekvieną kartą vyrui jį užmovus pastoviai juos kažkur pamesdavau. Beje, paskutinįjį vėl pamečiau.
Šiuo momentu sėdžiu ir galvoju kuri gį iš mūsų pačių romantiškiausių vakarų papasakoti? Ar garso kolonėlių montavimą “Uno X” degalinės žibintų šviesoje? O gal mūsų pirmąjį bučinį “Tangomanijoje”?
Papasakosiu apie vyro paskutines pastangas pažadinti manyje romantišką ir svajojančią moterį apie žvaigždes ir mėnulį danguje.
Kas be ko, nemaža dalis vyrų yra įsitikinę, kad vasario 14 dieną tiesiog būtina švęsti, kad visos moterys alpsta nuo dovanojamų raudonų širdučių, saldžiu žodžių, kurie makaronų pavidalu kabinami ant ausų… Bet, aš ne tokia. Aš kažkokia su iškreiptu skoniu ir savotišku suvokimu apie santykius. Jei atidarius duris už jų stovi vyras su gėlėmis, visada pirmas klausimas : “Na, tai ką šį kartą prisidirbai? ”
Žodžiu, man tai eilinis vakaras, kuomet bendradarbiai apkarsto visokiomis širdimis (ką bendro turi “kraujo pompa” su meile?), eilinis vakaras kada parsivilkus namo po darbo, tesinori iškomandiruoti visus vyrus į mėnulį, užsibarikaduoti vonios duris, pakabinus ant jos lentelė “Kanarų salos, be vizos įvažiuoti draudžiama”. Taigi, planas įvykdomas – išdidžiai įduodamas sąrašas maisto produktams iš išspiriamas pro duris.
Pasileidžiu vonioje vandenį, suberiu eukaliptų druskos, išsirenku kažkokią knygą nuo lentynos ir nusprendžiu užsiauginti gulėdama ir mirkdama vandeny pelekus. Viskas, nirvana: aš, vanduo, vonia, migdanti knyga ir palaimingi eukalipto kvapo garai. Guliu patenkinta visa, kaip katinas radęs lašinius. Geraaaaaa … Taip nepastebimai praslenka valanda, po to dar pusvalandis… Iš malonaus snaudulio pažadina keistas skambėjimas, dzingsėjimas ir lengvas šurmulys virtuvėje. Nuojauta kužda, kad nieko gero nelaukti. Beldžiasi į duris. Ko?
- Įleisk.
- Ko?
- Na įleisk.
Atkabinu kabliuką ir greitai neriu į putas. Tarpduryje visas toreodoro pozoje stovi mano diedas, su rože dantyse, su padėklu rankoje: ant kurio stovi šampanizuoto vyno taurė ir braškės. Mano akyse kaupiasi pyktis ir neviltis. Man? Man šampano? Vėl rūgštis pakils. O braškės kam? Fu… jos gi žiema popierinės, neskanios.
- Šampano negeriu, o braškių nenoriu.

Vyras vis dar draugams guodžiasi, kad jis tada po visą miestą, žiemą, lakstė ir ieškojo šviežių braškių. O aš, karvė, jo pastangų neįvertinau. Va taip va. Nuo to laiko (o prabėgo jau 6 metai) vyras man neperka šampano, nevaišina žiemą braškėmis, o ir rožes man nelabai prie širdies. Geriau ramunę kokią atneštų arba pakalnučių.

Neromantiški mes kažkokie, bet apie senatvę kartu, prie židinio, po šiltu pledu, supamoje kėdėje vis dar svajojame. Gal ne taip viskas ir beviltiška? Šiandiena pasveikino, kad jau lygiai 9 mėnesiai kaip vedę, žiūrėk, kaip ne vyras – vestuvių datą pamena.

O man nepatinka toks cinizmas ir netgi megavimasis savo "kitoniskumu", neromantiskumu. Ir nors straipsnelis graziai, intriguojanciai parasytas, nors galima gincytis ar jis apie romantika/neromantika, bet apie meile jame nieko neuztikau

Nėra vienodų žmonių, visi mes skirtingi.
Jausmai nebūtinai išreiškiami pagal kažkokį šabloną, kuris yra priimtinas visiems ir niekam.
Vyrą aš labai myliu, jis yra mano ramstis, mano akių šviesa. Jam skirtos pačios švelniausios mano mintys. Tačiau reikia suprasti, kad kartais, neprognazuodamas kito asmens veiksmų, pats tampi neprognozuojamas.

negalima visą gyvenimą tik "prognozuoti" bet kuriuo atveju, papasakojai šauniai. tik gal ne tokios istorijos visos tikisi romantiškiausio vakaro skyrelyje

O man jusu ... tiesiog gaila

ir jeigu ROMANTIKA praturtina siela ir jausmus,- tai jus... tikri vargseliai

Sakoma, žmogus - prognazuoja, o Dievas iš jo prognozių juokiasi
Tai taip ir pas mus: susiplanuojame ir visi planai griūna.
Papildyta:

Ar tikrai? Ar dirbtinai sukurta aplinka ir prognazuojamas pagal scenarijų vakaras praturtina sielas ir jausmus? Ar ne linksmiau ir maloniau viską daryti neplanuojant, neprognazuojant, nerašant scenarijaus, nepateikiant netikėtos ir kartais nemalonios staigmenos? Kai po to nežinai verkti ar juoktis?

tai būtent neplanuodamas ir neprognozuodamas tavo bičas pasistengė...o tu? nu jau pasijautus būčiau jo vietoje tai kaip mazgote po snukį pamaskatuota tikrai šlykštu būna, kai visiškai neįvertina didelių pastangų...

Taip, tik jis pamiršo tą faktą, kad turiu dvylikapirštės žarnos opą. Todėl ir sakiau, kad mano pirma mintis buvo apie rūgštį, skrandžio skausmus ir visus kitus "malonumus".
Kaip manai, jei nesijausčiau kalta, aš vis dar tai prisiminčiau? Vis tik 6 metai prabėgo

galima ir skrandžio neskriaudžiant paišdykauti, ne tam gi ir atnešė...
o tu atsilygink kada, ir nesijausi kalta

O man visai patiko Negi būtina būti tokiems kaip visi, svaigstantiems nuo braškių ir šampano? Manau, kad ne. Ir aš tikrai nesusileisčiau nuo šampano taurės, bet, žinoma, išgerčiau, padėkočiau... Bet juk visi mes skirtingi, ir nemanau, kad autorė labai jau didžiuojasi savo kitoniškumu, kaip kažkas čia išsireiškė
Beje, tokių neromantikų tikrai daug, taip kad nesat vieni tokie

Ar tikrai norint romantiskai praleisti vakara, butina prognozuoti
Kartais romantika nei planuojama, nei prognozuojama, neretai tai tiesiog maloniai nuteikianti staigmena, kuri virpina sirdi ir isjudina jausmus.

Romantika nebutinai turi sietis su kazkuo materialiu: sampanas, sintetines braskes ar pan. Juk stebeti dangumi praplaukiancius debesis yra nemaziau romantiska .
....tik panasu, kad ir tai jums yra svetima

Panasu, kad netiketumu jus nemegstat...gaila zmoniu, kuriems netiketos artimo zmogaus pastangos praskaidrinti kasdienybe buna nemalonios.
Priesingai nei ivardinat romantiskuma kaip vyksma pgl.tam tikra plana , sakyciau, kad tai cia jums daugiau norisi, kad viskas butu tiksliai suplanuota ir is anksto suderinta...na, paprasciausiai tam, kad netektu nusivilti.
Labai jau pragmatiska.

Kodėl reikia kažką dirbtinai iššaukti, kodėl reikia kažką akcentuoti? Galų gale kas yra "romantika"? Aplinka kurioje abu mėgaujasi viena skito buvimu? Ar užaštrinta meilės jausmų išraiškos stichija?
Jeigu, tamsta Volunge, manai, kad visi žmonės turi gyventi pagal nustatytą šabloną, be jokių planų, spontaniškai ir t.t. Tada taip - mes esame dvasios ūbagai, pragmatikai ir merkantilistai. Nematau prasmės teisintis.

O aš vistik manau, kad širdyje jūs abu su vyru tikri romantikai
Juk praėjo tiek laiko, o tu su visom smulkmenom prisimeni tą vakarą kai vyras grįžo su rože dantyse, juk taip miela, kad vyras prisimena (ir ne tik) vestuvių dieną

man irgi taip atrodo ir ne šiaip sau Nakviša parašė šitą istoriją, juk romantiška tai prisiminti, ar ne?

[quote=Nakviša,2006 02 15, 14:49]
Kodėl reikia kažką dirbtinai iššaukti, kodėl reikia kažką akcentuoti? Galų gale kas yra "romantika"? Aplinka kurioje abu mėgaujasi viena skito buvimu? Ar užaštrinta meilės jausmų išraiškos stichija?
Jeigu, tamsta Volunge, manai, kad visi žmonės turi gyventi pagal nustatytą šabloną, be jokių planų, spontaniškai ir t.t. Tada taip - mes esame dvasios ūbagai, pragmatikai ir merkantilistai. Nematau prasmės teisintis.


Na kam is karto "tamstint" ?
1. Na, kad esi pragmatiska, tai ta ir pati pirmoje savo pasakojimo pastraipoje patvirtinai
2. ka reiskia "dirbtinai issaukti"?
Ar romantika - dirbtina ? Gal ir taip .... kartais, na cia nuo supratimo priklauso.
o va jau, kad [QUOTE]manai, kad visi žmonės turi gyventi pagal nustatytą šabloną, be jokių planų, spontaniškai ir t.t.[/QUOTE], tai cia tu neteisi arba pati susipainiojai: planavimas ir spontaniskumas - dvi skirtingos savokos .

Nematau prasmes gincytis. Kiekvienam sava - tiesa.
Svarbiausia, kad jums abiems tai butu priimtina, o visa kita ... nesvarbu.
O padiskutuot kiekvienas galime

Volunge, nesvarbu. tamsta pareiškė man gilias užuojautas. Aš jų nepriėmu, nes gailesčio man nereikia. Mes netobulėjame nei dvasiškai, nei dar kažkaip. Juk tamstos žodžiai. Nesiginkite.

---
Rucelie, Ji, juokinga kartais prisiminti. Ypač kai vyras vis dar primena "o aš pusę miesto išmaišiau braškių ieškodamas". Visą kitą aš pasilieku sau, ypač tas mintis, kai tenka stebėti miegantį vyro veidą

, sorry, bet ... uzuojautos JUMS nereiskiau, kad kalbeciau apie netobulejima - pirma k.girdziu TAI, KAD NESIGINTI NEISEINA
Todel prasau nepripaisyti man to, ko nesakiau

Jei ir "gaila", tai tik del to, kad tarp kasdienybes rutinos, nelieka vietos tam, kas spontaniska. Bet kaip sakiau: kiekvienam savo.
Papildyta:

o dar sako, kad "beviltiski neromantikai"

Sekmes

šitas sakinys vertas dalyvauti konkurse

Žinot, manau, kad vienos tiesos čia niekaip nerasim. Mum su vyru pakankamai romantikos buvo, kai vasarą palangoj papuolėm į didžiausią škvalą, kai sulindę į palapinę plynam lauke, su dešimtimis ralio žiūrovų laikėm ją, kad vėjas nenuneštų, kai raminom persigandusią dukrą ir audrai aprimus, kliuksinčiais batais ir varvančiais plaukais keliavom namo, ir juokėmės visi. sakysit

O būna, kad ruošiesi, prisigalvoji visokių staigmenų malonumų ir t.t., ir š**** gaunasi...

O man jau romantika tame kad va galvojo ko čia reiktų nupirkti kaip pateikti paskui ieškojo nes galėjo artimiausioj parduotuvėj neradęs braškių grįšti su obuoliais
dar ir kokia čia romantika tik va norėta perteikti kitaip

be abejones romantika is vyro puses, tik kazkaip neromantiskai pati autore skamba rasinelyje. As buciau buvus labai iskaudinta vyro vietoje, ir autore atrodo siek tiek didziuojasi tuo kaip pasielge, bent toks ispudis susidaro.

analizuoju kurini, ne jusu gyvenima. analize interpretacija jei reiktu rimtai interpretuoti, tai remdamasi tuo ka perskaiciau pirmojoje zinuteje, pasakyciau, kad heroje moteris savo vyra laiko po padu, ir didziuojasi tuo, kad jis kaip suniukas nesipriesina buti vaikomas. Vyras savo ruostu yra aklai isimylejes moteri, ir pateisina visus jos veiksmus ir zodzius. Prognozems sakyciau, vyras atsipeikes ir paliks tokia moteri, taciau cia butu apie kurini, realybej matau kad pora jau ilgai kartu, taigi turbut yra kazkas daugiau ir giliau moteryje nei ji isreiskia tekste.

sūpuositės kažkada prie židinio, įsisupę į šiltus pledus, ir vis dar juoksitės, kaip Jis kadaise pusę miesto išmaišė braškių ieškodamas...

Oi, numirchiau ish juoko pamachius savo vyra su rozhe dantyse Gal del to matyt ir nepamatysiu. Man romantika visai kas kita (jokiu budu nemenkinu shampano ir rozhiu dantyse gerbeju, ish mylimo zhmogaus net ir banalios banaliai pateiktos dovanos buna labai mielos). Kas romantika man? Shestadienio ryte skaityti lovoje dar spaustuve kvepianchius laikraschius. Pazhiureti kartu gera filma (ne porno ir ne meiles istorija, nes jei as ir buchiau nieko priesh, mano vyras tokiu filmu nezhiuri). Klausytis jo pasakojimu is vaikystes. Kartu bandyti prisiminti gazirovkes su sirupu ish automato skoni. Ishskobti batonui "vidurius" ir pripylus uogienes valgyti su dar shiltu pienu vakarejant kaime. Nugi pati perskaichiau dabar -banalybiu banalybe. Todel tas kitonishkumas labai reliatyvus. Ar esu kitokia jei manes nejaudina shampanas ir rozhes?? Buchiau kitokia jei nejaudintu niekas... Tada jau ne kas. Geriau jau nebusiu super originali, bet laiminga

nebutum kitoniska net jei taves nejaudintu niekas - pasaulyje tokiu daug...
tiesiog visi kitokie nei tu yra kitoniski tau svarbiausia kad abi obuolio puseles butu "toniskos"

Meilės ir romantikos (vasario 14 d) dienos pavakarę paskambinau savo vyreliui, norėdama paklausti, ką parnešti į namus, torčiuką ar pyrago, išgirdau, kad jis tiek prisišventęs su bendradarbėmis, kad vos liežuvį apverčia:( Baisiai supykau ir nusprendžiau, kad namo po darbo tikrai neskubėsiu. Prisiminiau, kad mano kosmetologė kažkada minėjo apie Moterų studiją, į kurią galima nueiti du kartus per savaitę, berods antradienį ir ketvirtadienį. Paskambinau jai ir sužinojau, kad kaip tik tą vakarą keramikė mokė lipdyti iš molio… Nuėjau. Buvome šešios moteriškės ir lipdėme iš molio…Valentinus. Likimo ironija...
Neįsivaizduojate, koks kaifas maigyti molio gabalą, atrodo, kad atiduodi jam visą savo pyktį… Su neapsakomu malonumu aš nulipdžiau storą bjaurų diedą ir dar su ragais…
Keramikė žadėjo išdegti. Jeigu neišsiskirsiu, padovanosiu savo vyreliui kitais metais vasario 14 dieną, tegu žino, koks kartais būna didelis paršas…
O molis jis, matyt, turi unikalių savybių sugerti neigiamas emocijas, nes išėjau iš studijos ramut ramutėlė, pakeliui nupirkau pyrago gabalą, su vaikais užsidegėme žakes ir sušveitėme, o mano "Valentinas" ramiai sau knarkė…

Na žinai, Nakviša, - aš tai būčiau be galo laiminga, jei maniškis taip sugebėtų
Deja jis neromantikas

man patiko ....
ir apie moli taip pat

Nakvisa, saunuoliai .. tipiskas vaizdelis is mano gyvenimo ..kitavertus..na kam tos seiles jei ir taip viskas aisku..ir beviltiskai neromantiski vakarai..arba tokie su pridvesusia romantika vistiek yra daug..jei abi puses esme supranta.. ..smagu gi

Na kaip... švelnumo akimirkų pas mus būna pakankamai nemažai, jos spontaniškos nesuplanuotos. Sėdi sėdi kur su draugais, pakštelna į žandą ar į lūpas. Nemaža dalis sėdi išsižioję... kaip taip galima, tiek metų kartu, o vis dar murkia abu, kaip katinai per morčių.
Bet man tokia planuota, pompastiška "romantika" nepriimtina ir nesvajotina. Tebūnie tai gėlės iš miško (pakalnutės), tebūnie tai šiaip vakaras prie upelio, pašeriant uodus, paprastas apsikabinimas ryte, garuojantis kavos puodelis panosy, netikėtas prisipažinimas, kad mano lašiniai jam vis dar mieli ir jis juos myli

perskiačius tavo istoriją pirma pamaniau, kad esi tikra neromantikė, pasirodo, ne visos mes moterys, mėgstam dėmesį ir švelnumą. Mums su vyru taip pat kartaisLabai retai ) planuotos romantinės šventės pasibaigia barniu, o visai neplanuotai, spontaniškai kartais pavyksta pasidaryti šventę SAU man tavo vyro gestas pasirodė labai mielas, pilnas gerų norų. Smagu, kad sutariate, normalu, kad būna "neromantadienių", būna visiems. Sėkmės jums

tiksliau būtų - nešabloniški romantikai nes rožės, šampanas ir žvakės - nu jau toks šablonas, kad verk: jei jau tokį vaizdelį namie pamatei - nusiteik "romantikai" norisi kažko originalaus, kas būtų skirta tik tau vienai

Vyras dėl tavęs stengesi, ieškojo braškių, pirko geles, o tu.....

Taip, tiesa, tada atsiduri dviprasmiškoje situacijoje. Atrodo, žmogus stengėsi, reikėtų įvertinti jo pastangas. Tačiau jeigu jis toks artimas, turėtų žinoti ir pagalvoti apie niuansus - pvz, kad braškės ar šampanas sukelia rūgštis... O dabar išeina, kad pagalvojo pagal šabloną, bet ar pagalvojo apie mane, brangiausiąją..? Kažkada gal teko susidurti su tokia situacija. Tada neišeina nei nutylėti, nei nenutylėti...

Belieka tik pavydėti tokio vyro...

visiskai sutinku seniai jau nebegirdejau nieko panausaus apie tarpusavio santykius su kuo labiau sutikciau

musu VIENINTELE svesta valentino diena (na nes juk REIKIA pamineti) baigesi tiesiog klaikiai bukame filme, kikenant galineje eileje kad uz tokia nesamone dar ir pinigus sumokejome, ir kai pestute zygiuodami namolio zvengem vienas is kito kaip niekada, (nes ta vakara besivaikydami pigios romantikos kazkaip viska darem kaip meskos porceliano parduotuveje) tai vat tada ir atejo supratimas, kad nieko niekam mes neskolingi, nei Kinijos pliusiniu sirdeloiu pramonei, nei holivudui isgirtajam..
o romantika - kasdieniuose dalykuose, o ir geles kurias jis gauna, geriau tegul paaukoja mamai, jau geriau liksiu be rozes bet su gerais santykiais su anyta

Sveikos, supermamos!
Skaičiau šitą pasakojimą (įdomiai parašytas), bet finiše taip pagailo vyro...
Jis didesnis romantikas, nei žmona.

Bet linkiu abiems sėkmės!

paprasciausiai ne tas zmogus gal salia buvo, todel tos braskes sintetines pasirode

Visokių tarpusavio santykių yra, bet visokių ir reikia Todėl nereikia, čia smerkti ar gailėtis...
Kiekvienas gyvename savo gyvenimus, kuriuos kuriame patys

Idomūs santykiai, kiekvienam savo
O autore visiškai negeriat šampano ir kitų gazuotų gėrimų, ir nevalgote kitų gydytojų nepatariamų dalykų sergant opa? Galima buvo bent gurksni, juk nepakanktų, o jei ne, tai viską jam sugirdit kad ir?
Kažkaip nesistengėt neįžeist vyro..

Nieko tragiško čia nematau.. gal ir nesmagiai vyras pasijautė, bet juk ne vien ta diena jie gyvena:) aš tikiu, kad Nakviša - nemėgstanti braškių, šampano, romantikos.. vyrui yra pati pačiausia

Nakviša, ką čia merginos ir moterys berašytų, man tavo istorija patiko ir netgi labai (mano sužadėtiniui irgi), labai fainas rašymo stilius ir šiaip visas pasakojimo būdas Sakyčiau netgi satyriškas
O toms kurios puola ar kritikuoja Nakvišą už jos neromantiškumą ir pan., galiu pasakyti: kiekviena iš mūsų mes kuriame savo poros santykius, kurių pačios norime ir nereikia dėl to ką nors teisti, smerkti, kritikuoti ir pan...Ji juos kuria taip - vadinasi, jai jų tokių reikia Juk negalima pykti ant žmogaus vien dėl to, kad jis realistas arba romantikas, pesimistas arba optimistas ir t.t. ir pan. Skirtingi žmonės, skirtingi charakteriai, skirtingas reagavimas ir požiūris į romantiką....Galų gale romantika, tai nebūtinai gėlės, žampanas, braškės ir pan....Vieniems romantika stovėjimas ir žiūrėjimas į žvaigždutes, o kitam - žiūrėjimas kokio nors gražaus filmo drauge....Na rašyti galima daug , bet esmė aiški....
KIEKVIENAM SAVAS GYVENIMO STILIUS ir nepirškime sąvųjų minčių kažkam kitam....

Aha, ne tas žmogus
Matyt 7 metus jau šalia ne tas žmogus Reikia išvadas daryti

man tai puikus straipsnelis . nemėgstu to svaigimo ir idealizavimo. galima ir be rožinių akinių laimingai gyventi

mes irgi neromantikai, cinikai tokie, ir mums tai visai netrukdo

idomi istorija

juk visi esame skirtingi

Ačiū

Ir turėtum jaustis kalta. .Esi per daug išpuikusi,jei neįvertini savo vyro pastangų.Įsivaizduoju kaip jam tą akimirką buvo skaudu.
Sorry

Man pasakojimas patiko, išgirdau ryškią nuomonę ir požiūrį į šablonišką romantiką. Net neketinu sakyti, kad autorei reikėjo gerti šampaną, ji tiesiog impulsyviai sureagavo, galbūt net dėl to, kad negalės pasimėgauti staigmena (dėl skrandžio bėdų), juk visi mes žmonės O vyrui tai buvo pamokėlė, jis sužinojo, kas jo moteriai patinka, o kas ne, jie atrado savo romantiką Nuo to karto, manau, vyras žino, kad atnešęs kavą iš ryto į lovą, bus įvertintas kaip romantikas - ir žmona patenkinta, ir vyras džiaugsis, kad tikrai nudžiugino savo žmoną

Jo .... keistu zmoniu siame pasaulyje galima sutikti na bet dziugu , kad nuo tokios raganos (nepyk ) vyras nepabego