Man tai tiesiog perskaičius tavo istoriją labiausiai pagailo tavo vyro...Manau, kad jam tikrai nebuvo saldu, kai tu pasiuntei jį toli su savo šampanu ir braškėmis. Aš manau, kad jei tu romantiką supranti kitaip ir nori, kad kitas ją suprastų ir žinotų, kas tau yra priimtina, tai reikia tiesiog apie tai kalbėtis, nu ne spacialiai, bet kada šiaip tipo pagvildenti tokias temas ir jei vyras supratingas, jis būtinai prisimins, kai norės padaryti kokią staigmeną.

ir per 7 metus taip ir nesuzinojo kad tu negeri sampano ir nemegsti roziu ir romantikos? apsileides vienok

Nėėėėė... tai viskas buvo prieš 7 metus (dabar jau prieš 8)

Papildyta:

Nesaldu, tuo momentu.



Galiu pasakyti viena (po seniai senia vykusio pokalbio su juo), kad žmogus pareiškė kadaise vieną, man svarbų, komplimentą - "pagaliau aš šale tavęs galiu būti savimi, o ne vaidinti, kaip prieš kitas".

O man visai patiko....

Na man irgi patiko, ir istorija ir rašymo stilius
Mes irgi nesižavim tipiška romantika, kiekvianai porai ji skirtinga, o jei aplinkiniai to nesupranta, jų reikalas

O aš turiu šiek tiek panašumo su Nakviša.
Buvo laikas, kai mes neseniai susituoke, vyras mėgdavo paūžt kaip studentas. Tai kai pareidavo su gėlėm, tai tuoj ir paklausdavau, ką prisidirbęs, kad bando mane papirkti. Puikiai žinojau, kas už to slypi.
Na, o dėl braškių ir šampano - kur vyro smegenys? Ir nereikia sakyti, kad vyro pastangos neįvertintos. Juk jei nori žmogui padaryti MALONIĄ staigmeną, tai galvoji, ką būtent tas žmogus mėgsta, o ne vadovautis stereotipais iš kino filmų. Aš irgi būčiau panašiai reagavusi. Brangusis žino, kad aš šampano nemėgstu, lygiai taip pat "apsidžiaugtų" ir pats jo gavęs. Laaabai mėgstu uogas, vaisius, bet jau tik ne sintetines žiemos braškes.
Pvz., vyras norės pasirodyt dėmesingas, sugalvos "pagelbėt" virtuvėj ir prilups krūvą bulvių, kurių nereikia, nes nutarta išvažiuoti savaitei atostogų į kaimą. Labai apsidžiaugsit? O darbo šitiek įdėta Pavyzdys primityvus, bet ką norėjau pasakyt tikiuosi aišku - nusileisk ant žemės ir galvos kartu nepamiršk pasiimt

Nakviša nuostabų vyrą turi MB jei būčiau atstūmusi jo šampaną ir rožę,braškes,tikrai niekada daugiau nebūtų prisiminęs jokių sukakčių,o ir priekaištų sulaukčiau Man rytais mėgsta kavą paruošti,ir nesvarbu kiek valandų,mat jis vyturys-aš pusiau tokia,o jei atsisakyčiau tos kavos,tai pamirš visokias romantikas

man labai patiko ... na, vyro gaila, bet manau, kad daugelis moteru yra tokios nenusakomos. mes norime kazko ypatingo, laukiame, kol jis parodys demesi, susimils nupirkt geliu... ir kai galu gale tai ivyksta, pastebim, kad ne to laukem. vietoj pakalnuciu - rozes ir t.t. tarkim man nepatinka sokoladas, bet jis kaip ir privalomas romantikoje. na, jei vyras nuperka, didziaja dali ir suvalgo

is tikruju svarbiausia ivertinti pastangas. stai man karta vyras paskambino ir pasake kad turi man dovanele be jokios progos . suintrigavo . laukiau kol pareis is darbo ir gausiu savo dovanele. sugrizes istiese rankoje maza dezute. atidariusi pamaciau geltono ir balto aukso auskariukus (derino prie vestuvinio ziedo ). ir ka jus galvojat? vietoj padekos pasakiau du zodzius: "man nepatinka". po akimirkos supratau ka pasakiau. taigi, istaisydama savo klaida jau metus ipatingomis progomis ir ne tik seguosi vyro dovanotus auskarus.

Esu be galo dėkinga vyrui, kad neperka papuošalų, tuo labiau iš aukso (kuris aplamai man nepatinka).
Esu dėkinga vyrui už tai, kad namo rožės atkeliauja tik esant ypatingom ir labai retom progom (kas 5 - 10 metų).
Esu dėkinga vyrui už tai, kad galiu atvirai pasakyti savo nuomonę ir man nereikia apsimetinėti, vaidinti.Esu dėkinga už tai, kad siurprizų be mano pritarimo nebūna (vieną kartą vos policijos neiškviečiau, persigandau, kad vagys).
Esu dėkinga vyrui už tai, kad su juo aš galiu būti pati savimi.
Labiausiai vertinu rytinės kavos puoduką, naktinius nugaros paglostymus, mano dabartinius nuotaikos svyravimus, irzlius ir erzinančių norų tenkinimus ir t.t.

na ne tokios istorijos tikejaus siame skyrelyje, cia labiau tiktu i neromantiska vakara, bet visgi vienas paskutinis sakinys tikrai romantiskas-tas kur siltas pledas, supama kede ir svajojimas apie senatve drauge ir mes taip pasvajojam..manau jei vyras taip butu pasielges visai kita diena-na ne Valentino, siaip be progos galbut tai ir butu labiau netiketa ir romantiska

Visi mes skirtingi,bet taip elgtis negalima,net ir vyrai turi jausmus

Nakviša, o mes ne dvynės seserys kartais, kaip indiškame filme vaikystėje išskirtos?
Braškių išvis nevalgau, šampano rūgšties į burną neimu visą gyvenimą, o jei paragauju- taip rūgštys sukyla, kad neturiu, kur dėtis..geriau jau koks keglevicius...
Romantika man- kaip ir tau- kava ryte ir nugarytės paglostymas vakare Bučiukai ir švelnumas,ramus dėmesio rodymas. O rožių irgi nemėgstu..žino gerai, vienąsyk per kovo 8 MB man mimozą padovanojo, kitąsyk kaktusą
Staigmenų nepernešu, mėgstu viską iš anksto planuoti ir įgyvendinti. Nervinuosi, jei nepasiseka.
Aš tavo vietoj gal būčiau ir paragavus tų braškių ir šampo dėl vaizdo, bet jau tikrai romantiškos nuotaikos nebūtų nė kvapo. Beje, nemėgstu, kai mane vonioje kas trukdo, šita procedūra pas mane skirta išimtinai pabuvimui su savimi, o sexas vonioje visai nepatinka
Tai aš irgi esu kitaip romantiška, taip išeina... Arba neromantiška..

Vyras bandė šiais metais dar vieną siurprizą padaryti Sirgau, plius laukiausi ne pirmąmėnesį. Gimtadienis, nors ir ne jubiliejus. Plius ką tik iš laidotuvių (kolega žuvo). Guliu paslika lovoje, snaudžiu. Girdžiu,kadkažkas krepžda ilgai palei duris. Omes jau plėšti du kartus. Išsitraukiau mobilų, surinkau 112, susiradau kočėlą... atsistojau palei duris ir jau skambinsiu Durys atsidarinėja, rankasu kočėlu jau pasiruošusi kirsti iš peties... o ten diedas pro duris su rožių šluota

Dieve Dieve,jei būčiau mostėlėjus

Jooo, dar vienas laidotuves apturėjus būtum

geeras, koks prikolnas pasakojimas ir taip primena mane ne iš kai kurių detalių (na, tiek šampę, tiek braškes mėgstu), bet iš kitų dalykų kad ir tai, staigmenų nelabai mėgstu.
ir tu teisi, nuostabiausia, kad vyras leidžia būti savimi ir niekada niekada nerenka papuošalų hehe

o kaip nustebau tautos reakcija, iš kur toks pasmerkimas man tai čia prikolnas išsiskiriantis nenuobodus straipsniukas

na jo neblogas visai
Papildyta:
reik ir savo kokia istorija prisimti

kodel tu taip nevertini jo pastangu? juk jis tikrai stengesi.. daugelis to nesulaukia ir tik svajoja paie tai,kad vyras ka nors romantisko sugalvotu... nesielk daugiau taip..negrazu..

Pas mus irgi tas pats

Jūs čia man?

Super manau, jūs romantikai, tikrų tikriausi. Ne rožėse, braškėse ir šampane romantika slypi. Džiugu, kad žmonės tokie artimi ir "šilti" po ilgo laiko buvimo kartu.

Nemėgstu rožių, tik kartą jų gavau, bet pasakiau, jog nemėgstu ir suprato.
O pati romantiškiausia akimirka mano gyvenime buvo, kai praklampojus per baisu purviną, jis man batus puolė valyt, kad paeiti galėčiau na net papasakoti nepavyktų, bet širdį tada pasidarė šilta ir gera, kad jam taip parūpo mano.... batai...
Esu be galo dėkinga, kad jis be pompastikos moka mano širdy pažadinti "drugelių" plazdėjimą, kaip ir pačioje draugystės pradžioje


O jums linkiu ir toliau likti tokiais , kokie esat ir sulaukti kartu senatvės, kai galėsit sėdėt susikibę už rankų ir prisiminti visus vyro ruoštus netikėtumus ir tavo reakcijas į juos .

Liuks ... man patiko istorija Mane nuo saldumo vemt verčia, o čia taip ... uchccc .... su cinkeliu viskas Pabaigai būčiau suvertusi šampę į vonią, o paskui ir diedą įsitraukčiau Braškes paleisčiau kaip rožės žiedlapius plūduriuoti
Vienai tai yra romantiška, kitai neromantiška. Visa tai priklauso nuo abiejų žmonių temperamento, gyvenimo būdo, pamišimo ir t.t. ir pan. ..... svarbu abiems gerai

Ir nežinojau, kad SM' tiek bobučių prisiregistravusių su pagraudenimais" vai, vai, negražu taip elgtis" .

............o vis tik netikėta gėlė paglostytų širdelę?........netiesa ?.....

Joooooo, pirmus 10m tos tikėtinos(gimtadienis, VAlentinas ar apsipykus) gėlės kažkaip vemt versdavo, vis norėdavau kažko spešl- netikėto momento, neįprastos dovanos, kažko nešabloniško. Padėkodavau aišku, džiaugdavausi, bet matyt kažkur giliai giliai vyras suvokdavo, kad kažkas ne taip, tik va kas, matyt jiems neduota suprast...po to pradėjo matyt iš viso bijot pirkt gėlių........
Dabar įpratau tiesiog džiaugtis........džiaugtis be nieko- be romantikos, tiesiog mūsų šablonišku gyvenimu. Pilkėju, senstu, bet senstu laiminga....

Na tai aišku paglostytų ..... man patiktų ir kaštonų kibiras rudenį ... bet man užtenka kartui tik tiek .... svarbu nepersaldinti

Oooo, brangioji, pasirodo tamsta esat beviltiška romantikė, jei svaigstat apie kaštonus........

Dar ką pastebėjau: lengviau pasakyti - "ai, aš to ano nemėgstu/nekenčiu pati, todėl džiaugiuosi, kad mano vyras yra toks........" nei pripažinti- "taip, tikrai to norėčiau, deja........ turiu eilinį kelmą......"

Tikrai žinau, kad bet koks vyro dėmesys man kaip moteriai yra malonus ir svarbus.

Oi niiiii .......... aš nesakiau, kad aš neromantikė , tik man patinka truputėlį kitaip išreikšta romantika. Sueitų man ir tas toreodoras su rože dantyse, šampanu ir braškėmis Bet man labiau patiktų, jei jis man kelmą į vonią atridentų Čia kaip ir su seksu ... jo reikia visiems , tik vienai patinka švelnus , o kitai grubus, šiurkštus ir laukinis seksas . Vistiek tai yra seksas. Taip ir su romantika

Vadinasi kalbam apie tą patį dalyką ir greičiausiai kiekvienai iš mūsų tai patinka- tai parodytas dėmesys vienokia ar kitokia forma. Gera žinoti, kad šalia gyvenančiam žmogui tu esi ne nuobodulį ar abejingumą keliantis objektas.
O romantika siaurąja prasme yra matyt tai, apie ką mokykliniais metais perskaitėme romanuose: laiškutis, dovanėlė, gėlė, žvakių ar mėnulio šviesa, jūros ošimas, slaptas bučinys.....
Paskutiniais metais verslininkai taip nuvalkiojo kai kurias sąvokas, kad nori nenori pradedi bijoti tų "romantiškų savaitgalių dviems" ar "romantiškos dovanos". Baisu pasirodyt banaliu, ane, netgi sakyčiau kažkaip nepadoru.

Perskaičiau visą istoriją, visus komentarus.
Šviesaus proto komentarų čia - vienetai. Rožinių, svajoklinių - taip, daug.

Kai skaitai istoriją, reikia skaityti ne akimis, ne gramatiškai, reikia skaityti širdimi, ir matyti mintis tarp eilučių. Tada pajusi tos istorijos dvasią, džiaugsmą ir šilumą.

Kasdienybės smulkmenose ir dėmesyje tūno romantika. O ne proginiuose šampo pursluose ar kinietiškose širdelėse...

o aš tik mirdama galėsiu pasakyti, kokia diena buvo romantiškiausia mano gyvenime. Nenoriu, kad ji būtų jau buvusi... aš vis dar kopiu į kalną.

Savotiškai romantiška istorija tik pabaigoje kažko trūksta... o gal autorė ne viską išsakė....

Nors šis postas adresuotas ne man... Bet man gaila jūsų Ir apskritai man gaila visų, kurios anksčiau ar vėliau pradeda virkauti ,,pamiršo", ,,nepastebėjo", ,,nepasistengė", ,,vadinasi, aš jam tiek terūpiu"... Dievulėliau, kaip man kvaila atrodo trokšti (ir dar dažnokai tą troškimą užkarti ant šalia esančio) visokių neva meilę įrodančių simbolių, reveransų, patoso...


Tobulai taiklu

Idomi istorija, tik vyro gaila, kad stenges sitaip ir sitaip buvo apspjautas...
Na jei zmones neromantiski yra, tai ka? Nereik cia varyt... Aisku, autore per ziauriai su vyru pasielge, galejo svelniau pasakyti...
Mano drauge irgi tokia... Neduokdie ja kas katyte mazute pupyte meskute ar dar velniai zn kaip pavadins, tik suraukia nosike ir jau aisku, kad vaikinukas uzbrokuotas Ir romantikos nereikia, sako slykstus man tie visi perdeti saldumai...

Na merginos

Visko čia prirašėte, vienos suprato ką aš norėjau pasakyti, kitos suprato savaip.
Kaip minėjau - visos esame skirtingos, visos turime savo poreikius, savo sukurtas iliuzijas, savo oro pilis.

Pasikartosiu, man romantika nėra puokštė mirštančių gėlių, netikros pliušinės širdelės ir banalūs užrašai "I love you". Romantika slypi kiekviename prisilietime, žvilgsnyje, apkabinime, bučinyje. Meilė nėra vienadienis jausmas, kurį būtina rodyti tam tikrą dieną. Ją reikia jausti ir gyventi joje visas dienas, nes tai darbas ir sunkus darbas, norint išlaikyti tarpusavio santykius tokius, kokie jie buvo pirmą kartą pamačius: kai suvirpa širdis pamačius jį pirmą kartą, o keliai nevalingai linksta, nes norisi atsisėsti. Kai išleidi vakare namo, o uždarius jas pasiruošusi nagais nudraskyti visą durų laminatą... Meilė yra net tame, kai vyras grįžta vakare namo, o tu žvilgsniu jį nulydį einantį nuo mašinos ir matai, kad tai tavo žmogus, kuris eis šalia tavęs visą likusį gyvenimą ir nuo to pakyla pulsas. Atvėrus duris, apsikbini ir žaismingai pakšteli į žandą, o jis tave apkabina, nes visą dieną nesimatėt.

Vyro ir moters meilė yra kasdieniška ir kartu neordinari, kurią kurstant, ji nepasiduoda laiko tėkmei, negęsta, o dar labiau liepsnoja.

Gero vakaro visoms.

O man tai vyro gaila, kuris vis besistengdamas į cinizmo sieną atsitrenkia. O gal būna ir kitaip? Gal tiesiog čia vienas epizodas tiktai ištrauktas?

Istorija man tikrai patiko

aukso žodžiai, taip ir turi būti. Šias savo mintis leisk perskaityti savo vyrui, nors puikiai žinau, kad jis visa tai jaučia ir žino (na jam bus labai miela tai skaityti).
Tiesiog jaučiasi, kad jūsų pora yra labai tvirta ir meilė tikrai yra jūsų šeimoje - ta tikroji iš didžiosios raidės. Kodėl taip rašau, todėl, kad taip jaučiu, nes man kai kas primena mane pačią ir mano santykius su vyru .
Sėkmės jums

ot kewlė
diedas, tai fajnulka

keistas ir man sis kitoniskumas

kiekvienam sava romantika...

man istorija patiko labai smagiai parašyta juk pačios romantiškiausios akimirkos ne būtinai turi būti graudulingai gražios. Svarbiausia kad jūs abu turit ką prisiminti.

tai kam parašėt, nakviša, išvis tokį rašinėlį...dėl voyerizmo? juk jautėt, kad rašinys bus aštrokas, tokį ir padarėt, ir tikėjotės įvairių reakcijų. tikėjotės teisintis, jei bus kitokių nuomonių. kam tada rašinėt...gal kaip pati sakėt, kaltės jausmas, kad ir nedidelis....

nebloga istorija pasakojime issivaizdavau vonios duris su uzrasu "kanarai".saunu kad autore nemirsta del banalios romantikos gal ju santykiuose romantika kiek kitaip pasireiskia.

Jus romantika matote savaip Ne tuose banaliuose dalykuose, kuomet kazkas butent kazkuriuo metu 'turi' kvepet romantika. Ir, dedu galva, senatveje Jus abu turesit daugiau, nei tie, kurie dziaugiasi raudonom sirdutem vien tik per Valentino diena

Kai kurios detalės pasirodė begalo mielos.

Grazu

O čia praktiškai talibanas neigiamam požiuriui į pliušinius triušelius su raudonom širdelėm beigi braškes šompane

Mano vienas iš tų romantiškiausių vakarų gyvenime (tikiuos, jų dar bus) buvo murzinom kojom ir grindų plovimo suknele ant vieno nebeveikiančio kino teatro laiptų rugpjūtį. Ak Laukiant filmo ir per smegenus tvojus nenusakomam tikrumo jausmui, kad čia TAS Nieko nepadoraus, jei ką.

Teisybės rėžimas į akis tą akimirką gal ir nėra labai malonus, bet... Atvirumas, sakyč, geriau nei mandagi šypsena silikono ribose.

Aš per šias Kalėdas, pvz., nesikuklinau pasakyt, ką galvoju apie dovanų gautą kanopų dildinimo priemonių rinkinį. Nu gal ir geras daiktas... Kam nors... Bet ne man... Ar reikėjo persilaužt ir imt nagus blizgint, o kitais metais, bogi šitoks džiaugsmas buvo matyt, gaut dovanų dar vieną, tik prabangesnį (dar)?