Gal but kamnors gali tai pasirodyti labai kvaila, bet as nuo to kenciu vis labiau...
Sakoma, kad vyrai keiciasi po vestuviu o man rodos kad uztenka ir maziau laiko.
Su vaikinu savo esam kartu 9men...Pirmi menesiai jam buvo labai sunkus, nes as niekaip nenroejau pasiduoti jo zavesiui, nes ji buvo isimilejus mano labai gera drauge, tai stengiaus ji atstumti kaip tik galejau, viena karta man tai pavyko ir pora savaiciu is jo nieko negirdejau o kai vel susitikom tai vel viskas pasidejo is naujo ir si karta as jau nebesugebejau ji atstumti (PS jis man pimasis vaikinas ) draugystes pradzia kaip visi tikriausiai zino visad labai gazi-ejimas uz ankyciu, bucinukai i lupytes, sypsenos juokas ir tik laime... pirmieji sunkumai atsirado kai as pradejau ieskotis darbo ir man vis nesiseke, o jam atrode kad nededu paankamai pastangu, bet tie barniai atodo man dabar kvailystemis, dabar prasidejo patys sunkumai... net nezinau kaip paaiskinti, bet kadangi as dirbu i mokaus tai visad bunu siaubingai pavagus o su juo galiu susimatyti tik savaitgeliais... kai as bunu pavargus tai labai greitai supykstu ir visad del visokiausiu smulkmenu, tokiu kaip neparase SMS su "Labas ytas saulyte :* " o vakarais nepasirasineja su manim man reik jo dmesio svelnumo, jis taip pat diba ir nevisad gali ji man suteikti ...o kai pasimatom savaitgali tai jis buna issiilges manes ir puola glamonet, o as nenoriu tik tokio jo demesio, tai pareiskiau jam menesi celibato nes jauciausi jam reikalinga tik tam kad turetu kur "isleist savo siekla"... nors i negalim myletis dabar, bet jis visad stengias mane sugundyt ir pakankint, sakydavo, kad tam, kad as gaileciaus savo spendimo ir taip daugiau nebedayciau...tikriausiai visoms jau nusibodo skaityti bet cia tik izanga i musu santykius...

...tai va as vaka buvau siaubingai pavargus ir pikta kad negavau jokios sventes per Valentino diena, siandiena tos nuotaios pratesimas, bet susitikom is padziu papikau bet atsileidau del tos valentinkes ir stai prasidejo glamonejimai, biskuti "pazaidem" jis atsistojo susitvake i isejo persirengt o as likau kaip koks pamirstas dalykas, taip norejosi kad jis apkabintu, pabutu salia paglostytu palauktu kol nurimsiu o jis tarsi nieko nebuve rengtis pradejo tai as vel nerealiai supykau o kai jis pradejo lyst klausinet kas vel, kaltint kad as vel del nesamoniu pykstu tai isvis susinevavau (na toks jau mano charakteris uzsidegu kaip degtukas) norejau jam trenkt i kurtine bet netycia pataikiau i dantis (pasilenkes jis kazkaip buvo) tai tada jau jis pratruko, o as dar labiau uzsipleskau, baiges visas tuo kad vienas kitam prikalbejom siaubingu dalyku, pareiskem kad siriames, as isvaziavau namo jis taip pat...ir rodos viska noris nutraukt ir abejones drasko jauciuosi kalciausias zmigus kad nesugebu su juo sutart jis visad pirmas nusileidzia visad atleidzia o man tai labai sunkiai sekas nemoku susitvarkyt su savo charakteriu, nesugebu suprast jo nesugebu isklausyti ar bent ramiai viska issakyt, is visko padarau burbula, tai ka dabar daryti?

o gal cia kaltas ne tavo charakteris, o judvieju neatitikimas?

ko gero, esi labai jauna ir tiki, kad meile ir noras buti kartu pades tau pasikeisti, prie jo prisitaikyti, ir t.t.
bet dar yra ir objektyvus veiksniai - labai imanoma, kad visa laika stengsies buti supratinga, is kailio nersies, kad butum gera, save pjausi, kai tas nepasiseks, o taip ir nepasidarysi tokia, kad tiktum i 'komplekta' su tuo zmogum...
sorry, as cia labai pasimistiskai, bet pagalvok, ar verta visa laika save grauzti ir kaltinti... gal - kaip reiks, taip ir bus?

Na ne tokia as ir jauna, man 21



Na as nelabai ir galiu sutikt su siais zodziais, nes is tikro tai as didziule karstakose, o keistis nelabai ir stengiuos, na negaliu pasakyti, kad visai nesistengiu, bet tikrai saves negrauziu uz visas bedas, gal labiau net ji bet tame ir beda, kad kai uzsidegu tai UZSIDEGU tikraja to zodzio prasme saukiu, rekiu, triuksmauju na ir panasiai na bet ilgai mes nesipykstam, nes labai ji myliu uzvakar susitaikem pasitarem, kad stenksimes viska sprest taikiai o jei nesiseks tai kazka teks galvoti



na as ir gan pesimistiskai nusiteikus, bet kazkodel dar nepasidaviau

O siaip labai noreciau gaut tokiu paprastu patarimu, kaip sugyventi su zmoguciu, nes nelabai daug patirties turiu sioj srity Vaikinas nekarta sake "Vyrai skiriasi nuo moteru" na o man vis rodos kad visi vienodi tai visdelto jei jie skiriasi tai ka man reiktu tooookio zinot kad geriau ji suprast?

visa laika vienas neturetu nusileisti,jei zmones gerai sutaria,tai abu vienas kitam nusileidzia,abu turi savo pliusu ir minusu,atsizvelgia vienas i kita ir tam tikras situacijas sprendzia abu ,iesko to aukso vidurio abu,o ne vienas pastoviai su reikalavimais,o kitas-su nusileidinejimais,o jei zmones pastoviai pykstasi,tia kaltos abi puses.

taigi pati viska matai
reiskia, turesi gyventi kaip mokykloje - kiekviena minute sekdama savo mintis, kontroliuodama kiekviena zodi, balso tona, skaitydama knygas "kaip itikti", "kaip buti gerai" ir t.t.. jokio atsipalaidavimo, kad nepratruktum. ir taip - daug daug metu...

na ne tokia as ir baisi dazniausiai as tyliu, pasakau graziai ir tt, bet kartais kantrybe pratruksta ir jau nieko nebepadarysi o siaip mes kaip brolis sako "graziai bendraujam" tik pykstames kad per mazai bunam kartu ir del demesio stokos, o siaip nera jau taip baisiai gal sutirstinau truputuka spalvas

Nereikia pyktis

kartais tai tiesiog neisvengiama o kai neisvengiama tai ir sudetingiau daros bendrauti

Būti kartu yra menas, to reikia mokytis ir norėti abiems, o ne po vieną. Jei visą laiką jautiesi kalta, greit turėsi aukos sindromą ir nepilnavertiškumo kompleksą. Jei vaikinas nerodo tau pakankamai dėmesio-nereiškia, kad tu jam nesvarbi, bet "užkariavęs" tave jaučiasi padėties šeimininkas ir kol tu save kaltinsi, jis tave labiau ir labiau išnaudos, vyrai tai greit pajaučia ir tai sėkmingai išnaudoja. Jums reikėtų susitikus daugiau kalbėtis apie tai ką jaučiate, kad kamuoja, ko norėtumete, tik stenkis jam neparodyti, kad tu jautiesi dėl pykčių kalta, jokiu būdu. ( iš tavo pasisakymo aišku, kad jis jau sėkmingai išnaudija tave) Jei tavo moteriška intuicija kužda, kad santykiai byra, spjauk į viską, sukąsk dantis ir MESK jį(nelauk kol jis tai padarys, bus du kart skaudžiau). BŪK išdidi.

Sveikutes!
Pas mane ir siek tiek panasi situacija.. Visuomet pykciai prasideda nuo manes. Mano draugas niekad pirmas nepradeda. O pykti pradedu del to, kad draugas per mazai rodo demesio, svelnumo, kurio man reikia! Na, suprantu, jis tokio budo zmogus, uzdaresnis. Bet man atsibosta visuomet pirmai imtis iniciatyvos... Bandau apsieit be tu pykciu, bet nelabai iseina.. Kartais pagalvoju, kad gal cia ne mano zmogus Bet tik taip pagalvojus, tuoj pat suprantu, kad esu per daug prie jo prisirisus, ir, atrodo, negaleciau be jo gyvent Labai noriu tiket, kad ateity viskas susitvarkys

Kaip man zinoma si situacija as ir tokia ir vaikina ne romantika gavau tai ir kankinuos, ir zinok pykciai visai nesibaigia, tik vis didesni darosi, o su jais dingsta ir noras buti kartu (ipac kai labai jau pykstu) kai viskas gerai suvokiu kad prie jo labai prisirisus ir be jo negaliu, kad norisi kad visad butu gerai, bet tie jausmai man atrodo vis mazeja... nieko patart negaliu tik nebent pati paklausyti patarimo o siaip tai stenkis tu kuo labiau buti salia jo ir paverst kiekviena akimirka kazkuo graziu sypsena visad padeda

1. o kodėl tu pati jam neparašai?
2. jei supranti, kad jis dirba ir nieko pakeisti negali, kam nervintis?
3. gal jis irgi laukė šventės, o tu nieko nepadarei?
3. deja vyrai tokie. sprendimas paprastas:
A) ramiai jam paaiškini, kad moterys tokios jau būtybės, kad po to joms reikia pabūti kartu, pasiglostyti, pasikalbėti.
apsirengi ir kartu su juo eini pas šaldytuvą, pasiimi užkandžių, alaus ir žiūri teliką jamtai patiks
5. stenkis valdyt charakterį. ir nepamiršk, kad vyrai ir moterys mąsto skirtingai, dėmesį reiškia irgi skirtingai. ne sms'uose ir valentino dienose esmė, o jausmuose

1. Anksciau rasydavau i diena po 20-30 sms'u kol jis dirbo, o kai grizdavo skaitydavo, bet niekad negaudavau atsakymu i visus iskilusius klausimelius irpan, tai ir nustojau rasineti, nusibodo kaip i siena zirnius metyt;
2. Kol jis darbe as nieko pries neturiu, bet kai uz jo ribu apie darba galvoja tada jau negerai
3. Per valentinke jis gavo svente nuo manes. Buvo ir staigmenele ir sirduciu ir tt ir pan. To del ir abidna, kad as visa savaitgali kazka planavau ir dariau o pati likau ant ledo be nieko. Net darbe visai moteru kompanijai buvo padovanuota po lipduka-sirdute, o is brankiojo spyga
4. Na sia beda lyg ir issprendem "A" budu, nors kartais ir "B" pasinauduojam
5. Zinau, kad esme jausmuose, o ne sms'ose, bet kai jauti kad negauni demesio tiek kiek reikia tai jau ir negerai. Kazkada drauge pasake, kad is mylumo zmogaus demesio reikalaut nereikia, t visad turi jaust kad jam svarbi ir pan, bet as labai jau etai gaunu toki dziaugsma is pradziu kenti savaite, dvi, menesi ir kartais dar ilgiau, bet amzinai gi negali valdytis?